- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-20
- Bylos Nr.
- 1S-512/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- G. D.
- Advokatai
- Edmundas Jonušas
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo G. D. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. lapkričio 23 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d., veikdamas organizuota grupe su E. B. ir M. Č., su kuriais iš anksto susitarė daryti, tęsti ir užbaigti nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia ir turėdamas tikslą įgyti prostitucijos tikslams Lietuvos Respublikos pilietę bei pelnytis iš jos prostitucijos, pasinaudojant nukentėjusiojo asmens pažeidžiamumu, verbavo, gabeno ir laikė nelaisvėje K. L., siekdamas įtraukti ją į prostituciją ir iš to pelnytis, įtraukė K. L. į prostituciją ir iš jos prostitucijos pelnėsi, o būtent:
po to, kai E. B., pasinaudodamas K. L. pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės bei socialinės padėties, nuo 2010 m. vasaros užmezgė su pastarąja artimus santykius, o įgijęs jos pasitikėjimą, panaudojęs apgaulę – melagingai pažadėjęs gerą darbo užmokestį ir gyvenimą kartu su juo, neišaiškinęs seksualinių paslaugų teikimo už atlygį sąlygų bei pobūdžio, tokiu būdu ją užverbavo, jis, t. y. G. D., ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 10 d., kartu su E. B. pakaitomis vairuodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą mikroautobusą, iš E. B. nuomojamo buto Vilniuje, Įsruties g. 17-21, Lietuvos Respublikos, atgabeno K. L. į Nyderlandų Karalystės Landsmeer miestą; po to, veikdamas kartu su M. Č., parūpinusiu apgyvendinimą atvykusiems asmenims, ir E. B., turėdamas tikslą įtraukti nukentėjusiąją į prostituciją ir iš to pelnytis, laikė K. L. gyvenamajame name adresu Ijdoorlaan 8, Landsmeer mieste, kur naudojo K. L. atžvilgiu psichinę prievartą – grasinimus fiziškai susidoroti, tuo įbauginęs K. L., prieš jos valią svaigino nukentėjusiąją alkoholiu, taip atimant jai galimybę priešintis ir siekiant palaužti nukentėjusiosios valią. Po to, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, jis kartu su E. B., perdavė K. L. M. Č. faktinei kontrolei, o šis pergabeno K. L. į butą adresu Scheepmakersstraat 12, Hagoje, Nyderlandų Karalystėje, kur laikė nelaisvėje prieš jos valią, svaigindamas alkoholiu ir taip atėmęs galimybę jai priešintis bei organizavo K. L. paruošimą prostitucijai – rodė pornografinio turinio filmus, nupirko drabužius, parūpino darbui reikalingas priemones – prezervatyvus, nurodydamas K. L. būtinybę atidirbti šiuos pinigus kaip skolą. Laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d. (ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu), 14 dienų, jis, t. y. G. D., veikdamas kartu su kitais organizuotos grupės nariais, panaudodamas psichinę prievartą – grasinimus nukentėjusiosios atžvilgiu, tokiu būdu atimdamas jai galimybę priešintis, siekdamas pasipelnyti iš K. L. prostitucijos, vertė ją užsiimti prostitucija – nustatė darbo vietą Nyderlandų Karalystės, Hagos mieste, Geleenstraat gatvėje, kur K. L. save klientams turėjo reklamuoti stovėdama pastato pirmo aukšto vitrinoje bei teikti seksualines paslaugas už atlygį tam skirtame kambaryje, nustatė nukentėjusiosios darbo dienų ir valandų skaičių, kartu su M. Č. ir E. B. kontroliavo K. L. darbo kokybę ir priimamų klientų skaičių; nustačius K. L. teikiamų seksualinių paslaugų įkainius: 30 eurų, 50 eurų ir 100 eurų (atitinkamai 103,58 Lt, 172,64 Lt, 345,28 Lt), ir K. L. per parą suteikus seksualines paslaugas ne mažiau 5 klientams, turėjo pajamų ne mažiau kaip 150 eurų (517,92 Lt) ir tokiu būdu kartu su bendrininkais pelnėsi iš K. L. prostitucijos. Po dviejų savaičių, kai K. L. dėl sveikatos būklės nebegalėjo užsiimti prostitucija, E. B. pergabeno nukentėjusiąją į Nyderlandų Karalystės Landsmeer mieste esantį gyvenamąjį namą adresu Ijdoorlaan 8, kur jis kartu su E. B., panaudodamas psichinę prievartą, svaigino K. L. alkoholiu ir taip atimdamas galimybę jai priešintis, laikė nelaisvėje prieš nukentėjusiosios valią; o ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 8 d., jis, t. y. G. D., turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, susitarė su E. B. parduoti K. L. ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, žinodamas, kad bus pelnomasi iš pastarosios prostitucijos, o už K. L. gautus pinigus pasidalinti su E. B., tačiau savo nusikalstamo sumanymo neįgyvendino dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes K. L. pabėgo ir kreipėsi į policijos pareigūnus. Savo nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė K. L., kuri patyrė potrauminio streso sutrikimą, sveikatą.
Be to, G. D., laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d., praėjus kelioms dienoms po to, kai K. L. buvo atgabenta į Nyderlandų Karalystę, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamajame name adresu Ijdoorlaan 8, Landsmeer mieste, naudodamas psichinę prievartą, svaigino nukentėjusiąją alkoholiu prieš jos valią, taip atimant jai galimybę priešintis, o vakare nusivedė K. L. į kambarį, priekabiaudamas leido suprasti savo ketinimus su ja lytiškai santykiauti, o K. L. atsisakius su juo santykiauti, panaudojo fizinį smurtą – pargriovė nukentėjusiąją ant lovos, palaužęs pastarosios pasipriešinimą ir pasinaudojęs K. L. bejėgiška būkle – apsvaigimu nuo alkoholio, nurengė nukentėjusiąją ir prieš jos valią atliko su ja prievartinį vaginalinį lytinį aktą, tokiu būdu K. L. išžagino.
Be to, G. D. laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, apie 01-02 val., (po to, kai K. L. buvo pergabenta iš Lansmeer miesto į Hagos miesto ir priversta užsiimti prostitucija) bute, adresu Scheepmakersstraat 12, Hagoje, Nyderlandų Karalystėje, naudodamas psichinę prievartą, svaigino nukentėjusiąją alkoholiu prieš jos valią, taip atimant jai galimybę priešintis, o vakare, nusivedęs K. L. į kambarį, atvirai išreiškė savo ketinimus, reikalaudamas atlikti su juo lytinį aktą, pasinaudodamas K. L. bejėgiška būkle – apsvaigimu nuo alkoholio, bei bloga sveikata, kai nukentėjusioji neturėjo jėgų priešintis, nurengė K. L. ir prieš jos valią atliko su ja prievartinį vaginalinį lytinį aktą, tokiu būdu, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, K. L. išžagino.
G. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2011 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas buvo tęsiamas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi kaltinamajam G. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad G. D. kaltinamas padaręs nesunkų, sunkius ir labai sunkų nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 12 metų. Be to, G. D. nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais, turi ryšių užsienyje, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teistas užsienio valstybėse. Šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje G. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamojo G. D. gynėjas advokatas Edmundas Jonušas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodo, kad ilgą laiką kaltinamajam taikant suėmimą, pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies bei BPK nustatytos kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktika. Gynėjas nurodo, kad G. D. suėmimas taikomas jau beveik trejus metus, byla nagrinėjama teisme jau virš metų, nagrinėjimas užsitęsė dėl nuo kaltinamojo G. D. nepriklausančių aplinkybių.
Skunde teigiama, kad G. D. Lietuvoje anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, niekada nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, augina nepilnametį sūnų, rūpinasi senyvo amžiaus tėvais. Visa tai patvirtina, jog jo ginamasis turi tvirtus socialinius ryšius. Skunde pažymima, kad ilgą laiką taikant suėmimą pablogėjo G. D. sveikata, jam reikalingas specialus gydymas, kuris negali būti suteiktas laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Gynėjo teigimu, kaltinamajam taikomas suėmimas yra neproporcinga BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, jie galėtų būti pasiekti ir taikant G. D. švelnesnes kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, joje esantys faktiniai duomenys, užfiksuoti nukentėjusiosios K. L. parodymuose ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, specialistės – psichiatrės Ž. P. ir liudytojos J. J. parodymuose, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, telefoninių pokalbių išklotinėse, Nyderlandų Karalystės teisėsaugos institucijų pranešime, kita bylos medžiaga, leidžia pagrįstai kaltinti G. D. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina įrodymų ir nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi kaltinamajam G. D. pagrįstai pratęsė jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y., esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) teismo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip matyti iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, G. D. kaltinamas padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. G. D. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvos Respublikoje, teistas Italijoje, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. G. D. kaltinamas daręs naujus nusikaltimus organizuotoje grupėje. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad iš nusikalstamos veikos G. D. turėjo turtinės naudos, galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Bylos duomenimis, nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas G. D., buvo vykdomos tarptautiniu mastu, kas rodo jo turimus ryšius kitose Europos Sąjungos valstybėse. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje G. D. gali daryti naujus nusikaltimus bei, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Šių pagrindų buvimo nešalina ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo šeiminius ryšius bei tai, kad jis nesislapstė nuo teisėsaugos pareigūnų.
Kaltinamojo ir jo gynėjo skunduose teisingai nurodoma, kad G. D. yra suimtas jau ilgą laiką. Ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais. Tik išskirtinės priežastys, tokios, kaip – suimtas kaltinamasis, būdamas piliečiu užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinėmis priežastimis, pateisinančiomis ilgalaikį kaltinamojo G. D. kalinimą, yra jo asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis. G. D., praeityje būdamas teistas, šiuo metu kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, tarp jų ir smurtinių, padarymu. Baudžiamoji byla, kurioje vienas iš kaltinamųjų yra G. D., nepažeidus BPK 127 straipsnyje nustatytų suėmimo taikymo terminų, 2012 m. vasario 28 d. buvo perduota į teismą, kuris šių terminų nėra saistomas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas.
Ilgą laiką kaltinamajam G. D. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. Kita vertus, G. D. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaltinamojo motinos į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėta 30 000 Lt dydžio suma galimam užstatui yra nepakankama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo G. D. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą atmesti.
Gražinti A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 19 d. įmokėtus pinigus – 30 000 Lt.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.