Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-24-573/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-29
Bylos Nr.
1-24-573/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28765-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Nukentėjusysis
G. K.
Kaltinamasis
M. K.
Advokatai
Marytė Vietaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-24-573/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28765-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.5.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, nukentėjusiajam G. K., jo atstovei advokatei M. V., kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui G. U., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kauno m., gyvenantis (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centre, teistas:

1) 2011-11-09 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. l d. - 5 MGL bauda;

2) 2013-04-02 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. l d. - laisvės apribojimas 1 m., paskirta bausmė subendrinta su 2011-11-09 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas l m. ir 5 MGL bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. kaltinamas tuo, kad 2015-05-19 - 2015-05-21 laikotarpyje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kauno r., išpjovęs šoninę sienelę, iš seifo pagrobė 11700 eurų, padarydamas nukentėjusiajam G. K. 11700 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis M. K. kaltės nepripažino, iš jo parodymų matyti, kad jis 2015 m. gegužės mėn. pradžioje išvažiavo į Olandiją, iš karto po įvykio, kai buvo tėvo sužalotas ir dėl kurio buvo kviesta policija, ir grįžo birželio mėnesį. Dirbo Olandijoje ,,(duomenys neskelbtini)“ valymo tarnyboje kambarių tvarkytoju, turėjo kontraktą 6 mėnesiams, tačiau jį nutraukė anksčiau, nes nebuvo darbo. Olandijoje jo kortelę, pinigus (kelis šimtus eurų), telefoną ir pasą pavogė, dėl vagystės kreipėsi į policiją, po to į Lietuvos ambasadą. Olandijoje gyveno benamių įstaigoje. Tai galėtų patvirtinti A. R., jis buvo priskirtas jį globoti, kelionei į Lietuvą nupirko bilietus. „(duomenys neskelbtini)“ vadinasi ta įstaiga. Grįžo iš Olandijos ir birželio 26 dieną buvo patalpintas į reabilitacijos centrą Molėtuose, buvo sunkioje būklėje. Buvo sulaikytas Molėtuose, policijos komisariate viršininkas pasakė, už ką sulaikytas, t. y. už 11000 eurų. Jis pasakė, kad gal kada ir 1000 paėmė. Vežant į Kauną lengvuoju automobiliu, policininkai jį klausinėjo visokių dalykų, minėjo, kad „tai draugiškas pokalbis ir ką tu čia pasakysi nėra svarbu“, sakė, kad kalba „laikui užmušti“. Jis, kad viskas greičiau vyktų, ir jiems pasakė, kad paėmė 1000 eurų. Jie pasakė, kad išpjauta buvo sienelė. Jis daug nešnekėjo, bet kai policininkai pasakė kad 11000, suprato, kad tai nejuokinga. Neėmė ir 1000 eurų. Kiek tėvas turi seifų, yra matęs. Nė vieno netikrino. Jam nebuvo žinoma kokia pinigų suma buvo laikoma seife ir kiek tėvai turėjo pinigų. Kai tėvai patys namie būdavo, raktus nuo namų Kulautuvoje duodavo tik kad vartus atsirakintų. Duodavo kelioms valandoms, pusdieniui. Namuose būdavo padedant kažką. Kai atvažiuodavo, liepdavo ką nors daryti, tai žolę, tai medžius, tai malkas pjauti. Kai tėvų namuose nebūdavo, jam neleisdavo atvažiuoti. Kampiniu šlifuokliu lentas, rąstelius pjovė, nes su juo greičiau. Namuose pjūklas senai buvo sugedęs. Su šlifuokliu betono nėra pjovęs. Per 2015 metus visus įrankius yra panaudojęs. Pavasarį, gal savaitę, per tas dvi savaites buvo namuose, tarp išvažiavimų. Dirbo tik su medžiu, pjūklu. Rankinį ir kampinį šlifuoklį naudojo. Benzininio nenaudojo, o elektrinis buvo lygtai sugedęs. Pjovė su kampiniu šlifuokliu, nes taip greičiau nei su pjūklu. Tėvas matė jį dirbant. Tėvo jis neklausydavo, tėvas jo į namus neįleisdavo, smurtą jo atžvilgiu naudojo. Su motina santykiai normalūs. Buvo suteiktas panaudai butas Mickevičiaus gatvėje, tėvas pasiūlė. Nuo šio buto raktus turėjo mama ir tėvas. Tokių akinių, kurie buvo rasti tame bute, jis neturėjo. Jis turi mėlynus akinius, kuriuos ir reabilitacijoje dabar turi. Pažįsta J., ji kaimynė, santykiai normalūs. Ji su mama labiau bendrauja.

Iš 2016-02-04 Lietuvos Respublikos ambasados Nyderlandų karalystėje rašto Nr. (53.5.4.7)SD53-85 matyti, kad M. K. į ambasadą kreipėsi 2015-05-27, pateikė policijos raportą, iš kurio matyti, kad Lietuvos Respublikos paso pasigedo 2015-05-25 12 val. (2 t., b. l. 83).

Iš nukentėjusiojo G. K. parodymų matyti, kad kaltinamasis – jo sūnus. 2015 m. gegužės 21 dieną apie 11 val., prireikus pasiimti pinigų, pastebėjo išpjautą seifą, tuomet visi buvo išvykę iš namų. Tada paskambino į policiją. Eidavo į tą seifą kas antrą dieną pasiimti pinigų kasdienėms išlaidoms. Atsidaręs seifą pamatė dulkių masę, seife viskas suversta. Seife buvo dokumentai, žemės sutartys, nuomos sutartys, banko dokumentai, išrašai. Pastebėjo, kad toje seifo dalyje nelikę nė vieno euro, buvo 11700 eurų, jie buvo surišti gumele. Veda užrašų knygelę, todėl žino kiek buvo pinigų. Visi pinigai eurais buvo. Buvo pinigai įvairiom kupiūrom, po 200, po 500. Pinigai buvo supakuoti, viena iš Ūkio banko buvo juostelė. Dingo pinigai gauti iš Ūkio banko. Buvo gumele keli pakeliai perrišti, kiti buvo nerišti. Iš Ūkio banko gavo litais, juos konvertavo Swedbanke į eurus ir įdėjo į įmautę. Viršuje seifo buvo nepaliesta, kadangi buvo išpjautas šonas, todėl viršuje liko gal 1500-2000 eurų. Iš karto suprato kieno tai darbas. Tuo metu namuose ir žmona, ir dukra, ir jis būdavo. Žmona sūnui raktus nuo namų duodavo. Tarp jų buvo geri santykiai. Signalizacijos nejungdavo, nes šuo kieme buvo, vyko judėjimas. Tą dieną jam žmona sakė: ,,ko tu čia namuose taip ilgai“. Žmonai pasakė, kad greitai išvažiuos, o ji vis klausinėjo kada. Iš vakaro ir ryte jautė metalo pjovimo kvapą, pagalvojo, kad kvapas iš kaimynų. Sūnų matydavo kas antrą dieną Kulautuvoj, būdavo pas draugelius, nakvodavo. Sūnus nedirba, niekur nesimoko. Motina jam pastoviai siųsdavo pinigų po 200 eurų. Dėl jo visi konfliktai vykdavo. Kiek surasdavo sūnui darbų, tai paskui gėda būdavo prieš žmones. Iš namų paprastai išvažiuoja 10.30 valandą, grįžta apie 21 valandą. Tą dieną, kai buvo vagystė, žmona pastoviai skambinėjo kada grįš. Vagystės paaiškėjimo dieną žmona pasakė, kad sūnaus jau Lietuvoje nebuvo. Seifas buvo lentelėmis apkaltas, atrodė, kad ten spintelė, šalia stovėjo senovinė spinta. Spintos vienas net nepastumsi, nors tai įmanoma vienam padaryti turint laiko, parketas slidus. Gero pusvalandžio reikia. Po to reikėjo ją užtraukti. Seifas metalinis, tarp dviejų metalinių sienų dar buvo betono užpildas. Su J. pasisveikina, nesipyksta. Ji apie 200 metrų priešais juos gyvena. Su ja jokių reikalų neturėjęs. Vienodai ir jis, ir žmona su ja bendrauja. Kartais veranda būdavo palikta nerakinta. Tik miegamasis, garažas būdavo užrakinti. Mėnesį prieš vagystę veranda visada būdavo atrakinta. Seife dokumentus, pinigus laikė ir akiniai nauji dar buvo. Tuos akinius rado bute Mickevičiaus g. 39, kur sūnus gyveno. Jis akinių net nečiupinėjo. Atidarė spintelę ir prie patalynės buvo akiniai, dar žolės buvo kažkokios. Yra malkoms pjauti ne vienas pjūklas. Pjūklų, rankinių pjūklų yra visas ūkinis, kokių tik nori. Prie visų įrankių sūnus priėjo. Jie buvo ūkiniame pastate, malkinėje, jų jis nerakindavo. Rakindavo tik seifą, alkoholinius gėrimus, garaže dviratį, motociklą. Kad kampiniu šlifuokliu būtų galima pjauti malkas, dar nėra girdėjęs, nes jis skirtas metalui pjauti. Mickevičiaus gatvėje esančiame bute sūnus apsigyveno jo iniciatyva, nes pastoviai per jį būdavo streso būsena. Sūnus retkarčiais tik paprašius padėdavo, bet sunkiai. Neįmanoma paskutiniu laiku buvo su sūnumi susišnekėti. Gegužės 2 dieną, kai policija buvo kviečiama, jis grįžo ar prisiuostęs, ar prisibadęs, virtuvėj kažką barškino, burbuliavo, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis delnu sūnui trinktelėjo, sakė eiti miegoti. Motina (žmona) atsikėlusi paskambino policijai. Tai buvo vienintelis kartas, kai nesusilaikė. Sūnus pats jį ne kartą yra vijęsis. Kad sūnus vartoja narkotikus įtarė jau prieš 2 metus. Sūnus su pjūklu pjaudavo malkas, o kad malkas pjautų su šlifuokliu, nematė.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis G. K. savo iniciatyva tyrimui pateikė akinius nuo saulės RAY BAN, buvusius apvogtame seife ir kuriuos nukentėjusysis, jo teigimu, rado bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame gyveno sūnus M. K., 2 korteles, pateikti daiktai apžiūrėti ir prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos (t. 1, b. l. 34, 35-38, 39).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis G. K. parodė vietą bute, kur rado iš seifo pagrobtus akinius nuo saulės RAY BAN (t. l, b. l. 40-42).

G. K. pateikė 2015-03-13 AB „Swedbank“ bei 2012-02-28 AB „Ūkio bankas“ raštus, pagrindžiančius, jog „Ūkio“ banke jis turėjo 40000 € piniginį indėlį, o AB „Litgrid“ už žemės nuomą pervedė 12337,20 Eur (t. l, b. l. 43-48).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs G. K. pateikė sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2015 m. sausio 30-31 d. grynais iš banko sąskaitos jis išėmė 12000 eurų (t. 2, b. l. 68).

Iš liudytojo G. M. parodymų matyti, kad kaltinamojo nepažįsta, yra policijos pareigūnas. Atsimena, kad vasaros viduryje viršininkas liepė nuvažiuoti į Molėtus ir atvežti šį pilietį. Kolega vairavo automobilį. Kiek pavažiavęs jis (kaltinamasis) pradėjo sakyt, kad pavogė iš tėvo seifo pinigus, pasakojo, kad pavogė 1000, o kaltina, kad pavogė 11000. Jis (kaltinamasis) pasakojo, kad su tėvu santykiai sudėtingi. Jis tik pažiūrėjo kas per asmenybė. Važiavo su A. M.. Prie šios bylos iki to momento nedirbo. Jis (kaltinamasis) elgėsi ramiai, pats pradėjo pasakoti. Jis jam sakė, kad tarp jų keisti santykiai. Sakė, kad reabilitacijos centre gydosi, kad jis (kaltinamasis) apsvaigęs jiems nekilo įtarimas. Jis (kaltinamasis) sakė, kad išpjovė seife skylę elektriniu įrankiu. Jis kaltinamajam sakė, kad „kai būsi apklausiamas, pasakyk teisybę“. Jis (kaltinamasis) sakė: „papasakosiu kaip viskas buvo“. Jį sulaikė Molėtų policijos pareigūnai. Jis kaltinamojo neklausinėjo, kaltinamasis pats norėjo pasipasakoti. Jis sakė: „nori, pasakok, šnekėk“. L., vedusiam tyrimą, pasakė ką kaltinamasis jam pasakojo. Jo bendravimas su sulaikytuoju vyko pagal konvojavimo taisykles, tai jei jis (kaltinamasis) kalba, tai bendrauti jis jam (kaltinamajam) leido. Kaltinamasis norėjo kalbėti. Jis kaltinamojo neklausinėjo, kaltinamasis norėjo išsipasakoti. Jis jo (kaltinamojo) neapklausinėjo. Žmogus laisva forma jam pasipasakojo.

Iš liudytojos D. J. parodymų matyti, kad pažįstu abu, jokių santykių nepalaiko. Paskambino jos vyrui nukentėjęs G. ir paklausė: „ar nematėt ko nors tą dieną“. Tą dieną, t. y. dieną, kai turėjo būti vežamos šiukšlės, trečiadienį, ryte ji matė, kad M., nors tuomet kitaip atrodė, kūdesnis, ėjo nuo namų į Miško gatvę. M. matė gal iš 60 metrų, o gal ir didesnio atstumo, būdama savo kieme, matė jį šonu. Suprato, kad M., nes jį pažįsta. Jis jos gal nematė. Jei būtų matęs, gal pasilabinęs būtų. Jis ėjo Šermukšnių gatve link Miško gatvės, rankose jis nieko nesinešė, ant nugaros kažką turėjo, lyg krepšį. Jokio veiksmo eidamas neatliko. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 54-55) liudytoja nurodė, kad ji girdėjo garsą kaip į šiukšliadėžę išmestų sunkesnį daiktą. Kas išmetė, ji nematė, tik garsą išgirdo. Daugiau žmonių tada gatvėje nebuvo. Buvo išmesta į konteinerį prie K. namų, kitų šiukšliadėžių ten nebuvo. Išmetimo garsas buvo ir pamanė, kad į šiukšlių dėžę išmetė, nes tą dieną buvo šiukšlių vežimas.

Iš liudytojos D. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2015-05-19 apie 8.30 val. ji matė M. K., einantį nuo savo namų (duomenys neskelbtini) link Miško g. M. pamatė tada, kai išgirdo stiprų, smarkų garsą, sklindantį iš M. K. namų, mano kad tą garsą sukėlė išmestas sunkus daiktas, kuris sukėlė didelį garsą (t. 1, b. l. 55).

Iš liudytojos E. K. parodymų matyti, kad kaltinamasis yra jos sūnus, tėvas apkaltino sūnų vagyste. Ji išvažiavo į darbą kai atvyko policija. M. buvo namuose paskutinį kartą prieš įvykį gal kokios 5 dienos atgal, tiksliai neatsimena. Su juo mieste susitikdavo, kartais jis atvažiuodavo į Kulautuvą, ateidavo pas ją į darbą pasišnekėti. Tą dieną, apie 11 valandą išvažiavo į darbą, o prieš tai atsikėlė 8.30 valandą, nieko neįprasto namuose nebuvo. Tik G. atsidarė seifą dar prie jos. Apie kvapą ar buvo tą dieną negali pasakyti, nes turi alergiją. Šiukšlių ji niekada neneša. G. šiukšles neša. G. sakė, kad išplėšta, sako: „kviesiu policiją“, atsakė „kviesk“. Ji į tą seifą neįeidavo. Jis ten laikė popierius, dokumentus. Gal kažkiek eurų ar litų turėjo. Pasakė, kad dingo iš seifo, o kiek neįvardijo. Šeimos nariai žinojo apie seifą. Kiek ko buvo seife ji nežinojo. Su M. prieš vagystę mieste buvo susitikusi. Tai buvo gal 5-6 dienos prieš tą įvykį. M. į Olandiją tada ir išvyko. Datų negali pasakyti. Materialiai ji M. padėdavo ir į Olandiją pinigų siųsdavo. G. nuo buto Mickevičiaus gatvėje raktus turėjo, M. turėjo. Kai M. nebūdavo Lietuvoje, raktus ji turėdavo. Nukentėjęs tą rytą kaip visada atsikėlė, pavalgė, gal dar šunį išvedė. Šiukšlių konteineris stovi už vartų, išstūminėti nereikia. Apie vagystę sūnus jai sakė, kad tai nesąmonė. Namas didelis, priežiūros reikėjo, įtampa ištisai būdavo. Šeimoje finansus tvarkė atskirai. Apie vyro pajamas nežinojo. Ji iš namų išsikraustė rugpjūčio mėnesį. Apie vagystę su sūnum kalbėjo telefonu kai jis buvo Olandijoje. Jis ten dirbo viešbutyje, tvarkydavo kambarius. Kad sūnus vartoja narkotikus kada pastebėjo, negali atsakyti. Rėkimas, šaukimas, koliojimasis, agresija buvo ir jos, ir sūnaus atžvilgiu. Buvo konfliktas ir kviesta policija, nes M. valgė, o G. atsikėlė ir pradėjo šaukti, rėkti, trenkė su kumščiu į nosį M.. M. iškvietė policiją. Atvažiavo greitoji, policija, o kol jie nuėjo į greitąją, tai G. grindis valė, kad atėjus policija nematytų. Tėvas išnešdavo sūnaus lovą iš kambario, išmesdavo M. rūbus. Kad G. turi indėlį Ūkio banke ji nežinojo. Kad iš (duomenys neskelbtini) gavo pinigų už nuomą žemės, taip pat ji nežinojo. Sakė, kad turtą pasidalins pagal įstatymą. Gegužės 21 dieną ji pirma iš namų išvyko, G. liko. Ji policijos nesulaukė. Iki J. namų atstumas gal apie 70 metrų.

Iš liudytojo M. G. parodymų matyti, kad pažįsta kaltinamąjį kaip kaimyną. Tik pasisveikina. Gyveno Mickevičiaus gatvėje. Lyg balandžio gale matė kaltinamąjį, su draugu jis buvo. Gegužės vidurys ar galėjo būti, neprisimena. Pasisveikino ir viskas, kai buvo paskutinį kartą susitikę. Į tą butą atėjo jis su draugu. Kai M. nebūdavo, tai kelis kartus matė jo tėvą. Su kaltinamojo tėvu pasisveikindavo, mamos nepažįsta. Balandžio ar gegužės mėnesį nukentėjusįjį matė, neprisimena.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal G. K. pareiškimą, kuriame nurodyta, jog 2015-05-21 pastebėjo, kad išpjovus seifo sienelę pagrobta 10200 eurų, nuostolius žada patikslinti; apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kauno r., į namą buvo patekta per iškeltą rūsio langą ir išlaužus katilinės duris; lauke, šiukšlių konteineryje prie namo rastas plastiko maišelis su betono nuolaužomis ir lapeliu; fotolentelėse užfiksuotas bendras namo, seifo išpjautu šonu vaizdas, taip pat dėžutės, ant kurios rasti piršto pėdsakai vaizdas ir buvimo vieta (t. l, b. l. 4-5, 6-16).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikus papildomą įvykio apžiūrą jos metu paimta tamponas su galimai biologiniu pėdsaku, delno pėdsakas, mikrodalelės nuo seifo angos, 3 pirštų pėdsakai nuo AB „Ūkio bankas“ banknotų perrišimo juostelės Nr. 70117, pirštų pėdsakai, betono gabalas, lakštas, dėžutė, dėžė su maišeliais (t. 1, b. l. 18-21).

Atlikus pirštų, rastų ant kampinio šlifuoklio dėžės pirštų pėdsakų tyrimą, gauta 2015-07-17 specialisto išvada Nr. 20-(U-1417)-IS-l-l 151, iš jos matyti, kad trys pirštų pėdsakai, rasti įvykio vielos apžiūros metu ant kampinio šlifuoklio dėžės, rastos namo verandoje ant palangės, kurie pripažinti tinkamais asmeniui identifikuoti 2015-06-04 specialisto išvadoje Nr. 20-(13-932) IS1-941 (t. l, b. 1.76) , palikti M. K. dešinės rankos didžiuoju pirštu, dešinės rankos bevardžiu pirštu bei kairės rankos didžiuoju pirštu (t. 1, b. l. 81-86).

Iš 2015-05-07 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog 2015-05-02 apie 01.02 val. gautas pranešimas apie Kauno r., (duomenys neskelbtini) smurtą artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu nustatyta, kad pranešėjo G. K. sūnus M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., grįžęs namo pradėjo triukšmauti ir agresyviai elgtis. Atvykus patruliams, M. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno m. Centro PK. Įvykio vietoje smurto požymiai nenustatyti, apklaustas G. K., kuris pareiškimą dėl sūnaus elgesio atsisakė rašyti (t. 1, b. l. 49).

Iš M. K. charakteristikos matyti, kad jis dalyvauja ilgalaikės psichologinės-socialinės reabilitacijos programoje, kurios tikslas keisti psichoaktyvias medžiagas vartojančio žmogaus mąstymą, elgseną, gyvenimo būdą bei formuoti blaivaus ir socialaus gyvenimo įgūdžius. Pas M. K. pastebimi atminties ir mąstymo sutrikimai, dėmesio koncentracijos problemos (t. 2, b. l. 23).

M. K. kaltinamas tuo, kad 2015 m. gegužės 19-21 d. laikotarpyje pagrobė 11700 eurų iš savo tėvų namuose esančio seifo išpjovęs jame skylę. Kaltinimas remiasi nukentėjusio parodymais, kad šią veiką galimai padarė kaltinamasis, liudytojos D. J. parodymais apie tai, kad ji matė kaltinamąjį gegužės 19 ar 20 d. (duomenys neskelbtini), specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog ant kampinio šlifuoklio dėžutės buvo rasti kaltinamojo piršto pėdsakai bei kaltinamojo prisipažinimu pavogus 1000 eurų jį konvojavusiems pareigūnams.

Dėl nukentėjusiojo parodymų. Nukentėjusiojo parodymai iš esmės nuoseklūs, išskyrus parodymus dėl pagrobtos pinigų sumos. Apklausiamas iš karto po įvykio nukentėjęs nurodė, kad buvo pagrobta 10200 eurų, vėliau patikslino, kad pagrobta 11700 eurų. Iš nukentėjusiojo pateiktų dokumentų matyti, kad jis seife galėjo saugoti 11700 eurų, tačiau nustatyti tikslią pinigų sumą iš ištirtų įrodymų nėra galimybės. Pažymėtina, kad nukentėjęs ikiteisminio tyrimo metu siūlė pateikti užrašų knygelę, kurioje jis žymėjosi pinigų judėjimą, tačiau ši knygutė nebuvo apžiūrėta.

Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais ir dalyje dėl akinių nuo saulės vagystės, tačiau nėra pagrindo laikyti įrodytu, kad akiniai nuo saulės, rasti M. K. gyvenamojoje vietoje ir pagrobti iš seifo yra vieni ir tie patys. Akinius suradus, nebuvo imtasi priemonių nustatyti juos identifikuojančius požymius, t. y. nepatikrinta, ar ant jų nėra palikta pirštų antspaudų, nepaimtos mikrodalelės, nepatikrinta akinių kilmė pagal identifikacinį numerį. Nukentėjęs juos atpažino kaip tokius pačius, kurie buvo seife, pagal bendruosius požymius, tačiau nenurodė jokių specialių požymių, leidžiančių juos išskirti iš kitų tokių pačių akinių. Atsižvelgiant į tai, akinių radimo faktas M. K. gyvenamojoje vietoje, nuo kurios raktus turėjo tiek nukentėjęs, tiek jo sutuoktinė, negali būti laikomas įrodymu, kad kaltinamasis pagrobė pinigus iš seifo, kuriame nukentėjęs laikė pinigus.

Dėl liudytojos D. J. parodymų. Vertindamas liudytojos D. J. parodymus, teismas pažymi, kad jie yra nenuoseklūs ir vieni kitiems prieštaraujantys. Apklausta 2015-05-21, D. J. negalėjo nurodyti tikslios datos, kada matė M. K. einantį nuo tėvų namo – 2015 m. gegužės 19 ar 20 d. Toje pačioje apklausoje ji nurodė, kad matė, jog M. K. kažką sunkaus išmetė į šiukšlių konteinerį (t. 1, b. l. 24). Apklausta 2015-05-25 ji jau tvirtino, kad M. K. matė gegužės 19 dieną (t. 1, b. l. 54-55), o apklausta teisme, teigė, kad matė trečiadienį, t. y. tą pačią dieną, kai turėjo būti vežamos šiukšlės. 2015 m. gegužės 19 d. buvo antradienis, o 20 diena – trečiadienis. Be to, apklausta teisme D. J. paneigė, kad matė M. K. išmetantį sunkų daiktą į konteinerį nurodydama, kad vartelių, prie kurių stovėjo šiukšlių konteineris, iš savo sklypo ji negali matyti. Taigi, iš trijų liudytojos apklausų matyti, kad vėlesnėse dvejose apklausose ji visiškai paneigė savo parodymus, duotus ją apklausus įvykio paaiškėjimo dieną, t. y. tą dieną kai turėjo atsiminti geriausiai. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat jos parodymus kad „tą dieną“ ji matė nuo nukentėjusio namų einantį gerokai „kūdesnį“ nei kaltinamasis vyriškį tik iš profilio ir ne mažesniu kaip 60 metrų (pagal nukentėjusiojo parodymus - apie 200 metrų) atstumu, į jos garbų amžių, teismas D. J. parodymus vertina tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitai bylos medžiagai.

Dėl kaltinamojo pirštų antspaudų ant kampinio šlifuoklio dėžutės. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu įrankiu buvo išpjauta anga seife, pats įrankis nerastas ir neapžiūrėtas. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusio, tiek iš liudytojos E. K. parodymų matyti, kad kaltinamasis gyveno namuose, kuriuose įvyko nagrinėjamas įvykis, naudojosi įrankiais, todėl kaltinamojo piršto antspaudo suradimas ant kampinio šlifuoklio dėžutės yra savaime suprantamas dalykas, nesuteikiantis pagrindo daryti išvadą, kad būtent jis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Dėl kaltinamojo prisipažinimo. Kaltinamasis neneigė, kad pasakė jį konvojavusiems iš Molėtų į Kauną pareigūnams, jog pavogė iš tėvo 1000 eurų, tačiau paaiškino tai pasakęs, siekdamas kad pareigūnai nuo jo atstotų. Liudytojas G. M. paaiškino, kad kaltinamasis pats norėjo išsipasakoti ir papasakojo kad iš tėvo seifo elektriniu įrankiu išpjovęs skylę pagrobė 1000 eurų. Šis kaltinamojo pasakojimas, įvertinus jo būklę dėl narkotinių medžiagų poveikio, negali būti vertinamas kaip jo prisipažinimas padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nes kaltinamasis nenurodė nei vagystės laiko, nei patekimo į namą, nei kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių identifikuoti jo pasakojamų įvykių tikrumą, be to, prieštarauja nukentėjusiojo parodymams dėl pagrobtos pinigų sumos.

Nustatyta, kad 2015 m. gegužės 25 d. M. K. kreipėsi į policiją Olandijoje dėl vagystės, o liudytoja E. K. matė jį Kaune penkios dienos prieš 2015-05-21 įvykį, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis išvyko į Olandiją 2015 m. gegužės 16-24 d. laikotarpyje, aktualus yra klausimas, kada iš tiesų buvo padaryta veika. Kaltinime nurodomas pakankamai neapibrėžtas laikotarpis – 2015 m. gegužės 19-21 dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjęs į policiją dėl vagystės kreipėsi 21 d. 11.19 val. Įvertinus nukentėjusiojo dienotvarkę (grįžta namo po darbo apie 21 val., išvyksta iš namų apie 10.30 val.) bei laiką, kada jis pajuto pjaunamo metalo kvapą namuose (2015 m. gegužės 20 d. 21 val.), darytina išvada, kad veika galėjo būti padaryta 2015 m. gegužės 20 d. 10.30-21 val. laikotarpiu.

Iš nukentėjusiojo G. K. parodymų matyti, kad vienam atstumti spintą būtų reikėję apie pusvalandį, iš to seka, kad išpjauti seifą ir po to viską sutvarkyti būtų reikėję iš viso ne mažiau pusantros valandos. Tokiu atveju nusikaltimas galėjo būti baigtas ne anksčiau kaip 12 val. Liudytoja D. J. tvirtina mačiusi M. K. ryte, t. y. bet kokiu atveju prieš nusikaltimą, o tuo metu jos girdėtas sunkaus daikto išmetimo į konteinerį garsas negali būti vertinamas net kaip prielaida, kad tai buvo iš seifo išpjauto betono atliekos. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiajam buvo žinoma, jog kaltinamasis turėjo išvykti į Olandiją 2015-05-20. Įvertinus atstumą ir laiką reikalingą nuvykti mikroautobusu į Olandiją (ne mažiau 24 valandos), akivaizdu, jog jei kaltinamasis iš tiesų išvyko į Olandiją 2015-05-20, įvykio laiku jis įvykio vietoje negalėjo būti. Be to, jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų grįžęs į namus po to, kai buvo pastebėtas liudytojos D. J. iš jų išeinantis, atstūmęs spintą, išpjovęs seifą, pagrobęs pinigus ir sutvarkęs įvykio vietą taip, kad nebūtų likę jokių veikos požymių ir tik tuomet išvykęs į Olandiją taip pat nenustatyta, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas, kad M. K. padarė inkriminuojamą veiką, remiasi prielaida, bet ne byloje esančiais įrodymais.

Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Motyvuojamoji dalis

Taigi, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė dėl didelės vertės svetimo turto vagystės neįrodyta, todėl jis išteisintinas neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

G. K. civilinis ieškinys dėl 11700 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 27-28) atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Byloje 2016-02-01 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1232, kurioje nurodyta, kad advokatė Marytė Vietaitė (t. 2, b. l. 65) teikė antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam G. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 236,37 eurų.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nuspręsta nukentėjusiajam G. K. teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.

Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad kaltinamasis išteisintas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš M. K. nepriteistinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis. Nuosprendžiui įsiteisėjus: popierinė banknotų perrišimo juostelė Nr. 70117, betono gabalas, lakštas, dėžutė nuo kampinio šlifuoklio saugomi Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, palikti saugoti iki bus nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Vieną kompaktinį diską su įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis (t. 1, b. l. 6), palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 - 305 str. ir 307 str.,

nusprendžia:

M. K. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 3 d., padarymo neįrodžius kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą G. K., iš M. K. nepriteisti.

M. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

G. K. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nustatyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Ročys