- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- e2YT-8593-1051/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02454-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. B., B. K., Ju. B., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Z. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. B. ir Z. B. priėmė palikėjo J. B., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamos faktiškai jį valdyti.
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama A. B. 2017 m. gegužės 18 d. kaip pirmos eilės paveldėtoja nepraleisdama 3 mėn. termino kreipėsi į notarą V. Ž. dėl palikimo priėmimo, ir paaiškėjo, kad mama jai testamentu paliko visą jai priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą t. y. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji ir gyveno iki mirties, ir kuris iki šiol yra registruotas jos vardu.
3. Tačiau notaras paaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas, nes gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, buvo įsigytas A. B. jos santuokos metu 1995 m. birželio 7 d., esant santuokoje su J. B., ir kuris mirė (duomenys neskelbtini) Iki šiol nėra sutvarkyta tėvo J. B. paveldimo turto dalis, ką patvirtina ir notarės B. Š. išduotas liudijimas apie palikimo nepriėmimą.
4. Po vyro J. B. mirties, A. B. liko ir toliau gyventi šiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o pareiškėja, kaip J. B. dukra, pradėjo kartu su mama rūpintis šiuo gyvenamuoju namu, prižiūrėjo kaip savo, mokėti mokesčius už elektrą, dujas, šiukšles, vandenį ir nuotekas, pjauti žolę, naudotis namų apyvokos daiktas, namą kartu su savo vyru remontuoja, nes mamai buvo sunku pačiai vienai pasirūpinti visu likusiu namų ūkiu. Tiek mama A. B., tiek ji, Z. B., po tėvo J. B. mirties, kartu priėmė jam priklausančio nekilnojamo turto dalį, faktiškai pradėdamos ja naudotis ir valdyti, ir nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, manydamos, kad paveldėjimo turto dalį tokiu būdu yra priėmusios CK 5.50 str. 2d. pagrindu, be to, gyvenamasis namas yra registruotas mamos vardu, o kito paveldimo tėvo turto nebuvo, tai laikė, kad paveldėjimo bylos kaip ir nereikia užsivesti. Brolis V. B. ir seserys B. K., Ju. B. neprieštarauja, kad pareiškėja paveldėtų turtą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. B. paliktojo turto priėmimą valdyti.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
7. Suinteresuotas asmuo V. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
8. Suinteresuotas asmuo B. K., pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad su pareiškimu sutinka, kad jos sesuo Z. B. priėmė tėvo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti ir naudotis kaip savu.
9. Suinteresuotas asmuo Ju. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
10. Byloje nustatyta, kad A. B. ir J. B. 1956 m. balandžio 15 d. sudarė santuoką. A. B. ir J. B. vaikai yra V. B., B. K., Ju. B., Z. B.. J. B. mirė (duomenys neskelbtini) A. B. mirė (duomenys neskelbtini) A. B. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Po J. B. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Po A. B. mirties jos palikimą priėmė pareiškėja Z. B.
11. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
12. Byloje nustatyta, kad apie palikėjo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini)palikimo priėmimą faktų nėra, be to, nėra duomenų apie galimą palikėjo J. B. palikimo perėjimą valstybei. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad ji po savo tėvo mirties kartu su mama A. B. iš karto atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamos faktiškai jį valdyti, naudojosi kaip savu, prižiūrėjo gyvenamąjį namą, atliko remonto darbus, mokėjo mokesčius ir pan. Kaip nurodo pareiškėja, ji yra palikėjos A. B. testamentinė įpėdinė, į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo laiku nesikreipė dėl nežinojimo. J. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
13. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą ir kokiomis dalimis pareiškėja paveldėjo praktiškai pradėjusi jį valdyti, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.
14. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja Z. B. savo tėvo, o A. B. savo sutuoktinio J. B., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusios faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. (asmens kodas, (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)), ir pareiškėja Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio J. B., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamos faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.