Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atsakovė yra vykusi į butą Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. gegužės 7 d.) dėl neva bėgančio vandens, bet apžiūrėjus avarinės tarnybos specialistams nebuvo nustatytas joks bendrosios inžinerinės įrangos nesandarumas ir užfiksuoti uždengti vamzdynai. Atsakovė pastebėjo, jog netgi ieškovės nurodomą dieną (2020 m. gegužės 23 d.) buto savininkai taip ir nebuvo sudarę prieigos inžinerinių sistemų apžiūrai. Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant priežastinio ryšio, atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vien į bylą pateiktos fotonuotraukos savaime nepatvirtina žalos masto. Be kelių neinformatyvių fotonuotraukų byloje daugiau nėra jokių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė nepateikė jokio savo sudaryto turto apžiūros akto, kuriame būtų tiksliai aprašytas reikalaujamų darbų pobūdis, nurodytos tikslios pažeidimų vietos. Atsakovė pagrįstai abejoja, kokiais principais vadovaujantis buvo apskaičiuota draudėjai padaryta žala, kadangi nei apžiūrint butą, nei sudarant remonto sąmatą, atsakovė nebuvo kviečiama ir žalos reguliavimo procese nedalyvavo. Vertinant byloje esančius įrodymus yra akivaizdu, jog ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasis buto nusidėvėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 23 d. vandeniu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Įvykio metu Butas buvo apdraustas ieškovės Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, o ieškovė, apskaičiavusi buto remonto išlaidas, išmokėjo buto draudėjai 681 Eur draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo inžinerinės įrangos avarijos (pastato bendro vamzdyno defekto). Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė yra atsakovė. 2021 m. gegužės 26 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu sumokėti 681 Eur žalos atlyginimą. Atsakovei neatlyginus žalos, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Atsakovė nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia tuo, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, žalos dydžio bei to, kad avarija įvyko būtent bendrojo naudojimo inžinerinėse sistemose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 4.84 straipsnio 5 dalį bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reglamentavimą, pagrindinis administratorius uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas, Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

Atsakovės teigimu, neaišku, kuo remiantis ieškovė teigia, jog avarija įvyko būtent bendrojo naudojimo inžinerinėse sistemose, kadangi Buto vonios kambaryje esantys vamzdynai yra uždengti gipso kartono pertvara ir nėra galimybės pamatyti vamzdynų. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovė, iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad Buto vonioje pertvara (gipskartonio plokštė su „atšokusiais“ dažais – paprastai dažai „atšoka“ dėl skysčio poveikio) buvo nuimta, nuotraukoje taip pat matyti ir pats bendrojo naudojimo vandens sistemos stovas. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog Butas buvo aplietas būtent dėl nurodyto bendrojo naudojimo vandens sistemos stovo defekto (trūkimo) (CPK 185 straipsnis).

Šiuo atveju atsakovei kyla pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti (atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.). Aptariamu atveju atsakovė nepateikė į bylą duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad ji iki įvykio ėmėsi veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo vamzdyno nuolatine priežiūra. Pati atsakovė nurodė bei pateikė įrodymus, kad iki įvykio gavo pranešimą apie tai, jog Bute esančioje vonioje iš stovo laša vanduo ir buvo nuvykusi atlikti patikrinimą. Įformindama patikrinimo rezultatus atsakovė atliko įrašą: „patikrinta, pratekėjimo nerasta, stovai paslėpti“. Teismo vertinimu, bylos medžiaga teikia pagrindą išvadai, kad atsakovė, gavusi pranešimą apie iš namo bendrojo naudojimo vandens stovo tekantį vandenį, nesiėmė pakankamų veiksmų, siekdama išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su galimais bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektais. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė, pastebėjusi, kad bendrojo naudojimo vandens stovas yra paslėptas (uždengtas gipso kartono pertvara), būtų paprašiusi Buto savininko (valdytojo) pašalinti kliūtis, trukdžiusias įvertinti jo būklę, ar atlikusi kitus veiksmus, siekdama užkirsti kelią žalai atsirasti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę nepakankamu rūpinimusi administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdynu bei jo priežiūra, ir sudarė sąlygas žalai kilti.

Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, be kita ko, teigdama, kad žalą apskaičiavo neatsižvelgdama į buto nusidėvėjimą.

Nagrinėjamu atveju žalos dydį pagrindžia Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, remonto sąmatą, kurioje nurodyti atlikti darbai (lubų perdažymas, sienų perdažymas, kiti darbai) ir jų kainos. Iš fotonuotraukų matyti, kad apliejus Butą vietomis padaryti lubų ir sienų pažeidimai. Šiuo atveju visą žalos dydį iš esmės sudaro atliktų darbų kaina. Teismo vertinimu, įvertinus padarytos žalos ir atliktų remonto darbų pobūdį, šiuo atveju nėra jokio pagrindo žalos dydį mažinti dėl Buto nusidėvėjimo. Išskyrus deklaratyvaus pobūdžio teiginius, atsakovė byloje nepateikė objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti byloje esančioje remonto sąmatoje nurodytų darbų ir jų kainos pagrįstumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinas 681 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 681 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovės valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, 681 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 681 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.