- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-06
- Bylos Nr.
- e2S-699-390/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27214-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- T. G.
- Atsakovas
- V. N.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei V. N. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo T. G. ieškinys atsakovei V. N. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba).
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (1) nustatyti nepilnamečio vaiko M. G., laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu T. G. iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; (2) priteisti iš atsakovės V. N. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. G. po 327,25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, išlaikymą pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio dešimtos dienos į vaiko tėvo T. G. nurodytą sąskaitą, esančią Swedbank, AB, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini) ar kitą ieškovo nurodytą sąskaitą. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą T. G.; (3) nustatyti laikiną V. N. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. G. tvarką: Motina bendrauja su sūnumi nelyginių savaičių šeštadienį ir sekmadienį, paimdama sūnų 11:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindama tą pačią dieną 20:30 val. į jo gyvenamąją vietą. Motina bendrauja su sūnumi lyginių savaičių trečiadienį ir ketvirtadienį, paimdama sūnų iš ugdymo įstaigos, jo gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos 17:00-18:00 val. ir grąžindama vaiką tą pačią dieną 20:30 val. į jo gyvenamąją vietą. Bendravimo metu motina užtikrina vaiko formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, švenčių ir renginių lankymą. Motina bendrauja su sūnumi didžiųjų švenčių metu (šv. Kalėdos, Naujieji metai, šv. Velykos), M. G. gimimo dieną, Motinos dienos metu ar kitomis šventinėmis dienomis. Konkretus bendravimo laikas šalių suderinamas telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 5 dienas. Motina paima sūnų 11:00 val. iš jo gyvenamosios vietos pirmą bendravimo dieną ir grąžina sūnų 20:30 val. į jo gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną. T. G. užtikrina, kad jis nepilnamečiui vaikui, M. G., sudarys tinkamas sąlygas netrukdomai bendrauti telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis su motina, kiekvienos savaitės porinėmis dienomis nuo 19:00 val. iki 20:30 val. Taip pat T. G. teiks atsakovei informaciją, susijusią su vaiko auklėjimu, jo sveikata, darželio šventėmis ir kitais vaiko gyvenimo įvykiais ar iškylančiomis problemomis. Motinos su vaiku bendravimas nevyksta tokiu atveju, jeigu vaiko tėvui kyla įtarimas dėl motinos galimo apsvaigimo nuo alkoholio. Esant įtarimui dėl alkoholio vartojimo, tėvas turi teisę nedelsiant pasiimti vaiką. Esant bendram sutarimui, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos.
3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas grindė tuo, kad, ieškovo nuomone, atsakovė neturi tinkamų įgūdžių tam, kad galėtų tinkamai auklėti šalių vaiką. Nurodė, kad ieškovas 2024 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS) su pranešimu, kuriame nurodė, kad atsakovė nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir dėl to ketina kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. 2024 m. rugsėjo 30 d. VTAS atliko vaiko situacijos vertinimą Nr. 1VSV-5835, kurio metu atsakovė pripažino, kad nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, kad vieną kartą prieštaravo ieškovo sugalvotai pramogai žaidimų kambaryje, kai lauke buvo geras oras, taip pat kad ieškovas su vaiku važiuoja į T. pas gimines (ieškovo tėvus) bendravimo su vaiku metu. 2024 m. spalio 21 d. teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-15073-466/2024 tenkino ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir ieškovui išdavė vykdomąjį raštą. Atsakovė vartoja alkoholinius gėrimus, kadangi dar gyvenant kartu atsakovė nevengdavo vartoti alkoholio. O 2024 m. gruodžio 14 d. buvo palikusi vieną miegantį vaiką namuose ir išėjusi į svečius pas kaimynę kitame kotedže, grįžusi buvo neblaivi. Tuo metu, kai atsakovė svečiavosi pas kaimynę, vaikas miegojo ne savo kambaryje, o atsakovės miegamajame, kuriame matomoje vietoje stovėjo palikta dėžė su vaistais ir vaikas galėjo juos pasiekti. Toks atsakovės elgesys parodo, kad ji neturi įgūdžių tinkamai pasirūpinti vaiku, užtikrinti jam saugios aplinkos, nejaučia atsakomybės vaiko atžvilgiu ir negeba tinkamai įgyvendina savo, kaip vaiko motinos, teisių ir pareigų. Toks atsakovės, kaip mažamečio vaiko motinos, elgesys ieškovui kelia didelį nerimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė V. N. atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
5. Nurodė, kad ieškovas yra itin konfliktiškas asmuo ir savo konfliktų nenutraukė net ir nutraukus šalių santuoką. Ieškovas naudojasi procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį, nes jokia reali grėsmė nepilnamečio vaiko interesams niekada nebuvo kilusi, atsakovė geba užtikrinti vaiko interesus. Pažymėjo, kad įkyrūs ieškovo vaizdo skambučiai atsirado tik nuo 2024 m. gruodžio 3 d. Iki tol ieškovui nereikėdavo su vaiku taip dažnai kalbėtis ir dar tuos pokalbius vykdyti vaizdo skambučių pagalba. Toks ieškovo elgesys yra jos sugalvota strategija kaip kontroliuoti atsakovę, kištis į jos privatų gyvenimą. Be to, dažniausiai norima paskambinti, kai vaikas žaidžia ar yra užsiėmęs veiklomis, kuriomis atsakovė buvo užsiėmusi kartu su vaiku. Atsakovė neturi jokių priklausomybių ir alkoholį vartoja saikingai ir tam esant atitinkamoms progoms. Priešingai, šalims gyvenant kartu, būtent ieškovas nevengdavo alkoholio ir negrįždavo namo naktimis ar paromis. Siekdama apsiginti nuo melagingų ir atsakovę nepagrįstai šmeižiančių teiginių apie jos potraukį alkoholiniams gėrimams ir piktnaudžiavimą jais, atsakovė pridėjo prie atsiliepimo savo darbdavių charakteristikas, kurios patvirtina, kad atsakovė yra darbštus asmuo, dirbanti su keliais užsakovais, tad jeigu ji piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, tokio kiekio darbinių įsipareigojimų ji objektyviai negalėtų įvykdyti. Ieškovas 2024 m. gruodžio 14 d. atsakovę sekė ir stebėjo jos privatų gyvenimą. Tai buvo šeštadienis ir 23:05 val. sūnus jau seniausiai miegojo nakties miego. Vaikui užmigus, atsakovė susitiko su kaimyne iš gretimo kotedžo ir kartu išgėrė vyno. Ieškovas tyčia iškvietė policijos pareigūnus, visiškai nepaisydamas to, kad vaikas tokiu vėlyvu metu miegojo, pareikalavo, kad vaikas būtų perduotas jam. Jeigu atsakovė iš tikrųjų būtų priklausomas nuo alkoholio asmuo, vargu, ar ieškovo siūloma nustatyti jos bendravimo su vaiku tvarka koreliuotų su geriausių vaiko interesų užtikrinimu. Jokia reali grėsmė nepilnamečio vaiko interesams niekada nebuvo kilusi, todėl pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą ir laikinai ją nustatyti su ieškovu nėra.
Šalies argumentai
6. Tarnyba pateiktoje išvadoje dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones šiuo metu nėra būtinybės. Vaiko tėvai nesutaria dėl vaiko auklėjimo, priežiūros, konfliktuoja tarpusavyje, įtraukia nepilnametį sūnų į tarpusavio nesutarimus. Pagrindas taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę galėtų būti konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, jog netaikius šios priemonės, bus pažeistos vaiko teisės ir jo interesai. 2024 m. gruodžio 20 d. įvertinus vaiko situaciją, vaiko apsaugos poreikis nebuvo nustatytas, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Tarnyba šiuo metu neturi naujų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Konkrečiu atveju, kaip nurodo tiek ieškovas, tiek atsakovė, mažametis sūnus M. bendrauja su abiem tėvais po lygiai, kas savaitę, T. G. teikia 300 Eur/mėn. išlaikymą vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
8. Teismas pažymėjo, kad šalių santuoka buvo nutraukta 2024 m. balandžio 24 d. teismui sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-10592-466/2024 patvirtinus sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Nurodytoje sutartyje šalys susitarė dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos su atsakove, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo.
9. Teismas nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas kaip laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Teismas, atlikęs preliminarų procesinių dokumentų ir su jais pateiktų įrodymų vertinimą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės veiksmai ar elgesys kelia realią grėsmę vaiko interesams. Nors šalys yra susitarę dėl vadinamojo bendratėvystės modelio taikymo, tarp ieškovo ir atsakovės kyla nesutarimų dėl vaiko priežiūros, ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški. Nors 2024 m. gruodžio 14 d. buvo fiksuotas atsakovės neblaivumo atvejis, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad šiuo metu atsakovės elgesys kelia realią grėsmę vaiko interesams, dėl kurios yra būtina keisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su mama, keičiant ir atsakovės bendravimo tvarką su vaiku. Tokios pozicijos laikosi ir išvadą teikianti institucija, kuri išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones šiuo metu nėra būtinybės.
10. Netenkinus prašymo nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, teismas bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo iš atsakovės klausimo nesprendė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti 2025 m. sausio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas neįvertino, kad pasikeitė aplinkybės, kuriomis remiantis nepilnamečio M. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo motina. Nuo to laikotarpio, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo, atsakovė pradėjo piktnaudžiauti motinos teisėmis, riboti ieškovo ir sūnaus bendravimą. Visa tai patvirtino 2024 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria liko nepakeista 2024 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo bendravimo su vaiku tvarkos dalyje pagal teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
11.2. Nesutiktina su teismo argumentais, kad 2024 m. gruodžio 14 d. fiksuotas atsakovės neblaivumo atvejis neleidžia teismui daryti išvados, kad šiuo metu atsakovės elgesys kelia realią grėsmę vaiko interesams. Tokie atsakovės veiksmai patvirtina, jog ji negeba tinkamai pasirūpinti šalių vaiku, neužtikrina jam saugios aplinkos, neįvertina visų galimų grėsmių ir naktį mažametį vaiką palieka vieną namuose.
11.3. Teismas neįvertino priežasčių, dėl kurių ieškovas buvo priverstas kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios išsamiai nurodytos 2024 m. gruodžio 23 d. ieškinyje ir nesivadovavo prioritetiniu vaiko interesų gynimo principu. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išsprendė bylą iš esmės.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas nekvestionavo ieškovo teisės reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau preliminariai įvertino ieškovo prašymo argumentus, kuriais teigiama, kad atsakovė dar neva gyvenant santuokoje turėjo alkoholio vartojimo problemų. Tokie ieškovo teiginiai neįtikino teismo. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės neleidžia spręsti apie tai, kad atsakovė pradėjo piktnaudžiauti motinos teisėmis ar riboti ieškovo ir sūnaus bendravimą, o būtent rodo ieškovo nebendradarbiavimą su atsakove, neįsiklausymą į jos prašymus užtikrinti geriausius vaiko interesus ir teisinį konfliktavimą su atsakove.
12.2. 2024 m. gruodžio 14 d. vienkartinis įvykis negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kokių prašo ieškovas. Atsakovė priėmė visą institucijų jai suteiktą pagalbą, o tai, kad ji nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, patvirtina 2025 m. sausio 8 d. Respublikinio priklausomybės ligų centro pažyma, pateikia kartu su atsiliepimu.
12.3. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimais. Akivaizdu, kad Ieškovas dar net neišnagrinėjus bylos iš esmės, išsamiai neištyrus visų byloje esančių įrodymų siekia įgyti procesinį pranašumą prieš Atsakovę. Tai yra nesuderinama su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų pateikimo
13. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus: Respublikinio priklausomybės ligų centro 2025 m. sausio 8 d. pažymą, patvirtinančią, kad atsakovė nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, taip pat telefono ekrano nuotraukas, patvirtinančias, kad 2024 m. gruodžio 14 d. atsakovės kiemo vartai atsidarė 23:41 val. (tai yra atsakovės išėjimo iš namų laikas), o policijos pareigūnas paskambino 23:49 val., t. y. atsakovės namuose nebuvo 8 min.
14. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė neįrodinėja CPK 314 straipsnyje nustatytų aplinkybių, taip pat neteikia prašymo priimti pateiktus naujus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymo priėmimo klausimo savo iniciatyva neturi pagrindo spręsti.
Dėl atskirojo skundo esmės
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, išlaikymo nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka buvo nutraukta 2024 m. balandžio 24 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-10592-466/2024 patvirtinus sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuria šalys susitarė ir dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos su atsakove, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, taip pat nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Ieškovas atskiruoju skundu nesutinka su teismo išvadomis ir prašo nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą tenkinti. Ieškovo nuomone, teismas neįvertino, kad atsakovės elgesys kelia realią grėsmę vaiko interesams.
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti įvairias laikinąsias apsaugos priemones, įskaitant nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
19. Pagrindas šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti yra: tėvai gyvena skyriumi ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais bei preliminariai juos įvertinęs, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nenustatė šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nekyla abejonių dėl atsakovės galimybės užtikrinti nepilnamečiui vaikui saugią aplinką. Ieškovo prašyme, tiek atskirajame skunde plačiai analizuojamas atsakovės elgesys, susijęs, kaip teigia ieškovas, su trukdymu ieškovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką, taip pat šalių santuokos iširimo priežastys, tačiau šie argumentai sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą patvirtina tik šalių konfliktiškus santykius, o ne atsakovės keliamą realią grėsmę vaiko interesams. Pažymėtina, kad šiuo atveju ir be ieškovo prašomų nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių yra apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai, jam suteikta galimybė bendrauti su abiem tėvais, taip pat kartu užtikrinti negyvenančio tėvo (ieškovo) interesai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, nes teismo sprendimu yra nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka ir yra ieškovui išduotas teismo vykdomasis raštas. Ieškovas prašymą ir atskirąjį skundą taip pat grindžia 2024 m. gruodžio 14 d. fiksuotu atsakovės neblaivumo epizodu. Akivaizdu, kad atsakovės atžvilgiu toks atvejis yra nepateisinamas, ką pripažįsta ir pati atsakovė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos faktinių aplinkybių visumą, šis vienkartinis įvykis negali būti pagrindu taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tarnyba iš esmės laikosi tokios pat pozicijos kaip ir teismai. Tarnybos į bylą pateiktoje išvadoje dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taip pat nurodyta, kad vaiko tėvai nesutaria dėl vaiko auklėjimo, priežiūros, konfliktuoja tarpusavyje, įtraukia nepilnametį sūnų į tarpusavio nesutarimus, taip pat nurodyta, kad atsakovės namuose nebuvo nustatyta nesaugi aplinka gyventi šalių nepilnamečiui vaikui, o 2024 m. gruodžio 20 d. įvertinus vaiko situaciją, vaiko apsaugos poreikis taip pat nebuvo nustatytas, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Taigi, šiuo metu šalių nepilnamečiui vaikui atsakovės gyvenamojoje aplinkoje yra saugu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju turi būti tenkinami nepilnamečio vaiko interesai, šalims randant tarpusavio kompromisus.
21. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų pareigos rūpintis nepilnamečiu vaiku vykdymą, jų ryšio su nepilnamečiu vaiku, elgesio ir kt., bus vertinamos teismui nagrinėjant bylą iš esmės ir sprendžiant dėl pareikštų šiuo klausimu reikalavimų pagrįstumo.
22. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose bei įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.