Kauno apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo UAB „Kauno autobusai“ įgaliotiems atstovams advokatui Žilvinui Kalinauskui, R. I.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „Kauno autobusai“ vairuotoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi ten pat, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. V. 2014 m. rugsėjo 18 dieną apie 14.10 val., Kaune, Kęstučio gatve vairuodama miesto maršrutinį troleibusą „Solaris Trollino 12“, valstybiniais numeriais (toliau - valst. Nr.) (duomenys neskelbtini), ir važiuodama nuo Maironio g. link I. Kanto g., ties namu Nr. 80 pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 134 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, esant kelyje kliūčiai, t.y., prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto stovint autobusui „Mercedes Benz 1628“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią iš anksto turėjo ir galėjo pastebėti, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės arba neapvažiavo kliūties nesukeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams, atsitrenkė į stovintį autobusą, dėl to troleibuso keleiviams V. L., A. G., R. M. padarė kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, o keleiviams D. P. ir V. F. – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji D. V. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-09-18 Kaune ji dirbo maršrutiniu troleibusu „Solaris Trollino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei važiavo Kęstučio gatve. Apie 14.10 val. jai troleibusu pajudėjus nuo muzikinio teatro sustojimo, pirmoje eilėje pamačiusi stovintį autobusą, rikiavosi į antrą eilę. Rikiuojantis į antrą eilę, antra eile važiavo mašinos, per veidrodėlį stebėjo iš galo atvažiuojančius automobilius ir tuo metu troleibuso veidrodžiu, dešine priekine dalimi trenkėsi į stovėjusio autobuso kairį galinį kampą. Troleibusu buvo vežami žmonės, iš kurių 5 žmonės prašė medikų pagalbos. Ji pati iškvietė greitąją pagalbą. Jos troleibuso vairuotojos stažas yra 23 metai. Su civiliniais ieškiniais susipažinusi, ieškinių nepadengė. Bendravo su nukentėjusiosioms, žino, kad joms buvo taikomas gydymas, skirti medikamentai. Sutinka ir įsipareigoja atlyginti žalą jei nepakaktų draudimo sumų.

Motyvuojamoji dalis

D. V. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 291 str. 1 d. nustatyta tvarka, LR BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

- nukentėjusiosios D. P. parodymais, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį, dienos nepamenanti, įlipusi į „15“ maršruto troleibusą Vytauto pr. atsisėdo dešinėje pusėje, pagal troleibuso judėjimo kryptį, veidu į troleibuso priekinį stiklą. Troleibusas važiavo neskubėdamas, tvarkingai ir tolygiai. Prisimena, kaip troleibusas pajudėjo nuo sustojimo Kęstučio gatvėje „Muzikinis teatras“. Troleibusas važiavo pirma eismo juosta, matė, kad priekyje toje pačioje eismo juostoje stovi autobusas, į kurio kairę pusę troleibusas ir atsitrenkė. Prieš įvykstant susidūrimui troleibusas nestabdė - buvo judėjime. Atvykus medikams buvo nuvežta į gydymo įstaigą (1 t., b.l. 55, 57).

- nukentėjusiojo V. F. parodymais, kad 2014 m. rugsėjo mėnesio antroje pusėje, apie 14.00 val. K. Baršausko g. įlipo į „15“ maršruto troleibusą, kurį vairavo moteris. Atsisėdo prie vidurinių durų dešinėje pusėje, t.y. priešingoje, nei įrengta vairuotojo kabina. Važiuojant Kęstučio gatve buvo stiprus smūgis, dėl ko veidu atsitrenkė į metalinį vamzdį. Atvykus medikams buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, po apžiūros išleistas į namus. Dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis pasakyti negali, nes nematė. Įvykio metu patyrė mažareikšmius nuostolius, civilinio ieškinio nereiškia, troleibuso vairuotojai pretenzijų neturi (1 t., b. l. 59).

- nukentėjusiosios A. G. parodymais, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį, įlipo į „15“ maršrutinį miesto troleibusą Vytauto pr. ties Miško g. Įlipdama matė, kad troleibusą vairavo moteris. Stovėjo ties troleibuso salono viduriu. Troleibusas važiavo Kęstučio gatve. Važiuodama troleibusu kalbėjo mobiliuoju telefonu, bei ranka laikėsi už šalimais įrengto turėklo. Kažkuriuo metu troleibusas į kažką atsitrenkė, nuo smūgio krito link troleibuso priekio. Atvykus medikams buvo išvežta į gydymo įstaigą. Dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis, pasakyti negalinti, nes nestebėjo kaip troleibusas važiavo pajudėjęs nuo sustojimo „Muzikinis teatras“ (1 t., b.l. 61).

- nukentėjusiosios V. L. parodymais, kad 2014-09-18 apie 13.30 val. Pramonės pr. įlipo į „15“ maršruto troleibusą, važiavo link miesto centro. Sėdėjo troleibuso pačiame salono gale. Kęstučio gatvėje troleibusas sustojo viešojo transporto sustojime „Muzikinis teatras“. Ji mobiliuoju telefonu kalbėjosi su dukra. Baigus pokalbį troleibusas buvo pajudėjęs iš sustojimo, kai ji ranka laikėsi už šalimais įrengto metalinio stovo, kai po akimirkos buvo labai stiprus smūgis, dėl ko veidu trenkė į tą patį stovą, už kurio laikėsi. Atvykus medikams buvo nuvežta į gydymo įstaigą (1 t., b.l. 67).

- nukentėjusiosios R. M. parodymais, kad 2014-09-18 apie 14.00 val., Vytauto pr. įlipo į „15“ maršruto troleibusą. Atsisėdo ties troleibuso salono viduriu, kairėje pusėje arčiau praėjimo. Visos kelionės metu troleibusas važiavo tvarkingai, neskubėdamas. Kęstučio g. sustojime „Muzikinis teatras“ pakilo iš sėdimos vietos – užleido ją kitam keleiviui. Troleibusas pajudėjo iš sustojimo, o po akimirkos buvo labai stiprus smūgis. Ji laikėsi viena ranka už turėklo, tačiau neišsilaikė, nukrito ant troleibuso grindinio ir nučiuožė iki vairuotojo kabinos. Išlipusi iš troleibuso pradžioje jautėsi pakankamai gerai, todėl medikų pagalbos atsisakė. Persėdo į kitą troleibusą ir važiavo tolyn. Bevažiuojant pasijuto labai blogai, mobiliuoju telefonu Utenos gatvėje išsikvietė medikus, kurie Greitosios medicinos pagalbos automobiliu ją nuvežė į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 82).

- liudytojo G. J. parodymais, kad 2014-09-18 apie 14.00 val., Kaune, vairavo autobusą „Mercedes Benz 1628“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kęstučio gatvėje sustojo ties namu Nr. 80 pirmoje eismo juostoje. Prieš akimirką jam paskambino vadovas, kuris pasakė, kad jau ateina vaikų grupė, kurią ir turėjo paimti. Privažiavęs prie bordiūro sustojo, įjungė avarinį žibinto signalą. Sėdėdamas vairuotojo vietoje žvelgė pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir matė, kaip nuo sustojimo greitėjančiai link jo važiuoja žalios spalvos troleibusas. Po akimirkos įvyko susidūrimas (1 t., b.l. 97).

- 2014-09-18 kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, fotolentelėmis, kur užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės įvykusios Kaune, Kęstučio g. ties namu Nr. 80, nubraižytas eismo įvykio vietos planas (1 t., b.l. 6-12).

- 2014-09-18 transporto priemonės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, užfiksuoti autobusui „Mercedes Benz 1628“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai: galinis bamperis, kairės pusės galinis žibintas ir posūkio žibintas, kairės pusės galinis sparnas, galinė stogo dalis, įtrūkimas ties bagažinės dangčiu, kairės pusės šoninis galinis stiklas (1 t., b.l. 13-14).

- 2014-09-18 transporto priemonės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, užfiksuoti troleibusui „Solaris Trollino 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai: dešinės pusės priekinės durys, priekinis sparnas, priekinis bamperis, dešinės pusės galinio matymo veidrodis, priekinio stiklo dešinė pusė, stogas, priekinis durų dešinės pusės slengstis, dešinės pusės viršutinis ir apatinis gabaritinis žibintas, dešinės pusės priešrūkinis priekinis žibintas, trafaretinis stiklas, komposteris (1 t., b.l. 15-16).

- pažyma apie autotransporto įvykį, kad 2014-09-18 apie 14.10 val., Kaune, Kęstučio gatve nuo Maironio g. link I.Kalantos g. važiavo troleibusas „Solaris Trollino 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. V., kuris ties namu Nr. 80, persirikiuodamas, atsitrenkė į priekyje pirmoje eismo juostoje stovėjusį autobusą „Mercedes Benz 1628“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas G. J.. Eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės, susižalojo penki troleibuse važiavę keleiviai, t.y. V. L., A. G., D. P., V. P., R. M., kurie dėl patirtų įvairių sužalojimų Greitosios medicinos pagalbos automobiliais pristatyti į gydymo įstaigas.(1 t., b.l. 17-18)

- Troleibusas „Solaris Trollino 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draustas draudime BTA draudimas nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu (1 t.,b.l. 24).

- D. V. paaiškinimu dėl eismo įvykio (1 t., b.l. 27).

- G. J. paaiškinimu dėl eismo įvykio (1 t., b.l. 28).

- 2014-09-18 15.25 val. D. V. ir 2014-09-18 15.28 val. G. J. alkotesterio tikrinimo rezultatais, iš kurių matyti, kad rezultatas 0.00 promilės (1 t., b.l. 29).

- teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2827/14(02), kur nurodyta, kad V. F. diagnozuotas kaklo kairės pusės sumušimas su patinimu, poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b.l. 99).

- teismo medicinos specialisto išvada Nr. G3180/14(02), kur nurodyta, kad D. P. minkštųjų audinių sumušimas ir poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje išsivystė kieto buko daikto poveikyje, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų (1 t., b.l. 101).

- teismo medicinos specialisto išvada Nr. G80/15(02), kur nurodyta, kad dešinių VII-IX šonkaulių lūžimai R. M. padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo gautis autoavarijos metu troleibuso viduje dešiniu šonu atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 103).

- teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2822/15(02), kur nurodyta, kad V. L. po 2014-09-18 eismo įvykio diagnozuotas veido srities sumušimas su muštinėmis žaizdomis kairio antakio ir nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžiu ir poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose. Sužalojimas dėl nosies kaulų lūžio vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 105-106).

- teismo medicinos specialisto išvada Nr. pG549/15(02), kur nurodyta, kad A. G. padarytas kairio peties sąnario viršdyglinio raumens dalinis sausgyslės plyšimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 110).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. V. sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų V. L., A. G., R. M. sveikata ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų D. P. ir V. F., sveikata pasitvirtino. D. V. padarytas Kelių eismo taisyklių (redakcijos, galiojusios 2013-01-19-2014-10-10) 9 ir 134 punkto reikalavimų pažeidimas, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusioms V. L., A. G., R. M. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir nukentėjusiems D. P. ir V. F. padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamoji savo kaltę dėl eismo įvykio padarymo pripažino, nėra abejonių dėl kaltinamosios parodymų, kadangi eismo įvykio faktą bei jo metu padarytus sveikatos sutrikdymus, patvirtina eismo įvykio apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvados, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai. D. V. neatsargios formos kaltė yra įrodyta ir jos veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 281 str. 1 d.

D. V. atsakomybę lengvina tai, kad ji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo pateiktas prašymas vadovaujantis BK 40 atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant R. Ž. (2 t., b.l. 23). Prašyme nurodyta, kad D. V. pažįsta nuo 1993 m. kuomet D. V. pradėjo dirbti Kauno troleibusų parke (dabar UAB „Kauno autobusai“) vairuotoja. D. V. yra draugiška, darbšti, kultūringa, neturi blogų įpročių, sąžiningai atlieka savo pareigas, mėgstama kolegų, niekada neatsisako padėti, patarti, per visą savo darbinę veiklą pasižymėjo pareigingumu, teisingu požiūriu į darbą. Nuo 2011 m. aktyviai dalyvauja Kauno transporto įmonių profesinės sąjungos veikloje. Šias aplinkybes ji patvirtino ir apklausta teisiamojo posėdžio metu, taip pat paaiškino, jog ji „Autotrolyje“ dirba dispečere, D. V. šiuo metu yra profsąjungos narė, o ji šiuo metu dirba profesinės sąjungos pirmininke, yra nebausta administracine tvarka, neteista, neturi drausminių nuobaudų. Dėl šio įvykio kalbėjo su D. V., kad reikia su žmonėmis pabendrauti, atsiprašyti, įsiklauso į jos nuomonę, D. V. pergyvena, naktimis nemiega, todėl yra įsitikinusi, jog darys D. V. teigiamą įtaką.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Prokuroras neprieštaravo kaltinamosios prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės teisiamąją D. V. pagal laidavimą.

Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji D. V. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamosios D. V. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), kaltės forma – neatsargus nusikaltimas, ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė. Kaltinamoji D. V. neteista (1 t., b. l. 118), bausta administracine tvarka (1 t., b.l. 116-117), dirbanti UAB „Kauno autobusai“ vairuotoja, darbovietės charakterizuojama teigiamai (1 t., b.l. 112), psichiatro įskaitoje neužregistruota (1 t., b.l. b.l. 115). Todėl teismas mano, kad yra pagrindo manyti, kad ji nebedarys nusikalstamų veikų. Dėl nusikalstamos veikos padarytą turtinę ir neturtinę žalą turi pareigą atlyginti draudikas, taip pat kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jei nepakaktų draudimo išmokėtų sumų, ji įsipareigotų atlyginti padarytą žalą. Pripažintina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į laiduotojos R. Ž. asmenines savybes: yra dirbanti, yra Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, neteista (2 t., b.l. 18), administracine tvarka nebausta, D. V. yra profsąjungos narė, o ji yra šios profsąjungos pirmininkė, jos išklauso, nesiginčija, todėl teismas daro išvadą, jog ji pagal savo pozityvias asmenines savybes darys teigiamą įtaką kaltinamajai, todėl yra verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės R. Ž., kurios narė yra kaltinamoji D. V., prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą be užstato vieneriems metams R. Ž. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).

Dėl civilinių ieškinių

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 500 eurų ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir buvo pripažinta civiline ieškove (1 t., b.l. 57-58), nukentėjusioji V. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1684,86 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 2896,20 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 70-79), nukentėjusioji R. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 276,89 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 85-94), nukentėjusioji A. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 128,6 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 17).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). BPK 113 straipsnio 2 dalies normos turinys gali būti atskleistas aiškinant ją sistemiškai su kitų teisės šakų (civilinės, civilinio proceso, tarptautinės privatinės teisės ir kt.) normomis, atsižvelgiant į atitinkamus visuomeninių santykių teisinio reguliavimo aspektus, baudžiamojo proceso įstatymo tikslus ir paskirtį.

Dėl D. P. pareikšto civilinio ieškinio teismas pažymi, kad nukentėjusioji D. P. proceso eigoje mirė (2 t., b.l. 8). Bylos duomenimis paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios D. P. palikimą neužvesta (2 t., b.l. 2), t.y. nukentėjusiosios D. P. teisių perėmėjas nenustatytas. Vykstant bylos teisminiam nagrinėjimui iki įrodymų tyrimo pradžios nukentėjusiosios D. P. teisių perėmėjas nesikreipė į teismą su prašymu perimti nukentėjusiosios D. P. procesines teises. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji D. P. nenurodė, kokią dalį žalos iš prašomų priteisti 500 eurų sudaro jai padaryta neturtinė žala. Esant šioms aplinkybėms teismas nukentėjusiosios D. P. pareikštą civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

UAB „Kauno autobusai su „BTA Insurance Company“ SE, veikiančia per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje įvykio metu buvo sudariusi transporto priemonių vairuotojų ir keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį ir bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (1 t., b.l. 153, 2 t., b.l. 10), todėl šioje byloje „BTA Insurance Company“ SE buvo įtrauktas civiliniu atsakovu.

Nukentėjusioji V. L. pateikė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 70-72), kuriuo prašo teismo priteisti nusikaltimu padarytą materialinę 1684, 86 eurų dėl nepataisomai sugadintų daiktų, dingusių daiktų, transporto išlaidų, dėl medikamentų ir maisto papildų vartojimo, negautų pajamų bei prašo priteisti nusikaltimu padarytą moralinę 2896, 20 eurų, kadangi ji patyrė diskomfortą, patyrė stresą, emocinę įtampą, nepatogumų, negalėjo tinkamai pasirūpinti savimi, savo poreikiais, buvo slaugoma, prižiūrima nepilnametės dukros, patyrė ilgalaikį fizinį ir dvasinį skausmą, akis traukia, pro nosį negali kvėpuoti, sakė, kad turi būti kosmetinė operacija, dėl sužalojimų negalėjo išeiti iš namų apie 1,5 mėnesio, negalėjo išvykti atostogauti, nors turėjo kelialapį, nenuėjo į koncertą.

Nukentėjusiajai V. L. pagal jos pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojo proceso eigoje civilinis atsakovas BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje paskaičiavo 1125,26 eurų dydžio kompensaciją, kur neturtinės žalos dydis įvertintas 500 eurų, įvykio metu sugadinti daiktai 357,66 eurų, medikamentai 83,78 eurų, negautos pajamos 67,97 eurų, bei išmoka už patirta traumą pagal Keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį 115,85 eurų (2 t., b.l. 61-67). Bylos duomenimis V. L. išmokėta 1125,26 eurų dydžio kompensacija, t.y. 2015-09-21 - 115, 85 eurų, 2015-09-22 - 954,90 eurų, 2015-10-06 - 54,51 eurų pervedant į nukentėjusiosios draudimui pateiktus atsiskaitomosios banko sąskaitos rekvizitus. Teisiamojo posėdžio metu V. L. nurodė, kad atlygintas turtinės žalos dydis ją daug maž tenkina. Teismas sutinka su draudimo paskaičiavimais, kurie yra susiję su nukentėjusiosios negautomis pajamomis, nors nukentėjusioji ir prašė priteisti 861,50 eurų. Draudimo atstovas nurodė, kad negautos pajamos, kurios buvo apskaičiuotos pagal pateiktus iki įvykio ir po įvykio gautų pajamų susidariusį skirtumą įrodančius dokumentus yra 67,97 eurų (2 t., b.l. 54), bei kaip buvo apskaičiuota paaiškino ir teisiamojo posėdžio metu. Šioje dalyje dėl likusių negautų pajamų ieškinys atmestinas, nes draudimas išmokėjo 67,97 eurų negautų pajamų. Taip pat nukentėjusioji prašo priteisti jos turėtas išlaidas dėl masto papildų ir vaistų vartojimo, t.y. Neurozan kaps. 30- 41,99 eurų, Pramistar 20 - 96,11 eurų, Cerebrolysin -138,14 eurų, Tanakan - 50,59 eurų. Šioje dalyje taip pat civilinis ieškinys atmestinas, nes V. L. dėl įvykusio įvykio nustatytas veido srities sumušimas su muštinėmis žaizdomis kairio antakio ir nosies nugarėlės srityje, mosies kaulų lūžiu ir poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, o maisto papildas Neurozan „Memory ir Brain“ yra skirtas smegenų veiklai, Pramistar 20 - Degeneraciniu arba dėl kraujagyslių patologijos susidariusių dėmesio ir atminties sutrikimų, ypatingai dėl senatvės, gydymui, Cerebrolysin – dėl smegenų funkcijos sutrikimo, atsiradusio dėl organinės, medžiagų apykaitos arba degeneracinės nervų sistemos ligos, ypač senilinės Alzheimerio tipo demencijos, būklė po smegenų insulto, Tanakan - vartojamas simptominiam kognityvinių sutrikimų gydymui pacientams, sergantiems lengva ir vidutine demencija (pirmine degeneracine Alzheimerio tipo, kraujagysline arba mišria demencija); kraujagyslinės kilmės galvos svaigimo gretutiniam gydymui kartu su vestibuline reabilitacija; papildomam ūžesio ausyse gydymui. Tačiau teismas sutinka su nukentėjusiosios V. L. prašoma priteisti suma dėl transporto išlaidų, t.y. 57,92 eurus, nes įvertinus gydymo trukmę, jog ne vieną kartą reikėjo vykti į gydymo įstaigas (2 t., b.l. 44), t.y. vyko naudodamasi taksi paslaugomis, vyras vežiojo automobiliu, nors ir nepateikta tai patvirtinančių dokumentų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo sužalota veido sritis, sulaužyta nosis, tokios išlaidos yra protingos, teisingos ir priteistinos iš BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje draudimo.

Nukentėjusioji V. L. nesutinka su atlygintu neturtinės žalos dydžiu, ir teisiamojo posėdžio sumažinus neturtinės žalos dydį, prašo priteisti trečdalį, t.y. 1000 eurų, prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013)

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika.

Vertindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus dėl V. L. patirto neturtinės žalos dydžio teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. L. sužalojimus patyrė veido srityje, t.y. žmogaus kūno zonoje, kuri reprezentuoja asmenį ir yra nuolat matoma. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji yra moteris, ši aplinkybė itin reikšminga, nes moteris skiria didelį dėmesį savo išvaizdai. Byloje esančiais duomenimis, nukentėjusioji jautėsi labai nepatogiai dėl šių sužalojimų, vengė rodytis viešose vietose, nesudalyvavo suplanuotose laisvalaikio renginiuose, be to iki šiol jaučia diskomfortą dėl patirtų sužalojimų. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai draudimo bendrovė jau atlygino 500 eurų neturtinės žalos, teismas konstatuoja, kad iš civilinio atsakovo BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje nukentėjusiajai V. L. papildomai priteistina 500 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad ši suma neperžengia sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų.

Nukentėjusioji R. M. pateikė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 85-86), kuriuo prašo teismo priteisti nusikaltimu padarytą materialinę 276,89 eurų dėl gydymo, reabilitacijos, įvykio metu netekto turto, t.y. sudaužyti akiniai, reabilitacijos išlaidos, išlaidos vaistams bei kitiems medikamentams, mobilus telefonas bei prašo priteisti nusikaltimu padarytą moralinę 5000 eurų, kadangi dėl įvykusios auto avarijos ji patyrė sužalojimus, lūžo šonkauliai, dalinai plyšo kairio kelio sąnario kryžminiai raiščiai, juto didelį skausmą, 8 savaites turėjo vaikščioti su kelio įtvaru, negalėjo normaliai miegoti dėl šonkaulių lūžių, laisvai judėti.

Nukentėjusiajai R. M. pagal jos pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojo proceso eigoje civilinis atsakovas BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje paskaičiavo 994,59 eurų kompensaciją, kur neturtinės žalos dydis įvertintas 500 eurų, vaistinių preparatų ir medicininių paslaugų įsigijimas 123,39 eurų, dėl prarastų akinių ir telefono 139,50 eurų, bei išmoka už patirtą traumą pagal Keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį 231,70 eurų (t. 2, b.l. 61-67). Bylos duomenimis R. M. išmokėta 994,59 eurų dydžio kompensacija, t.y. 2015-10-07 – 994,59 eurų, pervedant į nukentėjusiosios draudimui pateiktus atsiskaitomosios banko sąskaitos rekvizitus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. M. sutiko su draudimo paskaičiuota žala tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos, nurodė, kad ją tenkina šios sumos, nors ji ir buvo pateikusi ieškinį didesnei sumai, todėl civilinis ieškinys likusioje dalyje atmestinas

Nukentėjusioji A. G. pateikė civilinį ieškinį (2 t., b.l. 17), kuriuo prašo teismo priteisti nusikaltimu padarytą materialinę ir neturtinę žalą, t.y. 1500 eurų, kurią sudaro medikamentu pirkimas, kelionės į gydymo įstaigas, bei po avarijos patyrė emocinį ir fizinį skausmą, buvo daryta operacija dėl kairio peties sumušimo.

Nukentėjusiajai A. G. pagal jos pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojo proceso eigoje civilinis atsakovas BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje paskaičiavo 660 eurų kompensaciją, kur neturtinės žalos dydis įvertintas 500 eurų, gydymo išlaidos 100 eurų, transportavimo išlaidos 60 eurų (t. 2, b.l. 61-67). Bylos duomenimis A. G. išmokėta 660 eurų dydžio kompensacija, t.y. 2015-09-22 – 150 eurų, 2015-10-07 – 510 eurų, pervedant į nukentėjusiosios draudimui pateiktus atsiskaitomosios banko sąskaitos rekvizitus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. G. sutiko su draudimo paskaičiuota žala tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos, nurodė, kad ją tenkina šios sumos, nors ji ir buvo pateikusi ieškinį didesnei sumai, todėl civilinis ieškinys likusioje dalyje atmestinas.

Kaltinamajai D. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 straipsnis)

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 str., 303 str. 4 d., 304 str. 305 str. 4, 5, 6 d., 307 str. 5, 6, 7 d., 313 str., BK 40 str.,

nusprendžia:

D. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., vadovaujantis BK 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. V. perduoti laiduotojos R. Ž. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui pagal laidavimą, jeigu laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios V. L. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 57,92 eurų (penkiasdešimt septynis eurus 92 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios V. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. M., A. G. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios D. P. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.