- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-16
- Bylos Nr.
- 2-753/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Žaliasis tiltas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Constructus“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Žaliasis tiltas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2855-553/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Constructus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žaliasis tiltas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankui ,,Danske Bank“ A/S, dėl skolos, nepagrįstai gautų lėšų priteisimo bei pripažinimo, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai, ir leidimo sulaikyti darbų rezultatą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Constructus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Žaliasis tiltas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankui ,,Danske Bank“ A/S, dėl skolos, nepagrįstai gautų lėšų priteisimo bei pripažinimo, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai, ir leidimo sulaikyti darbų rezultatą ir prašė: 1. Pripažinti, kad 2006 m. spalio 19 d. tarp šalių sudaryta Statybos darbų rangos sutartis nutraukta atsakovo neteisėtai. 2. Priteisti ieškovui iš atsakovo 5 000 000 Lt, atsakovui nepagristai praturtėjus ieškovo sąskaita. 3. Priteisti ieškovui iš atsakovo 2 084 201 Lt už ieškovo birželio mėnesį atliktus darbus. 4. Leisti ieškovui sulaikyti darbų rezultatą pagal 2006 m. spalio 19 d. sudarytą Statybos darbų rangos sutartį, kol atsakovas sumokės ieškovui visas teismo priteistas sumas šioje byloje. Ieškovas taip pat pareiškė prašymą taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones, nepranešant atsakovui: 1. Areštuoti atsakovui priklausantį, tiek pas jį, tiek pas trečiuosius asmenis esantį 7 121 011 Lt sumos kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant turtines teises, o turto nepakankant - pinigines lėšas, turtą, esanti adresu Taikos g. 32A, Klaipėda, paliekant saugoti ieškovui. 2. uždrausti atsakovui vykdyti darbus gyvenamojo-komercinio pastato, esančio Taikos g. 32A, Klaipėdoje, statybos aikštelėje (statybos teritorijoje). Prašymą ieškovas motyvavo tuo, kad ieškinio suma yra labai didelė, atsakovas buvo įsteigtas tik konkrečiam statiniui statyti, jis pakankamai turto neturi, turimas turtas įkeistas bankui, finansuojančiam statybą, atsakovas elgiasi nesąžiningai, atsisako priimti perduodamus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies, areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį, esantį tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, bendros 7 084 201 Lt sumos, o nesant ar nepakankant piniginiams reikalavimams užtikrinti atsakovo kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto bei turtinių teisių, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus naudojimą atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Teismas šia nutartimi taip pat nutarė įpareigoti antstolį užtikrinti įrodymus, konstatuojant faktines aplinkybes apie ieškovo atliktų darbų apimtis statybos objekte – gyvenamojo-komercinio pastato, esančio Taikos g. 32A, Klaipėdoje, statybos aikštelėje (statybos teritorijoje), 2006 m. spalio 19 d. tarp šalių sudarytos Statybos darbų rangos sutarties su vėlesniais pakeitimais pagrindu, bei šio objekto apsaugą. Teismas nurodė, jog yra reali grėsmė, kad, pranešus atsakovui apie prašymo nagrinėjimą, tai sukeltų trukdymų taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovas galbūt imtųsi veiksmų paslėpti savo turtą. Dėl šios priežasties, vadovaudamasis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti nepranešus atsakovui. Teismas taip pat nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 2 d.). Pažymėjo, jog teismų praktikoje ši aplinkybė paprastai preziumuojama tais atvejais, kai yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, bei akcentavo, jog nagrinėjamu atveju pareikšto turtinio reikalavimo suma yra didelė – siekia 7 084 201 Lt, be to, atsakovo finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną nėra žinoma, atsakovas yra įmonė, įsteigta konkrečiam statiniui statyti, jo turimo turto nepakanka ieškinio reikalavimams įvykdyti, turimas turtas yra įkeistas statybas finansuojančiam bankui. Šios aplinkybės leido teismui manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas (CPK 145 str.), todėl teismas tenkino prašymą areštuoti atsakovo turtą, neviršijant ieškinio sumos. Teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, atmetė ieškovo prašymą areštuotą turtą pavesti saugoti ieškovui ir uždrausti atsakovui vykdyti statybos aikštelėje darbus (CPK 145 str. 2 d.), nes šie ieškovo prašymai nesusiję su pareikštais ieškinio reikalavimais ir negali būti vertinami kaip laikinoji apsaugos priemonė teismo sprendimui, kuris gali būti palankus ieškovui, užtikrinti. Teismo vertinimu, atlikus atitinkamų aplinkybių konstatavimą, grėsmė, kad nebebus galima įrodyti atliktų darbų apimties ir objekto saugojimo aplinkybių, išnyktų, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 221-223 straipsniais, sprendė, kad tikslinga užtikrinti įrodymus apie ieškovo atliktų darbų apimtis statybos objekte – gyvenamojo-komercinio pastato, esančio Taikos g. 32A, Klaipėdoje, statybos aikštelėje (statybos teritorijoje) bei šio objekto apsaugą, pavedant antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes CPK 635 straipsnio nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Žaliasis tiltas“ prašo panaikinti šios teismo nutarties dalį dėl turto arešto bei objekto apsaugos ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajam skundui pagrįsti apeliantas nurodo šiuos argumentus:
Teismas nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį nepranešęs apie prašymo nagrinėjimą atsakovui, dėl ko atsakovas neteko galimybės pasisakyti dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą. Ieškovas tokią grėsmę patvirtinančių aplinkybių nenurodė.Teismas nesivadovavo ekonomiškumo, teisingumo bei kitais civilinio proceso teisės principais ir skundžiama nutartimi pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, nes pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai suvaržė atsakovo veiklą.Ieškovas nenurodė jokių pagrindų, galinčių sukelti pagrįstą abejonę, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Atsakovas yra moki įmonė, sėkmingai ir stabiliai veikianti, vykdanti komercinę veiklą viešbučių ir nekilnojamojo turto srityje, ką patvirtina su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai. Be to, sudarant 2006 m. spalio 19 d. sutartį, ieškovui atsakovas sudarė galimybę susipažinti su atsakovo finansine padėtimi. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes gavęs skundžiamą nutartį jis subrangovams išsiuntė pranešimus, kuriais nepagrįstai kaltina atsakovo įmonę neteisėtai pasinaudojus 2006 m. lapkričio 9 d. Darbų atlikimo garantija ir gavus 5 000 000 Lt sumą ieškovo sąskaita, nors realiai atsakovas iš ,,Danske Bank“ A/S sumokėjo tik 970 337,76 Lt. Tokiais veiksmais ieškovas nuteikia subrangovus prieš atsakovo įmonę.Teismas skundžiamoje nutartyje neanalizavo aplinkybės, ar konkreti ieškinio suma yra didelė atsakovui. Pažymėtina, kad atsakovo pagrindinio nekilnojamojo turto vertė siekia 103 000 000 Lt, taigi atsakovas yra pajėgus atsiskaityti su ieškovu ieškinio patenkinimo atveju. Tuo tarpu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trikdo atsakovo bendrovės veiklą.Skundžiama nutartimi teismas įpareigojo antstolį užtikrinti įrodymus, konstatuojant faktines aplinkybes apie ieškovo atliktų darbų apimtis statybos objekte – pastato, esančio Taikos g. 32A, Klaipėdoje, statybos aikštelėje, bei šio objekto apsaugą. Šis įpareigojimas yra neteisėtas, nes Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 31 d. nutartimi paskyrė ginčo objekto statybos aikštelės saugotoju UAB ,,Žaliasis tiltas“ ir ši nutartis jau yra antstolio realiai įvykdyta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Constructus“ prašo jo netenkinti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą ieškovas grindžia šiais argumentais:
Teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones apie tai nepranešęs atsakovui, nes ieškovas ieškinyje buvo nurodęs aplinkybes (nesąžiningą atsakovo elgesį nutraukiant sutartį, vengiant atsiskaityti ir siekiant ieškovo sąskaita nepagrįstai praturtėti), sudariusias galimybes teismui užkirsti realią grėsmę.Teismas nepažeidė proporcingumo ir ekonomiškumo principų, skundžiamą nutartį priėmė paisydamas šalių interesų pusiausvyros, nes nurodė areštuoti ne daugiau nei ieškinio sumos dydžio atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tik jo nesant at nepakankant – pinigines lėšas. Nors atsakovas teigia, kad yra nenuostolingai veikianti pakankamai lėšų ir turto turinti įmonė, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tarp šalių kilusio ginčo teisminis nagrinėjimas gali užtrukti ir atsakovo turtinė padėtis per ilgą laiką gali pasikeisti. Be to, dalis atsakovui priklausančio turto, esančio Taikos g. 32A, Klaipėdoje, yra įkeista. Nors atsakovas nurodo 38 800 000 Lt šio turto rinkos vertę, tačiau teismui priėmus sprendimą, kuris gali būti palankus ieškovui, hipoteka gerokai apsunkintų ieškovo galimybes išieškoti jam priklausančias sumas iš įkeisto turto. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovo ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų dydis pagal atsakovo pateiktą 2007 m. gruodžio 31 d. balansą sudaro 22 817 433 Lt, o grynasis pelnas 2007 metais buvo bene perpus mažesnis nei 2006 metais.Atsakovas skunde teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės trikdo atsakovo veiklą, tačiau nenurodo, kaip konkrečiai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas gali pakenkti atsakovo santykiams su klientais ar tiekėjais.Apeliantas skunde nurodo nesąžiningą ieškovo elgesį, pasireiškiantį tuo, jog jis subrangovams išsiuntė pranešimus. Pažymėtina, kad šiuose pranešimuose ieškovas nenurodė jokios melagingos informacijos, be to, dėl atsakovo vengimo atsiskaityti su ieškovu sutriko pastarojo galimybės atsiskaityti su verslo partneriais, todėl buvo būtina juos informuoti apie mokėjimų vėlavimo priežastis.Vykdant nutarties dalį dėl statomo objekto apsaugos užtikrinimo, šio objekto saugotoju paskirtas pats atsakovas, todėl jis turi užtikrinti įrodymų išsaugojimą.
Šalies argumentai
Vėliau ieškovas UAB ,,Constructus“ kreipėsi į teismą su prašymu atsižvelgti į papildomai paaiškėjusias aplinkybes. Prašyme nurodo, jog jau priėmus skundžiamą nutartį, kuria areštuotas turtas uždraudžiant disponuoti ir kitaip jį suvaržyti, atsakovas 2008 m. rugpjūčio 22 d. ir atitinkamai 2008 m. rugpjūčio 25 d. pakeitė įkeisto turto hipotekos sąlygas – pakeitimais buvo 1 448 047,27 eurais didinamas hipoteka užtikrintos prievolės dydis. Hipoteka užtikrintos prievolės dydžio padidinimas sudaro galimybę hipotekos kreditoriui pirmumo teise išieškoti didesnes sumas iš įkeisto turto.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo reiškiamą didelę ieškinio sumą – 7 084 201 Lt, turėjo pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir, areštuodamas minėtos vertės atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant arba jo esant nepakankamai - skolininko pinigines lėšas, neviršijant ieškinio sumos, nepažeidė įstatymo (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 3 p.). Neturi pagrindo atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog, teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, tokio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apelianto motyvai, jog jis yra stabiliai veikianti, pelninga įmonė, nepaneigia apygardos teismo išvados, jog ateityje priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Juolab kad, kaip matyti iš ieškovo pateiktų paaiškinimų, 2008 m. rugsėjo 26 d. Centrinės hipotekos įstaigos išrašo duomenų, atsakovas 2008 m. rugpjūčio 22 d. ir 2008 m. rugpjūčio 25 d., t. y. jau priėmus skundžiamą teismo nutartį, pakeitė įkeisto turto hipotekos sąlygas – padidino hipoteka užtikrintos prievolės dydį. Kaip žinia, hipoteka užtikrintos prievolės kreditorius turi pirmumo teisę išsiieškoti pinigus iš įkeisto turto. Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą abejoti apelianto teiginių pagrįstumu (CPK 178 str.).
Nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į šalių interesų pusiausvyros principą. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Klausimą, kokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti konkrečiu atveju, sprendžia teismas savo nuožiūra, svarbiausia, jog taikoma priemonė būtų tinkama tikslui pasiekti ir ekonomiška. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštavo ginčo sumos atsakovo nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir tik nesant tokio turto nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog būtent toks minėtų priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje-komercinėje veikloje. Taigi teismas pagrįstai taikė tokias priemones, kurios ne tik kad padeda užtikrinti ieškinį, tačiau leidžia atsižvelgti ir į atsakovo interesus. Atkreiptinas dėmesys, jog tai nepaneigia atsakovo teisės bylos nagrinėjimo metu CPK 146 straipsnio pagrindu kreiptis į teismą su prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai neinformavo jo apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, yra atmestini. CPK 148 straipsnio pirmoji dalis suteikia teismui teisę klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus apie tai atsakovui, jeigu yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui pačiam, įvertinus bylos aplinkybes, spręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tikslinga nagrinėti pranešus atsakovui ar jam nepranešus, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė priežastis, dėl kurių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus atsakovui, t. y. teismas nurodė, kad prašymas nagrinėjamas nepranešus atsakovui, siekiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nesukelti trukdymų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vien minėtos normos pažeidimas nebūtų pakankamas pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Apeliantas skunde nurodė, jog skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai įpareigojo antstolį užtikrinti įrodymus, konstatuojant faktines aplinkybes apie ieškovo atliktų darbų apimtis statybos objekte – pastato, esančio Taikos g. 32A, Klaipėdoje, statybos aikštelėje, bei šio objekto apsaugą, nes Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 31 d. nutartimi paskyrė ginčo objekto statybos aikštelės saugotoju UAB ,,Žaliasis tiltas“ ir ši nutartis jau yra antstolio realiai įvykdyta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tiek motyvuojamojoje, tiek rezoliucinėje skundžiamos nutarties dalyje aiškiai nurodyta, kad antstoliui pavedama konstatuoti faktines aplinkybes (taip pat ir apie pastato, esančio Taikos g. 32A, Klaipėdoje, apsaugą). Tokia pirmosios instancijos teismo nutartis neprieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 31 d. nutarčiai, kuria minėto objekto saugotoju paskirtas UAB ,,Žaliasis tiltas“.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 147 straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.