Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

gynėjams advokatams: Ignatijui Šuškevič, Jūratei Kleinauskienei, V. K. , Birutei Strimaitytei, Jolantai Teresei Litvinskienei, Jolantai Savickaitei, Gyčiui Gutauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro Ado Laurikėno ir nuteistojo R. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal LR BK 253 str. 1 d. (2004-10-28 epizodas dėl „Walther“ pistoleto ir 12 vnt. 7,65 mm kalibro šovinių) - 30 parų areštu;pagal LR BK 253 str. 2 d. (2004-11-26 epizodas dėl PVV-5A 738 g sprogstamosios medžiagos PVV-5A) ir pritaikius LR BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p. - 2 metų laisvės apribojimu;pagal LR BK 253 str. 1 d. (2004-12-16 epizodas dėl „TT“ pistoleto ir 17 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių) - 30 parų areštu;pagal LR BK 253 str. 2 d. (2004-12-21 epizodas dėl 200 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių) ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p., - 2 metų laisvės apribojimu;pagal LR BK 253 str. 2 d. (2005-01-14 epizodas dėl 456 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių) ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p. - 2 metų laisvės apribojimu;pagal LR BK 253 str. 2 d. (2005-02-18 epizodas dėl granatos „F-1“ ir granatos „RG-42“) ir pritaikius LR BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p. - 2 metų laisvės apribojimu;pagal LR BK 253 str. 1 d. (2005-02-24 epizodas dėl „Walther“ pistoleto mod. 1938 (P38)) - 30 parų areštu;pagal LR BK 253 str. 1 d. (2005-03-04 epizodas dėl „TT“ pistoleto (Tokarevo konstrukcijos)) - 30 parų areštu;pagal LR BK 253 str. 1 d. (2005-04-19 epizodas dėl „Nagant“ revolverio (1895 m. pavyzdžio)) ir 14 vnt. 7,62 mm šovinių) - 30 parų areštu;pagal LR BK 253 str. 2 d. (2005-09-15 epizodas dėl 32 kalibro revolverio „Smith&Wesson“ 1776 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių) ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p. - 2 metų laisvės apribojimu;pagal LR BK 253 str. 1 d. (2005-10-26 epizodas dėl 1898 m. pavyzdžio graižtvinio karabino „Mauser“) - 30 parų arešto bausme;pagal LR BK 253 str. 2 d. (2006-01-23 epizodas dėl „TNT“ sprogstamosios medžiagos (trotilo 1684 g) ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p. - 2 metų laisvės apribojimu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 3 d. bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir A. V. paskirta galutinė bausmė – 2 metų laisvės apribojimas ir 30 parų areštas.

A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p. nuteistas 30 MGL dydžio (3750 Lt) bauda.

R. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str. 1 d. ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

pagal LR BK 253 str. 2 d. (2005-09-15 epizodas dėl „Panzerrfaust 30“) pritaikius LR BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p. - 1 metų 6 mėn. laisvės apribojimu;pagal LR BK 253 str. 1 d. (2004-12 pradžios epizodas dėl pistoleto „TT“ ir 17 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių) - 32 parų arešto bausme;pagal LR BK 253 str. 2 d. (2004-02-15 epizodas dėl granatos RG-42) ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p. - 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 d. bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir P. I. paskirta galutinė bausmė – vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimas ir 32 parų areštas.

P. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. ir pritaikius LR BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p. nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme.

pagal LR BK 253 str. 2 d. (2004-12-21 epizodas dėl 200 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių ir 2005-01-12 epizodas dėl 456 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių) ir pritaikius LR BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p. - vienerių metų laisvės apribojimo bausme; pagal LR BK 253 str. 2 d. (2005-03-21 epizodas dėl kratos metu paimtų šaunamųjų ginklų ir šovinių kolekcijos, likusių nuo mirusio tėvo) ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p. ir 3 d. 3 p. - šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d. bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir A. S. paskirta galutinė bausmė – vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimas.

H. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str. 2 d. (epizodas dėl 713 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių, iš kurių dalį – 200 vnt. realizavo A. V. , dalį atidavė 2005-11-14 parodymų patikrinimo metu) ir pritaikius LR BK 54 str. 3 d. nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimu.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. M. , tačiau dėl jo nuteisimo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2004 m. rudens pradžioje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – pistoletą WALTHER mod. 4 ir šaudmenis – 12 vnt. 7,65 mm kalibro BROWNING šovinių, kuriuos savo automobiliu VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir nuo 2004 m. rudens pradžios iki 2004-10-28 laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), o 2004-10-28 apie 15 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), automobilyje VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis už 800 litų pardavė tariamam ginklų pirkėjui „A“, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį (toliau NVIM).

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2004 m. rudenį (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), P. M. namuose, (duomenys neskelbtini) , neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo, t.y. už 600 litų iš P. M. nupirko didelį kiekį sprogstamosios medžiagos – tris pramoninės gamybos (Rusija) aktyvaus šarvo plokšteles, užpildytas pramoninės gamybos, padidinto galingumo brizantine plastine sprogstamąja medžiaga „?BB-5A“ (PVV-5A), kurios bendra masė 738 g, gabeno šią sprogstamąją medžiagą savo automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) iš Palangos į Vilnių ir nuo 2004 m. rudens iki 2004-11-26 laikė savo namuose (duomenys neskelbtini). 2004-11-26 10 val. 51 min. A. V. padėjo šią sprogstamąją medžiagą į saugojimo kamerą Nr.X, esančią (duomenys neskelbtini), ir 2004-11-26 apie 12 val. susitikimo su tariamu ginklų pirkėju „A“, veikusiu pagal NVIM metu, prie restorano (duomenys neskelbtini), perdavė pastarajam saugojimo kameros kvitą Nr.X bei gavo iš jo 750 litų, tokiu būdu parduodamas jam minėtą sprogstamąją medžiagą.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio mėnesio pradžioje (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), P. I. namuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą iš P. I. įgijo šaunamąjį ginklą – Lenkijos pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. M5490 su dvejomis dėtuvėmis ir šaudmenis – 17 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, kuriuos savo automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) gabeno iš Visagino į Vilnių ir Vilniaus miesto gatvėmis, bei nuo 2004 m. gruodžio mėnesio pradžios iki 2004-12-16 laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) 2004-12-16 A. V. padėjo minėtus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis į saugojimo kamerą, esančią (duomenys neskelbtini) ir 2004-12-16 apie 21 val. susitikimo su tariamu ginklų pirkėju „A“, veikusiu pagal NVIM metu, prie restorano (duomenys neskelbtini), perdavė pastarajam saugojimo kameros kvitą bei gavo iš jo 2500 litų, tokiu būdu parduodamas jam minėtus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio mėnesio viduryje (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), UAB „X“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai už 160 litų iš H. K. įgijo didelį kiekį šaudmenų – 200 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių, kuriuos savo automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir nuo 2004 m. gruodžio mėnesio vidurio iki 2004-12-21 laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), o 2004-12-21 apie 21 val. prie restorano (duomenys neskelbtini), minėtus šaudmenis už 325 litus pardavė tariamam ginklų pirkėjui „A“, veikusiam pagal NVIM.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2005-01-12 apie 17 val. 25 min. šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš A. M. , neturėdamas leidimo, neteisėtai, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą įgijo didelį kiekį šaudmenų – 456 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių, kuriuos savo automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir nuo 2005-01-12 iki 2005-01-14 laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), o 2005-01-14 apie 21 val. prie (duomenys neskelbtini) minėtus šaudmenis už 456 litus pardavė tariamam ginklų pirkėjui „A“, veikusiam pagal NVIM.

Taip pat, A. V. nuteistas už tai, kad 2002-2004 metais (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) netoli (duomenys neskelbtini) iškasė sprogmenį – „F-1“ tipo kovinę gynybinę skeveldrinę granatą, kurioje yra 60 g sprogstamosios medžiagos trotilo ir kurią neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo paimdamas sau ir nuo 2002-2004 metų iki 2005-02-18 laikė savo namuose (duomenys neskelbtini). Be to, 2005-02-15 apie 18 val. A. V. , namo, esančio (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą įgijo iš P. I. sprogmenį –„RG-42“ (rus. P?-42) markės kovinę puolamąją rankinę granatą su granatos degtuvu, kurioje yra 115 g sprogstamosios medžiagos trotilo ir kurią gabeno traukiniu iš Visagino miesto į Vilniaus miestą bei Vilniaus miesto gatvėmis ir nuo 2005-02-15 iki 2005-02-18 laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), o 2005-02-18 apie 14 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) tariamam ginklų pirkėjui „A“, veikusiam pagal NVIM, už 250 litų pardavė minėtą „RG-42“ markės kovinę puolamąją rankinę granatą su granatos degtuvu ir už 120 litų „F-1“ tipo kovinę gynybinę skeveldrinę granatą.

A. V. taip pat nuteistas už tai, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2005-02-18 ryte, prie (duomenys neskelbtini) iš A. M., neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo šaunamojo ginklo – pistoleto WALTHER mod. 1938 (P38) Nr.8923c detales: pistoleto spyną su mechanizmu, kurias savo automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir nuo 2005-02-18 iki 2005-02-24 laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), kol 2005-02-24 apie 10 val. prie restorano (duomenys neskelbtini), susitikimo metu su tariamu ginklų pirkėju „Au“, veikusiu pagal NVIM, perdavė pastarajam polietileninį maišelį su minėtomis pistoleto dalimis, bei nurodė, kad likusias pistoleto dalis „A“ gaus tuomet, kai bus atsiskaityta su parduodamo šaunamojo ginklo šeimininku. Tariamas ginklų pirkėjas „A“ A. V. sumokėjo už pistoleto „WALTHER“ mod. 1938 (P38) Nr.8923c dalis 2100 litų, bei susitarė po valandos susitikti prie kino teatro (duomenys neskelbtini). 2005-02-24 apie 10 val. 30 min. A. V. susitiko su A. M. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), ir iš pastarojo paėmė likusias minėto pistoleto dalis, kurias 2005-02-24 apie 11 val. prie kino teatro (duomenys neskelbtini), perdavė tariamam ginklų pirkėjui „A“ ir iš pastarojo paėmė likusius 400 litų.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2005-03-02 apie 11 val. taksi automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai už 1400 litų iš A. M. įgijo šaunamąjį ginklą – Rusijos pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro, 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą (TT) Nr.BK 1211, kurį savo automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir nuo 2005-03-02 iki 2005-03-04 laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), o 2005-03-04 apie 13 val. savo namuose šį šaunamąjį ginklą už 2200 litų pardavė tariamam ginklų pirkėjui „A“, veikusiam pagal NVIM.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. pavasarį (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), prie (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu V., neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – Rusijos pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, 1895 m. pavyzdžio revolverį NAGANT (numeris panaikintas), ir šaudmenis – 14 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, kuriuos gabeno savo automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto gatvėmis ir nuo 2005 m. pavasario iki 2005-04-19 laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), o 2005-04-19 apie 11 val. tariamam ginklų pirkėjui „A“, veikusiam pagal NVIM, atvykus pas A. V. į namus, A. V. pasiūlė jam už 1842 litus pirkti minėtą ginklą ir 14 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių. „A“ sutikus, A. V. perdavė jam šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o 2005-04-21 savo namuose gavo iš „A“ 1840 litus už 2005-04-19 paimtą šaunamąjį ginklą NAGANT ir 14 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. pavasarį (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) prie (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu V., neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus – 32-o kalibro revolverį Nr.126, 32-o kalibro sportinį revolverį „Smith & Wesson“ ir šaudmenis – 1776 vnt. 5,45 mm kalibro šovinius, kuriuos savo automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir laikė savo namuose (duomenys neskelbtini). 2005 m. pavasario pabaigoje (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) A. V. prie (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 44-o kalibro revolverį „Smith & Wesson“, kurį savo automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir visus aukščiau paminėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) nuo 2005 metų pavasario iki 2005-09-15. 2005-09-15 apie 19 val. prie savo namų (duomenųs neskelbtini) 32-o kalibro sportinį revolverį „Smith & Wesson“ ir 1776 vnt. 5,45 mm kalibro šovinius už 4000 litų pardavė tariamam ginklų pirkėjui „A“, veikusiam pagal NVIM, o 32-o kalibro revolverį Nr.126 ir 44-o kalibro revolverį „Smith & Wesson“ laikė savo namuose iki 2005-09-15 20 val. kol šie šaunamieji ginklai buvo rasti ir paimti kratos metu.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2003 metais (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo, t.y. už 400 litų iš V. B. nupirko Vokietijos pramoninės gamybos 1898 m. pavyzdžio graižtvinį karabiną „MAUSER“ Mod. 98K Nr.8333, kurį savo automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis, bei nuo 2003 metų iki 2005-10-26 laikė savo tėvų namuose (duomenys neskelbtini), kol 2005-10-26 09 val. 20 min. savanoriškai atidavė policijos pareigūnams.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2003-2004 metais (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) miške, esančiame netoli (duomenys neskelbtini), iškasė brizantinę sprogstamąją medžiagą trotilą (TNT), kurios svoris yra 1684,68 kg, kurią neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo paimdamas sau ir automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) gabeno Vilniaus gatvėmis, bei nuo 2003-2004 metų iki 2006-01-23 laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), o 2006-01-23 09 val. 55 min. savanoriškai atidavė policijos pareigūnams.

A. M. nuteistas už tai, kad 2005-02-17 P. V. g. 22-1, Vilniuje, neturėdamas leidimo, paimdamas iš R. G. , neteisėtai įgijo pistoleto „WALTHER“ mod. 1938 (P38) Nr.8923c detales: pistoleto spyną su mechanizmu, kurias laikė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) iki 2005-02-18 ir 2005-02-18 gabeno šio pistoleto detales Vilniaus miesto gatvėmis, bei turėdamas tikslą realizuoti minėtą šaunamąjį ginklą, 2005-02-18 ryte ant (duomenys neskelbtini), dalį šio pistoleto detalių perdavė A. V. , kuris 2005-02-24 apie 10 val. prie restorano (duomenys neskelbtini), susitikimo metu su tariamu ginklų pirkėju „A“, veikusiu pagal NVIM, perdavė pastarajam polietileninį maišelį su minėtomis pistoleto dalimis, bei nurodė, kad likusias pistoleto dalis „Aas“ gaus tuomet, kai bus atsiskaityta su parduodamo šaunamojo ginklo šeimininku – A. M. . Tariamas ginklų pirkėjas „A“ A. V. sumokėjo už pistoleto „WALTHER“ mod. 1938 (P38) Nr.8923c dalis – 2100 litų, bei susitarė po valandos susitikti prie (duomenys neskelbtini). 2005-02-24 apie 10.20 val. P. V. g. 22-1, Vilniuje A. M. susitiko su R. G. ir iš pastarojo paėmė likusias pistoleto „WALTHER“ mod. 1938 (P38) Nr. 8923c detales, kurias 2005-02-24 apie 10.30 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), perdavė A. V. , o šis A. M. perdavė „A“ už pistoletą sumokėtus pinigus – 2100 litų, po ko 2005-02-24 apie 11 val. prie (duomenys neskelbtini), A. V. „A“ perdavė minėto pistoleto WALTHER mod. 1938 (P38) Nr.8923c likusias dalis ir iš pastarojo paėmė likusius 400 litus.

Be to, A. M. nuteistas už tai, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. vasario mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, paimdamas iš R. G., neteisėtai įgijo Rusijos pramoninės gamybos, pusiau automatinį, 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą (TT) Nr. BK 1211, kurį laikė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. kovo mėnesio pradžios iki 2005-03-02 ir 2005-03-02 gabeno šį pistoletą Vilniaus miesto gatvėmis, bei turėdamas tikslą jį realizuoti 2005-03-02 apie 11 val. taksi automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) perdavė A. V. , o tą pačią dieną apie 16 val. iš A. V. gavo 1400 litų, iš kurių 1300 litų 2005-03-06 perdavė R. G. , o 100 litų pasiliko sau už tarpininkavimą.

R. G. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos, pusiau automatinį 9 mm kalibro pistoletą WALTHER mod. 1938 (P38) Nr.8923c, kurį nuo 2004 m. gruodžio mėnesio vidurio iki 2005-02-17 neteisėtai laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), o 2005-02-17 vakare gabeno pistoleto WALTHER mod. 1938 (P38) Nr.8923c detales: pistoleto spyną su mechanizmu iš savo namų Vilniaus miesto gatvėmis iki A. M. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kur, tikslu realizuoti šaunamąjį ginklą perdavė A. M. , o 2005-02-24 apie 10.20 val., atgabenęs iš savo namų Vilniaus miesto gatvėmis į A. M. gyvenamąją vietą likusias pistoleto WALTHER mod. 1938 (P38) Nr.8923c detales, jas perdavė A. M. , bei 2005-02-26 gavo iš A. M. 2100 litų už parduotą šaunamąjį ginklą – pistoletą WALTHER mod. 1938 (P38) Nr.8923c.

Be to, R. G. nuteistas už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – pusiau automatinį, 7,62 mm kalibro, 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą (TT) Nr. BK 1211, kurį nuo 2004 m. gruodžio mėnesio vidurio iki 2005 m. vasario mėnesio pabaigos neteisėtai laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), o 2005 m. vasario mėnesio pabaigoje gabeno šį šaunamąjį ginklą – pistoletą (TT) Nr.BK 1211 Vilniaus miesto gatvėmis iki A. M. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kur, turėdamas tikslą realizuoti minėtą šaunamąjį ginklą, perdavė jį A. M. , už kurį 2005-03-06 iš A. M. gavo 1300 litų.

P. I. nuteistas už tai, kad 1988 m. (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) II-ojo pasaulinio karo apkasuose, buvusiuose netoli (duomenys neskelbtini), surado šaunamąjį ginklą su šaudmeniu ir dideliu kiekiu sprogstamosios medžiagos – II pasaulinio karo laikotarpio pramoninės gamybos (Vokietija) kovinį prieštankinį šaunamąjį ginklą „Panzerrfaust 30“, sukomplektuotą su jam skirtu šaudmeniu - kumuliatyvinio poveikio granata „Fauspatrone gross (2)“, kuriame būna apie 800 g normalaus galingumo brizantinio poveikio mišininės sprogstamosios medžiagos, kurios pagrindiniai komponentai trotilas ir heksogenas, kurį neteisėtai įgijo ir skirtingu metu laikė paslėpęs tuose pačiuose apkasuose bei savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje nuo 1988 m. iki 2005 m. rugsėjo 15 d., minimu laikotarpiu, turėdamas tikslą jį realizuoti, neteisėtai gabeno kovinį prieštankinį šaunamąjį ginklą „Panzerrfaust 30“ Visagino miesto gatvėmis iš slėptuvės netoli Visagino miesto iki savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio ir atgal, kol 2005 m. rugsėjo 15 d minėtas prieštankinis šaunamasis ginklas „Panzerrfaust 30“ su jam skirtu šaudmeniu „Fauspatrone gross (2)“ buvo rastas ir paimtas kratos metu jo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje.

Be to, P. I. nuteistas už tai, kad 1991 m. rudenį (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) iš Rusijos armijos karininko gavo, t.y. neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo Lenkijos pramoninės (1951 m.) gamybos, 1930/33 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr.M5490 su dvejomis dėtuvėmis ir 17 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, kuriuos nuo 1991 m. iki 2004 m. gruodžio mėnesio pradžios laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), o 2004 m. gruodžio mėn. pradžioje minėtą pistoletą TT su dvejomis dėtuvėmis ir 17 vnt. šovinių savo namuose perdavė A. V. .

Be to, P. I. nuteistas už tai, kad 1991 m. rudenį (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), (duomenys neskelbtini) surado sprogmenį su dideliu kiekiu sprogstamosios medžiagos – rankinę granatą „RG-42“ (rus. P?-42) markės kovinę puolamąją rankinę granatą su granatos degtuvu, kurioje yra 115 g sprogstamosios medžiagos trotilo, kurią paslėpė miške netoli (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai laikė iki 2005 m. sausio mėnesio pabaigos, kuomet rankinę granatą RG-42 gabeno iš slėptuvės Visagino miesto gatvėmis iki savo namų (duomenys neskelbtini), ir laikė savo namo rūsyje iki 2005 m. vasario 15 d., kol perdavė A. V., gaudamas iš A. V. 3100 litų už minėtą granatą RG-42 ir anksčiau perduotą pistoletą TT Nr. M5490 su dvejomis dėtuvėmis ir 17 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių.

P. M. nuteistas už tai, kad 1993 m. prie (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, paimdamas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto Rusijos armijos karininko, neteisėtai įgijo tris pramoninės gamybos (Rusija) aktyvaus šarvo plokšteles, užpildytas pramoninės gamybos, padidinto galingumo brizantine plastine sprogstamąja medžiaga „?BB-5A“ (PVV-5A), kurios bendra masė 738 g, kurią iki 1998 m. laikė (duomenys neskelbtini), o iki 2004 m. rudens laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo garaže, kol ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, galimai 2004 m. lapkričio pabaigoje už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą šią sprogstamąją medžiagą pardavė A. V. .

A. S. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo 200 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių, kuriuos laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2004-12-21 ir turėdamas tikslą realizuoti minėtą kiekį šovinių 2004-12-21 apie 16 val. (duomenys neskelbtini), pardavė 200 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių A. M. už 250 litų.

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo 456 vnt. 5,45 mm kalibro šovinius, kuriuos laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2005-01-12 ir turėdamas tikslą realizuoti minėtą kiekį šovinių 2005-01-12 apie 17 val. 25 min. (duomenys neskelbtini), pardavė 456 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių A. M. už 500 litų.

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo mėnesį (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) (duomenys neskelbtini), tvarkydamas mirusio tėvo namą, spintoje surado Suomijos pramoninės gamybos šautuvą TIKKA Nr.RH502097 su optiniu taikikliu „tasco“, 1891/1930 m. pavyzdžio Mosino konstrukcijos vamzdį su uoksu, savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą panaudojant TSRS pramonės gamybos vienvamzdžio lygiavamzdžio 16 kalibro ??-17 modelio medžioklinio šautuvo Nr.P42058 dalies ir 1974 m. pavyzdžio automato AK74 vamzdžio, bei didelį kiekį 401 vnt. šaudmenų: 9 vnt. 5,45 mm kalibro šovinius, 6 vnt. savadarbiu būdu užtaisytus 16 kalibro medžioklinius šovinius, 2 vnt. 7,62 mm kalibro „NAGANT“ šovinius, l vnt. 30 kalibro 1906 m. pavyzdžio šovinį 30-60 Springfield, 2 vnt. 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio šovinius (7,62x39 mm), 94 vnt. 7,62 mm kalibro garsinių imitacinių šovinių (7,62x51 mm) Nato (308 Winchester), 169 vn. 7,62 mm kalibro šovinių (7,62x53 mm) , 44 vnt. 223 kalibro garsinius imitacinius šovinius „Remington“, 21 vnt. 223 kalibro šovinių „Remington“, 3 vnt. 7,63 mm kalibro šovinių „Mauser“, 50 vnt. 22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių 22 Long Rifle, kuriuos neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo paimdamas sau ir 2004 m. kovo mėnesį gabeno iš Pabradės į Vilniaus miestą, bei nuo 2004 m. kovo mėnesio iki 2005-03-21 laikė savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol minėtas kiekis šovinių ir šaunamieji ginklai 2005-03-21 d. 8 val. buvo paimti kratos metu.

H. K. nuteistas už tai, kad 2002 m. vasarą (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), UAB „Y“ patalpose, buvusiose (duomenys neskelbtini), surado metalinę dėžę su šaudmenimis – 713 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių, kuriuos, neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo paimdamas sau ir nuo 2002 m. vasaros iki 2004 m. rudens laikė užkasęs miške, esančiame netoli jo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). 2004 m. rudenį H. K. 713 vnt. 5,45 mm kalibro šovinius gabeno Vilniaus miesto gatvėmis į UAB „X“ dirbtuvių patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kur 2004 m. gruodžio mėnesio pabaigoje dalį, t.y. 200 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių už 300 litų perdavė A. V., o likusius 513 vnt. šovinių laikė minėtose patalpose iki 2005 m. pavasario ir 2005 m. pavasarį iš UAB „X“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nugabeno minėtus 513 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių į (duomenys neskelbtini), kur šiuos šovinius užkasė žemėje ir laikė iki 2005-11-14, kol šoviniai buvo paimti H. K. parodymų patikrinimo metu.

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras Adas Laurikėnas apeliaciniame skunde su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu nesutinka bei nurodo, jog A. V. atžvilgiu nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo. Apelianto nuomone, skiriant bausmę nepagrįstai pritaikytos Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p. nuostatos. Prokuroras pažymi, kad LR BK 62 str. nuostatos taikomos esant dviem šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms. Visų pirma, nusikaltimą padaręs asmuo turi pats savo noru atvykti ar pranešti apie šią veiką, prisipažinti ją padaręs ir nuoširdžiai gailėtis. Tuo tarpu A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tiktai po eilės apklausų, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 16 p. nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nepaisant to, ši aplinkybė buvo pripažinta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, įstatyme numatyta, kad taikant Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas, privalomos dvi aplinkybės. Antroji aplinkybė yra numatyta BK 62 str. 2 dalyje. Prokuroras pažymi, kad A. V. , iki ikiteisminio tyrimo pradžios niekur nedirbo, neturėjo pastovių, legalių pajamų, todėl teigti, kad jis išlaiko sergančią sunkia liga motiną nėra pagrindo. Prokuroro teigimu, galima būtų teigti, kad A. V. niekur nedirbo, nes prižiūrėjo motiną, sergančią sunkia liga, tačiau, A. V. pakeitus kardomąją priemonę, jis įsidarbino ir dirba pilną darbo dieną, todėl pastoviai prižiūrėti savo motinos jis negali. Be to, A. V. yra vedęs, gyvena kartu su žmona V. V. , todėl manyti, kad jo motinos, sergančios sunkia liga, nėra kam prižiūrėti, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, prokuroro nuomone, nėra LR BK 62 str. 2 d. 3 p. nurodytos sąlygos, todėl teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmės rūšį.

Taip pat teismas, pripažindamas A. V. kaltu dėl apysunkių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. (6 epizodai) paskyrė jam bausmę už kiekvieną iš epizodų po 30 parų arešto. Be to, teismas, pripažindamas A. V. kaltę dėl sunkių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. (6 epizodai) paskyrė jam bausmę už kiekvieną iš epizodų po vienerius metus ir šešis mėnesius laisves apribojimo. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 3 dalimis teismas bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu ir A. V. paskyrė galutinę bausmę - 2 metų laisvės apribojimą ir 30 parų areštą. Tačiau prokuroras atkreipia dėmesį, jog bausmę, t.y. už kiekvieną sunkų nusikaltimą (šeši epizodai), paskyrus po vienerius metus ir šešis mėnesius laisvės apribojimo ir subendrinus, kaip nurodo teismas, visiško sudėjimo būdu, turėjo būti paskirta bausmė - devyni metai laisvės apribojimo. Kadangi maksimali laisvės apribojimo bausmė negali būti ilgesnė kaip du metai (LR BK 48 str. 2 d., 63 str. 7 d.) teismas, turėjo pasirinkti tokį bausmių sudėjimo būdą, kuris atitiktų LR BK 63 str. 7 d. reikalavimus, t.y. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d turėjo taikyti ne visišką, bet dalinį bausmių sudėjimą ir paskirti jam maksimalią dviejų metų laisvės apribojimo bausmę. Be to, už kiekvieną apysunkio nusikaltimo epizodą paskyrus po 30 parų arešto ir subendrinus, kaip nurodo teismas, visiško sudėjimo būdu, teismo turėjo būti paskirta bausmė - 180 parų arešto. Kadangi maksimali arešto bausmės trukmė negali viršyti 90 parų (LR BK 49 str. 3 d., 63 str. 7 d.), teismas turėjo pasirinkti tokį bausmių sudėjimo būdą, kuris atitiktų LR BK 63 str. 7 d. reikalavimus, t.y. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d turėjo taikyti ne visišką, bet dalinį bausmių sudėjimą ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę ir sudėti ją su bausme, paskirta už LR BK 253 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog teismas, nustatęs ir pripažinęs A. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą, BK 59 str. 1 d. 2 p., privalėjo atsižvelgti į ją tik skirdamas bausmę už veiką BK 253 str. 2 d. numatytos sankcijos ribose. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad A. V. jau anksčiau buvo teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką ir nors teistumas yra išnykęs, ši aplinkybė parodo, kad A. V. požiūris į neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis nepasikeitė. Anksčiau skirtoji reali laisvės atėmimo bausmė nepasiekė BK 41 str. nuostatomis keliamų tikslų, t.y. nesulaikė A. V. nuo nusikalstamų veikų darymo ir nepaveikė jo, kad laikytųsi įstatymo ir vėl nenusikalstų, todėl, prokuroro nuomone, A. V. už padarytas nusikalstamas veikas skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Apeliantas nurodo, jog tuo pačiu nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismas pažeidė Baudžiamojo kodekso 72 str. nuostatas, reglamentuojančias privalomą baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo taikymą, nes nusikalstamos veikos rezultato - pinigų, kuriuos gavo nuteistieji iš nusikalstamos veikos, nekonfiskavo. Tuo tarpu LR BK 72 str. numato, kad konfiskuotinas yra tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Atitinkamai prokuroras nurodo, jog tokiu būdu A. V. iš jo padarytų nusikalstamų veikų viso gavo 7481 litą, A. M. – 100 litų, R. G. – 3400 litų, P. I. – 3100 litų, P. M. – 600 litų, A. S. – 750 litų, H. K. – 300 litų.

Atsižvelgdamas į tai, kad teismas neteisingai taikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą bei turto konfiskavimą, apeliaciniu skundu prokuroras prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti:

1. Panaikinti A. V. atžvilgiu BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p. taikymą ir paskirti jam bausmes:

- dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 253 str. 2 d. (2004- 11-26 epizodas dėl PVV-5A 738 g sprogstamosios medžiagos PVV-5A) - 5 metus laisvės atėmimo;

dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 253 str. 2 d. (2004- 12-21 epizodas dėl 200 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių) - 5 metus laisvės atėmimo;dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 253 str. 2 d. (2005- 01-14 epizodas dėl 456 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių) - 5 metus laisvės atėmimo;dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. (2005- 02-18 epizodas dėl granatos „F-l" ir granatos „RG-42") - 5 metus laisvės atėmimo;dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. (2005- 09-15 epizodas dėl 32 kalibro revolverio „Smith&Wesson" 1776 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių) - 5 metus laisvės atėmimo;Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 253 str. 2 d. (2006- 01-23 epizodas dėl „TNT" sprogstamosios medžiagos (trotilo 1684 g) – 4 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal LR BK 253 str. 1 d. (6 epizodai) ir A. V. paskirti galutinę bausmę - 6 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. valstybės naudai iš A. V. konfiskuoti 7481 litą, iš A. M. - 100 litų, iš R. G. - 3400 litų, iš P. I. – 3100 litų, iš P. M. - 600 litų, iš A. S. - 750 litų, iš H. K. - 300 litų turtą – pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos.

Nuteistasis R. G. taip pat nesutinka su 2006 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir nurodo, kad jis šaunamųjų ginklų WALTHER, modelis 1938 (P38) Nr. 8923c, ir Tokarevo konstrukcijos pistoleto (TT) Nr. BK 1211 neįgijo, jų neteisėtai nelaikė, A. M. šių ginklų neperdavė bei pinigų už šiuos ginklus negavo. Nuteistojo teigimu, A. M. buvo pateikęs jam remontuoti du negrįžtamai sugedusius, surūdijusius, visiškai netinkamus naudoti ginklus, kuriuos R. G. gražino šių ginklų savininkui A. M. . Tuo pačiu apeliantas pažym,. jog ginklai, kurie R. G. buvo pateikti estetiniam remontui, yra ne WALTHER modelio 1938 (P38) Nr. 8923c ir ne Tokorevo konstrukcijos pistoletas (TT) Nr. BK 1211. R. G. nuomone, teismo konstatavimas, kad R. G. kaltė yra įrodyta A. M. parodymais yra abstraktus. Be to, teismas turėjo kritiškai vertinti A. M. parodymus, nes A. M. apkalbėjo R. G. , siekdamas nuslėpti tikrąjį ginklų įsigijimo šaltinį. Tuo tarpu, nuteistojo teigimu, jį su A. M. sieja tik prekyba automobilių detalėmis, o pakankamų įrodymų, patvirtinančių A. M. teiginius, jog R. G. jam perdavė ginklus, o A. M. mokėjo R. G. konkrečias pinigų sumas už minėtus ginklus, byloje nėra.

Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas apkaltinamąjį nuosprendį R. G. atžvilgiu grindė telefoninių pokalbių įrašais tarp A. M. ir R. G.. Vilniaus apygardos teismas, vertindamas telefoninius pokalbius kaip įrodymą, privalėjo patikrinti, ar yra ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, leidžianti klausytis telefoninių pokalbių ir ar nebuvo pažeistas įstatyme nustatytas terminas pokalbiams klausytis. Pasak R. G. , byloje yra Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, tačiau Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos 2005 03 04 rašte Nr. 38-SD-3-678 nurodyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00030-05 ikiteisminis tyrimas pradėtas 2005-03-04. Tuo tarpu LR BPK 154 str. taikyti telefoninių pokalbių klausymą leidžia tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, todėl 2004 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi šioje baudžiamojoje byloje leidimas klausytis telefoninių pokalbių negalėjo būti duotas. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismas privalėjo patikrinti telefoninių pokalbių klausymo teisėtumą ir, nustačius įstatymo pažeidimus, negalėjo vadovautis minėtais įrašais kaip įrodymu. Be to, apeliantas pažymi, kad maksimalus terminas klausytis pokalbius yra 9 mėnesiai, o pirmoji nutartis šiuo klausimu yra priimta 2004 m. kovo 8 d. Tokiu būdu maksimalus laikas iki kurio ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo klausytis telefoninių pokalbių yra 2004 m. gruodžio 8 d. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2006-11-29 nuosprendyje minimi A. V. ir A. M. pokalbiai, įvykę 2005-02-03, 2005-02-12, 2005-02-13, 2005-02-17, 2005-02-24, 2005-03-01, 2005-03-03 bei A. M. ir R. G. pokalbiai, įvykę 2005-02-24, 2005-03-01, 2005-03-06. Nuteistojo nuomone, visi šie pokalbiai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų įrašyti praėjus leistinam įstatymo numatytam terminui, todėl negalėjo būti pripažįstami įrodymais.

Apelianto nuomone, vertinant 2004 m. kovo 8 d. Vilniaus 2 apylinkės teismo nutartį, galima padaryti išvadą, kad nutartyje nurodyta klaidinga data. Tačiau procesinio dokumento data šiuo atveju yra esminis procesinio dokumento elementas, kuris daro tokį procesinį dokumentą negaliojančiu. Pažymėtina, kad byloje yra kita Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. kovo 21 d. nutartis dėl slapto sekimo. Ši nutartis priimta vadovaujantis LR BPK 160 str. Minėta įstatymo norma gali būti taikoma tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Tuo tarpu byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2005-03-04. Tokiu būdu, nuteistojo nuomone, toje pačioje baudžiamojoje byloje yra dvi ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys, kurios priimtos nepradėjus ikiteisminio tyrimo, todėl tai vertintina kaip tendencingas baudžiamosios bylos medžiagos klastojimas. Vilniaus apygardos teismas privalėjo šias aplinkybes įvertinti, nes bylos teisminio nagrinėjimo metu šie klausimai buvo keliami. Be to, darant išvadą, kad 2004 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartyje yra rašymo apsirikimo klaida, atitinkamai sektų išvada, kad šis procesinis dokumentas galėjo būti priimtas 2005 m. kovo 8 d., tačiau visi telefoniniai pokalbiai, kuriais Vilniaus apygardos teismas grindžia 2006 11 29 nuosprendį R. G. atžvilgiu, buvo paklausomi ir fiksuojami iki 2005 m. kovo 8 d. Todėl vienareikšmiškai darytina išvada, kad telefoniniai pokalbiai tarp A. V. ir A. M. bei tarp A. M. ir R. G. buvo fiksuojami pažeidžiant LR BPK 154 str., todėl negali būti laikomi įrodymais baudžiamojoje byloje.

R. G. teigimu, LR BPK 154 str. 6 d. numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi surašyti protokolą dėl telefoninių pokalbių klausymo. Tačiau tokių dokumentų byloje nėra. Visgi teismas nuosprendyje remiasi operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais. Todėl neaišku, ar telefoniniai pokalbiai buvo kontroliuojami remiantis ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, ar LR Operatyvinės veiklos įstatymo pagrindu. LR Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. numato, kad techninių priemonių naudojimą motyvuota nutartimi privalo sankcionuoti apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad šioje baudžiamojoje byloje operatyvinė veikla atitinkamų teismo pareigūnų buvo sankcionuota. Todėl byloje esantys operatyvinių veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo protokolai neatitinka LR Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. nuostatų. Nuteistojo nuomone, šie įstatymų pažeidimai siejami su LR Konstitucijoje garantuojamomis piliečių teisėmis ir laisvėmis, todėl jų pažeidimas yra prilyginamas asmens konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimui.

Apeliantas mano, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi A. M. paaiškinimais teisme dėl telefoninių pokalbių turinio, nes turi įvertinti teismas, o ne vienas iš kaltinamųjų, kurio pozicija yra subjektyvi, nes siekia apkalbėti R. G. . Be to, teismas nuosprendyje teigia, kad R. G. šaunamuosius ginklus perdavė A. M. , A. M. minėtus ginklus perdavė A. V. , o A. V. šiuos ginklus pardavė įslaptintam liudytojui „A". Teismas nuosprendyje konstatavo, kad R. G. turėti ginklai yra tie patys, kuriuos nupirko įslaptintas liudytojas „A", todėl, apelianto teigimu, teismas privalėjo identifikuoti ginklus. Šioje baudžiamojoje byloje minimi keli ginklai WALTHER ir Tokorevo konstrukcijos pistoletai (TT). Šaunamieji ginklai yra apibrėžiami individualiais požymiais, todėl teismas privalėjo nagrinėti šį klausimą. R. G. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti ginklai atpažinimui. Tik susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga teisme, R. G. turėjo galimybę pamatyti jam inkriminuojamų šaunamųjų ginklų fotonuotraukas. Teismo posėdžio metu R. G. nurodė, kad tai ne tie ginklai, kuriuos A. M. jam buvo pateikęs remontuoti. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Tuo tarpu R. G. jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ginklas WALTHER yra pažeistas rūgšties, turi tam tikrus defektus. Šio ginklo spalva neatitiko originalios oksidacijos spalvos (T. 4 b.l. 157-158). Tame pačiame, įtariamojo apklausos protokole, R. G. nurodė, jog pistoletas TT buvo tragiškos būklės, t.y. jis visas išoriškai buvo surūdijęs. Tokiu būdu, tiek pistoleto WALTHER detalės, tiek pistoletas TT, kurie R. G. buvo pateikti remontui, neatitiko šaunamiesiems ginklams keliamų reikalavimų. R. G. minėtus ginklus pagal šių ginklų specifinius bruožus, galėtų atpažinti, Vilniaus apygardos teismas šių aplinkybių netyrė ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Nuteistasis R. G. taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje negalėjo remtis ir balistikos specialistų išvadomis Nr. 1627 bei 1858 dėl ginklų tinkamumo šaudymui Pasak apelianto, ginklą WALTHER Nr. 8923c (P38) specialistams ištirti pateikė 1 – osios valdybos viršininkas V. Pogorelskis, o minėtas asmuo nėra šios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo pareigūnas, todėl objektą tyrimui bei klausimus specialistams pateikė neįgaliotas asmuo. Be to, toks ginklas nebuvo išimtas iš įslaptinto liudytojo „Aas“. Iš tarnybinio pranešimo (T. 2 b.l. 154) dėl asmens apžiūros matyti, kad pistoletas, išimtas iš „Ao", nebuvo identifikuotas nei pagal ginklo tipą, nei pagal numerį, todėl neaišku iš kur ir kada V. Pogorelskis gavo ginklą Nr. 8923c, todėl 2005-03-04 specialisto išvada, R. G. nuomone, negali būti laikoma įrodymu baudžiamojoje byloje. Atitinkamai apeliantas kelia abejones ir specialisto išvada Nr. 1858, nes pistoletą Nr. BK1211 ir dvi šovinių dėtuves pateikė bei specialistams klausimus suformulavo 1 - osios valdybos viršininkas V. Pogorelskis, kuris nėra baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir į tyrimo grupę nebuvo įtrauktas. Nuteistojo teigimu, nėra aišku, kodėl, kada ir kokios būklės šis ginklas pateko pas minėtą pareigūną, o tai leidžia manyti, kad ginklas galėjo būti perrinktas (tą patvirtina ir specialisto išvada). Nėra nustatyta. kas kada ir kodėl šį ginklą perrinko, todėl R. G. nuomone, teismas negalėjo remtis šia specialisto išvada.

Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog A. V. 2005 m. vasario 24 d. 10:00 val. susitiko su tariamu ginklų pirkėju „A" prie restorano (duomenys neskelbtini). Tačiau (duomenys neskelbtini), restorano nėra, todėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės. LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodoma nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės. Todėl darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas nenustatė nusikaltimo padarymo vietos, t.y. nenustatė svarbių bylai aplinkybių. Atitinkamai (duomenys neskelbtini) (buvusi įmonė „P."), o vieta nieko bendro neturi su šioje baudžiamojoje byloje minimomis aplinkybėmis.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas prilygino atskirų, negrįžtamai sugedusių ginklo detalių perdavimą šaunamojo ginklo perdavimui. Tačiau, nuteistojo nuomone, šios atskiros ginklo detalės negali būti prilygintos šaunamajam ginklui, nes šaudymo funkcijos atskiros ginklo detalės neatlieka. Nuosprendyje konstatuota jog įslaptintam liudytojui „A" ginklas WALTHER buvo perduotas dalimis ir skirtingomis dienomis, tačiau pagal byloje esantį pranešimą (T.2 b. l. 154) iš „Ao" buvo išimtas surinktas ginklas WALTHER, o kas ir kada minėtą ginklą surinko byloje nėra nustatyta. Be to, teismas nuosprendyje nurodė, kad pistoleto WALTHER paskutinės detalės A. M. buvo perduotos A. V. 2005-02-24. Tačiau A. M. nurodė, kad šias detales perdavė A. V. 2005-02-23, todėl teismas neišsiaiškino pilnai aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

R. G. nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje neišsprendė klausimo dėl jo teisėtai ir legaliai laikomų ginklų. Kratos metu iš R. G. buvo išimti legaliai laikomi ginklai, todėl, jo nuomone, teismas privalėjo nuosprendyje pasisakyti dėl šių ginklų likimo.

Apelianto nuomone, teismas byloje buvo šališkas ir pažeidė visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Nuosprendžiu asmenims, kurie įvykdė 7 sunkius nusikaltimus ir 6 apysunkius nusikaltimus ( pvz.: A. V. ), paskirta 2 metų laisvės apribojimo ir 30 parų arešto bausmė. Tuo tarpu R. G. už apysunkį nusikaltimą paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė nuosprendžio vykdymą atidedant dvejiems metams. R. G. pritaikyta bausmė pagal nurodytas atitinka vieną iš sunkiausių bausmės rūšių - terminuotas laisvės atėmimas. Tuo tarpu kitiems asmenims, įvykdžiusiems sunkius nusikaltimus ir ne vieną, teismas skyrė daug švelnesnes bausmės rūšis, t.y. laisvės apribojimą, areštą, piniginę baudą ir kt. Atsižvelgiant į visas apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, nuteistasis R. G. mano, kad Vilniaus apygardos teismas iš esmės pažeidė LR BPK nuostatas, suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 11 29 nuosprendį dalyje dėl R. G. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str. 1 d., ir priimti naują nuosprendį toje dalyje - R. G. pagal LR BK 253 str. 1 d. išteisinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras pašo jo apeliacinį skundą tenkinti, o R. G. skundą atmesti. Nuteistasis R. G. ir jo gynėja prašo prokuroro skundą atmesti, o nuteistojo R. G. skundą tenkinti. Nuteistasis A. V. ir jo gynėjas prašo prokuroro skundą dalyje dėl jam skirtinos griežtesnės bausmės atmesti, o dėl turto konfiskavimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Nuteistasis H. K. ir jo gynėja prašo prokuroro skundo dalį dėl iš jo konfiskuotinos pinigų sumos priteisimo tenkinti iš dalies ir sumažinti konfiskuotiną sumą. Nuteistieji A. M. , P. I. , A. S. , H. K. ir jų gynėjai prokuroro skundo dalį dėl turto konfiskavimo palieka spręsti teismo nuožiūra .

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo R. G. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai nuteistuosius pripažino kaltais jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau priimdamas nuosprendį teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas lėmė aiškiai per švelnios bausmės paskyrimą A. V. . Be to, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų pagrindžiančių išlaidas, turėtas atliekant operatyvinį tyrimą, todėl šioje dalyje nuosprendis taip pat keistinas. Be to, Vilniaus apygardos teismas netinkamai išsprendė pas R. G. paimtų, teisėtai jo laikytų, ginklų ir šaudmenų klausimą, o skirdamas bausmę R. G. , netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliaciniame skunde prokuroras ginčija LR BK 62 str., numatančio teismui galimybę skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taikymą A. V. . Iš Vilniaus apygardos teismo 2006-11-29 nuosprendžio matoma, kad A. V. atžvilgiu taikytos LR BK 62 str. 2 d. 1 p. ir 3 d. 3 p. nuostatos. Tokiu būdu konkrečiu atveju LR BK 62 str. 3 d. 3 p. nuostatoms taikyti yra būtinos dvi LR BK 62 str. 2 d. numatytos sąlygos: 1) yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių; 2) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Iš byloje esančių medicininių pažymėjimų matoma, kad nuteistojo A. V. motinai diagnozuota arterinė kardiapatija, didelė rizikos grupė. Be to, A. V. serga lėtine psichine liga, senatvine silpnaprotyste, dėl kurios jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog A. V. lėtine psichine liga serga jau nuo 1960 m., tačiau tai nesukliudė A. V. padaryti eilę jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Be to, iš 2005-12-23 LR Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ado Laurikėno nutarimo matoma, kad ikiteisminio tyrimo metu A. V. kardomoji priemonė – namų areštas – pakeista į užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti ne dėl to, kad prižiūrėtų motiną, o kad galėtų dirbti AB ,,Dvarčionių keramika“ ir išlaikyti nepilnametę dukrą. Nuosprendžio priėmimo metu A. V. taip pat dirbo UAB ,,N.“ ir tai teigiamai charakterizuoja jo asmenybę bei į tai atsižvelgtina skiriant bausmę, tačiau neduoda jokio pagrindo spręsti apie nuteistojo atliekamą nuolatinę savo motinos priežiūrą.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad taikyti LR BK 62 str. 2 d. teismas gali tik nustatęs ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Tuo tarpu iš 2006-11-29 nuosprendžio matoma, kad teismas nustatė tik vieną A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau LR BK 62 str. 2 d. taikymas, nustačius tik vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra galimas. Tokiu būdu, nustačius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, Vilniaus apygardos teismo 2006-11-29 nuosprendžio dalys, kuriomis pritaikyta LR BK 62 str. 2 d. 1 p. ir 3 d. 3 p. naikintinos bei už LR BK 253 str. 2 d. numatytas veikas skirtinos bausmės sankcijos ribose.

Prokuroro nuomone, A. V. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas tik po eilės apklausų, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, tačiau iš byloje esančios medžiagos matoma, kad A. V. buvo sulaikytas 2005-09-15 ir jau 2005-09-16 vykusios apklausos metu visiškai prisipažino dėl visų 2005-09-16 pranešime apie įtarimą nurodytų nusikalstamų veikų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Prokuroras taip pat neteisus teigdamas, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog A. V. jau anksčiau buvo teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką, nors teistumas išnykęs. LR BK 97 str. 6 d. aiškiai nurodyta, kad teistumui išnykus, asmenys laikomi neteistais. Be to, 1990-01-25 nuosprendžiu A. V. teistas ne už analogišką veiką, o už slaptą asmeninio piliečių turto pagrobimą, padarant jiems žymią materialinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. V. , taip pat neteisingai pritaikė ir LR BK 63 str. nuostatas. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę Vilniaus apygardos teismas vadovavosi LR BK 63 str. 1 ir 3 d. bei taikė visišką bausmių sudėjimą. Tačiau taikant visišką bausmių sudėjimą, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną nusikalstamą veiką, pridedamos visos kitos paskirtos bausmės. Visgi konkrečiu atveju už visas LR BK 253 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, pritaikius LR BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p. buvo paskirta po dvejus metus laisvės apribojimo, o už visas LR BK 253 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas – po 30 parų arešto. Taigi subendrinus bausmes visiško bausmių sudėjimo būdu būtų nustatyta dvylikos metų laisvės apribojimo bei 180 parų arešto bausmė, o atsižvelgiant į LR BK 48 ir 49 str. nuostatas, ribojančias laisvės apribojimo bei arešto trukmę, būtų paskirta 2 metų laisvės apribojimo ir 90 parų arešto bausmė. Tuo tarpu 2 metų laisvės apribojimo ir 30 parų arešto bausmę A. V. pirmosios instancijos teismas galėjo paskirti tik taikydamas dalinį bausmių sudėjimą bei vadovaudamasis LR BK 63 str. 1, 3 d. Visgi, kaip jau anksčiau minėta, skiriant bausmę A. V. LR BK 62 str. taikymas negalimas, o už LR BK 253 str. 2 d. numatytus nusikaltimus sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į LR BK 54 str. nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

A. V. skiriant bausmes už LR BK 253 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, atsižvelgiama į tai, kad padaryti sunkūs nusikaltimai, keliantys didelį pavojų visuomenės saugumui ir už kuriuos įstatymų leidėjas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau tuo pačiu atsižvelgtina į tai, kad A. V. visiškai prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, charakterizuojamas teigiamai, vedęs, po nusikalstamų veikų padarymo įsidarbino ir dirba, todėl už kiekvieną A. V. įvykdytą LR BK 253 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Skiriant galutinę subendrintą bausmę, taikytinas dalinis bausmių sudėjimas. Atitinkamai, nors LR BK 42 str. 4 d. numatyta, kad kodekso 63 str. numatytu atveju gali būti skiriamos dvi bausmės, tačiau pagal savo pobūdį areštas taip pat yra trumpalaikis laisvės atėmimas, todėl diferencijuoti bausmių nėra pagrindo. Atsižvelgiant į LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a) p. p., viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai, todėl skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas.

Vilniaus apygardos teismo 2006-11-29 nuosprendyje nurodyta, kad teismas nepripažįsta proceso išlaidomis išlaidų, turėtų vykdant operatyvinį tyrimą A. V. atžvilgiu, kuomet NVIM dalyvis iš jo pirko ginklą ir ginklų pirkimui buvo išleista 12065 Lt, nesant byloje tam pakankamai duomenų. Tačiau LR BPK 103 str. aiškiai nurodyta, kas sudaro proceso išlaidas ir operatyvinio tyrimo metu panaudoti pinigai proceso išlaidomis nelaikomi. Visgi LR BK 72 str. 2 d. 3 p. nurodyta, jog teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytas faktines aplinkybes, iš kurių sprendžiama apie pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos, privalėjo išspręsti šių pinigų konfiskavimo klausimą. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad A. V. iš nustatytų nusikalstamų veikų iš viso gavo 7481 Lt (septynis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes nustatė, kad būtent tokią pinigų sumą gavo A. V. : 2004-10-28 A. V. pardavė tariamam ginklų pirkėjui „A" pistoletą WALTHER mod. 4 ir šaudmenis - 12 vnt. 7,65 mm kalibro BR0WNING šovinių už 800 litų, t. y. iš šios nusikalstamos veikos gavo 800 litų; 2004-11-26 A. V. pardavė tariamam ginklų pirkėjui „Aui" tris pramoninės gamybos (Rusija) aktyvaus šarvo plokšteles, užpildytas pramoninės gamybos, padidinto galingumo brizantine plastine sprogstamąja medžiaga „I1BB-5A" (PVV-5A), kurios bendra masė 738 g ir gavo iš jo 750 litų, iš kurių 600 litų sumokėjo P. M. , o sau pasiėmė 150 litų, t.y. iš šios nusikalstamos veikos gavo 150 litų; 2004-12-16 A. V. pardavė tariamam ginklų pirkėjui „A" šaunamąjį ginklą - Lenkijos pramoninės 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr.M5490 su dvejomis dėtuvėmis ir šaudmenis - 17 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių ir gavo iš jo 2500 litų, t.y. iš šios nusikalstamos veikos gavo 2500 litų; 2004-12-21 A. V. pardavė tariamam ginklų pirkėjui „Aui" 200 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių ir gavo iš jo 325 litus, iš kurių 160 litų sumokėjo H. K. , o sau pasiėmė 165 litus, t.y. iš šios nusikalstamos veikos gavo 165 litus; 2005-01-12 A. V. pardavė tariamam ginklų pirkėjui „Aui" 456 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių ir gavo iš jo 456 litus, t.y. iš šios nusikalstamos veikos gavo 456 litus; 2005-02-18 A. V. pardavė tariamam ginklų pirkėjui „A" RG-42 markės kovinę puolamąją rankinę granatą su granatos degtuvu ir gavo iš jo 250 litų, bei „F-1" tipo kovinę gynybinę skeveldrinę granatą ir gavo iš jo 120 litų, t.y. iš šios nusikalstamos veikos gavo 370 litų; 2005-02-24 A. V. per keletą kartų pardavė tariamam ginklų pirkėjui „A" pistoletą „WALTHER" mod. 1938 (P38) Nr.8923c ir gavo iš jo viso 2500 litų, iš kurių 2100 litų už šį pistoletą jis perdavė A. M. , o 400 litų pasiėmė sau t.y. iš šios nusikalstamos veikos gavo 400 litų; 2005-03-04 A. V. pardavė tariamam ginklų pirkėjui „A" Rusijos pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro, 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą (TT) Nr.BK 1211 ir gavo iš jo 2200 litų, iš kuių 1400 litų perdavė A. M. , o 800 litų pasiėmė sau, t.y. iš šios nusikalstamos veikos gavo 800 litų; 2005-04-21 A. V. pardavė tariamam ginklų pirkėjui „A" šaunamąjį ginklą- Rusijos pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, 1895 m. pavyzdžio revolverį NAGANT (numeris panaikintas), ir šaudmenis - 14 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių ir gavo iš jo 1840 litų, t.y. iš šios nusikalstamos veikos gavo 1840 litų.

Pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais taip pat nustatyta, kad A. M. iš R. G. 2005 m. vasario pabaigoje įgijo Rusijos pramoninės gamybos, pusiau automatinį, 930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą (TT) Nr.BK 1211, kurį 2005-03-02 pardavė A. V. , gaudamas už jį l400 litų, iš kurių 1300 litų 2005-03-06 perdavė R. G. , o 100 litų pasiliko sau už tarpininkavimą, t.y. iš šios nusikalstamos veikos gavo 100 litų. P. I. 2005-02-15 gavo iš A. V. 3100 litų už perduotą granatą RG-42 ir perduotą pistoletą TTNr.M5490 su dvejomis dėtuvėmis ir 17 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, t.y. iš šių nusikalstamų veikų gavo 3100 litų. Taip pat nustatyta, kad P. M. 2004 m. lapkričio pabaigoje A. V. už 600 litų pardavė tris pramoninės gamybos (Rusija) aktyvaus šarvo plokšteles, užpildytas pramoninės gamybos, padidinto galingumo brizantine plastine sprogstamąja medžiaga „I1BB-5A" (PVV-5A), t.y. iš šios nusikalstamos veikos gavo 600 litų. Be to, A. S. 2004-12-21 už 250 litų pardavė A. M. 200 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių, o 2005-01-12 už 500 litų A. M. pardavė 456 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių, t.y. iš šių nusikalstamų veikų gavo 750 litų.

Iš padarytų LR BK 253 str. numatytų nusikalstamų veikų A. V. , A. M. , P. I. , P. M. , A. S. gautų pinigų sumos nustatytos pirmosios instancijos teismo ištirtais pačių nuteistųjų parodymais, taip pat liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas ir suteiktas Nr.5-05, parodymais, protokolais dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo bei telefoninių pokalbių stenogramomis, o šių pinigų sumų neginčijo nei nuteistieji A. V. , A. M. , P. I. , A. S. , nei jų gynėjai, nei nuteistojo P. M. gynėja. Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p., iš nusikalstamos veikos gautus pinigus teismas privalo konfiskuoti, todėl pirmosios instancijos teismas, netaikydamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šią pirmosios instancijos teismo klaidą, esant prokuroro skundui, apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti, todėl vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuotini pinigai, gauti iš nusikalstamų veikų: iš A. V. – 7481 Lt (septyni tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt vienas litas), iš A. M. – 100 Lt (vienas šimtas litų), iš P. I. – 3100 Lt (trys tūkstančiai šimtas litų), iš P. M. – 600 Lt (šeši šimtai litų), iš A. S. – 750 Lt (septyni šimtai penkiasdešimt litų).

Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat nurodo, kad H. K. 2004 m. gruodžio mėnesio pabaigoje 200 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių už 300 litų perdavė A. V. , t. y. iš šios nusikalstamos veikos gavo 300 litų. 2005-10-12 apklaustas įtariamuoju (šiuos parodymus patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu) H. K. parodė, kad po metalo detektoriaus pirkimo liko skolingas A. V. 300 – 400 litų, o A. V. kartais atvažiuodavo pas jį į autoservisą bei valė šovinius ir apie 200 vnt. jų pasiėmė. Iš 2004-12-17 vykusio telefoninio pokalbio tarp H. K. ir A. V. stenogramos matoma, kad H. K. už šovinio vienetą norėjo gauti po 1,50 Lt. Visi 200 šovinių buvo parduoti ,,Aui“ už 325 Lt. Tokiu būdu už parduotus šovinius H. K. turėjo gauti 300 Lt. Tačiau pats H. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jis iš A. V. gavo tik 180 litų, o prokuroras apeliaciniame skunde nurodęs, kad pardavus 200 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių, H. K. A. V. perdavė 160 litų. Nesant kitų įrodymų, galinčių pašalinti minėtus prieštaravimus, abejonės vertinamos nuteistojo H. K. naudai ir iš jo konfiskuotina ne 300 Lt, o 160 Lt.

Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat prašo konfiskuoti 3400 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus litų) iš R. G. . Prokuroro teigimu, šiuos pinigus R. G. gavo iš A. M. už parduotus pistoletą ,,Walther“ mod. 1938 (P38) Nr.8923c bei Rusijos pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro, 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą (TT) Nr. BK 1211. Tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. apskritai neigia gavęs kokias nors pinigų sumas už A. M. perduotus ginklus bei nurodo, kad pats A. M. buvo perdavęs jam remontuoti netinkamus šaudyti ginklus Walther ir TT, tačiau tai ne tie ginklai, kurie minimi byloje. Visgi pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė įrodymus, kuriais rėmėsi pripažindamas R. G. kaltu LR BK 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad A. M. jį apkalba, siekdamas nuslėpti tikrąjį ginklų įsigijimo šaltinį, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų įsitikinimu, daryti tokią išvadą nėra jokio pagrindo, nes juos pilnai patvirtina 2005-02-24 – 2005-03-06 telefoninių pokalbių įrašai tarp A. M. ir R. G. , o taip pat tarp A. M. ir A. V. . Pažymėtina, jog atliekant operatyvinį tyrimą buvo klausomasi būtent A. M. telefoninių pokalbių bei daromas jų įrašas. Tokiu būdu fiksuoti tiek A. M. pokalbiai su A. V. , tiek A. M. pokalbiai su R. G. . Iš šių pokalbių eigos aišku, jog R. G. veiksmai buvo sąlygoti A. M. bei A. V. susitarimų ir, atvirkščiai, tolesnė A. M. ir A. V. veiksmų eiga buvo nulemta R. G. veiksmų: A. V. pasakius, kad jis jau pasiruošę, A. M. nurodo, kad valandos bėgyje turi atvažiuoti žmogus ir tuomet galės susitikti; iš karto po pokalbio su A. V. , A. M. skambino A. G. bei klausė, kada jis bus pas A. M. , o R. G. atsakė, kad po 15 minučių; praėjus 16 minučių po anksčiau minėto pokalbio A. M. jau skambino A. V. bei susitarė susitikti. (iš nuteistųjų A. V. , A. M. bei liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų aišku, jog pistoletas WALTHER, buvo perduotas dviem etapais, iš pradžių buvo perduota spyna su visais mechanizmais, o po to, gavus 2100 Lt, – kitos dalys); praėjus vos šiek tiek daugiau nei dviems valandoms, R. G. skambino A. M. , o pastarasis atsakė, kad jau turi pinigus bei gali atvežti ir ,,kitą pusę“, o R. G. nurodo, jog ateis vakare ir pasišnekės; atitinkamai tą pačią dieną vėliau vykusio pokalbio tarp A. M. ir A. V. metu A. M. pasako, kad apie 20-21 val. atvažiuos pas jį žmogus ir atveš; iš vėlesnių pokalbių tarp A. M. bei A. V. , o taip pat tarp A. M. ir R. G. metu buvo kalbama, jog ten su tuo truputį užsitęs (tai patvirtina ir liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, kuris nurodė, jog pistoletą TT su odiniu dėklu ir dvejomis dėtuvėmis be šovinių iš A. V. jis nupirko 2004-03-04; atitinkamai 2005-03-06 A. M. skambino R. G. nurodydamas, kad jau turi pinigus ir R. G. gali atvažiuoti paimti, o R. G. pasakė, kad užsuks bei dar turi kažką parodyti. Visus aukščiau minėtus telefoninių pokalbių įrašus atitinka nuteistojo A. M. parodymus, o pastarojo parodymus iš esmės patvirtina ir nuteistojo A. V. , ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas parodymai. Be to, A. M. parodė, kad jų santykiai su R. G. buvo draugiški, o apie kokius nors konfliktinius santykius neparodė ir pats R. G. . Tuo tarpu tai, ar A. M. liko skolingas R. G. už kelionę į Švediją, neturi jokios reikšmės bylai išspręsti teisingai, todėl R. G. pateikti duomenys apie tai, kad neva A. M. jam skolingas ir dėl to apkalba, įrodymais nepripažįstami. Apsižvelgiant į aukščiau aptartus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti nuteistojo A. M. parodymais. Tuo tarpu nuteistojo R. G. versijos neva A. M. buvo pateikęs R. G. remontuoti du negrįžtamai sugedusius, surūdijusius, visiškai netinkamus naudoti ginklus, kuriuos jis grąžino šių ginklų savininkui A. M. , visiškai nepatvirtina minėti telefoninių pokalbių įrašai bei jiems prieštarauja. Pats A. M. parodė, kad jie jokių ginklų vienas kito restauruoti neprašė. Be to, tai, jog A. M. nebuvo parduotų ginklų WALTHER ir TT savininkas aišku ir iš 2005-03-03 vykusio telefoninio pokalbio tarp A. M. bei A. V. . Tokiu būdu nuteistojo R. G. apeliacinio skundo teiginiai, kad A. M. parodymai klaidingi, kad jis R. G. apkalba, kad jokių ginklų A. M. neperdavė r pinigų už juos negavo, atmetami. Atitinkamai prokuroro apeliacinio skundo dalis, kuria jis prašo konfiskuoti iš R. G. 3400 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus litų) tenkintina, nes vadovaujantis A. M. parodymai būtent tokią pinigų sumą jis gavo iš A. M. už parduodamas pistoletus WALTHER mod. 1938 (P38) Nr.8923c ir TT Nr.BK 1211: 2100 Lt (du tūkstančius šimtą litų) už pistoletą WALTHER mod. 1938 (P38) Nr.8923c ir 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) už pistoletą TT Nr.BK 1211.

Nuteistasis R. G. , ginčydamas pistoletų WALTHER mod. 1938 (P38) Nr.8923c ir TT Nr.BK 1211 perdavimą A. M. bei pinigų už juos gavimą, nurodo, kad teismas negalėjo vadovautis specialistų išvadomis Nr.1627 bei Nr.1858, nes ginklus specialistams pateikė Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos 1-osios valdybos viršininkas V. Pogorelskis, kuris į šios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo grupę nebuvo įtrauktas. Tačiau pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2005-03-04, o ikiteisminio tyrimo grupė buvo sudaryta 2005-03-07. Tuo tarpu 1 – osios valdybos viršininkas V. Pogorelskis pistoletą WALTHER mod. 1938 (P 38) Nr.8923c Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininkui pateikė 2005-02-24, t. y. dar operatyvinio tyrimo metu. Atitinkamai iš anksčiau minėtų telefoninių pokalbių bei liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, parodymų matoma, kad minėtas pistoletas WALTHER ,,Aui“ A. V. pardavė 2005-02-24 , o iš 2004-02-24 pokalbio tarp A. M. ir R. G. bei A. M. parodymų aišku, jog iš karto po to pinigus už pistoletą WALTHER A. M. perdavė R. G. . Be to, iš 2005-02-24 tarnybinio pranešimo dėl asmens apžiūros matoma, kad po susitikimo su A. V. ,,Aas“ turėjo polietileninį maišelį, kuriame buvo pistoletas su užrašu P-38. Tokiu būdu nera pagrindo abejoti abejoti, jog R. G. A. M. perduotas pistoletas WALTHER ir tyrimui pateiktas pistoletas WALTHER mod. 1938 (P 38) Nr.8923c yra vienas ir tas pats. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad 1-osios valdybos viršininkas V. Pogorelskis nebuvo įgaliotas pateikti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininkui pistoleto TT Nr.BK 1211 su dviem šovinių dėtuvėmis, nes ikiteisminio tyrimo grupė buvo sudaryta tik 2005-03-07, o minimas pistoletas su dviem šovinių dėtuvėmis tyrimui buvo pateiktas 2005-03-04, t. y. iš karto po to, kai ,,Aas“ jį nupirko iš A. V. . Be to, iš 2005-03-06 vykusio telefoninio pokalbio tarp A. M. ir R. G. bei paties A. M. parodymų aišku, jog netrukus po A. V. ir ,,A“ sandorio (2005-03-04 tarnybiniame pranešime dėl asmens apžiūros pažymėta, kad po susitikimo su A. V. pas ,,A“ buvo rastas ir paimtas pistoletas TT Nr. BK1211), pinigus A. M. perdavė R. G. , todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, R. G. A. M. perduotas pistoletas TT bei tyrimui pateiktas pistoletas TT Nr. BK 1211 yra tas pats.

Apeliaciniame skunde R. G. nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas negalėjo nuosprendžio pagrįsti A. V. ir A. M. pokalbiais, įvykusias 2005-02-03, 2005-02-12, 2005-02-13, 2005-02-17, 2005-02-24, 2005-03-01, 2005-03-03 bei A. M. ir R. G. pokalbiais, įvykusiais 2005-02-24, 2005-03-01 ir 2005-03-06. Apelianto nuomone, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo buvo priimta 2004-04-08, todėl maksimalus laikas, iki kurio ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo klausytis telefoninių pokalbių, buvo 2004 m. gruodžio 8 d. Tačiau iš LR Generalinės prokuratūros prašymo dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo matoma, kad prašymas Nr. 8.2-580(12) Vilniaus miesto 2 apylinkės eismo ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo pateiktas 2005-03-08 ir atitinkamai tą pačią dieną Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas V. Petraitis priėmė nutartį dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, todėl laikytina, kad minėtoje nutartyje yra padaryta techninė klaida ir ji priimta ne 2004 m. kovo 8 d., o 2005 m. kovo 8 d. Tokio paties pobūdžio techninė klaida padaryta ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartyje paskirti slaptą sekimą. Iš byloje esančių duomenų matoma, kad LR Generalinės prokuratūros prokuroras Adas Laurikėnas 2005-03-21 kreipėsi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją prašydamas paskirti byloje nustatytų asmenų slaptą sekimą ir tą pačią dieną prokuroro prašymas buvo patenkintas bei priimta nutartis. Tokiu būdu laikytina, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartyje padaryta techninė klaida ir minėta nutartis priimta ne 2004 m. kovo 21 d., o 2005 m. kovo 21 d. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tai nėra esminis pažeidimas ir negali būti pagrindas pripažinti minėtas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis negaliojančiomis. Apeliaciniame skunde ginčijami aukščiau minėti pokalbiai, įvykę nuo 2005-02-24 iki 2005-03-06. Atitinkamai iš 2005 m. birželio 21 d. protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo aišku, kad minėtu laikotarpiu telefoninių pokalbių buvo klausomasi ne LR BPK 154 str., o LR Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. nustatyta tvarka. Siekiant patikrinti pokalbių klausymosi teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą bei gavo atsakymą, jog nuteistojo A. M. telefoninių pokalbių pasiklausymas nuo 2004-12-07 iki 2005-03-07 buvo sankcionuotas Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2004 m. gruodžio 6 d. nutartimi. Tokiu būdu nustatyta, jog visų nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde minimų telefoninių pokalbių tarp A. V. ir A. M. bei tarp A. M. ir R. G. buvo klausomasi teisėtai, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, o pasiklausymo metu gauti duomenys patvirtina reikšmės bylai išspręsti teisingai turinčias aplinkybes, todėl teismas jais vadovaujasi ir pripažįsta įrodymais šioje baudžiamojoje byloje.

R. G. teisus nurodydamas, kad A. V. 2005 m. vasario 24 d. susitiko su tariamu ginklų pirkėju ,,A“ prie restorano (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių kitų dokumentų (2005-06-20 tarnybinio pranešimo dėl įvykių chronologijos ir kt.) matoma, A. V. ir ,,Ao“ susitikimas 2005-02-24 apie 10.00 val. vyko prie restorano (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog restorano, prie kurio vyko A. V. ir ,,A“ susitikimai, adresas neteisingai nurodytas ir aprašant kitus nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų epizodus. Tokiu būdu aišku, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas restorano adresą suklydo. Visgi tai nedaro įtakos nei nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nei bausmės skyrimui, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas netinkamas restorano adresas yra techninė klaida, o tikrasis byloje minimo restorano adresas yra(duomenys neskelbtini).

Tačiau apeliantas neteisus teigdamas, kad teismas pilnai neišsiaiškino aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nes nuosprendyje nurodė, kad pistoleto WALTHER paskutinės detalės A. M. buvo perduotos A. V. 2005-02-24, kadangi A. M. nurodė, kad šias detales perdavė A. V. 2005-02-23. Atkreiptinas dėmesys, jog įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva, o vertindamas kiekvieną įrodymą teismas kartu atsižvelgia ir į visus kitus byloje esančius įrodymus. Tuo tarpu iš 2005-06-21 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo, o taip pat 2005-02-24 tarnybinio pranešimo dėl asmens apžiūros matoma, kad visas detales A. M. perdavė A. V. būtent 2005-02-24 ir tą pačią dieną visos jos buvo perduotos A. V. , kuris, pasak liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, bei paties A. V. , iš karto surinko pistoletą WALTHER P-38.

Nuteistasis R. G. taip pat neteisus teigdamas, kad atskirų ginklo detalių perdavimas negalėjo būti prilygintas šaunamojo ginklo perdavimui. Iš nuteistojo A. V. parodymų matoma, kad išardytą ginklą pateikė A. M. , kuris teisme paaiškino, kad taip darė bijodamas prarasti brangų ginklą. Visgi byloje neginčytinai nustatyta, jog visos perduotos dalys buvo vieno ir to paties pistoleto WALTHER mod. 1938 (P 38) Nr.8923c, už kurį likusius pinigus (400 litų) ,,Aas“ perdavė tik A. V. surinkus pistoletą bei įsitikinus, kad visi pistoleto mechanizmai gerai veikia. Tokiu būdu nustatyta, jog visos perduotos minėto pistoleto WALTHER Nr. 8923c dalys sudarė vieną visumą, t. y. tinkamą šaudymui pistoletą (2005-03-04 specialisto išvada Nr. 1627), o ginklo perdavimu dalimis buvo siekta užtikrinti atlygio už jį gavimą. Atitinkamai konkrečiu atveju atskirų pistoleto WALTHER Nr. 8923c dalių, sudariusių vieną visumą, perdavimas buvo pagrįstai prilygintas šaunamojo ginklo perdavimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu tik dėl apysunkio nusikaltimo, numatyto LR BK 253 str. 1 d. padarymo. Tuo tarpu nuosprendyje nustatyta, kad R. G. taip pat įgijo, laikė, gabeno bei, turėdamas tikslą realizuoti, perdavė A. M. pistoletą TT Nr. BK 1211.

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad daiktai, turintys reikmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, saugomi Lietuvos policijos aptarnavimo ir paslaugų centro sandėlyje, esančiame Vilniaus rajono Nemenčinės II -ame kaime, perduodami Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visgi iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos 2005-12-23 rašto Nr. 38-SD-3-3632 matoma, jog R. G. priklausantys ginklai IŽ-27, kal. 12x70/12x70, Nr.8602848, ANSCHUTZ 1516, kal. 22 Mag., Nr.3009911, BALAZER 97, kal. 12x70/308 Win., Nr. 4/68019 su optiniu taikikliu Diavari Z 2,5-10x50 T, Nr.26904791, VAMZ.BLASER 97, kal. 3006/3006 Spr. Nr.4/68467 su optiniu taikikliu Varipoint VM 1,1-4x24, Nr.2306016, BRNO 1, kal. 22 LR, Nr.103977, revolveris HOLEK mod. 341, kal. 22 WNR, Nr.2341040019 su vamzdžio valymo šepetėliu, pistoletas HECKLER KOCH USP, kal. 9 mm. Luger, Nr. 27-054429 su atsargine apkaba, pistoletas WALTHER PP, kal. 7,65 mm. Brow., Nr.396099 ir 36 vnt. 22 WMR šovinių, 15 vnt. šovinių 7,65 mm kalibro, 27 vnt. šovinių Luger 2 mm kalibro, 2 vnt. šovinių 12 kal. Tame pačiame rašte nurodyta, kad visi minėti ginklai atitinka R. G. išduotame leidime nurodytiems šautuvams ir perduoti saugoti vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 2 d. 4 p., t. y. įtariant padarius tyčinę nusikalstamą veiką ir dėl to nelaikytam esant nepriekaištingos reputacijos. Visgi 2005-09-15 pas R. G. kratos metu paimtų ginklų ir šaudmenų negalima konfiskuoti, kadangi jie nebuvo nusikaltimo įrankiai, priemonės ar nusikalstamos veikos rezultatas. Iš Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos 2005-12-30 rašto Nr.10-8-R2-2955 matoma, kad visiems aukščiau minėtiems ginklams laikyti (nešiotis) buvo išduotas leidimas Nr.2422 ir R. G. vardu užregistruoti visi minėtieji ginklai. Byloje nenustatyta, kad R. G. būtų ketinęs parduoti kurį nors iš jo vardu registruotų ginklų. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinimas dėl pistoletų WALTHER mod. 1938 (P 38) Nr.8923c ir TT Nr. BK 1211 įgijimo, laikymo, gabenimo bei perdavimo tikslu realizuoti pasitvirtino ir R. G. buvo pripažintas kaltu padarius LR BK 253 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, todėl jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, o šaunamųjų ginklų ir šaudmenų jis negali turėti (LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 18 str. 2 d. 4 p.), bei vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 str. 3, 4 d. visi iš R. G. 2005-09-15 kratos metu paimti ginklai ir šaudmenys perduotini realizuoti Ginklų fondui, savininkui sumokant kompensaciją.

Apeliaciniame skunde R. G. taip pat nesutinka ir su jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, nors ją ir atidedant bei nurodo, kad kitiems nuteistiesiems, pripažintiems kaltais dėl daugiau nusikaltimų padarymo, paskirtos švelnesnės bausmės. Iš Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio matoma, kad, skirtingai nei kiti nuteistieji, R. G. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o jo atžvilgiu kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visgi pirmosios instancijos teismas ypatingą dėmesį skyrė vertindamas nuteistojo asmenybę bei pažymėjo, jog neparenka jam arešto bausmės, reikalaujančios jo realaus atlikimo, o parenka kitą alternatyvią, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos trukmę nustatant žymiai mažesnę kaip straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, atidedant bausmės vykdymą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat pažymėjo, kad taikyti R. G. atžvilgiu LR BK 75 str. teismą įgalina ir LR BK 55 str. nuostata: asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį nusikaltimą, paprastai skiriama su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai vadovavosi LR BK 55 str. nuostatomis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jas taikė netinkamai. LR BK 55 str. nurodyta, kad skirdamas laisvės atėmimo bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Tačiau, kolegijos įsitikinimu, motyvas, jog laisvės atėmimo bausmė skiriama, kadangi ją galima atidėti vadovaujantis LR BK 75 str. nėra tinkamas, kadangi bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, neskyrimas nėra siejamas su jos atidėjimu. Tuo tarpu LR BK 253 str. 1 d. numatytos tik dvi alternatyvios bausmės, t. y. areštas arba laisvės atėmimas. Vadovaujantis LR BK 42 str. 1 d. areštas laikytinas švelnesne bausmės rūšimi, kurią pagal LR BK 55 str. rekomenduojama priskirti prie su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių. Atitinkamai, nors nuteistasis R. G. ir neprisipažino, tačiau įvertinus teigiamą jo asmenybės charakteristiką, taip pat kitas LR BK 54 str. numatytas aplinkybes, o taip pat atsižvelgiant į LR BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, bei įvertinus kitiems nuteistiesiems už LR BK 253 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, R. G. skirtina arešto bausmė, neviršijanti kitiems nuteistiesiems už LR BK 253 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką paskirtos arešto bausmės dydžio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1,2, 4 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti:

- Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis, skiriant bausmes A. V. už LR BK 253 str. 2 d. numatytus nusikaltimus, pritaikytas LR BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p. ir A. V. skirti bausmes:

pagal LR BK 253 str. 2 d. (2004-11-26 epizodas dėl 738 g sprogstamosios medžiagos PVV-5A) – ketverius metus laisvės atėmimo;pagal LR BK 253 str. 2 d. (2004-12-21 epizodas dėl 200 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių) – ketverius metus laisvės atėmimo;pagal LR BK 253 str. 2 d. (2005-01-14 epizodas dėl 456 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių) – ketverius metus laisvės atėmimo;pagal LR BK 253 str. 2 d. (2005-02-18 epizodas dėl granatos ,,F-1“ ir granatos ,,RG-42“) – ketverius metus laisvės atėmimo;pagal LR BK 253 str. 2 d. (2005-09-15 epizodas dėl 32 kalibro revolverio ,,Smith&Welson“ 1776 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių) – ketverius metus laisvės atėmimo;pagal LR BK 253 str. 2 d. (2006-01-23 epizodas dėl ,,TNT“ sprogstamosios medžiagos trotilo 1684 g – ketverius metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes bei bausmes, A. V. paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2006-11-29 nuosprendžiu, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirti galutinę subendrintą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo terminą nuo 2005-09-15 iki 2005-10-14.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. G. už LR BK 253 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams ir R. G. , pripažintam kaltu pagal LR BK 253 str. 1 d., paskirti 30 parų arešto bausmę. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo terminą nuo 2005-09-15 iki 2005-10-14 ir R. G. laikyti atlikusiu bausmę.Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. konfiskuoti valstybės naudai iš nusikalstamų veikų gautus pinigus: 7481 Lt (septynis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą) iš A. V. , 100 Lt (vieną šimtą litų) iš A. M. , 3400 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus litų) ir R. G. , 3100 litų (tris tūkstančius šimtą litų) iš P. I. , 600 Lt (šešis šimtus litų) iš P. M. , 750 (septynis šimtus penkiasdešimt litų) iš A. S. , 160 litų (vieną šimtą šešiasdešimt litų) iš H. K. .R. G. priklausančius ginklus IŽ-27, kal. 12x70/12x70, Nr.8602848, ANSCHUTZ 1516, kal. 22 Mag., Nr.3009911, BALAZER 97, kal. 12x70/308 Win., Nr. 4/68019 su optiniu taikikliu Diavari Z 2,5-10x50 T, Nr.26904791, VAMZ.BLASER 97, kal. 3006/3006 Spr. Nr.4/68467 su optiniu taikikliu Varipoint VM 1,1-4x24, Nr.2306016, BRNO 1, kal. 22 LR, Nr.103977, revolveris HOLEK mod. 341, kal. 22 WNR, Nr.2341040019 su vamzdžio valymo šepetėliu, pistoletas HECKLER KOCH USP, kal. 9 mm. Luger, Nr. 27-054429 su atsargine apkaba, pistoletas WALTHER PP, kal. 7,65 mm. Brow., Nr.396099 ir 36 vnt. 22 WMR šovinių, 15 vnt. šovinių 7,65 mm kalibro, 27 vnt. šovinių Luger 2 mm kalibro, 2 vnt. šovinių 12 kal. perduoti realizuoti Ginklų fondui, savininkui sumokant kompensaciją.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.