Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko vyresniojo inspektoriaus nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2010 m. sausio 19 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK VTS Kelių policijos poskyrio viršininko vyresniojo inspektoriaus nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 145 str. 2 d., 31 str. 1 d. 1 p., 32 str. 1 d. 5 p. nubaustas 700 litų bauda už tai, kad jis 2010 m. sausio 7 d. 10³⁰ val. Šiaulių rajone kelio Aleksandrija – Ginkūnai 2 km vairavo savaeigį kraną „KATO“, kurio bendras plotis 2,65 m, kai leistinas maksimalus plotis – 2,55 m, neturėdamas leidimo viršyti maksimalaus pločio bei šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – K.E.T.) 213 p.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. bei jo atstovas advokatas prašo paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti. Jis nurodė, kad sustabdžius ir pamatavus kraną, jis su pareigūnais dėl pažeidimo nesiginčijo, kadangi krano techninių duomenų mintinai nežinojo, tačiau jam pasirodė keista, kad niekas anksčiau jam nebuvo minėjęs, jog jo vairuojamos transporto priemonės matmenys neatitinka nustatytų reikalavimų. Pareigūnai pamatavo krano plotį, jis pats nematavo jo. Nei žodžiu, nei surašytame protokole pareigūnai nenurodė, kokiame norminiame akte yra nustatytas leidžiamas 2,55 m maksimalus plotis ir kokio norminio akto reikalavimus jis pažeidė. Pareigūnai pamatavo krano plotį iš transporto priemonės galo, tačiau jis atidžiai nežiūrėjo, kaip vykdomas matavimas. Krane nėra primontuota jokių papildomų mechanizmų ar detalių, kurios nebūtų nurodytos šios transporto priemonės techniniame įrenginio pase. Tą pačią dieną grįžęs į UAB „Mobusta“ viršininkui papasakojo apie įvykį su policijos pareigūnais ir tik tada sužinojo, kokie tikslūs krano, kurį vairavo, išmatavimai. Visus reikalingus dokumentus jis turėjo ir juos pateikė policijos pareigūnams. Jam atrodo, kad kranas atitinka jo techniniame pase nurodytus parametrus, todėl nesutinka su paskirta administracine nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas papildomai nurodė, kad

iš teismui pateiktos krano schemos matyti, kad toje vietoje, per kurią matavo, yra krano variklio radiatoriaus grotelės, todėl ties ta vieta susidaro iškilimas ir matavimo juostelė negalėjo būti laikoma tiesiai, matyt, dėl šios priežasties atsirado matavimo paklaida. ATP protokolas buvo surašytas visiškai nepagrįstai, kadangi, atlikus kontrolinį krano pločio matavimą, paaiškėjo, jog krano plotis yra ne 2,65 m, o 2,59 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ATP protokolas administracinėje byloje yra laikomas pagrindiniu procesiniu dokumentu. ATP protokolui keliami reikalavimai yra numatyti ATPK 260 str. 1 d., kur nurodyta, kad ATP protokolas privalo būti surašytas tiksliai, turi būti nurodyta ne tik pažeidimo esmė, bet ir padaryto pažeidimo data, laikas, pažeidimą atitinkantis teisės aktas, tačiau šiame ATP protokole nėra nurodytas teisės aktas, kuriame būtų nustatytas tokios transporto priemonės leistinas plotis, kurį draudžiama viršyti.

Vairuojant tokio pločio transporto priemonę, kurią vairavo G. B., nebuvo reikalingas specialus leidimas, nes 2002 m. vasario 18 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66 patvirtintas „Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės“ 2.1. punktas numato, kad visų kelių transporto priemonių leidžiamas plotis – 2,55 metro. Tačiau 2006 m. balandžio 20 d. susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-150 25 p. numato, kad transporto priemonei, kurios plotis viršija leidžiamą plotį iki 9 cm įskaitytinai, leidžiama važiuoti be leidimo. Pagal techninį įrenginio pasą G. B. vairuoto krano plotis yra 2,62 metro. Kadangi leistinas plotis yra 2,55 metro, vadovaujantis paminėto įsakymo norma, kranui nebuvo reikalingas leidimas, nes jo plotis viršijo leistiną plotį tik 7 cm. Gali kilti abejonių dėl to, ar 2006-04-20 susisiekimo ministro įsakymas gali būti taikomas Lietuvoje, nes įsakymą vertinant tiesiogiai, jis galiotų tik įvažiuojančioms į Lietuvą transporto priemonėms bei važiuojančioms Lietuvos keliais. Jei būtų taikoma ši nuostata, būtų pažeistos G. B. teisės bei lygiateisiškumo principas, t.y. tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos Sąjungos bendrijos narių ūkio subjektai turi turėti vienodas teises bei vadovautis tais pačiais norminiais aktais. Jei 2006-04-20 susisiekimo ministro įsakymas būtų taikomas tik užsienio šalims (Europos Sąjungos bendrijos narėms), būtų diskredituojami Lietuvos Respublikos ūkio subjektai, nes jiems būtų taikomi griežtesni apribojimai, nei kitoms Europos Sąjungos narėms, todėl dėl išdėstytų aplinkybių prašo panaikinti 2010-01-19 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK VTS KPP viršininko nutarimą, kuriuo G. B. buvo paskirta administracinė bauda, ir administracinę bylą nutraukti.

Administracinė nuobauda paliktina nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. skundas atmestinas, nes skiriant administracinę nuobaudą buvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos administracinės bylos aplinkybės ir parinkta administracinė nuobauda, atitinkanti padarytą teisės pažeidimą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. skunde nepripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, nurodytą surašytame ATP protokole ir nutarime, mano, kad jo vairuotas kranas atitiko keliamus transporto priemonėms techninius reikalavimus ir specialus leidimas nebuvo reikalingas. Tokia jo pozicija, teismo nuomone, nėra pagrįsta, nes yra paneigiama byloje surinktais objektyviais įrodymais.

Kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos (b.l.15), ATP protokolas ir nutarimas G. B. buvo surašyti už tai, kad jis 2010 m. sausio 7 d. 10³⁰ val. Šiaulių rajone kelio Aleksandrija – Ginkūnai 2 km vairavo savaeigį kraną „KATO“, kurio bendras plotis 2,65 m, kai leistinas maksimalus plotis – 2,55 m, neturėdamas leidimo viršyti maksimalaus pločio. Kadangi bylos nagrinėjimo metu tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek jo atstovas iškėlė teismui abejonių dėl atlikto matavimo tikslumo ir pateikė teismui savaeigio krano „KATO KR – 300“ išmatavimų lentelę (b.l.34), iš kurios matyti, jog minėto krano maksimalūs pločio matmenys yra 2,62 m, ką patvirtina ir techninio įrenginio paso kopijoje (b.l.9-10) duomenys, tai teismas paskyrė atlikti kontrolinį minėto krano matavimą (b.l.33). Atlikus kontrolinį matavimą (b.l.38-42) buvo nustatyta, kad išmatuoto savaeigio krano „KATO KR – 300“, valst. Nr. 2657 LE, plotis yra 2,59 m. Matuojama buvo ta pačia matavimo priemone – nemetaline rulete Nr. 017, kuriai yra galiojanti metrologinė patikra (b.l.23), dalyvaujant tiek įmonės atstovams, tiek pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, todėl šio matavimo teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti. Tiesa, kontroliniame matavime dalyvavęs policijos pareigūnas D. R. prie kontrolinio matavimo medžiagos pateikė savo tarnybinį pranešimą (b.l.42), kuriame nurodo, kad pirminio matavimo metu prie krano buvo primontuotos papildomos metalinės detalės. Teismas šį aiškinimą atmeta, nes teisme apklausiant liudytojais policijos darbuotojus D. R. ir A. V. (b.l.28-29) jie nenurodė, kad pirminio matavimo metu prie krano būtų pritvirtintos kokios nors papildomos konstrukcijos ir nurodė, kad matavo krano gale nuo vienos atraminės kojos kraštinio taško iki kito. Taip pat prie kontrolinio matavimo medžiagos yra pateiktos fotonuotraukos (b.l.39-41), kuriose neužfiksuoti kokie nors konstrukciniai krano pakeitimai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog surinktais byloje įrodymais yra patvirtinta, kad savaeigio krano „KATO KR – 300“, valst. Nr. 2657 LE, plotis yra 2,59 m, todėl yra būtina nustatyti, ar tokio pločio transporto priemones galima be specialaus leidimo eksploatuoti Lietuvos teritorijoje.

Reikalavimus, nustatančius maksimalų leidžiamą transporto priemonių plotį, numato 2002 m. vasario 18 d Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“, kurio 2.1. p. nurodyta, kad maksimalus leidžiamas visų kelių transporto priemonių plotis yra 2,55 m, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta, jog G. B. vairuoto savaeigio krano plotis yra 2,59 m, konstatuoja, jog tokios transporto priemonės eksploatavimui buvo reikalingas specialus leidimas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nuobauda paskirta nepagrįstai ir vadovavosi 2006 m. balandžio 20 d. susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-150 25 p., numatančiu, kad transporto priemonei, kurios plotis viršija leidžiamą plotį iki 9 cm įskaitytinai, leidžiama važiuoti be leidimo. Teismas su tokia interpretacija nesutinka ir atkreipia dėmesį į tai, kad 2006 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-150 „Dėl mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones mokėjimo, administravimo ir kontrolės įgyvendinimo tvarkos, mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ skirtas nustatyti mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones mokėjimo, administravimo ir kontrolės įgyvendinimo tvarką, mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarką. Tuo tarpu minimu Įsakymu patvirtinto „Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo“ (toliau tekste – Aprašas) 2. p. yra numatyta, kad maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiama ašies (ašių) apkrova, leidžiama bendroji masė yra patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“, t.y. nukreipia į teismo jau anksčiau minėtą Įsakymą, nustatantį transporto priemonių maksimalius matmenis, svorius ir ašies (ašių) apkrovas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo nurodytas Aprašo 25.p. numato, kad „kai nustatoma, kad transporto priemonės (jų junginio) faktiniai matmenys viršija maksimalius leidžiamus: ilgį – iki 1 m (įskaitytinai), aukštį – iki 10 cm (įskaitytinai), plotį – iki 9 cm (įskaitytinai) ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova viršija leidžiamą iki 0,6 t, ir (ar) faktinė bendroji masė viršija leidžiamą iki 1 t, – tokiai transporto priemonei (jų junginiui) leidžiama įvažiuoti į Lietuvos Respubliką per muitinės postus ir važiuoti valstybinės reikšmės keliais be leidimo. Šio punkto nuostatos dėl ilgio viršijimo netaikomos pakrautiems autovežiams (automobiliams su priekaba), kurių ilgis negali viršyti 20,75 m.“, todėl teismas, analizuodamas minėto punkto tekstą, konstatuoja, jog jis gali būti taikomas tik transporto priemonėms, įvažiuojančioms į Lietuvos Respubliką per muitinės postus, t.y. jis jokiu būdu netaikomas transporto priemonėms, nuolat eksploatuojamoms Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi G. B. pats nurodė, kad jis pažeidimo užfiksavimo dieną išvažiavo iš įmonės teritorijos, esančios Vaidoto gatvėje Šiauliuose, ir vyko į Kairius Šiaulių rajone remontuoti krano techninę dalį (b.l.28), tai akivaizdu, jog nurodytus Aprašo 25. p. reikalavimus taikyti G. B. vairuoto savaeigio krano „KATO KR – 300“, valst. Nr. 2657 LE, atžvilgiu jokio pagrindo nėra.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas taip pat kaip priimto nutarimo neteisėtumo pagrindą nurodė tai, kad ATP protokolas privalo būti surašytas tiksliai, turi būti nurodyta ne tik pažeidimo esmė, bet ir padaryto pažeidimo data, laikas, pažeidimą atitinkantis teisės aktas, tačiau šiame ATP protokole nėra nurodytas teisės aktas, kuriame būtų nurodytas tokios transporto priemonės leistinas plotis, kurį draudžiama viršyti. Administracinė nuobauda G. B. yra paskirta pagal ATPK 145 str. 2 d., numatančią atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Teismo nuomone, pagal savo struktūrą šis kodekso straipsnis negali būti tiesiogiai priskirtas blanketinei normai, todėl nuoroda į konkretų poįstatyminį aktą nebūtina. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad surašytame ATP protokole yra nurodyta, kad pažeisti K.E.T. 213 p. numatyti reikalavimai, t.y. nesilaikyta reikalavimo, kad transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, kad nei surašant ATP protokolą, nei priimant nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės nebuvo pažeistos, nes pažeidimo esmė šiuose dokumentuose yra aiškiai apibrėžta, nurodyta, kokie nustatyti transporto priemonės išmatavimai ir kokie yra leidžiami maksimalūs transporto priemonės išmatavimai (plotis) bei nurodyta, jog viršijus maksimalius matmenis reikalingas specialus leidimas, kurio G. B. neturėjo.

Teismas nagrinėjamu atveju nesvarsto galimybės taikyti ATPK 30¹ str., nes nėra nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustačius jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – asmuo yra baustas pagal ATPK 123 str. 1 d. – pagal susiformavusią teisminę praktiką paskirtos administracinės nuobaudos švelninimas ATPK 30¹ str. pagrindu yra negalimas.

Paskirta administracinė nuobauda atitinka padarytą administracinį teisės pažeidimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, be savo samprotavimų ir situacijos interpretavimo sau palankia linkme jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė, todėl paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. l p.,

nutarė:

Skundo nepatenkinti ir palikti nepakeistą 2010 m. sausio 19 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK VTS Kelių policijos poskyrio viršininko vyresniojo inspektoriaus nutarimą, kuriuo G. B. pagal ATPK 145 str. 2 d., 32 str. 1 d. 5 p. paskirta 700 (septynių šimtų) litų bauda.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.