Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atstovams Vigantui Sribikei ir Kastyčiui Vaitaičiui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. S. skundą dėl 2018 m. sausio 15 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK priimto nutarimo dalyje pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas Vaidas Čerka 2018 m. sausio 15 d., 10⁴² val., surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d. ir 422 str. 5 d. D. S.. Protokole nurodė, kad 2018 m. sausio 15 d., 9⁵⁸ val., (duomenys neskelbtini), D. S. vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,46 promilių alkoholinis girtumas), taip pat automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. ir 226 p. reikalavimus (b.l. 4).

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas Andrius Maskoliūnas 2018 m. sausio 15 d., 10⁴⁵ val., nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaudė D. S. pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d. administracine nuobauda - 50 EUR bauda ir pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d. administracine nuobauda - 300 EUR bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu dvylikai mėnesių. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 38 str., paskyrė galutinę administracinę nuobaudą - 300 EUR baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą dvylikai mėnesių (b.l. 3).

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su paskirta administracine nuobauda iš dalies nesutinka. Jis aprašo, už ką buvo nubaustas. Pažymi, kad neginčija paskirtos nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d., tačiau nesutinka, kad nubaustas ir pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d. Pripažįsta, kad patikrinus jam buvo užfiksuotas 0,46 promilių alkoholinis girtumas. Jis pripažino, kad išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau pagal suvartotą kiekį ryte tikrai negalėjo būti likęs toks girtumas. Jis prašė pareigūno leisti pakartotinai atlikti girtumo patikrinimą, tačiau pareigūnas nesutiko, todėl jis (D. S.) tuoj po administracinio protokolo surašymo girtumui nustatyti nuvyko į VšĮ Biržų ligoninę, kur buvo patikrintas ir 11³⁰ val. buvo paimtas kraujas. Apžiūros metu nenustatyta, jog jis akivaizdžiai negali vairuoti ir nurodyta, kad galutinė diagnozė po kraujo tyrimo. Atlikus tyrimą Toksikologijos laboratorijoje nustatyta, kad jo kraujyje rasta 0,24 promilės etilo alkohilio. Taigi sulaikymo metu negalėjo būti administracinio nusižengimo protokole nurodytas girtumas, todėl ir nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d. paskirta nepagrįstai, todėl nutarimas dalyje dėl nuobaudos pagal šį straipsnį naikintinas, paliekant skirtą nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d. Dėl visų skunde dėstomų motyvų prašo pakeisti 2018 m. sausio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti šio nutarimo dalį, kurioje buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d., paliekant galioti jam skirtą nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d. (b.l. 6-7).

Posėdžio metu D. S. parodė, kad prašo skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Su nustatytu girtumu nesutinka, nes jis iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, tačiau negalėjo būti tiek apsvaigęs ryte, prašo panaikinti nutarimą šioje dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ANK 641 str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d., padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, jis pats pripažįsta pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. spalio 11 d.) 226 p. Šis punktas reglamentuoja, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (<...>) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Todėl teismas dėl šio nusižengimo plačiau nebepasisako.

Byloje kilo ginčas dėl kito nusižengimo (ne)padarymo. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad D. S. kaltinamas ir tuo, kad 2018 m. sausio 15 d., 9⁵⁸ val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,46 promilių alkoholinis girtumas), tokiais veiksmais kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d., šis kaltinimas taip pat pasitvirtino dėl žemiau dėstomų motyvų.

Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d. nustato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 9 d. reglamentuoja, kad <...> už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. <...>

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. spalio 11 d.) 14 p. nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, <...>.

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 15 d., 9⁵⁸ val., D. S. buvo nustatytas 0,46 promilių alkoholinis girtumas (b.l. 5). Iš VšĮ Biržų ligoninės atlikto medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018 m. sausio 15 d., 11³⁰ val., D. S. pats kreipėsi į gydymo įstaigą, nurodė, kad paskutinį kartą vartojo alkoholį 2018 m. sausio 14 d., apie 18⁰⁰ val., gėrė 4 l 4,6 % alaus. Paimtas kraujo mėginys ir duota išvada, kad galutinė diagnozė po kraujo tyrimo (b.l. 8). Iš 2018-01-17 – 2018-01-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ištyrus D. S. kraujyje nustatyta mažiausia 0,24 promilės etilo alkoholio koncentracija (b.l. 9).

2018-02-22 teismo nutartimi šiems prieštaravimams pašalinti buvo paskirta teismo narkologinė medicininė ekspertizė, ekspertams pavesta atsakyti į penkis klausimus (b.l. 24). 2018-03-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad 2018 m. sausio 15 d., 9⁵⁸ val., D. S. kraujyje buvo apie 0,47 promilės etilo alkoholio, arba ne mažiau kaip 0,39 promilės etilo alkoholio ir ne daugiau kaip 0,62 promilės etilo alkoholio. Nuo tikrinimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo, D. S. kraujyje galėjo sumažėti etilo alkoholio koncentracija apie 0,23 promilėmis. Žmogaus organizmas alkoholį oksiduoja (pašalina) nuo 0,1 promilės iki 0,25 promilės (vidutiniškai – 0,15 promilės) per vieną valandą (b.l. 27-28).

Teismas pažymi, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39/2014). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – taisyklės) 27 p., nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju D. S. ir padarė – nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, jis kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Medicinos įstaigoje atliktame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, kad paimtas kraujo mėginys ir duota išvada, kad galutinė diagnozė po kraujo tyrimo (b.l. 8). Taigi šis aktas nepateikia išvados, ar asmuo blaivus ar neblaivus, nes, kaip minėta, galutinė diagnozė po kraujo tyrimo (b.l. 8). Iš 2018-01-17 – 2018-01-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados matyti, kad ištyrus D. S. kraujyje nustatyta mažiausia 0,24 promilės etilo alkoholio koncentracija (b.l. 9). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Nors D. S. skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad buvo nubaustas nepagrįstai už vairavimą esant neblaiviam, kadangi išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau pagal suvartotą kiekį ryte tikrai negalėjo būti likęs toks girtumas, jis prašė pareigūno leisti pakartotinai atlikti girtumo patikrinimą, tačiau pareigūnas nesutiko, todėl jis (D. S.) nuvyko į VšĮ Biržų ligoninę, kur buvo patikrintas ir paimtas kraujas, nenustatyta, jog jis akivaizdžiai negali vairuoti ir nurodyta, kad galutinė diagnozė po kraujo tyrimo, atlikus tyrimą Toksikologijos laboratorijoje nustatyta, kad jo kraujyje rasta 0,24 promilės etilo alkohilio, todėl sulaikymo metu negalėjo būti administracinio nusižengimo protokole nurodytas girtumas, tačiau teismas negali sutikti su tokiais pareiškėjo argumentais. Teismo medicinos ekspertas ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nuo tikrinimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo (praėjo 92 min.), D. S. kraujyje galėjo sumažėti etilo alkoholio koncentracija apie 0,23 promilėmis. Žmogaus organizmas alkoholį oksiduoja (pašalina) nuo 0,1 promilės iki 0,25 promilės (vidutiniškai – 0,15 promilės) per vieną valandą (b.l. 27-28). Taigi minėtas ekspertizės aktas patvirtina, kad pareigūnų atlikto D. S. patikrinimo alkotesterio rodmenys buvo teisingi, priešingų duomenų byloje nėra. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad pats D. S. pripažįsta, kad išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus, gydymo įstaigoje irgi nurodė, kad paskutinį kartą vartojo alkoholį 2018 m. sausio 14 d., apie 18⁰⁰ val., gėrė 4 l (net keturis litrus) 4,6 % alaus (b.l. 8).

Įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus teismas sprendžia, jog D. S. vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,46 promilių alkoholinis girtumas), taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d. ir administracinėn atsakomybėn D. S. patrauktas pagrįstai.

Nors skunde toks prašymas ir nekeliamas, tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad ta aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe (nuvykti į darbą ar grįžti iš jo) arba kasdieniams poreikiams tenkinti, savaime nėra laikytina ypatinga aplinkybe, duodančia pagrindą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numato įstatymas. Administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą teisės pažeidimą (nusižengimą), tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams (nusižengimams), todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį ar jo šeimos interesus išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Be to, tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad D. S., dirbdamas tokį darbą, kuris yra ne jo gyvenamojoje vietoje ir žinodamas, kad viešasis transportas bet kurioje gyvenamojoje vietoje, kuri yra toliau nuo rajono centro, nėra išvystytas, taigi susisiekimas iš esmės apsunkintas, juo labiau turėjo būti atsakingas ir atidus, suvokdamas, kad nesilaikydamas įstatymų, neabejotinai sulauks neigiamų pasekmių, tiesiogiai atsiliepsiančių jo gyvenimui (darbinei veiklai, kasdienių poreikių tenkinimui).

D. S. vairavimo stažas yra keturi metai, jis pats yra sulaukęs vos dvidešimt dviejų metų, todėl atidžiam ir jaunam vairuotojui privalu per tokį pakankamai trumpą laikotarpį būti nebaustam, tačiau taip neatsitiko. Ši aplinkybė – daugkartinis baustumas rodo itin neatsakingą D. S. požiūrį ne tik į kelių eismo saugumą, bet ir į visuomenės (jos narių) sveikatą ir gyvybę, nors pagal savo amžių, užimtumą, jis turėtų būti pakankamai subrendęs ir atsakingas, savo elgesiu piktybiškai nepažeidinėti įstatymų. Apskritai įstatymų leidėjas pastaraisiais metais griežtina teisinį reguliavimą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, nuo 2017 m. sausio 1 d. atsirado ir baudžiamoji atsakomybė už tai, kad asmuo vairuoja transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (vidutinio ar sunkaus girtumo laipsnio – Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d.). Todėl teismas, įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas ir į įstatymo leidėjo teisiniu reglamentavimu keliamus tikslus apriboti neblaivių vairuotojų skaičių griežtinant sankcijas ir taip siekiant labiau apsaugoti visuomenės ir eismo saugumą, sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. S. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai leistina alkoholio norma buvo nors ir nežymiai, tačiau viršyta (nustatytas 0,46 alkoholinis girtumas, paklaida 0,02 promilės), todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d. ir administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, buvo nustatęs, jog administracinį nusižengimą padaręs kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (b.l. 3), tačiau teismo posėdžio metu šio nusižengimo nepripažino. Net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta viena lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, vis tiek D. S. buvo skirtas straipsnio dalies sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis – 300 EUR su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nustatytam minimaliam laikotarpiui - dvylikai mėnesių (vieneriems metams), todėl nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 2-3 d. nuostatos.

Be to, įstatymų leidėjas nustatė pareigūno pareigą, o ne teisę skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucijos nutarimu asmeniui skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo švelninimo būdas neatitiktų ANK reglamentuotų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindų bei pažeistų ANK 34 str. 5 d. numatytą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo tvarką, už ANK 422 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą, jokia kita administracinio poveikio priemonė, išskyrus nurodytą, šio specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nenumatyta.

Įvertinant visus esamus byloje duomenis darytina išvada, jog skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į D. S. asmenybę, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nuobauda jam paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl nėra teisinio pagrindo nutarimą iš dalies keisti, švelninant jam paskirtą nuobaudą ir netaikant administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba ją sutrumpinant. Teismo nuomone, vien administracinės nuobaudos – baudos be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas, šiuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų (Lietuvos Respublikos ANK 22 str. 1-2 d.).

Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta negali būti ypatingai švelninama ir D. S. taikomos Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d. nuostatos. Teismų praktikoje yra pažymima, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs D. S. charakterizuojančią medžiagą, asmenybę – dirbantis (b.l. 3), administracine tvarka baustas per metus du kartus: 2017-11-23 pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d. 25 EUR bauda, kurią sumokėjo 2017-11-27 ir 2018-01-22 pagal Lietuvos Respublikos ANK 416 str. 2 d. 6 EUR bauda, kurią sumokėjo 2018-02-01 ir net penkis kartus praeityje: 2013-12-13 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 127 str. 2 d. galutine nuobauda - 35 EUR (120 Lt), kurią sumokėjo 2014-01-03, 2014-07-13 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. 38 EUR (130 Lt) bauda, kurią sumokėjo 2014-07-24, 2014-11-01 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. 10 Lt bauda, kurią sumokėjo 2014-11-03, 2015-03-16 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. 28 EUR bauda, kurią sumokėjo 2015-04-07, 2015-06-19 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. 30 EUR bauda, kurią sumokėjo 2015-07-27, taigi visi septyni pažeidimai (nusižengimai) padaryti transporte, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes – dienos metu kaime, gyvenvietėje, pažeidėjo kaltės formą (tyčia) ir rūšį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tai, kad pažeidėjas iš esmės pakankamai neseniai įgijo teisę vairuoti, tačiau ja naudojosi neatsakingai ir jau septynis kartus padarė įvairių pažeidimų (nusižengimų), nors dirba, sprendžia, kad tokių ypatingų ir išimtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta ir pagrindo paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti jokio pagrindo nėra.

Tuo būdu, esant visiems šiems aukščiau išdėstytiems argumentams, D. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o nutarimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos ANK 642 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 32 straipsnio 1-2 dalimis, 34 straipsnio 1-2 dalimis, 4 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

2018 m. sausio 15 d. 10⁴⁵ val., Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo Andriaus Maskoliūno nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d. administracine nuobauda - 50 EUR bauda ir pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d. administracine nuobauda - 300 EUR bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu dvylikai mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 str., D. S. paskirta galutinė nuobauda - administracinė nuobauda - 300 EUR bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas dvylikai mėnesių, palikti nepakeistą ir D. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.