Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui P. S., jo atstovei I. S., ieškovės D. N. atstovei advokatei Rūtai Survilienei, atsakovui L. E. N., jo atstovei advokatei Ramutei Noreikienei, atsakovo VĮ Valstybės turto fondo atstovei E. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. N. ir P. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. N. ir P. S. ieškinį atsakovams L. E. N., VĮ Valstybės turto fondui, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, VĮ „Registrų centras“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties ir priėmimo – perdavimo akto iš dalies panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu ieškovai D. N. ir P. S. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada apie nepažeistas ieškovų teises bei, kad atsakovas netrukdo apeliantams naudotis rūsio patalpomis. Teigia, jog atsakovas L.E. N. negalėjo įsigyti ginčo sandoriu viso rūsio patalpų, nes iš byloje pateiktų dokumentų akivaizdu, jog apeliantei D. N. nuosavybės teise priklauso rūsio patalpa „R-5" ir dar priklauso neidentifikuotų rūsio patalpų dalis, o apeliantui P. S. taip pat priklauso neidentifikuotų rūsio patalpų dalis. Išvadą, jog atsakovas ginčijamo sandorio pagrindu įgijo nuosavybės teisę į visas gyvenamojo namo rūsio patalpas apeliantai daro įvertinę VĮ "Registrų centras" Kauno filialo 2010-06-17 atsakymą Nr. (3.7.2.)S-1675532, iš kurio akivaizdu, jog atsakovo L.E. N. dokumentuose rūsio patalpų šriftai ir plotai nenurodyti, kai tuo tarpu iš namo inventorinės bylos akivaizdų, jog byloje rūsio patalpoms yra suteikti atskiri šriftai: R-l (plotas 5.96 kv.m.), R-2 (15.12 kv.m.), R-3 (7.16 kv.m.), R-4 (6.46 kv.m.),R-5 (6,46 kv.m.), kas reiškia, jog atsakovas VĮ Valstybės turto fondas neturėjo galimybės sudaryti Pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu L.E. N. dėl didesnės apimties turto, nei atsakovui VĮ Valstybės turto fondui 2009-11-17 Priėmimo-perdavimo aktu Nr.419544 perdavė tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė. Taip pat nurodo, kad 2010-02-26 Privatizavimo komisija sprendimu dėl pritarimo pirkimo-pardavimo sutarčių ir privatizavimo programų projektams pritarė tik negyvenamųjų patalpų (43,45 kv.m), adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, pirkimo-pardavimo sutarties projektui, kai tuo tarpu 2010-03-16 Pirkimo-I pardavimo sutarties Nr.26-10 objektu tapo ne tik negyvenamos patalpos su šriftu R-7 (buvęs žymėjimas III-2), R-8 (buvęs žymėjimas - III-3), R-9 (buvęs žymėjimas - III-4) R-ll (buvęs žymėjimas - III-I ir III-5), bet ir po visu namu esančios rūsio patalpos, kurios inventorizacijos byloje yra pažymėtos indeksais R-l, R-2, R-3, R-4 ir R-5. Tokią išvadą daro įvertinę senąjį patalpų žymėjimą, kuriame pusrūsiui priklausė negyvenamos patalpos III-I, III-2, III-3, III-4, III-5 ir rūsio patalpos R-l, R-2, R-3, R-4, R-5. Teismas 2011-03-22 sprendime nurodydamas, jog byloje nustatyta, kad 2010 02 11 privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovas L.E. N. įsigijo negyvenamas patalpas (duomenys neskelbtini) , Kaune, pažymėtas R-7, R-8, R-9, R-l 1, bendro ploto 43,45 kv.m (b.l. 53,54), apeliantų nuomone, iš dalies pats pripažino, jog mūsų ieškinio/patikslinto ieškinio reikalavimas yra teisėtas ir įrašo dalis" (buvę III-I, nuo III-I iki III-) su rūsio patalpomis)" prieštarauja privatizavimo dokumentams, nes atsakovas L.E. N. nuosavybės teise ginčijamu sandoriu įsigijo didesnės apimties ir vertės nekilnojamąjį turtą, nei buvo leista privatizuoti. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog „pati frazė „su rūsio patalpomis" nieko nereiškia", nes atsakovas L.E. N. parengiamojo teismo posėdžio metu pats patvirtino, jog atsisako sudaryti su apeliantais (ieškovais) taikos sutartį, nes iš VĮ Registro centro duomenų bazės išbraukus įrašo dalį" (buvę III-I, nuo III-I iki III-) su rūsio patalpomis)" jis neteks galimybės papulti į savo negyvenamas patalpas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 27 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas <...> dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Civilinių bylų kategorija, susijusi su viešu konkursu, nevartotina visų konkursų prasme, o tik LR viešųjų pirkimų įstatyme ir CK 6.947 – 6.952 straipsniuose reglamentuojamiems sandoriams, t. y. viešųjų paslaugų teikimui. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne iš LR viešųjų pirkimų įstatyme ir CK 6.947 – 6.952 straipsniuose reglamentuojamų viešo konkurso sandorių, todėl, kolegijos vertinimu, ginčas pagrįstai išnagrinėtas kaip teismingas apylinkės teismui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VĮ Valstybės turto fondo privatizavimo objekto viešo aukciono 2010 m. vasario 11 d. protokolu Nr. 26-10 (b.l. 52), 1 t.), negyvenamos patalpos, esančios V. Putvinskio g. 25, Kaune, viešo aukciono laimėtoju pripažintas atsakovą L. E. N., su kuriuo 2010 m. kovo 16 d. buvo sudaryta privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 26-10, notarinio registro Nr. 14-723 (b.l. 53-54, 1 t.). Ieškovai, nedalyvavę privatizavimo procedūrose bei nebūdami ginčo sandorio šalimis, ginčija pirkimo-pardavimo sandorį, argumentuodami tuo, jog ginčo sandoris pažeidžia jų teises. Ieškovų vertinimu, atsakovas ginčo sandoriu įgijo nuosavybės teises į visas rūsio patalpas, tame tarpe ir patalpas, kurios nuosavybės teise priklauso ieškovei D. N., tuo pažeidžiamos ieškovų teisės į nuosavybę bei teisės naudotis rūsio patalpomis.

CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. CPK 2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – be kita ko, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių gynimo galima tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

Aiškindamas ir taikydamas aukščiau nurodytas CPK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami; tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinės firmos „Indra“ savininkas V. Paulikas v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Klionovskytė v. A. Melešina ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2009). CPK 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, universalia forma garantuojanti konstitucinės teisės į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis) įgyvendinimą bylose, kurių nagrinėjimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas (CPK 1 straipsnis), yra subjektinių teisių gynybos garantija, reiškianti, jog suinteresuotu asmeniu teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą, tačiau tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176-185 straipsniuose, galima prieiti prie išvados, ar tokio suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas, t. y. ar konstatuotinas teisės arba teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. Tučkienė v UAB „Transnetas“, bylos Nr. 3K-3-312/2007).

Ieškovai apeliaciniame skunde, atkartodami ieškinio argumentus akcentuoja, jog ginčo privatizavimo sutartimi atsakovas L. E. N. kartu su negyvenamosiomis patalpomis, pažymėtomis R-7, R-8, R-9, R-11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bendras plotas 43,45 kv.m, esančios pastate (duomenys neskelbtini) , lA2p, adresu Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini) , įgijo nuosavybės teises ir į visas šio namo rūsio patalpas.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo sandoriai yra sudaromi pagal LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytą specialią tvarką. Ginčo patalpų privatizavimas buvo vykdomas pagal Informaciniame privatizavimo biuletenyje (2009 m. Nr. 12) paskelbtą privatizavimo programą, kuriai buvo pritarta 2009 m. gruodžio 22 d. Privatizavimo komisijos posėdyje. Privatizavimo programoje buvo nurodyta, kad parduodamos negyvenamosios patalpos (plotas 43,45 kv.m, pastate (duomenys neskelbtini) , Kaunas). Įvykus viešam aukcionui, viešo aukciono komisijai pripažinus pirkėją L. E. N. viešo aukciono laimėtoju, Privatizavimo komisijai pritarus pirkimo - pardavimo sutarties projektui ir pasirašius pirkimo - pardavimo sutarti, 2010 m. kovo 16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 26-10 bei priėmimo - perdavimo aktu pagal viešai paskelbtas privatizavimo programos sąlygas buvo perleistos valstybei priklausiusios (pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) , Kaunas, Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtas R-7, R-8, R-9, R-11 įregistruotas remiantis 1951 m. spalio 24 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 606; 1977 m. sausio 14 LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 7), 43,45 kv. m ploto patalpos, pažymėtos konkrečiais indeksais. Todėl kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad L. E. N. ginčijamu privatizavimo sandoriu įsigijo didesnės apimties ir vertės nekilnojamąjį turtą, nei buvo leista privatizuoti.

Privatizavimo sandoris - Privatizavimo įstatymu sudaryta sutartis, pagal kurią valstybės ar savivaldybės privatizavimo objekto valdytojas įsipareigoja perduoti privatizavimo objektą potencialaus pirkėjo nuosavybėn, o potencialus pirkėjas įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą pinigų sumą ir (ar) įvykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus (1 str. 4 d.). Privatizavimo objektu laikomas turtas, kuris viešosios nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei ir kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė įtraukia į privatizavimo objektų sąrašą. Įstatymas numato, koks turtas negali būti įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą. Į privatizavimo objektų sąrašą pagal šį įstatymą negali būti įtrauktas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas, savivaldybių gyvenamosios patalpos (išskyrus avarinius gyvenamuosius namus, iš kurių iškeldinti gyventojai ir jiems neterminuotai išnuomotos kitos gyvenamosios patalpos, ir jei tie avariniai namai išbraukti iš gyvenamųjų patalpų apskaitos dokumentų) ir turtas, į į kurį Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pretenduoja atkurti nuosavybės teisę fiziniai asmenys ir religinės bendruomenės (10 str. 2 d.). LR Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1220 negyvenamosios patalpos (plotas 43,45 kv.m), esančios (duomenys neskelbtini) , Kaune, buvo įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, 2009 m. lapkričio 17 d. Valstybės turto fondui perimant patalpas iš Kauno miesto savivaldybės, perduodamo turto sąraše buvo detaliai aprašoma perduodamų negyvenamųjų patalpų (plotas 43,45 kv.m), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, pažymėjimas plane - nurodant, kad perduodamos patalpos nuo R-7 iki R-9, R-l1, esančios rūsyje. Valstybės turto fondo patikėjimo teisė į perduotas 43,45 kv.m valstybei priklausančias negyvenamąsias patalpas (pažymėtas indeksais R-7, R-8, R-9, R-l1) įregistruota 2009 m. lapkričio 20 d. (VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašas - pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) ). Kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad L. E. N. privatizavimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę į visas rūsio patalpas, tame tarpe ir į patalpą R-5, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, asmeninės nuosavybės teise priklausančią ieškovei D. N.. Kadangi šis, ieškovei priklausantis turtas negalėjo būti įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad ieškovei priklausanti rūsio patalpa R-5 buvo privatizuota pagal 2010 m. kovo 16 d. Privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 26-10. Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius, kad ginčo sandoriu atsakovas privatizavo ieškovei D. N. nuosavybės teise priklausančias rūsio patalpas ar kitas, į privatizavimo objektų sąrašą neįtrauktas patalpas, nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti ieškovų teisių pažeidimo ir jų įstatymo nustatytais būdais ginti.

Kaip jau minėta, ieškovai nėra ginčo sandorio šalimis, ieškovams nėra suteikta teisė pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą, todėl kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog ginčo sandoris prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymo nuostatoms.

Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nesant pagrindo tenkinti apeliacinio skundo, iš ieškovų priteistinos atsakovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų D. N. ir P. S. po 600 Lt ieškovui L. E. N. išlaidų advokato pagalbai apmokėti.