Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-20 · Administracinė byla Nr. I-4872-473/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-20
Bylos Nr.
I-4872-473/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07757-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
O. C.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4872-473/2014Proceso Nr. 3-61- 3-07757-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui O. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo O. C. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti 1600 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Skunde (b. l. 1- 3) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2013-11-22 iki 2013-12-06 nuolat buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K). Atgabenus iš pradžių apie penkias valandas buvo laikomas mažoje patalpoje kartu su kitais nuteistaisiais. Perkėlus į karantino kamerą pareiškėjui buvo suvaržytos galimybės naudotis tualetu, nebuvo įdiegta televizija, kameroje nebuvo šluotos, kibiro, kuriame būtų galima išskalbti drabužius. Į nusiskundimus pareigūnai reagavo nemandagiai, dėl to patyrė didžiulį nepatogumą. Šiuo laikotarpiu taip pat buvo laikomas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą reikalavimą vienam suimtam asmeniui skirti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto. Po pristatymo į Lukiškių TI-K tik po savaitės buvo išduota patalynė. Laikymo sąlygos yra antisanitarinės, žiaurios ir nežmoniškos. Kameros buvo perpildytos, jose įrengta prasta ventiliacijos sistema, nėra galimybės valgyti prie stalo, nes įrengti staliukai yra labai maži. Gyvenant tokiomis sąlygomis patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, nebūdavo įmanoma pailsėti, pablogėjo sveikata, tapo dirglus, nervingas, jaučia baimę aplinkai, tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 23 str., Europos pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 3, 5, 8 str. nuostatos, konstitucinė teisė į orumą. Atsižvelgiant į susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus teisių teismo praktiką, tokiu atveju iš valstybės atlygintina neturtinė žala, po 100 Lt už kiekvieną kalinimo dieną.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 15-19) nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-04-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pareiškėjui tik dalyje skundžiamo laikotarpio tenkantis kameros plotas neatitiko šio reikalavimo. Pagal minėto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamento) direktoriaus įsakymo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 nuostatas, didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti suimtųjų, areštuotų ir nuteistųjų skaičius yra 954. Asmenims suėmimas, areštas ar laisvės atėmimas Lukiškių TI-K skiriamas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį ar nuosprendį. Taip pat į Lukiškių TI-K asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija neturi įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, atvykstančių nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant suimtuosius ir bausmę atliekančius asmenis Lukiškių TI-K laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Pagal Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 p., gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus ir apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pažymėtina, kad įstaigos administracija skirtingomis priemonėmis kamerose palaiko švarą, be kita ko, išduoda reikalingas priemones nuteistiesiems ir reikalauja iš jų palaikyti švarą kamerose. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus teisių teismo jurisprudenciją panašiose bylose, tinkama pareiškėjo teisių gynimo priemonė yra ir pažeidimo konstatavimas nepriteisiant žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str., 6.246-6.249 str. Pagal 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2013-11-22 iki 2013-12-06. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, nepriimtinomis, žiauriomis sąlygomis. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, buvo pažeista jo konstitucinė teisė į orumą. Taigi, byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.

Neturtinę žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. nuostatas teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d., draudžiama kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 str., kuriame nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieš Graikiją).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas Lukiškių TI-K ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas iš esmės neginčija, kad, dėl susiklosčiusios situacijos kalinimo įstaigoje dažnai nėra užtikrinamas šių reikalavimų įgyvendinimas.

Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 15-19) detalizavo kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydį bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių. Remiantis pateiktais duomenimis matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-11-22 iki 2013-12-06 buvo laikomas Lukiškių TI-K: pareiškėjas 2013-11-22 buvo patalpintas į kamerą Nr. 106 (plotas – 7,38 kv. m.), joje buvo laikomi 4 asmenys; 2013-11-23/24 – 2 asmenys; 2013-11-25 buvo patalpintas į kamerą Nr. 312 (plotas – 7,67 kv. m.) – 3 asmenys; 2013-11-26 – 1 asmuo; 2013-11-27/12-01 – 4 asmenys; 2013-12-02 – 3 asmenys; 2013-12-03 – 2 asmenys; 2013-12-04/05 – 3 asmenys; 2013-12-06 išvyko į Vilniaus pataisos namus.

Kaip matyti iš šių duomenų, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 10 dienų pažeidžiant nustatytą minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimą ir 4 dienas – nepažeidžiant šio reikalavimo.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą). Europos Žmogaus teisių teismas savo praktikoje ne kartą nustatė Konvencijos 3 str. pažeidimą panašiose bylose dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems skiriamos minimalios asmeninės erdvės reikalavimo pažeidimo (žr. pvz., 2007-06-19 sprendimas byloje Ciorap prieš Moldovą, nr. 12066/02 19; Kalashnikov prieš Rusiją, nr. 47095/99 ir kt.). Pagal šio teismo praktiką, atsakovo atsakomybės nepašalina atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl suėmimo ir bausmių vykdymų vietų perpildymo bei tai, kad Lukiškių TI-K neturi teisinio pagrindo atsisakyti priimti suimtuosius ir nuteistuosius. Valstybės ribotos finansinės galimybės užtikrinti tinkamas laisvės atėmimo ar suėmimo vykdymo sąlygas, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės (EŽTT 2005-01-18 sprendimas byloje Kehayov prieš Bulgariją, nr. 41035/98; 2006-02-02 sprendimas byloje Iovchev prieš Bulgariją, nr. 41211/98).

Pareiškėjas neteisingai interpretuoja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-01-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-914-281/2012 kaip suponuojantį taisyklę, kad už kiekvieną kalinimo ar suėmimo netinkamomis sąlygomis dieną atlyginama 100 Lt dydžio neturtinė žala, t. y. bendras patirtos neturtinės žalos dydis pinigine išraiška nustatomas kiekvienos dienos žalą prilyginant 100 Lt ir aritmetiškai sudedant šių dienų skaičių. Iš pareiškėjo nurodyto sprendimo negali būti kildinama tokia taisyklė. Toks mechaniškas neturtinės žalos nustatymo metodas neatitiktų CK 6.250 str. neturtinės žalos koncepcijos, iš teismų praktikos panašiose bylose galima matyti, kad priteisiamos sumos nėra nustatomos pagal pareiškėjo nurodytą taisyklę (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1247/2013; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1453/2013; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-790/2013; 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1692/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-113/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-899/2013; 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-212/2013; ir kt.).

Nuteistųjų, suimtųjų aprangos ir patalynės švaros priežiūros tvarka inter alia reglamentuojama Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu 258 punktu. Jame nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, nuteistieji, kurie naudojasi pataisos namų išduodama patalyne, apatiniais bei viršutiniais drabužiais, aprūpinami išskalbta patalyne bei apatiniais rūbais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ši nuostata nėra įgyvendinama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-03-19 įsakymu Nr. 1R-79 (Žin., 2009, Nr. 34-1312), kiekvienam nuteistajam yra išduodamas čiužinys, pagalvė, antklodė, užvalkalai, kurie yra dezinfekuojami bei valomi. pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo priešingai.

Pareiškėjo paaiškinimai dėl aptartų ir kitų aplinkybių yra abstraktūs, nusiskundimai dėl dvasinių išgyvenimų rišliai nesusieti su jokiais konkrečiais laike apibrėžtais galimai neteisėtais pareigūnų veiksmais. Esant abstrakčiam pareiškimui apie teisių pažeidimą, teismas neturi galimybės patikrinti, ar asmens teisės iš tikrųjų galėjo būti pažeistos, kad dėl tokio pažeidimo atsirado žala. Dalis pareiškėjo nurodytų teisių pažeidimų yra nulemta nustatyto vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto reikalavimo pažeidimo ir nenagrinėtini kaip savarankiški pažeidimai – laikoma, kad minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimo pažeidimas apima ir juos. Dauguma aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą, yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės ir nesudaro pagrindo pripažinti esant asmens teisės į orumą pažeidimą. Teismo nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį tarp nurodomos žalos, neįrodė pačios žalos padarymo fakto visa apimtimi, kuria prašo ją atlyginti. Nenustačius šių atsakomybės sąlygų, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

Anksčiau aptarti įrodymai, teisės aktai, teismų praktika, atsižvelgiant į tai, kad skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, pareiškėjas netinkamomis sąlygomis buvo laikomas apie dešimt parų, jo patirta žala nebuvo jam itin didelė ir reikšminga.

Teismas, atsižvelgdamas į faktines šios bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo teisių pažeidimo mastą ir trukmę, taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteisiama neturtinė žala, jos dydį įvertinant 200 Lt (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti O. C. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Lt (du šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė