Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-197-634/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-07-15
Bylos Nr.: 1A-197-634/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-02950-2017-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrius Endriukaitis, Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė
Kaltinamasis: R. P.
Nukentėjusysis: R. T.

Kategorijos

1.2.14.1.2.6Didelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 3 d.)
2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
2.4.5.2.1Įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme (BPK 324 str. 6 d.)
2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-634/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02950-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.6; 2.1.10.1; 2.4.5.2.1; 2.4.6.5.2 (S)

Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Melisai Žvirblytei,dalyvaujant prokurorei E. K.,išteisintajai R. P., jos gynėjui advokatui Ž. K.,nukentėjusiajam R. T., jo atstovui advokatui G. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. T. atstovo advokato G. D. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos E. K. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį išteisinta, neįrodžius jos dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiojo R. T. civilinis ieškinys atmestas.

Baudžiamoji byla perduota prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ar asmenims nustatyti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. P. išteisinta dėl to, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, tai yra dėl to, kad ji 2014 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytą dieną ir valandą, savo darbo vietoje, esančioje R. T. individualiai įmonei priklausančiose patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, išlaužusi įmonės gamybinių patalpų stalviršyje užslėptą stalčių, iš jo pagrobė 50 000 Eur, priklausančius R. T. Veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

1.1. kaltinimas R. P. buvo grindžiamas tik netiesioginiais įrodymais (nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, dokumentais). Nukentėjusiojo parodymų negalima laikyti patikimais. Be to, jis akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi apklausiamas teisme jis nurodė, kad dėl R. P. veiksmų, šiai pateikiant duomenis apie jį Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – FNTT) , jis patyrė didelių finansinių nuostolių. Pripažinus R. P. kalta dėl vagystės ir teigiamai išsprendus ieškinio klausimą, taip šie nuostoliai būtų atlyginti.

1.2. tarp nukentėjusiojo ir išteisintosios buvo susiklostę ne tik darbiniai, tačiau ir artimi santykiai, ką patvirtino ne tik R. P. ir jos tėvas liudytojas B. M., tačiau ir pats R. T. byloje esančiame telefoninio pokalbio garso įraše, kuris užfiksuotas apžiūros protokole. Atsižvelgiant į tai, kad R. T. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi po beveik pustrečių metų nuo dienos, kai jis pasigedo pinigų, neatmestina R. P. versija, jog jis galėjo kreiptis į policiją dėl neva pagrobtų pinigų vedamas keršto.

1.3. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių R. T. paaiškinimus apie tai, kam (jam pačiam ar juridiniam asmeniui) priklauso galimai jo turėtos ir iš jo pavogtos lėšos bei kokia tiksli suma buvo slėptuvėje, jei ji ten iš tiesų buvo. Be to, atsižvelgiant į R. T. parodymus apie tai, kad jis pinigines lėšas gavo iš motinos, pagrindas slėpti šių pinigų priklausomybę, prašant draugo ir bendradarbės juos iškeisti, nenustatytas, nepatikrinti liudytojo R. G., kuris yra R. T. vaikystės draugas ir galimai suinteresuotas bylos baigtimi, parodymai apie tai, kad jis iškeitė būtent R. T. pinigines lėšas. Liudytojos L. B. parodymai, atsižvelgiant į jos galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, nutraukus jai ikiteisminį tyrimą pagal BK 189 straipsnį, ir parodymų nenuoseklumą, taip pat vertinami kritiškai.

Šalies argumentai

1.4. R. T. nurodytas įmonėje buvusias lėšas laisvai naudojo savo asmeninėms reikmėms ir nuožiūra. Be to, R. P. nurodė, kad įmonės gamybinėse patalpose lankydavosi pašaliniai asmenys.

1.5. ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtina R. T. paaiškinimų, jog po vagystės R. P. ar jos artimųjų išlaidos būtų akivaizdžiai viršiję gaunamas pajamas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo patikrinta aplinkybė, ar R. P. fiziškai turėjo galimybę patekti į slėptuvę, kurioje galimai buvo saugomi pinigai.

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo R. T. atstovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir priimti R. P. atžvilgiu naują apkaltinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo šiuos motyvus:

3.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, buvo šališkas ir ignoravo byloje nustatytas aplinkybes, kurios įrodo R. P. kaltę, todėl nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3.2. argumentai, kuriais remiantis buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, neaiškūs. Teismas nepagrįstai nukentėjusiojo parodymus vertino kaip revanšą dėl jo įmonės mokestinio patikrinimo, o išteisintosios parodymus – kaip nuoseklius ir nekeliančius abejonių, juolab kad juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai ir bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymai. R. P. nurodė melagingus duomenis apie savo išvykimą į (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 16 d. 7 nakvynėms su šeima, kadangi šio mėnesio 23–24 d. ji buvo viešbutyje ir grožio salone Lietuvoje. Prieštaringi ir jos parodymai dėl žinojimo apie slėptuvę stalviršyje, kadangi 2019 m. spalio 2 d. teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad R. T. jai parodė slėptuvę, stalčius buvo pilnas pinigų, o stalviršis sunkiai atsidarydavo, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad R. T. jai parodė slėptuvę jau po to, kai pasakė, kad dingo 50 000 Eur. Be to, R. P. nebūtų žinojusi apie stalviršio svorį ir sunkų jo atsidarymą, jeigu nebūtų jo atidarinėjusi. Taip pat, R. P. paaiškino, kad dirbdama pas R. T. ji uždirbdavo 3 000 Lt, tačiau www.rekvizitai.lt komentare nurodė, jog asmenys įmonėje dirbo už minimumą. Duodama parodymus dėl R. T. grąžintų neva jos pusseserės pavogtų pinigų, nurodė, kad pati jų neturėjo, pasiskolino iš tėvų, nors jau 2014 m. rugsėjo 12 d. įsigijo du kavos aparatus. Liudytojas D. B. parodė iš R. P. supratęs, kad R. T. nemokėdavo pinigų. Taip pat kritiškai turėtų būti vertinami ir R. P. argumentai, kad ji per durų plyšį stebėdama matė, kaip R. T. už langus jo statomame name sumokėjo būtent 50 000 Eur, juolab kad už langus jis sumokėjo apie 7 000 Eur. Tuo tarpu po vagystės R. P. R. T. rašė trumpąsias žinutes, kad jai žinoma, jog pavogė pinigus.

3.3. teismas nevertino aplinkybės, jog R. P. jau buvo teista už vagystę. Be to, 2014 m. rugpjūčio 18 d. R. T. pasigedus 400 Lt, o 2014 m. rugpjūčio 25 d. – 600 Lt, juos grąžino R. P., nurodžiusi, jog pinigus pasisavino jos pusseserė. Šios aplinkybės, pasak apelianto, atskleidžia, kad ji yra linkusi į vagystes ir melą, tačiau teismas šiame kontekste tik kritiškai įvertino R. T. veiksmus, kuriais jis leido R. P. ir toliau dirbti jo įmonėje.

3.4. dantų technikai tiesiogiai su klientais nebendrauja. Net jei išimtiniais atvejais užsukdavo interesantas, jis buvo lydimas darbuotojo ir vienas po įmonės patalpas nevaikščiodavo, todėl išteisintosios teiginiai, kad įmonėje lankydavosi daug klientų, yra melagingi. Kaip nepagrįsti vertintini ir teiginiai, jog R. T. su draugais lankydavosi gamybinėse patalpose, kadangi jis su svečiais kavą gerdavo tam skirtoje patalpoje. R. P. vienintelė be R. T. turėjo raktus nuo minėtų patalpų ir be įsilaužimo žymių galėjo į jas patekti.

3.5. teismas nepagrįstai nesivadovavo R. P., o ne R. T., pažįstamų asmenų – liudytojų L. B. ir V. V. parodymais. L. B. nurodė, kad R. P. rodė jai 500 Eur ir pasakė, kad juos pasisavino iš R. T.. Tam, kad liudytoja neprasitartų, išteisintoji jai padavė 4 kupiūras po 500 Eur, o 2014 m. rugsėjo 12 d. nupirko jai brangų kavos aparatą, prabangų kremą. Pinigų pasisavinimo iš R. T. faktą ji nurodė ir V. V.. Tai patvirtina R. T. paaiškinimus, kad iš įmonės gamybinių patalpų buvo pavogti pinigai kupiūromis po 500 Eur.

3.6. nesuprantama, kuo remiantis teismas konstatavo, jog prokurorė, atleisdama L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, turi suinteresuotumą bylos baigtimi, siekdama R. P. nuteisimo. Skundžiamame nuosprendyje šios liudytojos parodymų patikimumas vertintas skirtingai, nėra nurodytų jokių konkrečių jos parodymų prieštaravimų. L. B. ir jos sutuoktinio V. V. parodymai yra tapatūs ir nuoseklūs.

3.7. pirmosios instancijos teismo išvados, kad R. P. pajamos buvo pakankamos įsigyti tokius pirkinius kaip telefono aparatas, skalbimo mašina, kavos aparatas, yra klaidingos, paremtos prielaidomis.

3.8. skundžiamame nuosprendyje aiškinantis nukentėjusiojo ir R. P. santykius, buvo nukrypta nuo bylos esmės. Neaišku, kokias aplinkybes šis faktas gali patvirtinti. BK 178 straipsnyje numatytos veikos padarymas nepriklauso nuo kaltininko ir nukentėjusiojo santykių. Be to, tokie motyvai patvirtina, kad teismas aplaidžiai ir šališkai vertino įrodymus. Išvados padarytos remiantis iš pokalbio konteksto ištraukto sakinio klaidingu interpretavimu. Jas paneigia ir pačios R. P. bei jos tėvo B. M. paaiškinimai, kad R. T. prie išteisintosios priekabiavo, tačiau tokius jo veiksmus R. P. vertino neigiamai.

3.9. teismas, taip pat nukrypdamas nuo bylos esmės, sprendė dėl pavogtų pinigų kilmės, kuri niekaip neįtakoja jų pasisavinimo fakto ir R. P. kaltės. R. T. slėptuvėje laikė savo, taip pat motinos jam duotus bei individualios įmonės, kuri yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo, pinigus. Kadangi juos slėptuvėje padėjo R. T., jis ir yra laikytinas nukentėjusiuoju.

3.10. teismas taip pat nepagrįstai vertino aplinkybes, ar R. G. ir R. P. keitė jo turėtas pinigines lėšas litais į eurus, netgi tarp bylos dalyvių nesant ginčo dėl šio fakto. Taip teismas visiškai nukrypo nuo bylos esmės ir nevertino reikšmingų aplinkybių.

3.11. skundžiamo nuosprendžio išvados, kad be R. T. parodymų nėra kitų duomenų, kiek ir kokiomis kupiūromis tiksliai buvo pinigų stalviršio slėptuvėje jų dingimo metu, nepagrįstos, jomis pažeidžiamos proceso teisės normos, reglamentuojančios aplinkybių viseto įvertinimo būtinybę. Nešališki, bylos baigtimi nesuinteresuoti liudytojai – L. B. ir V. V. patvirtino R. T. žodžius, kad slėptuvėje buvo sudėti pinigai kupiūromis po 500 Eur. Be to, piniginių lėšų vagystės bylose tikslią dingusių pinigų sumą dažniausiai gali nurodyti tik pats nukentėjusysis.

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja E. K. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: R. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nukentėjusiojo R. T. pareikštą civilinį ieškinį 50 000 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais motyvais:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesiėmė priemonių, kad būtų išaiškintos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Teismas savo išvadas grindė prieštaringais, nenuosekliais ir nepatikimais įrodymais – nenuosekliais R. P. parodymais, kurių nepatvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys, nevertino byloje esančių įrodymų visumos.

4.2. teismo išvada, kad R. P. ir R. T. santykiai turėtų būti vertinami kaip artimi, nepagrįsta. R. T. šią aplinkybę kategoriškai neigė. Nuo 2009 m. tarp šių asmenų susiformavo pasitikėjimo santykiai, dėl ko R. T. išteisintajai atskleidė tam tikras asmenines aplinkybes, tačiau pastarosios teiginių apie nukentėjusiojo priekabiavimą rimtai nevertino netgi jos draugė – liudytoja A. V. - K.

4.3. teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad R. P. įteikus jai pradinį pranešimą apie įtarimą parodymus davė tik suderinusi poziciją su gynėju, iš anksto susipažinusi su savo, kaip specialiosios liudytojos, duotais parodymais. Iš bylos eigos matyti, jog išteisintoji parodymus davė orientuodamasi į surinktus įrodymus (parodymus davė tik po liudytojų ir nukentėjusiojo apklausos), turėdama tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai R. P. nenuoseklūs ir nenuoširdūs parodymai buvo įvertinti kaip patikimi.

4.4. nors R. T. kreipimasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą po pustrečių metų apsunkino ikiteisminį tyrimą, tačiau jis savo pasirinkimą argumentuotai paaiškino. Po vagystės jam nekilo jokių abejonių, jog pinigus pavogė R. P.. Tikėdamasis situaciją išspręsti geranoriškai, jis kreipėsi į R. P. tėvus. Išteisintosios tėvai – liudytoja R. M. atsisakė duoti parodymus, o liudytojas B. M. ikiteisminio tyrimo metu atsakė tik į nereikšmingus klausimus, kas rodo jų subjektyvų suinteresuotumą bylos baigtimi.

4.5. teismas neatsižvelgė į tai, kad aplinkybes apie galimai vagystę įvykdžiusius kitus asmenis – D. B. ar L. P. nukentėjusiajam nurodė būtent R. P.. Taip pat nebuvo analizuoti R. T. pateikti telefoninių pokalbių garso įrašai, kuriuose R. P. nurodė, kad R. T. domėjosi L. su draugu, prašė padaryti raktą nuo patalpų, kad galimai galėtų apvogti. R. P. taip pat teigė galinti padaryti pokalbio garso įrašą, patvirtinantį, kas paėmė nukentėjusiojo pinigus. Tai galimai buvo išteisintosios iš anksto apgalvotas planas nukreipti R. T. įtarimus nuo jos.

4.6. liudytojų L. B. ir V. V. parodymai yra informatyvūs ir neprieštarauja bylos aplinkybėms. Teismas nepagrįstai abejojo šių liudytojų parodymų objektyvumu ir patikimumu. Liudytojos L. B. siekis apkalbėti R. P. nenustatytas. Teismo išvada, kad L. B. parodymų pakeitimo motyvas – siekis išvengti atsakomybės pagal BK 189 straipsnį, kritikuotina kaip stokojanti logikos. Be to, teismas nepašalino esminių prieštaravimų tarp L. B. ir R. P. parodymų. UAB „M“ išrašyta PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad R. M. (šiuo metu P.) pirko du kavos aparatus už 5 460,97 Eur, apmokėdama grynaisiais, siuntos gavėjos – L., R., kontaktas – L. Šis įrodymas patvirtina L. B. parodymus, kad į jos namus kurjeris atvežė du kavos aparatus ir tuo metu atvyko R. P., kuri atsiskaitė grynaisiais, ir paneigia išteisintosios gynybinę versiją, kad kavos aparatus pirko jos abi su L. B. Teismas šių įrodymų neanalizavo ir dėl jų visiškai nepasisakė. Be to, teismui kilus abejonių dėl liudytojų L. B. ir V. V. parodymų patikimumo, jis turėjo pagrindą spręsti dėl L. B. tėvų, kurie sutarė su R. P. tėvais, iškvietimo į posėdį.

4.7. nors teismas priimtame nuosprendyje kėlė klausimus dėl neįrodytų aplinkybių, tačiau pats nesiėmė priemonių, kad jos būtų išaiškintos – neapklausė O. T. apie pagrobtų piniginių lėšų nuosavybę. Taip pat nebuvo vertinti liudytojo D. B. parodymai, patvirtinantys, kad R. T. tiesiogiai R. P. kaltino dėl vagystės, o bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn. įmonėje dirbo tik R. T. ir R. P., kuri turėjo patalpų raktą ir signalizacijos pultelį.

4.8. teismui kilus abejonių dėl R. P. kaltės, jis turėjo apklausti L. P. ir šios tuometinį vyrą, kadangi byloje yra duomenų, jog pas ją R. P. galimai slėpė pagrobtus pinigus; siekiant galutinai pašalinti abejones dėl to, kas užmokėjo už kelionę į (duomenys neskelbtini), apklausti išteisintosios brolį – kunigą, taip pat R. T. įmonėje nuo 2009 m. iki 2014 m. dirbusius asmenis apie aplinkybes dėl mokamo darbo užmokesčio, priežastis, dėl kurių jie išėjo iš darbo, R. T. ir R. P. santykius, jų tarpusavio bendravimą, darbe esančių patalpų naudojimą.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos skundą tenkinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nukentėjusysis ir jos atstovas prašė skundą tenkinti, priimti apkaltinamąjį nuosprendį R. P. atžvilgiu, priteisti turtinę žalą. Išteisintoji ir išteisintosios gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiojo R. T. atstovo advokato G. D. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos E. K. apeliaciniai skundai tenkinami.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, neatliko išsamios visų bylos duomenų lyginamosios analizės, nevisapusiškai, atsietai vienas nuo kito vertino byloje esančius įrodymus, nevertino jų viseto, kas sąlygojo, jog buvo priimtas neteisėtas, nepagrįstas nuosprendis ir dėl to R. P. išteisinta nepagrįstai. Skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

8. Išteisindamas R. P., apylinkės teismas nuosprendį motyvavo tuo, jog nukentėjusiojo R. T., liudytojos L. B., liudytojo V. V., liudytojo R. G. parodymai nenuoseklūs, šie visi asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių R. P. kaltę. Su tokiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.

9. Išteisintoji R. P., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, jog pas R. T. atliko praktiką. Paskui, baigusi (duomenys neskelbtini) dantų technikės specialybę, 2009 m. pas R. T. buvo įdarbinta. Kaltinamoji tuo metu gyveno pas savo tėvus. 2009 m. ištekėjo ir netrukus, dėl R. T. priekabiavimo kaip prie moters, susirgo depresija. Apie tokią situaciją papasakojo tik tėvams. Tėtis su juo kalbėjosi, kad tarp jų būtų tik darbiniai santykiai. 2010 m. pavasarį ji vėl grįžo į darbą. Iš pradžių viskas buvo normaliai, o paskui R. T. vėl pradėjo priekabiauti. Tada ji išėjo dirbti į (duomenys neskelbtini), į grožio saloną. 2013 m. R. T. buvo atvažiavęs pas ją į (duomenys neskelbtini) ir paprašė grįžti pas jį dirbti. Ji sugrįžo dirbti, nes jis pažadėjo, kad tarp jų bus tik darbiniai santykiai. 2014 m. oficialiai ją įdarbino. R. T. kartą paskambino ir pasakė, kad iš ventiliacinės angos dingo pinigai. Ji tada jam pasakė, kad tų pinigų neėmusi, tik pasakė, kas lankėsi tada laboratorijoje. Pinigus sumokėjo kaltinamosios tėvai tam, kad išlaikytų jos darbo vietą. Tuo metu ji gaudavo apie tris tūkstančius litų atlyginimo. Kiek tėvai sumokėjo, neatsimena. Ji gal rugpjūčio pradžioje R. T. pasakė, kad turi atmintuke duomenis apie jo įmonėje vedamą „juodąją“ buhalteriją, jei jis su ja netinkamai elgsis, ji jį apskųs mokesčių inspekcijai. Turėjo tokius duomenis, kadangi pildė ir „juodosios“ buhalterijos, ir normalios buhalterijos duomenis. Nusprendė tai padaryti lapkričio mėnesį po pokalbio su savo tėvu ar vyru, išgirdusi, kad jeigu neatiduos atmintuko, tai R. T. ant jos užsiundys kažkokius žmones, kad atimtų. Turėtą informaciją perdavė mokesčių inspekcijai. Yra anksčiau baudžiamuoju įsakymu buvo nuteista už vagystę, kaip nurodyta tame dokumente, iš fizinio asmens. Ji žinojo, kad tų pinigų nepaėmė, bet neskundė baudžiamojo įsakymo. R. T. jai yra rodęs tą slėptuvę po palange, bet stalviršis labai sunkiai atsidarydavo, savo jėgomis ji tikrai negalėtų jo atidaryti. Slėptuvę rodė, kai ten buvo pinigai padėti. Kokiomis kupiūromis buvo padėti pinigai, neatsimena. Stalčius buvo pilnas pinigų, kokia tai buvo suma, negali pasakyti. R. T. niekada jos nekaltino, kad ji paėmė tuos pinigus. R. T. prašė jos 2014 m. padėti iškeisti 10 000 litų, pinigus jiedu keitė (duomenys neskelbtini) kartu su R. T.. Su L. B. yra pažįstama nuo 2008 m. Buvo L. B. klientė, po to jų santykiai peraugo į draugystę. Kartu važiuodavo į (duomenys neskelbtini). L. B. važiuodavo iš ten parsivežti prekių, o ji - pas būsimą vyrą. L. B. vieną kartą su savo draugu buvo pas ją svečiuose. Kavos aparatą jos išsirinko abi kartu ir užsisakė, pas ją ir buvo pristatytas tas kavos aparatas. Pinigus sumokėjo L. B.. Pinigus jai nuvežė tik už kavos aparatą – tada kai kurjeris pristatė prekes. L. B. nedavė pinigų šiaip sau. Nežino, kodėl L. B. taip kalbėjo apie kaltinamąją. L. B. ir jos draugas teisme pasakė netiesą. Liudytoja L. B. sakė neteisybę. Mano, kad ji taip kalbėjo todėl, kad domėjosi R. T.. Mano, kad L. B. dėl tos priežasties galėjo ją apkalbėti. Ji nedavė L. B. jokių pinigų. Už kavos aparatą sumokėjo apie 2 000 eurų. Tuo metu ji dirbo ir turėjo pinigų. Kosmetiką platino apie 2014 m. Kosmetiką įsigijusi iš savo pinigų, iš santaupų. R. T. pinigų slėptuvę parodė tada, kai jis pasigedo tų pinigų. Tuo metu slėptuvėje dar buvo pinigų. R. T. tuo metu neįvardijo jos, kaip galėjusios paimti jo pinigus. Nežino, kas su tais pinigais įvyko. Pusseserės K. B. ji tiesiogiai nekaltino, kad ši paėmė pinigus iš ventiliacinės angos, tik pasakė, kad ji tuo metu lankėsi laboratorijoje. R. T. taip keršija jai už tai, kad ji įskundė jį M. K. apartus pirko kartu su L. B., užsakinėjo kartu, būdamos pas ją namuose, iš jos kompiuterio, susimokėjo kiekviena už savo prekes. Vienu adresu užsakė atvežti. Atlyginimą gaudavo grynais. Į sąskaitą pinigus įnešdavo tada, kai reikėdavo atsiskaityti už prekes. 2014 m. buvo nedarbingume dėl nėštumo. Grynus pinigus taupė pas tėvus. Pas R. T. gaudavo atlyginimo į rankas apie tris tūkstančius, būdavo, kad gaudavo ir mažiau. Susitaupė pinigų, nes gyveno pas tėvus. Vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Ji 2014 m. gruodžio mėnesį išsikraustė iš tėvų. Buvo pas L. B. pasidėjusi apie 3 000 litų, nes nenorėjo visų pinigų atiduoti tėvams. Kodėl L. B. neigia visa tai, negali paaiškinti. Buvo kelionėje kartu D. B.. D. B. niekada nebuvo R. T. įmonėje. Tuo metu kai dingo pinigai, D. B. nebuvo atvykęs į (duomenys neskelbtini). R. T. yra minėjusi, kad galimai L. B. galėjo paimti pinigus, tik neatsimena, kada apie tai užsiminė. Apie R. T. įmonę įrašus darė kartu su L. B. iš jos kompiuterio, nes buvo su R. T. susipykusi. Už kavos aparatus sumokėjo L. B.. L. B. apkalba ją turbūt dėl to, kad L. B. tuo metu domėjosi R. T., o jos draugas apie tai sužinojo. Iš pagarsintų teisme R. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad išteisintoji parodė, jog dirbdama pas R. T. maždaug 2010 m. išgirdo iš jo, kad jų patalpose tualete ventiliacijos angoje yra slėptuvė. Jis jai buvo minėjęs, kad jeigu jam išvykus kur nors kas nors nutiktų apie tą slėptuvę pasakytų jo artimiesiems, t. y. žmonai. Tualete lankydavosi R. T. dukros, klientai, draugai. Pati apie tą slėptuvę niekam nesakė. Kiek ten buvo laikoma pinigų ir kokių, ji nežino. 2014 m. rugpjūčio 16 d. ji su savo artimaisiais išvyko į (duomenys neskelbtini) poilsiauti ir grįžo į (duomenys neskelbtini) po 7 d. Po atostogų grįžus R. T. pasakė, kad dingo pinigai iš slėptuvės, apie kuriuos jis jai buvo sakęs. Ji prisiėmė kaltę pati ir jam atidavė pinigus, 1 000 litų, kurių jis sakėsi, kad pasigedo. Parašė apie tai pasiaiškinimą, kuriame įrašė išgalvotą istoriją apie K. B.. (duomenys neskelbtini) ji neturėjo kur daugiau įsidarbinti, o važinėti nėra galimybės, todėl šią darbo vietą saugojo. Kad atiduotų R. T. 1 000 litų, kurių nepaėmė, pinigų neturėjo, o juos skolinosi iš savo tėvų. Tėvas jai sakė, kad ji yra kvaila, kad tokius dokumentus rašėsi. 2014 m. rugsėjo mėnesį po atostogų jai grįžus į darbą, R. T. pasakė, kad dingo jo „juodi“ pinigai. Paminėjo, kad dingo 50 000 eurų ir jai parodė, kur buvo pinigai, t. y. poliravimo kambaryje, prie lango yra stalviršis, sujungtas su spintelėmis iš abiejų pusių. Stalviršis nusiima ir paskui atsitraukia stalčius po spintele ir nuo tada, kai jai parodė tą slėptuvę, tai nuo tada ir žinojo, iš kur tie pinigai dingo. Pamena, kad toje slėptuvėje, iš kurios sako R. T., kad dingo pinigai, dar buvo pinigų, bet kiek – nežino, nes suskaičiuoti neleido. Vėliau, rašydama skundą VMI ir apklausų metu pas FNTT pareigūnus paminėjo, kur jos žiniomis buvo laikomi pinigai. Kai rodė R. T., iš kur dingo pinigai, nei kalbos nebuvo apie tai, kad ji juos paėmė. Jei ji būtų ėmusi, tai būtų paėmusi visus. Bet to ji tikrai nepadarė. Gerai pamena, kad yra parašiusi R. T. SMS, kad žino, kur dingo tie 50 000 eurų. Taip parašė todėl, kad 2014 m. kovo mėnesį R. T. užsakinėjo langus, nes statėsi namą (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugpjūčio mėn. atvežė langus, už langus jis sumokėjo 50 000 eurų, ji tai matė, nes sumokėjo darbe. Pažįsta D. B., su kuriuo susipažino internetu pažinčių portale. Vyko su juo į (duomenys neskelbtini), vėliau sužinojo, kad jis vedęs ir turi vaikų, susipyko. Jos darbo patalpose D. B. niekada nebuvo. Jai teko iš paties D. B. išgirsti, kad jis kažkada buvo teistas. Ji R. T. buvo minėjusi apie savo santykius su D. B. ir buvo sakiusi, kad jis jai patinka ir kad jie turi lytinių santykių (4 t., b. l. 62-66, 74-77). Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje išteisintoji R. P. nurodė, kad R. T. pasikvietė ją ir jos tėtį į darbą, kai dingo pinigai, parodė jai tą stalčių, ten buvo pinigų, bet kiek nežino. Rašė pareiškimą valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodė, kad stalčiuje yra slepiami neapskaityti pinigai. Tokią prielaidą padarė iš L. B. ir V. V. parodymų. Nurodė, kad jie susipyko dėl kavos aparato, kurį nupirko iš savo pinigų. Ji savo pinigus laikė pas tėvus. Visi žmonės, kurie dirbo turėjo raktą į įmonės patalpas. Ji paprašė papildomo rakto, norėjo, kad L. B. su R. T. susipažintų. Nurodė, kad kai pasiėmė pinigus iš banko, juos pasidėjo pas R. T., o vėliau broliui atidavė. Tai buvo apie 2011-2012 m. Pas tėvus buvo laikoma jos neoficiali alga, nes uždarė banko sąskaitą. Parodė, kad kavos aparatui pinigus paėmė iš tėvų.

10. Nukentėjęs R. T., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad yra R. T. individualios įmonės savininkas. Įmonė užsiimta dantų protezų gamyba. R. P., tuo metu J., 2014 m. dirbo dantų technike kaip samdomas darbuotojas nukentėjusiojo įmonėje. Kaltinamajai buvo suteiktas visiškas pasitikėjimas. R. P. nebuvo gera darbuotoja, nes darydavo daug nusižengimų. (duomenys neskelbtini) nėra pakankamai reikalingų specialistų, todėl jai buvo atleidžiama už tuos nusižengimus ir toliau leidžiama dirbti. 2014 metais pastebėjo, kad pradėjo dingti pinigai, padėti slaptavietėje tualete ventiliacijos angoje. Kai tai pastebėjo, pagalvojo, kad apsirinka ar buvo negerai suskaičiavęs. Po to, vėl dingo pinigai, tada su R. P. jau kalbėjosi. Ji aiškino, kad pinigus pasisavino jos pusseserė. Po pokalbio kaltinamoji pinigus sugrąžino. 2014 m. rugsėjo mėnesį jis pasigedo paslėptame stalčiuje buvusių 50 000 eurų. Iš pradžių jis negalėjo patikėti, kad R. P. taip pasielgė, jų santykiai buvo geri. Tada jis kalbėjosi su R. P. tėvais - B. M. ir R. M.. Tėvai, žinodami jos polinkį į vagystes, jam pažadėjo išsiaiškinti. Bet iš to niekas neišėjo. Tėvai vėliau atsisakė su nukentėjusiuoju bendrauti. Po to pasipylė šmeižtas kaip nukentėjusiojo atžvilgiu, taip ir dėl jo įmonės prestižo tiek internetinėj erdvėj, tiek per draugus. Per visas instancijas apskundė jo įmonę. Skundas buvo paduotas ir mokesčių inspekcijai – yra nuteistas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo. Nuosprendžio neskundė. Paskui nukentėjusysis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono PK su pareiškimu dėl vagystės. Stalviršis yra apie pusantro metro ilgio, apie trisdešimties centimetrų storio. Stalviršio vienas galas pakabintas ant stalčiaus, kitas pakabintas prie kitos spintelės. Fiziškai pakelti stalviršį yra sudėtinga. Kyla klausimas, ar tuomet vagystėje nedalyvavo ir kaltinamosios R. P. draugas D. B.. Tam reikalinga fizinė jėga, bet turint laiko, ko gero, galima ir vienai išimti. Iš litų į eurus iškeisti buvo ne vien tik nukentėjusiojo mamos pinigai, ten buvo dalis ir R. T. pinigų. Šitie pinigai buvo padėti T. k. V. skyriuje. Bankrutavus T. k. pagal bankroto procedūras pinigai buvo pervesti į S. banką, o iš banko R. T. nuėmė pinigus. Tiksli pinigų suma yra 50 000 eurų 500 nominalo kupiūromis. Pinigai buvo pakeisti taip: R. T. 5 000 eurų (duomenys neskelbtini) vienas pakeitė; R. T. kartu su R. P. 10 000 eurų iškeitė (duomenys neskelbtini); R. G. pakeitė 35 000 eurų. Iš nukentėjusiojo mamos sąskaitos pinigai buvo pervesti į R. T. sąskaitą ir pastarasis tuos pinigus pasiėmė ir juos nuvežė į (duomenys neskelbtini). Konkrečių sumų negali pasakyti - kokia mamos, kokia nukentėjusiojo pinigų suma buvo toje bendroje pinigų sumoje. Individualioje įmonėje buvo kartu laikomi ir asmeniniai, ir įmonės pinigai. Tai nėra UAB, kuriame griežta kasos inventorizacija. Šiuo atveju pagal baudžiamąjį įsakymą R. T. yra nuteistas, kad buvo neapskaityti pinigai. Tie pinigai yra asmeniniai, kuriuos pavogė. V. T. k. buvo padėti eurais, o nukentėjusiajam grąžino litais. R. T. norėjo vėl pasidėti pinigus eurais, todėl ir išsikeitė pinigus. Baudžiamajame įsakyme taip pat buvo nurodyta 50 000 eurų – tai tiksli suma, o ne „apie 50 000“. Pinigai buvo asmeniniai, o ne individualios įmonės. Apie slėptuvę, kurioje buvo padėti eurai, R. P. tikrai nežinojo, jis jai apie tai nesakė. Ji tik žinojo, kad yra įmonės patalpose padėti eurai. Jiedu kartu važiavo keisti pinigus iš litų į eurus. Kadangi tuo metu buvo galima iki 5 000 litų pasikeisti be identifikavimo, tai jiedu važiavo į banką „S.“ (duomenys neskelbtini) keisti pinigus. R. P. tuo metu įmonėje buvo vienintelis darbuotojas. Pinigai buvo slėptuvėse todėl, kad bankais nepasitikėjo. Pinigus laikyti savo įmonės patalpose kur yra signalizacija buvo saugiau. R. P. polinkis į vagystes, kiek jam žinoma, apspręstas jos polinkio imti greituosius kreditus. Kalbėdavo, kad tėvai turėjo problemą vis grąžinti tuos jos pasiimtus greituosius kreditus. Dar ji buvo iš draugės pasiskolinusi pinigų – irgi tėvai tuos pinigus grąžino. Į policiją R. T. kreipėsi po trijų metų, nes anksčiau vyko byla, kurioje jis buvo kaltinamas apgaulingos buhalterijos vedimu ir todėl, kad tai neatrodytų kaip kažkoks spaudimas, į policiją kreipėsi taip vėlai. Į tą patalpą, kur buvo slėptuvė, tik jis su R. P. galėjo įeiti. Ten yra ir pagalbinės, ir gamybinės patalpos. Tuo metu, kai pastebėjo vagystę, jokių įsibrovimo požymių nebuvo. Kad atidaryti stalčių, reikėjo išimti palangę, o palangė pakankamai sunki. Po vagystės aiškiai matėsi, kad palangė buvo apdraskyta, buvo išimta grubiai. Netgi buvo tarpas atsiradęs tarp palangės, kur žmogus nežinodamas techniškai kaip tą stalviršį išimti, jį gali sulaužyti. Iš pašalinių asmenų tikrai niekam nebuvo įmanoma patekti į patalpą – įėjimas yra padarytas iš buto ir tai yra tas vadinamas holas. Iš lauko įeinama į holą, ten yra durys, kurios nakčiai užsileidžia žaliuzėmis, jos atrakinamos su pulteliu. Į vieną pusę yra darbo kambarys, o į kitą pusę - gamybinės patalpos. Tose gamybinėse patalpose ir buvo pinigai. Jeigu ateitų interesantas, jis ateitų į jų darbo kambarį - į gamybines patalpas niekaip nepatenka. Gamybinių patalpų durys nerakinamos. Dar yra iš laiptinės įėjimas - iš laiptinės į butą ateidavo tik jis pats. Raktus nuo visų patalpų durų turėjo tik jis. R. P. turėjo tik raktus nuo lauko durų. Kai nuimdavo signalizaciją ar priduodavo ją, visada jam pranešdavo. L. B. pažįstama kaip (duomenys neskelbtini) gyventoja. Jokių santykių nėra, tik žinojo, kad R. P. su L. B. yra geros draugės. Apie tai, kad jos draugės, sužinojo iš pačios R. P.. Su L. B. nukentėjusysis bendravo tik tada, kai buvo tas skambutis. Jis nuvažiavo ir paklausė, kas vyksta, ir kas atsitiko, kodėl jam buvo skambinama. L. B. pasakė, kad nieko nežino ir su R. P. nebendrauja. Pasakė, kad buvo atvažiavę du vyrai ir grasino, kad atiduotų pinigus. Su R. P. tėvais buvo geri santykiai, lankėsi pas R. P. tėvus. Todėl ir po pinigų dingimo pas juos nuvažiavo ir pasakė, kad jų dukra apsivogė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo parodymus, nukentėjusysis R. T. juos patvirtino kaip tikslesnius ir teisingus. R. T., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad dirba R. T. individualioje įmonėje, kuri veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), įmonė užsiima dantų protezų gamyba. Be jo paties įmonėje dirba R. J. (M., dabar P.), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra motinystės atostogose. 2014 m. rugpjūčio 18 d. pasigedo 400 Lt įmonės pinigų, laikytų ventiliacinės angos slėptuvėje, esančioje tualeto patalpoje. Tai buvo kaip IĮ apyvartinės lėšos. Įtaria, kad tai darbuotoja R. J. (M.) pagrobė šiuos pinigus. Į policiją nesikreipė. Pasikalbėjo su R. J., pinigus pažadėjo grąžinti. 2014 m. rugpjūčio 25 d. pasigedo dar 600 Lt įmonės pinigų. Paprašius R. J. (M.) pasiaiškinti, kur dingo viso 1 000 Lt, ji nurodė, kad pinigus galimai paėmė jos pusseserė K. B.. 2014 m. rugpjūčio 25 d. R. M. pinigus (1 000 Lt) grąžino. Kadangi pinigus grąžino, į policiją nesikreipė. Kaip įmonės vadovas, kadangi tai buvo IĮ pinigai, skyrė drausminę nuobaudą - pastabą. 2014 m. rugsėjo 8 d. pasigedo 50 000 Eur, buvo 100 vnt. po 500 Eur nominalo kupiūromis įmonės pinigų, kurie buvo paslėpti įmonės patalpose, po stalviršiu, slaptame stalčiuje. Paklausus apie dingusius pinigus, R. J. (M.) pareiškė, kad ir ji pinigų nevogusi ir apskritai nežinojusi, kur pinigai buvo laikomi. R. J. paaiškino, kad ji taip pat nori išsiaiškinti, kur pradingo IĮ pinigai. 2014 m. lapkričio 2 d. R. J. (M.), iš naujai įsigyto mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini), 22.07 val., jam parašė žinutę „Nesu 100 proc. isitikinusi bet turbut žinau kur jie yra pas ką. Jei ryt busi darbe pakalbėsim. Beveik esu tikra tik reik skubiai suktis nes kitaip nk neliks“. 2014 m. lapkričio 2 d. 22.19 val. gavo dar vieną žinutę „Tik 25 ar 50 is viso jei 50 tai atitiktu?“ 2014 m. lapkričio 23 d. 13.01 val. (duomenys neskelbtini) telefono numerio paskambino vyriškis, kuris prisistatė L. draugu, ir paklausė, ar jis „atsiuntė“ pas ją į namus du vyriškius ir ar galima susitikti pasikalbėti. L. P. pažinojo. Tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini). Jis atsakė, kad nieko apie tai nežino, bet kai grįš, gali susitikti ir pasikalbėti. 2014 m. lapkričio 23 d. 13.54 val. jam perskambinus, tas pats vyriškis pasakė, kad viskas tvarkoje ir su juo susitikti jau nenori. Įtaria, kad čia skambino R. J. (M.) draugės L. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), vyras, pas kurią, galimai, ir buvo pasidėjusi pavogtus pinigus jo darbuotoja R. J. (M.). Teko girdėti, kad tarp jų kilo konfliktas, nes L. P. nenorėjo grąžinti visų pinigų R. J. (M.), todėl ši pasiuntė vyrukus, kurie padėtų tuos pinigus atgauti. Mano, kad L. vyras pagalvojo, jog tuos vyrukus atsiuntė jis, todėl jam ir skambino. Vėliau R. J. (M.) kaimynė A. V. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), B. N. g. 16, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), papasakojo, kad jai R. J. (M.) pasipasakojusi, jog L. P. jai pinigus grąžino, bet ne visus. Minėjo ir tai, kad R. J. turi šio įvykio audioįrašą savo kompiuteryje ar mobiliajame telefone, kurį davė paklausyti savo kaimynei A. Prieš dingstant pinigams ir po jų dingimo, R. J. labai dažnai bendravo su kauniečiu D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiu (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prekiauja navigacijomis ir, kiek jam žinoma iš R. J. (M.) pasakojimo, yra teistas už vagystes. Jų artimą draugystę liudija ir tas faktas, kad 2014 m liepos 25 d. R. M. prašė jo buhalterės K. S. užpildyti D. B. metinę pajamų deklaraciją (ši deklaracija buvo įmonės kompiuteryje, yra kopija). Netrukus po vagystės iš jo IĮ D. B. įsigijo apynaujį „V. G.“ automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) R. J. (M.) buvo jam pasakojusi, kad D. B. yra susijęs su „kriminaliniu pasauliu“, mano, norėdama jį įbauginti. Kadangi jis reikalavo iš R. J., nes visiškai buvo įsitikinęs, kad pinigus pagrobė tik ji, nes įsibrovimo, turto sugadinimo nebuvo, signalizacija nesuveikė, įstaigoje niekas neišversta, neiškuista, todėl jis reikalavo, kad ji grąžintų pagrobtus pinigus. Po 2014 m. rugsėjo 8 d. pokalbio apie vagystę, darbuotoja R. J. (M.) pradėjo rašyti skundus visoms įmones tikrinančioms institucijoms, t. y. apskundė Darbų saugos inspekcijai, Visuomenės sveikatos centrui, Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2014 m. spalio 13 d. pasitikėjimo telefonu R. J. (M.) pateikė skundą ir informaciją (USB atmintinėje) apie apskaitytas ir iš dalies galimai neapskaitytas įmonės pajamas. 2014 m. lapkričio 24 d. buvo atliktas operatyvus patikrinimas. 2014 m. gruodžio 3 d. patikrinimas buvo baigtas. Nuobaudų ar pastabų dėl patikrinimo išvados (Nr. (10.2)-FR1042-13707) nebuvo pateikta. 2014 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apskrities VMI patikrinimo medžiagą perdavė FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriui. 2015 m. sausio 29 d. pagal R. J. parodymus buvo atliktos kratos įmonės patalpose (duomenys neskelbtini), jo namuose (duomenys neskelbtini), R. T. tėvų namuose (duomenys neskelbtini), jo tėvui J. T. priklausančiame garaže (duomenys neskelbtini), jo motinai O. T. priklausančiame garaže (duomenys neskelbtini), tikslu surasti buhalterinės apskaitos, apmokėjimo ir kitus dokumentus, registrus, juodraštinius užrašus, kompiuterius, kompiuterines laikmenas, kitus tyrimui reikšmingus daiktus ir dokumentus nuo 2009 m. sausio 1 d. Kratos metu nieko nerasta ir nepaimta. Byla baigėsi teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį. Jam paskirta 60 MGL (2259, 60 Eur) bauda. Jam panaikintos visos kardomosios priemonės. Dar turės sumokėti valstybei nesumokėtus mokesčius. Po vagystės staiga pagerėjo R. J. (M.) materialinė padėtis. 2014 m. rugsėjo 15 d. R. M. „Facebook“ paskyroje atsirado jos asmeninio automobilio „O. V.“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pardavimo skelbimas, aplinkiniams paskelbė, kad draugai ieško jai kito naujesnio automobilio. Tai pat jam yra žinoma, kad tėvų bute, kuriame tuo metu gyveno su buvusiu sutuoktiniu G. J., (duomenys neskelbtini), buvo atliekami buto remonto darbai, perkami nauji baldai. 2014 m. spalio 2 d. jam paskambino vyriškis ir prisistatė K. vardu, mobilus telefono numeris (duomenys neskelbtini), ir paklausė, ar pas jį dirba tokia R. M.. Jis klausė, ar ji pasiims kažkokią užsakytą prekę. 2014 m. spalio 2 d. paskambino draudimo agentūros vadybininkė, mobilus telefono numeris (duomenys neskelbtini), ir paklausė, ar pas jį dirba tokia R. M.. Paklausė, kokiu klausimu teiraujasi. Atsakė, kad R. M. yra užsakiusi gyvybės - kaupiamojo draudimo poliso sutartį ir gali atvykti ją pasirašyti. Galimai, R. J. (M.) yra fiktyviai įsidarbinusi (duomenys neskelbtini) ar nuomoja darbo vietą dantų gamybos įmonėje, tam kad pasikeltų darbo užmokestį, su tikslu gauti didesnę motinystės ir vaiko auginimo pašalpą. Mano, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog įmonės pinigus - 50 000 Eur pavogė R. J. (M.). Galutinai tuo įsitikino po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo (2016 m. spalio 19 d.) nuvykęs į Jurbarko rajono apylinkės teismą ir susipažinęs su savo baudžiamąja byla. 2015 m. sausio 15 d. apklausos metu (yra apklausų protokolų kopijos) R. J. (M.) parodė, kad neapskaityti įmonės pinigai laikomi įmonės gamybinėse patalpose po stalviršiu esančiame užslėptame stalčiuje, nors jis jai to niekada nėra sakęs ar rodęs ir kai su ja kalbėjo apie pinigų vagystę, ji aiškino, kad net nežinojo, kur yra laikomi IĮ pinigai. Anksčiau į teisėsaugą nesikreipė, nes būtų manoma, kad jis tokiu pareiškimu siekia daryti spaudimą liudytojai baudžiamajame procese. Prašo dėl 50 000 Eur vagystės iš jo individualios įmonės pradėti ikiteisminį tyrimą ir kaltą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Yra įsitikinęs, jog 50 000 eurų, priklausančių R. T. IĮ, pagrobė R. M. - J. Vagystės metu ji dar buvo M., ištekėjo ir pakeitė pavardę jau po pinigų vagystės (1 t., b. l. 107-109). O jei R. ir ne pati paėmė pinigus, tai be jos žinios to negalėjo kas nors padaryti, kadangi ji turėjo raktus nuo darbo kabineto ir turėjo pultelį (kurio vienas mygtukas naudojamas apsauginėmis žaliuzėms pakelti, o kitas išjungti/įjungti signalizaciją). Patikslina, kad raktus ir pultelį turėjo tik dviese, t. y. jis ir R. J.. Papildo dar tai, kad į jų darbo kabineto patalpas galima pateikti tiek iš lauko pusės, tiek iš laiptinės pusės. Iš laiptinės pusės raktus turėjo tik jis (1 t., b. l. 111-113). Jis statosi namą (duomenys neskelbtini), šalia stadiono. Už langus mokėjo 2014 m. balandžio mėnesį, langus užsakinėjo kaip fizinis asmuo ir sumokėjo 24 500 litų (1 t., b. l. 114-116). Dėl pinigų keitimo paaiškino, kad vienas keitimas buvo (duomenys neskelbtini) AB S. 2014 m. gegužės - liepos mėn. pakeitė litus į 5 000 eurų, (jis keitė); (duomenys neskelbtini) AB „S.“ po 5 000 eurų jis pasikeitė ir R. J. pakeitė litus į 5 000 eurų; turėtą litais sumą į 25 000 eurų jam iškeitė draugas G. R. (gyv., jei gerai atsimena (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini)), 10 000 eurų jau turėjo išsikeitęs iš anksčiau. 50 000 eurų buvo sudėti į celofaninį maišelį, tokį užtraukiamą ir tą maišelį nuo pinigų, kuriuos buvo paslėpęs su maišeliu, rado R. J. darbiniame stalčiuje. Kai dingo pinigai, R. J. (P.) buvo nėščia. R. P. iš darbo buvo atleista keletą kartų ir grąžinta atgal, nes to prašė jos tėvai ir jis pasigailėdavo bei ją prisiimdavo. Ji ir pati rodė iniciatyvą grįžti dirbti pas jį (1 t., b. l. 114-116). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme R. T. Nukentėjusysis R. T. nurodė, kad pinigai dingo iš pagalbinių patalpų, iš stalčiaus. R. P. iki tol nerodė to stalčiaus, tik po vagystės. Pinigų pasigedo 2014 m. rugsėjo 8 d. Jis pastebėjo, kad stalviršio kraštai apdaužyti. R. P. sakė, kad nieko nežino. Su L. B., V. V. nekalbėjo. Parodė, kad L. B. po teismo gražino jam 2000 Eur ir kavos aparatą. R. P. pasakė, kad apsivogė ir davė už tylėjimą 2000 Eur ir kavos aparatą. Šiuos daiktus jam gražino dalyvaujant V. V., atvežė prie jo darbovietės. Daiktus priėmė, pasirašė pakvitavimą, turi abu po egzempliorių. L. B. iš matymo žinojo, o V. V. tik teisme matė. Nurodė, kad jis kalbėjo su R. P. ir jos tėvu ir tada prasidėjo šmeižtas.

11. Liudytoja L. B., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad su R. P. pažįstama kaip su kliente. R. P. norėjo su ja susidraugauti, tačiau jos draugėmis netapo. 2014 m. bendravo apie du mėnesius. R. P. atvyko procedūrai, buvo popietė. Neužbaigus pilnai procedūros, ji nekantravo pakilti. Po kurio laiko pakilo ir iš rankinės paėmė pundelį pinigų. Ji pasakė, kad tai pinigai paimti iš R. T.. R. P. ištraukė keturias kupiūras po 500 eurų ir padėjo ant darbinio stalo. Ji R. paklausė, kodėl padėjo jai pinigus, tada R. P. pasakė „čia tau“. Paskui gal po savaitės ji atnešė labai prabangų kremą dovanų. Po kurio laiko ji su draugu buvo pakviesti į svečius pas R. P., paskui gavo dovanų kavos aparatą. Suprato, kad tai dovana už tylėjimą. Kavos aparato R. P. neatidavė, nes tyrėja patarė susisiekti su R. T. ir jam atiduoti. Tai R. T. kavos aparatas ir pinigai jo, ji jam norėjo atiduoti, bet susitikimas neįvyko. Kavos aparatas nenaudojamas ir padėtas rūsyje. R. T. pažįsta tik kaip odontologą iš matymo. Jokių konfliktų su R. P. nėra buvę. Kavos aparatas apie du metus nenaudojamas, jie norėjo susitikti su R. T., bet to nepadarė, nes buvo nedrąsu ir gėda. Pagal pinigų pundelio apimtį susidarė nuomonę, kad ten buvo 15 000 eurų. Tuos 2 000 eurų tikrai grąžins R. T.. L. B. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį, jei gerai atsimena laiką, popietės metu pas ją namuose apsilankė R. J. procedūrai, tai galėjo būti tarp 12-13 val., nes ji tuo metu pietaudavo. Procedūra buvo blakstienų papildymas. Bededant jai blakstienas, ji vis klausė jos, ar greitai pabaigs. R. sakė, kad tuoj baigs. Nebaigus sudėti blakstienų R. pasakė, kad ji nori atsimerkti, užteks dėti. Nuėmus jai visas apsaugas nuo akių ji atsikėlė. Patikslina, kad ateidama R. J. su savimi atsinešė rankinę, kurią padėjo darbo kambaryje ant kušetės. R. pasiėmė rankinę ir pasidėjo ant kliento gulto, įkišo ranką į rankinuką ir ištraukė maišelį. Išvyniojusi ji pradėjo mosikuoti krūvele pinigų ir sakė „pažiūrėk, kas čia“. Ji atsakė, kad mato. R. paklausė: „Ar galiu tau viską išsipasakoti?“ Pati R. dar prieš jos tą pasakymą paklausė: “čia pinigai, iš kur tu juos gavai?”. Ji atsakė, kad ji juos pavogė iš „to asilo“, ar kažkaip panašiai. Tada ji pasiteiravo, apie ką vyksta kalba. R. pasakė, kad iš R. T., savo šefo. Tada ji atsisėdo ir pasakė „aš pavogiau tuos pinigus, jis man tiek blogo yra pridaręs“. Ji pasiteiravo, ką jis jai yra pridaręs. Sakė „jis mane išprievartavo, jis mane smukdė vos ne kiekvieną dieną, atsibodo“. Paklausė, kodėl nesikreipė į policiją, tai R. pasakė „kas manim patikės. Ir tėvai netgi to nežino. Aš jam noriu atsikeršyti“. Tada R. pasiteiravo, ar kerštas čia yra. Tada dar ją moralizavo: ar ji teisingai padarė ir ar nenori padėti į vietą pinigų. R. pasakė „L., nesikišk“. Ji pradėjo pasakoti apie save, kad draugių neturi, kad jai buvo depresija, visur jai sunku. Kai pasikalbėjo su R., tada ji ištraukė 4 kupiūras po 500 eurų ir padėjo jai ant stalo. Tada pasakė, kad nežino, kas jai užėjo, bet ji tai padarė šiandien ir jai viską pasipasakojo. R. jai padavė pinigus už tai, kad viską išsipasakojo ir už tylėjimą. R. tada žiūrėdama į akis pasakė „ar gali niekam šito nesakyti, tegul būna mūsų paslaptis“. Tada pati R. pasakė, kad „man nesvarbu, tai yra tavo problema su tavo bosu, o ne mano“ ir kad tegul ji pati išsisprendžia problemas. Matė krūvelę pinigų pas R., tuo metu nenumanė, kiek ji pavogė pinigų, nes jai atrodė, kad galėjo pavogti gal 15 000 eurų, tai jie tarpusavyje išsispręs. Tada R. J., palikusi jai pinigus, išskubėjo į darbą. Pati paklausė R., kodėl jai duoda pinigų, ji pasakė, kad pasitiki ir kad jai jie pravers. Išėjus R. J. ji įsidėjo 4 kupiūras po 500 eurų į stalčių, nors žinojo, kad tai pinigai yra vogti, nes taip jai pasakė R. J.. Kodėl R. tų pinigų neatidavė, nežino. Tuos pinigus keitė Klaipėdoje banke, bet kokiame neatsimena, gal AB „S.“ ir tai galėjo būti 2014 m. spalio mėnuo. Už pinigus pirko striukę, apipirko mergaites. Turi dvi dukrytes. Praėjus kelioms dienoms po viso šio įvykio, R. J. pradėjo jai rašinėt „susitinkam“, „pasikalbam“, nes ji labai norėjo draugauti. Ji visada kalbėdavo apie savo problemas, kad tėvai ją užknisa, kad darbe sunku, bet apie pinigus jokių kalbų nebuvo. Praėjus dar kažkuriam laikui ji pasikvietė ją į svečius su draugu. Nuėjo pas R. į namus kartu su savo draugu V. V.. Pas R. namuose buvo paruoštas stalas. R. namuose buvo su G. Adreso neatsimena, bet žino, kad netoli nuo savo tėvų namų, kurie gyvena nuosavam name, o ji bute. Namuose pastebėjo, kad ji gražiai gyvena, tvarkingai. Pastebėjo, kad yra dėžių nuo naujų pirkinių: skalbimo mašinos. Iki tol pas R. nesilankė. Pasisėdėjo pas ją namuose apie valandą laiko ir išėjo namo. Kaip suprato, tas jos draugas G. dirbo (duomenys neskelbtini) ir užsiėmė stogų dengimu. Pasirodė, kad G. tylenis. Pamena, kad V. dar prašė pajungti skalbyklę. Maždaug praėjus mėnesiui po įvykio, sulaukė dovanų per kurjerį, o būtent kavos aparato „Siemens“. Kurjeris atvežė du aparatus ir du vyrai tuos aparatus įnešė. Tuo metu atvyko ir R. J., kuri sumokėjo už kavos aparatus, bet kiek sumokėjo, nežino. Tada namuose liko R. ir pasakė „čia tau dovana“. Tada pati jos paklausė „ką tu darai, ką tu čia sumąstei“. Tada R. pasakė „imk, pažiūrėk, koks aparatas“. Vieną R. išsivežė, o kitas liko jai. Priėmė iš jos dovaną. Suprato, kad dovaną gavo už tylėjimą, kad yra jos draugė. Vakare grįžo draugas ir pamatė aparatą. Jam pasakė, kad jis nuo R.. Tada jis pasiteiravo, kas čia vyksta. Tada pati savo draugui papasakojo visą tiesą. Jis liepė skambini R.i, kad susitikti. Tada skambino R.i ir nuvažiavo pas ją iki namų dviese. Tai galėjo būti popietės laikas. Į mašiną iš namų atėjo R.. Pamatė, kad jie dviese, bet ji įlipo į mašinos galą. Jos draugas atsisukęs pradėjo jos klausinėt „ką gražuolė, ką čia prisidirbusios, dabar pasakok“. R. pasakė, kad nieko nežino. Tada V. pasakė, kad viską žino. Tai R. pasakė, kad pavogė pinigus iš R. T.. Tada paklausė, kam tos dovanos, R. atsakė, kad šiaip sau. Tada V. paklausė, kam L. kiši, o R. tylėjo. V. ją iškeikė ir negražiai išvadino. Jis dar pasakė „tu palik mūsų šeimą ramybėj“ ir ją išprašė iš mašinos. Pokalbis truko vos 10 minučių. Po šių pokalbių R. jai rašinėdavo. Dar po aparato iš R. gavo dovanų kūno kremą, kuris brangus, bet jį išmetė, kad nematytų V., nes V. draudė su ja draugauti. R. T. pas ją buvo atėjęs dar iki to laiko, kol dovanų gavo kavos aparatą, jei neklysta. Apie R. T. pasakojo liudytojo apklausos metu ir sakė tiesą, todėl nesikartos. Labai nuoširdžiai gailisi dėl visko, ką padarė, jai gėda dėl to. Ji nuoširdžiai sako, kad jei būtų žinojusi anksčiau, kad tokia suma, t. y. tuo metu kai pas ją buvo R. J., tai būtų pasakiusi R. T. ir nebūtų ėmusi pinigų iš R. (3 t., b. l. 42-44).

12. Liudytojas V. V., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad R. P. pažįsta, yra du kartus bendravęs: vieną kartą buvo svečiuose pas ją, o antrą kartą - kai sužinojo, jog R. P. paliko 2 000 eurų pas L. B. ir namuose atsirado kavos aparatas. Jam viską papasakojo L. B., su kuria gyvena. Jis grįžo namo iš komandiruotės ir pamatė kavos aparatą, tada pradėjo klausinėti sugyventinės iš kur jis. Aparatas kainavo virš dviejų tūkstančių litų. L. B. papasakojo, kad R. P. pas ją dėjosi blakstienas ir R. P. davė L. B. pinigus. Kai tai papasakojo, tada liudytojas paprašė, kad L. B. paskambintų R. P. ir kad jie susitiktų prie jos namų. Jis su L. B. nuvažiavo prie R. P. namų ir pradėjo klausinėti, iš kur ši pavogė pinigus. L. B. matė, kad R. P. turėjo pluoštelį pinigų ir jai davė keturias kupiūras. Jis iš karto susinervino, nes žino, kad taip būti negali, pradėjo koliotis ir klausinėti - iš kur pinigai. R. P. apsiverkė ir papasakojo, kad paėmė pinigus iš R. T. už tai, kad jis jai padarė daug blogo. Bandė išprievartauti ar išprievartavo. Jis pasakęs R. P., kad baigtų draugystes ir nelįstų į jų šeimą. R. P. duotų L. B. pinigų buvo keturios kupiūros po 500 eurų. V. V. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad L. B. yra jo sugyventinė jau kokie 6 metai laiko. Iki 2016 m. liepos mėnesio, jei gerai atsimena, mėnesį jis dirbo (duomenys neskelbtini) statyboje, t. y. penkias dienas savaitėje jis būdavo komandiruotėje, o į namus grįždavo tik penktadienio vakare ir išvažiuodavo darban pirmadienio rytą. Vieną kartą grįžęs namuose rado naują kavos aparatą, dar ir dabar jį turi. Kadangi nebuvo planuojama pirkti tokio daikto namuose, jis pasiteiravo L. B., iš kur jis. Matėsi, kad ji sutrikusi. Paklausė, iš kur ji jį gavo. Ji pasakė, kad gavo dovanų iš draugės R., kurios pavardės pats nežino. Dar pasakė, kad gavo pinigų apie 2 000 eurų, nors tuo metu valiuta buvo litai. Dar pasakė, kad tuos pinigus R. paėmė iš R. T., pas kurį dirba. Jam tai nepatiko ir jis supyko. Liepė skambinti R.i ir važiavo pas ją. R. išėjo iš namo ir atsisėdo į mašiną, kuria jis su L. B. atvažiavo. Kadangi jis buvo piktas, užsipuolė R. ir iškoliojo, paklausė, kodėl paėmė pinigus. R. pasakė, kad labai daug blogo R. jai yra padaręs, ją išprievartavęs ir dėl to ji paėmė pinigus. Jis jai sakė, kad jei taip įvyko, reikėjo kreiptis į policiją. Neklausė R., kodėl ji davė pinigų ir dovanų jo sugyventinei, nes ne tas buvo galvoj. Dar pasakė supykęs, kad baigtųsi jų draugystės. Jis žinojo iš L. B., kad R. yra jos klientė. Vieną kartą atsimena buvo svečiuose pas R. ir jos vyrą G., kuris yra iš Tauragės, nes norėjo pasiteirauti dėl darbo, kad nereiktų po komandiruotes važinėti. Tai buvo iki tos dienos, kol L. B. gavo dovanų iš R.. Žino, kad tada pas R. namuose buvo nauja skalbimo mašina ir jo prašė pareguliuoti ją. Po kitus kambarius nevaikščiojo, tai negali pasakyti, kas dar buvo pirkta naujai tuose namuose (3 t., b. l. 30).

13. Liudytojas B. M., R. P. tėvas, parodė, kad su dukra jo santykiai buvo ir yra geri. 2015 m. ji gyveno pas tėvus. Norėjęs, kad dukra dirbtų pas R. T. įmonėje. R. T. kviesdavo, kad vėl ji ateitų dirbti. Netikėjo, kad dukra pavogė 1 000 litų. Pinigus dukra atidavė R. T. iš tėvų santaupų, nes taip norėjo išsaugoti darbą. Dėl 50 000 eurų vagystės žino tik tiek, kad viskas prasidėjo nuo to, kai dukra perdavė mokesčių inspekcijai „flešiuką“ dėl įmonės veiklos. Buvo atėjęs R. T. ir prie jų kompiuterio žiūrėjo, dar ir mašinoje ieškojo to „flešiuko“. Po to pasakė, kad dingo pinigai. „Flešiukyje“ buvo įkelta įmonės buhalterinė apskaita. R. T. giminėms sakė, kad bus blogai, jeigu neatiduos jam to „flešiuko“. Kiekvienais metais važiuoja pailsėti į (duomenys neskelbtini), jo sūnus kunigas nuperka kelionę, o dukra niekada jam nepirko kelionės. Tada kai vyko visa šeima į kelionę, ją taip pat nupirko sūnus. Dukra kol nedirbo pas R. T., tol buvo viskas gerai. Dukra skundėsi, kad darbe prie jos buvo seksualinis priekabiavimas iš R. T. pusės. Ji iš darbo neišėjo, kadangi baigusi tokią specialybę, kad sunku kur kitur rasti darbą. Buvo kelis kartus išėjusi iš darbo, bet R. T. ją vėl prašydavo grįžti. Meilės santykių su R. T. nebuvo, ji pati jiems pasakojo. Vagiliavimo atvejų nebuvo. Žino tik, kad dukra buvo nuteista, bet ten neteisingai nuteista. Jai liepė pasirašyti ir ji rašėsi. R. P. kelis kartus sirgo depresija. Kai dukra susirgo depresija, tai tėvai pastebėjo, kad ji pradėjo išlaidauti, pirkti daiktus. Pastebėjo, kad nupirko baldų, skalbimo mašiną, kavos aparatą. Pirmas susirgimas buvo 2010 m. Pas R. T. pradėjo dirbti 2009 m. Tėvai jai aiškindavo, kad ji taupytų pinigus ateičiai. Dukra pinigus laikydavo pas juos ir kai reikdavo ką pirkti, tada jai duodavo pinigų. L. B. pažįstama, pažinojo ir jos tėvus. Ar dukra ką nors vyrui apie priekabiavimą sakė ar ne, nežino. Apie priekabiavimą sužinojo tada, kai R. P. susirgo depresija. Dukra buvo ištekėjusi tris kartus. Dėl seksualinio priekabiavimo liudytojas kalbėjosi ir su R. T.. Kartą R. T. jiems pasakė „atiduokit man ją, aš pagydysiu“.

14. Liudytoja R. M., R. P. motina, atsisakė duoti parodymus.

15. Liudytojas G. J., buvęs R. P. sutuoktinis, parodė, kad su R. P. susituokė 2014 m. gruodžio 14 d., tuo metu ji dirbo stomatologe (duomenys neskelbtini) pas R. T.. R. P. finansinė padėtis buvo gera, gaudavo atlyginimą nuo 2 000 iki 5 000 litų. Vestuvės buvo tik vakarienė, viską finansavo jos tėvai. Jie gyveno atskirai. Su R. pradėjo bendrauti 2014 m. vasarą, o gruodžio mėnesį apsivedė. Ji pirko buitinius prietaisus. Kai pirko skalbinių džiovyklę, tai kilo klausimai. Kavos aparatą pirko normalų. Jis tuo metu dirbo pagal patentą statybose. Žinojo, kad buvo R. konfliktas su darbdaviu - ji R. T. perdavė mokesčių inspekcijai. Dėl ko jie susipyko, nežino. Po vestuvių ji jau nėjo į darbą, dažnai pasiimdavo nedarbingumą. Nuo jo ji slėpdavo, dėl ko ji pykosi su R. T.. Apie pinigų vagystę nieko nežino. Su R. išsiskyrė 2015 m. gruodžio mėnesį, tik santuoka nutraukta vėliau. Su vaiku bendrauja, o su R. bendrauja tik formaliai. Sužinojo apie pinigų vagystę tik tada, kai tyrėja pasikvietė. Kai nedirbo pas R. T., ji pradėjo užsiiminėti kosmetikos pardavimu. Kai jiedu gyveno kartu, jų piniginės lėšos buvo naudojamos bendrai. Bute remonto nedarė. Brolis padovanojo gerą čiužinį.

16. Liudytojas D. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad su R. P. yra pažįstami - susipažino internete 2012 m. arba 2013 m. Su ja pradėjo bendrauti kaip pažįstami. Santykiai buvo žmogiški. Su R. P. buvo toks pokalbis apie tai, kad ją kaltina pinigų vagyste. R. P. darbovietėje nėra buvęs. R. T. įmonėje prie durų yra buvęs, bet patalpose - ne. Jis su R. P. važiavo į užsienį, į kalnus pasivaikščioti. Automobilis V. G., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra ne jo. Automobilio nekeitęs nuo 2012 m. Jo automobilis yra H. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

17. Liudytoja A. V. – K., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad kaltinamoji buvo jos kaimynė, bendravo kaip kaimynai. Nukentėjusįjį pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją. R. P. tuomet gyveno su vyru E. M., jie bendravo šeimomis. Tuo metu kai bendravo, tai sužinojo apie R. P. sveikatos problemas, depresiją. Bendravime pastebėjo R. P. elgesyje ryškių ir staigių pakilimų, nuosmukių. Žinojo, kad ji dirba pas R. T. dantų technike. R. P. nieko nepasakojo apie santykius su darbdaviu. Tik kai jai pablogėjo sveikata, ji pradėjo pasakoti, kad jis kartais ant jos šaukia. Kai su savo vyru pastebėjo, kad yra liga, tai jiedu reagavo į tai žmogiškai, o paskui nuo R. P. atsiribojo. Ji su R. T. nekalbėjo apie R. P.. (duomenys neskelbtini)sklido kalbos, kad iš R. T. buvo pavogti pinigai - apie 50 000 eurų. Kai sklido kalbos apie vagystę, ji su R. P. jau nebendravo. R. P. buvo sakiusi jai, kad L. B. jai neatidavė kažkokių pinigų. Kalbėjo apie 1 500 eurų sumą. Tuo metu kai ji bendravo su R. P., tai ši buvo davusi pasiklausyti garso įrašą - tai buvo tos dienos kažkoks nereikšmingas buitinis konfliktas tarp R. P. ir R. T., kažkas kasdieniško. Ji į tai reagavo kaip į R. P. ligos pasireiškimą. Bendraujant su R. P. nepastebėjo, kad ji turėjo daugiau pinigų nei įprastai. R. P. buvo užsiminusi, kad R. T. prie jos kabinėjasi kaip vyras prie moters, bet ji tada to rimtai nepriėmė, nes jau buvo akivaizdūs ligos požymiai. Kalbama apie laikotarpį nuo 2010 m. iki 2013 m., nes tada jos tarpusavyje daug bendravo.

18. Liudytojas R. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad nukentėjęs R. T. yra jo draugas nuo vaikystės. R. P. iš matymo pažįstama kaip R. T. darbuotoja. Jį su šia byla sieja tik tai, kad jis padėjo R. T. pakeisti litus į eurus. Datos neprisimena kada keitė. Iškeitė 25 000 litų į eurus, keitė (duomenys neskelbtini) banke. Paprašė tai padaryti R. T. ir jis pakeitė. Kodėl negalėjo pats R. T. pasikeisti, nesigilino. Pinigų keitimo kvitus pateikė tyrėjui. Jam R. T. sakė, kad įtaria savo darbuotoją. Tuo metu be R. P. niekas daugiau nedirbo pas jį. Sutiko keisti pinigus dėl to, kad draugui padėtų. Jo darbo užmokestis gautas litais, nors dirbdavo komandiruotėse ir užsienyje. Jam buvo žinoma, kad R. T. pinigus nusivežė į darbo vietą, kur jis juos konkrečiai laikė – nežinojo. R. T. nerodė kur laikė pinigus. Po pinigų pakeitimo jiedu kartu nuvažiavo su R. T. į jo darbovietę, atsigėrė kavos ir liudytojas išėjo namo. Apie kitus ten besilankančius asmenis nieko nežino. Žinojo iš jo, kad pavogti 50 000 eurų. R. G. apylinkės teisme patvirtino, kad jo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2014 m., tikslesnio laiko nepasakys, jis banke (duomenys neskelbtini), neatsimena kuriame, Š. ar Ū. banke, R. T. prašymu pakeitė virš 80 000 litų į 25 000 eurų vienu kartu. Minėtus pinigus, t. y, litus, jam padavė R. T., o iš kur jis juos gavo, nežino, nes jam nebuvo svarbu. Kadangi jis (duomenys neskelbtini) dirba ir uždirba, tai galėjo tokią sumą parodyti. Pakeistus pinigus R. T. nusivežė į savo darbo vietą. 2014 m. pabaigoje girdėjo iš R. T., kad iš jo pavogti pinigai, nes jis pasiguodė (3 t., b. l. 13). Pateikia tikslius ir teisingus duomenis, t. y. 2014 m liepos 4 d. AB Š. b. filiale (duomenys neskelbtini) mieste savo vardu pakeitė 121 135 litų sumą į eurus ir gavo 35 000 eurų. Šiuos pinigus pakeisti jam padavė R. T. ir iškeistus pinigus grąžino jam. Pas save turi išsisaugojęs valiutos pardavimo liudijimą Nr. 681561, kurį ir pateikia prie apklausos (3 t., b. l. 16).

19. 2017 m. sausio 11 d. R. T. pareiškimas patvirtina, kad nukentėjusysis R. T. kreipėsi į policiją su pareiškimu, kuriame nurodoma, kad jis vykdo veiklą adresu (duomenys neskelbtini), įmonė užsiima dantų protezų gamyba. Be jo įmonėje dirba R. J. (M., dabar P.). Nurodoma, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. jis pasigedo 400 Lt, kurie buvo laikomi ventiliacinės angos slėptuvėje, esančioje tualeto patalpoje. 2014 m. rugpjūčio 25 d. pasigedo dar 600 Lt įmonės pinigų. Pasiteiravo apie tai R. J. ir ji nurodė, kad pinigus galėjo paimti jos pusseserė bei 2014 m. rugpjūčio 25 d. 1 000 Lt grąžino. Kaip įmonės vadovas paskyrė jai nuobaudą – pastabą. 2014 m. rugsėjo 8 d. pasigedo 50 000 Eur (100 vnt. 500 Eur nominalo kupiūromis) įmonės pinigų, buvusių paslėptų įmonės patalpose, po stalviršiu, slaptame stalčiuje. Apie tai pasiteiravo R. J. Taip pat nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. po pokalbio apie vagystę R. J. pradėjo rašyti skundus į įvairias institucijas, taip pat buvo rašinėjamas šmeižtas internetinėje svetainėje (1 t., b. l. 79-82).

20. Iš 2014 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 7 matyti, kad R. M. pareikšta pastaba už neteisėtą įmonės pinigų paėmimą (1 t., b. l. 84).

21. R. P. dėl dingusių pinigų parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. pas ją į darbą atėjo jos pusseserė K. B., kuri pasisavino 1 000 Lt. Susisiekus su ja, ji pareiškė, kad R. T. didelės žalos nepatirs. R. M. 2014 m. rugpjūčio 25 d. grąžino R. T. 1 000 Lt (1 t., b. l. 83).

22. R. T. pateiktas telefonas S., kurio (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), ličio baterija ir SIM kortelė „E“ Nr. 89370019410006026372, kur išsaugoti pokalbių įrašai tarp R. T. ir R. P. bei SMS pranešimai (1 t., b. l. 131-133).

23. R. T. savanoriškų daiktų pateikimo 2017 m. vasario 7 d. protokolas, pagal kurį paimtas mobilaus ryšio telefonas S. su SIM kortele „E“ ir ličio baterija; 2017 m. vasario 13 d. raštu NR. 64-PR2-2069 telefonas ir SIM kortelė, išėmus iš jų informaciją, buvo grąžinti iš Marijampolės AVPK KP SUS su tarnybiniu pranešimu; informacija, rasta telefone ir SIM kortelėje, buvo perkelta į CD laikmeną bei CD laikmenoje suformuota ataskaita bei padaryta garso įrašų stenograma, perkelta į CD laikmeną (1 t., b. l. 162).

24. Garso įrašų stenogramos patvirtina pokalbių tarp R. T. ir R. P. turinį. R. T. reikalauja R. P. grąžinti pavogtus 50 000 eurų, o R. P. kaltę neigia, nurodo nutuokianti kur yra pinigai, nurodo, jog L. (B.) su vyru prašė jo padaryti raktą nuo R. T. įmonės durų (1 t., b. l. 136-148; 1 t., b. l. 149-155, 1 t., b. l. 156-161).

25. 2018 m. rugpjūčio 23 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad R. T. pateikė 2 valiutos keitimo sertifikatus ir valiutos pardavimo kvitą Nr. 678775, iš kurių matyti, kad 2014 m. birželio 27 d. AB S. Š. KAS (R. M. 2014062700792299) 19984,51 litų keitė į 5 770 eurų; 2014 m. birželio 27 d. AB S. Š. KAS (R. M. 2014062700787157) 19984,51 litų keitė į 5 770 eurų; AB Š. b. T. KAS, (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 27 d. 14:18:59 val. keitė 19 987,28 litų į 5 775 eurų (2 t., b. l. 1-5).

26. 2018 m. rugpjūčio 23 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad R. G. pateikė valiutos pardavimo liudijimo Nr. 681561 originalą - 1 lapą, iš kurio matyti, kad 2014 m. liepos 4 d. AB Š. b. T. KAS, (duomenys neskelbtini), 14:08:18 val. R. G. 121 135 litų keitė į 35 000 eurų (3 t., b. l. 19-22).

27. Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad ankstesnės įtariamosios R. P. (santuoka sudaryta 2017 m. lapkričio 28 d.) pavardės buvo: M., M. (santuoka buvo sudaryta nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d.), J. (santuoka sudaryta nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d.); byloje anksčiau įtariamoji buvo apklausta specialiuoju liudytoju kaip R. J.; byloje apklaustas asmuo R. J. ir R. P. yra vienas ir tas pats asmuo (4 t., b. l. 151).

28. 2018 m. rugpjūčio 17 d. akistatos tarp specialiosios liudytojos L. B. ir įtariamosios R. P. metu abi šalys liko prie savo duotų parodymų, t. y. L. B. parodė, kad R. P., atėjusi pas ją į namus parodė pluoštelį pinigų, kuriuos teigė paėmusi iš R. T., ir paliko jai už tylėjimą 2 000 eurų. Padovanojo jai kavos aparatą ir kremą bei apie tai, kad paėmė pinigus iš R. T., prisipažino automobilyje, kai pokalbis vyko tarp jos, R. P. ir L. B. draugo V. V.. Pinigų R. P. nei karto nėra pasilikusi pas ją pasaugoti. Įtariamoji R. P. parodė, kad jokių pinigų iš R. T. ji nepavogė ir nepaėmė. Jokių pinigų už tylėjimą nėra davusi L. B. ir yra pas ją pasilikusi tik pasaugoti pinigus, kuriuos vėliau atsiėmė. Jokiam automobilyje pokalbio apie vogtus pinigus nebuvo. Jokio kavos aparato nedovanojo L. B. (5 t., b. l. 42-46).

29. Atlikta B. M. priklausančio kompiuterio apžiūra patvirtina, kad kompiuterio IP adresas yra (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. Nr. 53-56).

30. R. J. (P.) nuo 2012 m. sausio 1 d. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos šiose gydymo įstaigose: VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika, T. Š. gydytojo kabinetas, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė, VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC, V.R. P. IĮ „P“ (4 t., b. l. 79). VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro duomenys patvirtina, jog R. J. gydymo įstaigoje nesilankė ir nesigydė (4 t., b. l. 81).

31. VMI atsakymas (4 t., b. l. 52), kad R. P. įregistruotos individualios veiklos laikotarpiu: nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2011 m. rugpjūčio 11 d. pagal verslo liudijimą Nr. BA249601 fizinės gerovės užtikrinimo, kirpyklų ir kitų grožio salonų veikloms; nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. sausio 4 d. individualia veikla pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 228150 kirpyklų ir kitų grožio salonų, fizinės gerovės užtikrinimo veikloms; nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. birželio 13 d. pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 725439 nekilnojamojo turto agentūrų veiklai; nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. spalio 23 d. kirpyklų ir kitų grožio salonų veiklai.

32. Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad duomenų bazėse dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimų R. P. vardu užklausą tenkinančių duomenų nerasta; B. M. (R. P. tėvo) kirsta Lietuvos Respublikos valstybės siena: 2016 m. rugsėjo 12 d.; 2016 m. rugsėjo 19 d.; 2017 m. rugsėjo 12 d.; 2017 m. rugsėjo 19 d., 2018 m. spalio 1 d.; K. M. (R. P. brolio) kirsta Lietuvos Respublikos valstybės siena: 2009 m. birželio 9 d., 2009 m. rugsėjo 22 d.; 2010 m. sausio 5 d.; 2010 m. birželio 14 d.; 2016 m. rugsėjo 12 d.; 2016 m. rugsėjo 19 d.; 2017 m. gegužės 9 d.; 2017 m. gegužės 16 d., 2017 m. rugsėjo 12 d.; 2017 m. rugsėjo 19 d., 2018 m. gegužės 7 d.; 2018 m. gegužės 14 d., 2018 m. spalio 1 d. (4 t., b. l. 53-58).

33. Atsakymas iš UAB „M. K. L.“ patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 13 d. R. P. pasirašė su UAB „M. K. L.“ Nepriklausomos konsultantės sutartį, kurios sąlygomis R. P. turėjo teisę pirkti „M. K.“ produktus su 40 procentų nuolaida, skaičiuojama nuo katalogo kainų, arba išskirtiniais atvejais (pvz. specialūs pasiūlymai, išpardavimai) su 50 procentų nuolaida, skaičiuojama nuo katalogo kainų; be to, R. P. galėjo pirkti papildomus produktus verslui, kuriems nėra suteikiamos nuolaidos; nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. vasario 28 d. UAB „M. K. L.“ realizavo R. P. užsakymus, kurių bendra bruto suma sudarė 10 414,25 Eur su PVM (nupirktų 2014 m. produktų mokėjimai buvo perskaičiuoti/konvertuoti iš LTL į Eur pagal valiutos kursą 3,4528); mokėjimai už aukščiau išvardytus užsakymus buvo atliekami kreditine kortele arba bankiniu pavedimu; sutartis su konsultante nutraukta 2017 m. vasario 28 d. dėl pardavimo veiksmų, pažeidžiančių kompanijos politiką (3 t., b. l.71, 72, 76-86).

34. „E. R. D.“ atsakymas patvirtina, kad R. M. viešbutyje gyveno 2014 m. rugpjūčio 23- 24 d., už kambarį ir maitinimą sumokėjo 135 eurus, o kita suma buvo išleista „R. B. S.“ grožio salone, ten išleistų pinigų nemato ir neturi galimybės matyti, nes tuo metu tas patalpas iš jų nuomojosi „R. B. S.“ (3 t., b. l. 91-94).

35. 2014 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaita faktūra, serija 13MC Nr. 06903 patvirtina, kad pirkėjas R. M. įsigijo iš UAB „M.“ kavos aparatą TE713201RW S., 2 vnt.; kavos pupelių, vaisinės arbatos, žaliosios arbatos už 5 460,97 Lt (1 581,61 Eur) (3 t., b. l. 132-136). UAB „M“ PVM sąskaita faktūra (pirkėjas R. M.) apmokėta grynaisiais pinigais prekių pristatymo metu; detalesnė informacija: vežėjas DPD Lietuva; paslaugos data 2014 m. rugsėjo 12 d., siuntos Nr. 05806011007624, gavėjas L., R. (duomenys neskelbtini); kontaktas L. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 139-140).

36. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta nuomos sutartis su nuomotoja R. J. ir jai (kirpyklos veiklai) buvo išnuomotos patalpos (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 101-105).

37. L. B. (3 t., b. l. 141) ir R. J. (3 t., b. l. 142-143) turi sąskaitas AB S. ir DNB bankuose.

38. R. J. vardu yra registruota transporto priemonė „O. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 8).

39. R. J. AB „S.“ išrašas iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. debeto apyvarta yra 23 450,64 Lt ir kredito apyvarta 23 428,08 Lt bei nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. debeto apyvarta 6 627,57 Eur ir kredito apyvarta 7 765,92 Eur (4 t., b. l. 2-9). R. J. AB DNB banke sąskaita tuščia laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. (4 t., b. l. 12-14).

40. Atsakymas iš „V. t. k.“ patvirtina, kad R. T. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 36 564,76 litų, o sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 50 000 Eur (2 t., b. l. 85-92).

41. AB S. banko informacija patvirtina, kad AB S. banko informacinėje sistemoje nerasta duomenų, jog laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. R. G., G. J., D. B. atliko litų keitimo į eurus operacijas grynaisiais pinigais banko skyriuose (4 t., b. l. 36).

42. AB Š. b. informacija patvirtina, kad R. T., R. P., G. J., D. B. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. valiutos keitimo operacijų grynaisiais pinigais lygią ar viršijant 6 000 eurų sumą ir nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. valiutos keitimo operacijų grynaisiais pinigais lygią arba viršijant 3 000 eurų sumą, neatliko. Pateikiama informacija apie R. G., kuris 2014 m. liepos 4 d. 121 135 litų keitė į 35 000 eurų; apie Ūkio banke atliktas valiutos keitimo operacijas už 2014 metus informacijos pateikti negali, nes tuo metu Ūkio bankui jau buvo iškelta bankroto byla (4 t., b. l. 32-33).

43. Pagal AB S. banko informaciją, asmenys, keičiantys valiutą AB S. iki 2014 m. gruodžio 3 d. buvo identifikuojami tik tuo atveju, jeigu operacijos suma viršija 6 000 eurų (nuo 2014 m. gruodžio 3 d. – jei suma viršija 1 000 eurų, o nuo 2015 m. birželio 1 d. – jei suma viršija 0,01 eurų) arba ekvivalentą kita valiuta (4 t., b. l. 25, 37).

44. AB „S.“ banko pateikta informacija patvirtina, kad AB banko klientų aptarnavimo centruose R. T. ir R. P. nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. valiutos keitimo operacijų neatliko (4 t., b. l. 28).

45. AB „S.“ banko pateikta informacija patvirtina, kad bankas neturi duomenų apie R. G., G. J. ir D. B. vykdytas valiutos keitimo operacijas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (3 t., b. l. 74).

46. AB „L. B.“ banko pateikta informacija patvirtina, kad R. T. ir R. P. valiutos keitimo operacijų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 4 d. iki 2014 m. gruodžio 13 d. neatliko (4 t., b. l. 44, 47).

47. DPD siuntos pristatymo patvirtinimo kopija patvirtina, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. 3 pakuočių siuntą, adresuotą gavėjoms „R., L.“, (duomenys neskelbtini), priėmė B. L. (6 t., 17-18).

48. Iš darbo sutarties su M. P., studento E. V. praktinio mokymo sutarčių kopijų matyti, kad minėti asmenys turėjo atitinkamus susitarimus laikotarpiui iki nurodomo vagystės laiko 2014 m. rugpjūtyje (6 t., b. l. 34-36).

49. Iš nukentėjusiojo R. T. teismui pateiktos R. P. gauto atlyginimo R. T. įmonėje suvestinės matyti, jog R. P. 2009 m. - 2014 m. laikotarpiu yra uždirbusi 25 605,78 Lt arba 7 415,98 Eur (6 t., b. l. 37).

50. Nukentėjusysis R. T. pateikė „Savanorišką pinigų ir kavos aparato grąžinimo aktą“, iš kurio matyti, jog L. B. grąžino R. T. 2000 eurų ir kavos aparatą „S“, „kuriuos pavogė R. J. P.“ (6 t., b. l. 144).

51. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad buvo pirkti 2 kavos aparatai „S.“, vieneto kaina be PVM 2229,75 litų, pirkėju nurodyta R. M., gyv. (duomenys neskelbtini). (3 t., b. l. 135).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo

52. Kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių. Apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir bylos teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, todėl padarė neteisingas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, priėmė išteisinamąjį nuosprendį R. P. atžvilgiu, iš esmės grįsdamas jį prieštaringais kaltinamosios parodymais, kurių nepatvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Apylinkės teismas nurodė, kad „apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes“. Tačiau teismas neanalizavo visumos byloje surinktų įrodymų, nevertino jų patikimumo, o tik iškėlė daugybę hipotetinių klausimų, į kuriuos atsakymo nepateikė ir sprendė, kad tai ir yra abejonės, kurių teismui nepavyko pašalinti.

53. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog R. P. kaltė pagal jai pareikštus kaltinimus įrodyta nukentėjusiojo R. T., liudytojų L. B., V. V., R. G. parodymais bei surinktais byloje rašytiniais įrodymais.

54. Nukentėjusysis R. T. nurodė, kad niekas kitas pinigų pagrobti negalėjo, tik R. P.. patalpose jokių įsilaužimo pėdsakų nebuvo, o iš gamybinių patalpų viduje įrengtos slėptuvės dingo 50 000 eurų. Į patalpas galėjo patekti tik du asmenys – jis pats ir R. P. Patalpose buvo įrengta signalizaciją, ją galėjo atjungti tik jis ir R. P.. R. P. neginčijo šių faktų.

55. Nustatyta, kad R. P. žinojo, jog R. T. įmonės patalpose buvo laikomi grynieji pinigai. Ji pati pripažino, jog R. T. jai parodė slėptuvę ventiliacijos angoje, pripažino, kad važiavo su R. T. į banką, ten keitė R. T. pinigus litais į eurus ir žinojo, kad tie pinigai saugomi R. T. įmonės patalpose. Byloje, be kita ko nustatyta, kad iš slėptuvės ventiliacijos angoje dingo 1000 litų, kuriuos vėliau R. T. grąžino R. P., nurodžiusi, jog neva tuos pinigus pagrobė jos pusseserė, o ne ji. Kolegija sprendžia, jog vienintelė logiška išvada yra ta, kad būtent R. P. pasisavino minėtus pinigus. Pažymėtina, jog duodama parodymus, R. P. nurodė, kad stalviršis, dengiantis pinigų slėptuvę, buvo labai sunkus ir ji būtų nepajėgusi jo atkelti. Tai patvirtina, jog išteisintoji žinojo apie slėptuvę, jos konstrukciją, kadangi tik tokiu atveju jai galėjo būti žinoma, kad stalviršis yra sunkus.

56. Prielaida, kad R. T. apkalbėjo, tai yra apkaltino vagyste R. P., norėdamas jai atkeršyti už pastarosios inicijuotus patikrinimus R. T. įmonėje ir vėliau sekusias sankcijas jo atžvilgiu, paneigiama visuma kitų byloje surinktų įrodymų.

57. Liudytoja L. B. tiesiogiai nurodė, kad R. P. jai prisipažinusi, jog pavogė pinigus iš R. T., nes esą jis jai padarė daug blogo, nurodė, kad mačiusi „pundelį“ pinigų 500 eurų kupiūromis pas R. P., nurodė, kad „už tylėjimą“ R. P. jai davė 2000 eurų kupiūromis po 500 eurų, nupirko brangų kavos aparatą, kūno kremą.

58. Pirmosios instancijos teismas šiuos liudytojos parodymus be jokio pagrindo ir nelogiškai motyvuodamas atmetė kaip nepatikimus, duotus suinteresuoto asmens. Apeliacinės instancijos teismo kolegija pabrėžia, jog L. B. parodymus laikyti nepatikimais nėra jokio pagrindo. Jokio suinteresuotumo duoti sau palankius parodymus juose nėra, priešingai, iš L. B. parodymų matyti, jog ji davė tokius parodymus, kurie iš esmės galėjo jai pačiai užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Be to, L. B. parodė, kad R. P. turėti pinigai buvo 500 eurų kupiūromis, papasakojo apie kavos aparatų pirkimą, apie ką iki tol nebuvo jokių duomenų ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tai yra pateikė tokius iki tol nežinomus faktus, kurie vėliau pasitvirtino, surinkus byloje papildomus įrodymus.

59. Šie L. B. parodymai sutampa su nukentėjusiojo R. T. parodymais, kur jis nurodė, kad dingo 50 000 eurų suma, tai yra 100 kupiūrų, kurios buvo 500 eurų nominalo. Apyvartoje 500 eurų kupiūros yra retai sutinkamos, todėl toks parodymų sutapimas nelaikytinas atsitiktiniu, juo labiau, kad bylos medžiaga patvirtina, jog R. T. su L. B. anksčiau nebuvo pažįstami ir nebendravo. Ikiteisminio tyrimo eigoje, jau L. B. davus parodymus, buvo surinkti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys ir kitus jos parodymus. 2014 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaita faktūra, serija 13MC Nr. 06903 patvirtina, kad būtent pirkėjas R. M. įsigijo iš UAB „M.“ kavos aparatą TE713201RW „S.“, 2 vnt.; kavos pupelių, vaisinės arbatos, žaliosios arbatos už 5 460,97 Lt (1 581,61 Eur) (3 t., b. l. 132-136). UAB „M.“ PVM sąskaita faktūra (pirkėjas R. M.) apmokėta grynaisiais pinigais prekių pristatymo metu; detalesnė informacija: vežėjas DPD Lietuva; paslaugos data 2014 m. rugsėjo 12 d., siuntos Nr. 05806011007624, gavėjas L., R. (duomenys neskelbtini); kontaktas L. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 139-140).

60. R. P. nesugebėjo logiškai ir įtikinamai paaiškinti, kodėl L. B. galėtų ją apkalbėti. Kaip matyti iš bylos duomenų, objektyvių motyvų tam nėra, o R. P. pateiktas paaiškinimas, esą L. B. norėjo bendrauti su R. T. ir taip jai keršijo, paneigiamas tuo faktu, kad pastaroji apie 6 metus gyvena kartu su sugyventiniu V. V., ir yra toks pats neįtikinamas, kaip aukščiau minėtas R. P. paaiškinimas, kad pinigus iš ventiliacijos angos neva pagrobė jos pusseserė K. B..

61. R. P. parodymus taip pat patvirtina liudytojo V. V. parodymai, iš kurių matyti, jog pati R. P. jam tiesiogiai patvirtino pavogusi iš R. T. pinigus, kadangi šis jai padarė daug blogo.

62. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis R. T. pateikė „Savanorišką pinigų ir kavos aparato grąžinimo aktą“, iš kurio matyti, jog L. B. grąžino R. T. 2000 eurų ir kavos aparatą „S“, „kuriuos pavogė R. J. P.“ (6 t., b. l. 144).

63. Kiti bylos duomenys taip pat patvirtina R. T., L. B. ir V. V. parodymų patikimumą.

64. VMI atsakymas patvirtina, kad R. P. įregistravo individualią veiklą tik nuo 2011 m. liepos 11 d. (4 t., b. l. 52). Aiškinantis aplinkybes apie iš R. T. gamybinių patalpų dingusius 1000 litų, R. P. nurodė, kad ji pinigų neturėjo, o 1000 litų, kuriuos 2014 m. rugpjūčio 25 d. grąžino R. T., pasiskolino iš tėvų. Atsakymas iš UAB „M. K. L.“ patvirtina, kad R. P. kosmetiką platinti pradėjo tik nuo 2014 m. lapkričio 13 d., 2014 metais kosmetikos iš viso pirko tik už maždaug 1600 litų, ką patvirtina išrašas iš banko sąskaitos. Taigi iš kosmetikos pardavimo R. P. pajamos galėjo būti minimalios.

65. Nežiūrint to, vien tik nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki tų metų pabaigos R. P. į savo banko sąskaitą banke „S.“ įnešė daugiau kaip 13300 litų, 2014-09-15 sumokėjo bendrovei „C“ 1400 Lt dydžio įmokas už gyvybės draudimą (tai patvirtina ir R. T. parodymus apie jam dėl R. P. draudimo sutarties skambinusį draudimo bendrovės agentą), 2014 m. rugpjūčio 28 d. „S. R. B. D.“ R. P. sumokėjo už paslaugas 854 Lt, 2014 m. rugsėjo 25 d. pervedė D. B. 3444,50 Lt kaip „skolą“, sumokėjo 998 Lt už bilietus į B. A. koncertą, atliko kitų piniginių pavedimų į savo sąskaitą. AB „S.“ išrašas iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. debeto apyvarta yra 23 450,64 Lt ir kredito apyvarta 23 428,08 Lt (4 t., b. l. 12-14). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad banko sąskaitoje neatsispindi lėšų, būtinų pragyvenimui, judėjimas. Tai leidžia konstatuoti, kad pragyvenimui buvo leidžiamos lėšos, R. P. turėtos grynaisiais pinigais, kurių ji pačios teigimu, tuo laikotarpiu neturėjo. Apeliacinės instancijos teisme R. P. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. kavos aparatui pirkti pinigus irgi skolinosi iš tėvų. Sąskaita - faktūra patvirtina, kad vienas kavos aparatas kainavo 2 697,99 Lt, R. P. (M.) vardu pirkta prekių viso už 5 460,97 Lt (3 t., b. l. 135). Darytina išvada, kad nagrinėjamu laikotarpiu, tai yra iš karto po pinigų dingimo iš R. T. įmonės, R. P. disponavo piniginėmis lėšomis, akivaizdžiai neatitinkančiomis jos gaunamas pajamas. Šie faktai dar kartą patvirtina aukščiau aptartų asmenų, tai yra R. T., L. B. ir V. V. parodymų teisingumą.

66. Telefoninės stenogramos ir SMS žinutės taip pat patvirtina, jog būtent R. P. pasisavino pinigus. Iš jų matyti, jog R. T. sako R. P. kad dingo 50 000 eurų, reikalauja juos grąžinti. Į tai R. P. sako, kad nutuokia kur yra pinigai, pateikia neįtikinamą versiją, kad esą L. B. prašė padaryti jos raktą nuo patalpų. Tačiau ji nenurodo, kad įvykdė L. B. prašymą, todėl tokie jos pasakojimai laikytini kaip pastangos suklaidinti R. T. ir įtarimus dėl vagystės perkelti nuo savęs ant L. B. ir jos sugyventinio V. V., esą šie asmenys norėjo jį apvogti.

67. R. B. teigė, jog R. T. pats išleido tuos pinigus, kuriuos nurodė kaip pagrobtus, jais sumokėdamas už langus statomam namui. Kolegija pritaria nukentėjusiojo R. T. išsakytiems argumentams, kad už 50 000 eurų galima nupirkti namą, o ne langus ir tuo pačiu atmeta kaip nepatikimus R. P. parodymus, neva ji pro praviras duris R. T. įmonėje matė, kaip nukentėjusysis sumokėjo būtent 50 000 eurų už langus, kuriuos atvežė į jo statomą namą.

68. Kolegija taip pat pritaria apeliacinių skundų argumentams, kad apylinkės teismas nepagrįstai skyrė daug dėmesio svarstydamas, kokie buvo tarpusavio santykiai tarp R. T. ir R. P., kadangi tai išties išeina iš bylos nagrinėjimo ribų. Pažymėtina ir tai, kad teismo padaryta išvada apie artimus asmeninius santykius tarp šių asmenų visiškai nepagrįsta, kadangi R. T. tokius santykius neigė, o R. P. tenurodė, kad R. T. prie jos bandė priekabiauti kaip prie moters. R. P. tėvas nurodė, jog tarp R. T. ir jo dukters jokių artimų santykių nebuvo, esą tą jam pasakojusi pati duktė.

69. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje mini civilinės teisė normas, pasisako, kad „svarstytinas klausimas ir dėl R. T., kaip fizinio asmens dalyvavimo procese nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo statusu, pagrįstumo“, tačiau jokių išvadų tuo klausimu nepadaro, apsiriboja tik nieko nereiškiančiais abstrakčiais pasvarstymais. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad R. T. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pagrįstai buvo pripažintas šioje byloje nukentėjusiuoju. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai („V. t. k.“, bankų pateikti duomenys apie R. T. turėtas pinigines lėšas bankuose, kvitai apie valiutos keitimus, proceso dalyvių (R. T., pačios R. P., R. G.) parodymai patvirtina, kad R. T. turėjo pakankamai piniginių lėšų litais, jas keitė į eurus, savo nuožiūra disponavo tomis lėšomis, nėra jokių duomenų, kad šios lėšos galėjo būti įgytos nusikalstamu būdu. Taigi šie įrodymai yra patikimi, nepaneigti ir negali būti atmetami pasvarstymų („kodėl negalėjo išsikeisti visus litus į eurus pats“) pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad L. B. paliudijo, jog R. P. jai parodė „pundelį“ pinigų kupiūromis po 500 eurų, kuriuos ši pagrobė iš R. T.. Liudytojos supratimu ten galėjo būti apie 15000 eurų. Atsižvelgtina, kad 50 000 eurų tokiomis kupiūromis tėra 100 banknotų, todėl tokie liudytojos parodymai niekaip nepaneigia nukentėjusiojo R. T. nurodytos pagrobtos sumos.

70. Apylinkės teismas svarstydamas, kad R. P. viena negalėjo pagrobti pinigų iš slėptuvės, pabrėžė, jog „kaltinime R. P. nėra inkriminuojamas bendrininkavimas“ ir padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad tai irgi patvirtina kaltinamosios nekaltumą. Kolegija neatmeta prielaidos, kad pinigus iš R. T. įmonės R. P. galėjo pagrobti ir ne viena, tačiau nesant pakankamai įrodymų dėl bendrininkavimo, kaltinimas reiškiamas pagal surinktus įrodymus ir tai nėra kliūtis traukti baudžiamojon atsakomybėn tą asmenį, kurio kaltė pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

71. Apylinkės teismas R. T. parodymus laikė nepatikimais, nurodydamas, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Toks įrodymų vertinimo kriterijus visiškai nepagrįstas. Natūralu, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Lygiai taip pat, netgi daugiau, bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, kuriam yra pareikti kaltinimai, tai yra R. P.. Pažymėtina, kad kiekvieno proceso dalyvio parodymai yra savarankiškas įrodymų šaltinis. Norint tokius parodymus atmesti, būtina nurodyti, kokie kiti patikimi įrodymai patvirtina asmens parodymus ir kokie jo parodymus paneigia, ir tik šių motyvų pagrindų galima spręsti apie duotų parodymų patikimumą. Šiuo atveju teismas to nepadarė.

72. Kolegija sutinka su tuo, jog nukentėjusiojo R. T. kreipimasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą po ilgo laikotarpio nuo įvykio iš dalies apsunkino ikiteisminį tyrimą, dėl ko buvo prarasta dalis reikšmingų duomenų (neapžiūrėta įvykio vieta ir pan.), tačiau pritartina prokurorės skundo argumentams, jog nukentėjusysis argumentuotai paaiškino savo pasirinkimą, kas vertintina racionaliu sprendimu susiklosčiusioje situacijoje. Tuo pačiu pažymėtina, kad ir tokiomis aplinkybėmis buvo surinkta pakankamai duomenų pagrįstam sprendimui byloje priimti.

73. Aukštesnysis teismas pažymi, kad R. T., L. B. ir V. V. parodymuose nėra jokių esminių prieštaravimų, o tik tam tikri nesutapimai atskirose detalėse. Šiuos parodymus patvirtina ir aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai, todėl teismas jais remiasi kaip patikimais, spręsdamas dėl R. P. pareikštų kaltinimų pagrįstumo. Priešingai, kolegija atmeta R. P. parodymus kaip niekuo neparemtus bei prieštaraujančius byloje surinktų įrodymų visumai. Kitų asmenų (B. M., A. V. – K., D. B., G. J.) parodymai apie tiriamą įvykį nekonkretūs, neinformatyvūs, juose nėra duomenų, paneigiančių R. P. kaltinančius įrodymus.

74. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja įrodyta, kad R. P. pagrobė didelės vertės svetimą turtą, tai yra 2014 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną ir valandą, savo darbo vietoje, R. T. individualiai įmonei priklausančiose patalpose, (duomenys neskelbtini), tyčia, išlaužus įmonės gamybinių patalpų stalviršyje užslėptą stalčių, iš jo pagrobė 50 000 eurų, priklausančius R. T.

75. BK 190 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 G. N. veikos padarymo metu 1 MGL buvo lygus 130 litų, tai yra 37,66 Eur. Taigi nagrinėjamu atveju didelės vertės turtu pagal BK 190 straipsnį laikytinas turtas, kurio vertė yra 9415 Eur ir daugiau. R. P. pagrobtas turtas laikytinas didelės vertės turtu. Taigi R. P. padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės

76. BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

77. R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, augina tris mažamečius vaikus: E. J., gimusį (duomenys neskelbtini), G. P. ir M. P., gimusius (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta adresu: (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba (vaiko auginimo atostogose), anksčiau teista, teistumas išnykęs, bausta administracine tvarka. Priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta. 2019 vasario 19 - kovo 15 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)2019 patvirtina, kad R. P. inkriminuojamu laikotarpiu bei šiuo metu psichikos sutrikimas nekonstatuojamas; inkriminuojamos veikos metu R. P. galėjo bei šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. R. P. gali būti apklausiama ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus. R. P. pagal savo psichikos būseną nėra pavojinga visuomenei ir priverčiamųjų priemonių taikymas jai nėra tikslingas (4 t., b. l. 132-134).

78. R. P. įvykdė sunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padaryta 50 000 eurų turtinė žala. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Įvertinus išdėstytas R. P. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, šeiminę padėtį (augina tris mažamečius vaikus), į tai, kad nusikalto pirmą kartą, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

79. Nuo nusikaltimo padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio šioje byloje priėmimo įstatymo leidėjo valia ne kartą buvo keičiamos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015). Taigi šiuo atveju reikia taikyti palankiausią nuteistajai BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, tai yra 2015 m. kovo 19 d. redakciją, kuri leidžia asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Dėl civilinio ieškinio

80. Nukentėjusysis R. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 eurų turtinės žalos atlyginimo. Kaip minėta aukščiau nuosprendyje, byloje neginčijamai nustatyta, kad R. P. pagrobė iš R. T. 50 000 eurų, taigi turi atlyginti padarytą turtinę žalą. Bylos duomenimis, dalį pinigų, tai yra 2 000 eurų nukentėjusiajam grąžino L. B., taip pat grąžino už pagrobtus pinigus pirktą kavos aparatą „S, kurio vertė yra 2697,99 Lt, tai yra 781,39 Eur. Šia suma mažintinas atlygintinos žalos dydis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nukentėjusiojo R. T. atstovo advokato G. D. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos E. K. apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

R. P. pripažinti kalta pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nukentėjusiojo R. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. P. R. T. naudai 47 218, 61 Eur (keturiasdešimt septynis tūkstančius du šimtus aštuoniolika eurų šešiasdešimt vieną centą) turtinės žalos atlyginimo.

Laikmeną (CD) su garso įrašais palikti saugoti byloje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAurelijus RauckisAušraVingilė