- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-593-185-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- A. M., J. M.
- Nukentėjusysis
- V. P.
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-593-185-2009-59
Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 1.1.8.1;
2.4.
2009 m. lapkričio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistųjų A. M. ir J. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 181 str. 1 d. ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
J. M. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nubausta laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. M. ir J. M. nuteisti už tai, kad 2008 m. gruodžio 15 d., apie 24 val. įsibrovė į D. Š. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, veikdami bendrininkų grupėje, A. M. panaudojus fizinį smurtą, pagrobė D. Š. ir V. P. priklausantį bendros 320,60 Lt vertės turtą.
A. M. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. gruodžio 16 d., laikotarpyje nuo 10 iki 22.30 val., D. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tris kartus be teisinio pagrindo, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, užvaldė nukentėjusiosios V. P. 1400 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. M. nurodo, kad dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų yra nekaltas, nes jį apkalbėjo. Tačiau, jei teismas padarys priešingą išvadą, prašo skirtą bausmę švelninti. Nurodo, kad laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti abu su žmona, todėl baiminasi, kad jo nepilnamečiai vaikai bus atiduoti vaikų namų globai.
Nuteistoji J. M. apeliaciniu skundu prašo išteisinti. Tačiau, kolegijai pripažinus, kad byloje pakanka jos kaltę grindžiančių įrodymų, prašo skirti bausmę, nenusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad į nukentėjusiųjų butą užėjusi nebuvo, nei maisto produktų, nei pinigų negrobė. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl jos kaltės, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuosprendyje nenurodyta, kodėl teismas vienus įrodymus priėmė, kitus - atmetė. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino. 2008 m. gruodžio 15 d., apie 22 val., nesulaukusi grįžtančio vyro, ėjo ieškoti jo pas kaimyną D. Š.. Įėjusi į D. Š. namo kiemą pastebėjo, kad A. M. ir D. Š. draugiškai atsisveikina. Kas tarp jų įvyko iki jos atėjimo nežino, išdužusio lango nematė, nes jau buvo tamsu. Nusikalstamos veikos nepadarė, į namo vidų įėjusi nebuvo. Gyveno taupiai iš gaunamų pašalpų, todėl reikalauti pinigų iš kaimynų nebuvo reikalo. Mano, kad nutrūkus A. M. ir V. P. santykiams, V. P. jos vyrą apšnekėjo, o D. Š., jai pataikaudamas, pritarė. Jos kaltė grįsta tik vienos liudytojos - P. S. parodymais, kurie vertintini kritiškai, nes ji tiesiogiai įvykio nematė – tik atkartojo sūnaus ir jo sugyventinės V. P. parodymus. Vertinant įrodymus, nuosprendyje pasisakyta tik dėl nukentėjusiųjų duotų parodymų ir visai nevertinti jos parodymai. Nuosprendyje taip pat tvirtinama, kad nukentėjusiųjų ir liudytojos P. S. parodymus iš dalies patvirtina ir A. M. pirmos apklausos parodymai, kurie neteisingai užrašyti (1 t., b. l. 108-112). A. M. parodymai buvo perskaityti ne visi, o jis pats skaityti nemoka. Teismas šios aplinkybės nevertino. Apeliantė nurodo, kad su vyru A. M., kuriam taip pat paskirta laisvės atėmimo bausmė, augina tris nepilnamečius vaikus: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turi įgimtą širdies ydą, kardiologo įskaitoje yra nuo mažens, yra išduotas siuntimas dėl operacinio širdies ydos gydymo. Jai ir vyrui atliekant laisvės atėmimo bausmes, vaikai neteks globos ir priežiūros, kuri ypač reikalinga sūnui Donatui. Yra įrašyti į socialinės rizikos grupės šeimų sąrašą, tačiau Panevėžio socialinių paslaugų centras savo pažymoje priekaištų jų šeimai neturėjo, nurodydami, kad šeimoje švara, tvarka, nei karto patikrinimo metu jos nerado neblaivios, rūpinasi savo vaikais, lankosi pas pedagogus, domisi vaikų mokymosi rezultatais. 2009 07 16 registruota darbo biržoje. Vaikų palikti valstybės globai nenori, mano, kad sūnų Donatą, kuriam reikalinga ypatinga priežiūra, kad jis nepervargtų, laiku pavalgytų ir išgertų vaistus, traumuotų atskyrimas nuo jos. Dėl paminėtų aplinkybių prašo taikyti BK 54 str. 3 d., ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusioji ir prokurorė prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistųjų A. M. ir J. M. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė teisingas bausmes.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamieji A. M. ir J. M. įsibrovė į nukentėjusiojo D. Š. butą, išdaužę lango stiklą ir iš vidaus atrakinę durų užraktą bei A. M. pavartojus fizinį smurtą, pagrobė pinigus ir maisto produktus už 320,60 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu V. P., apklausta du kartus (1 t., b. l. 15-17, 18-21), D. Š., apklaustas keturis kartus, iš jų - vieną kartą ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., b. l. 41-42, 43-45, 47-52, 53-54) bei teisiamojo posėdžio metu analogiškai papasakojo įvykio aplinkybes, jų parodymai nesikeičiantys, išsamūs. Abu papasakojo, kad 2008 m. gruodžio 15 d., apie vidurnaktį išgirdo dūžtantį stiklą verandoje. Nuėjęs į verandą, D. Š. pamatė joje A. M.. Verandos langas buvo išdaužtas. Artūras sudavė jam kumščiu į veidą ir, pastūmęs į kampą, nuskubėjo į buto vidų. Iš paskos į verandą iš lauko užėjo J. M.. A. M. iš V. P. reikalavo pinigų - 500 Lt, o jai atsakius, kad neturi, sudavė 2-3 kartus į galvos sritį. D. Š. puolė ją ginti, abu susistumdė. Pamatęs, kad D. Š. ketina telefonu kviesti pagalbą, A. M. išspyrė telefoną iš rankų ir jį pasiėmė, pažadėjęs grąžinti, kai bus pinigai. D. Š. bandymui išeiti pagalbos į kiemą kelią pastojo J. M.. Tuo tarpu A. M. vėl puolė lovoje gulinčią V. P., šokinėjo su batais ant viso kūno, daugiausia – ant galvos. D. Š. jį nustūmė ir jiedu vėl susikibo. A. M. sudavė kumščiu D. Š. į veidą, jam griuvus, sudavė dar ne mažiau 5-6 smūgius. Kai V. P. puolė jį ginti, A. M. prakirto lūpą ir jai. Tuo metu J. M. pinigų ieškojo rūbų kišenėse, stalčiuose, spintoje, tačiau rado tik banko kortelę, kurią numetė A. M., o šis - V. P.. Nukentėjusioji banko kortelę paslėpė už lovos. Neradęs pinigų, A. M. ėmė reikalauti banko kortelės, kurią V. P. paslėpė. Tampė ją už plaukų, grasino susidoroti. D. Š., ištraukęs iš savo džinsų kišenės, padavė 180 Lt J. M.. Išeidami A. M. ir J. M. pasiėmė verandos spintelėje laikytus maisto produktus ir pasakė, kad ateis rytoj. D. Š. smulkiai atkūrė įvykio situaciją parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 61-65). Jis vidinėje lauko durų pusėje parodė spyną šalia lango, kurį išdaužęs, A. M. atrakino duris ir pateko į namo vidų. Verandoje, kur A. M. sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį, D. Š. parodė krauju aptaškytą kėdutę. Parodė lovą, kurioje gulinčią A. P. A. M. tampė už plaukų, mušė kumščiu į įvairias kūno vietas, šokinėjo ant krūtinės ir galvos, reikalaudamas pinigų. Parodė prieškambaryje kabančius rūbus, kurių kišenes kraustė J. M. ir spintą svetainėje, kurioje ji rado V. P. priklausančią banko kortelę. Ties lova ir siena parodė vietą, kur iš jo rankų iškrito A. M. išspirtas telefonas. Virtuvėje ant sienų, krosnies, svetainėje ant sienos, spintos, kilimo rastos dėmės, panašios į kraują. D. Š. verandoje parodė spintelę, iš kurios nuteistieji paėmė maisto produktus.
Liudytoja P. S. papasakojo, kad jau du metai, kaip A. M. daužo sūnaus D. Š. namo langus, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, yra pavogęs jo telefoną bei sumušęs. 2008 m. gruodžio 16 d., apie 9 val., negalėdama prisiskambinti sūnui, nuėjo pas jį ir pamatė išdaužtą verandos langą. Ant sūnaus D. Š. ir jo sugyventinės V. P. veidų matėsi kraujosruvos. Sūnus papasakojo, kad naktį į butą įsibrovė A. ir J. M.. Jie reikalavo pinigų, kraustė spintą, išeidami išsinešė maistą. Sūnus sakė, kad davė pinigų, kad nebemuštų ir greičiau išeitų. Norėjo bėgti pagalbos pas ją, bet J. M. užstojo kelią. Sakė, kad, A. M. mušant V. P., bandė kviesti policiją, tačiau, tai pamatęs A. M., išspyrė telefoną iš rankos ir jį pasisavino.
Nukentėjusiųjų parodymus šiame epizode patvirtina ir Teismo medicinos specialisto išvados (1 t., b. l. 34 ir 68). Specialisto išvadoje nurodytų ant V. P. kūno kraujosruvų ir muštinių žaizdų lokalizacija atitinka pagal D. Š. ir nukentėjusiosios V. P. pasakojimą apie A. M. nukreiptus smurto veiksmus jos atžvilgiu. Išvadoje nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniam viršutiniam voke, kairėje krūtinės ląstos pusėje, dešinėje plaštakoje, nugaroje, muštinės apatinės lūpos kairės pusės žaizda galėjo būti padaryti tiek smogiant kumščiu, tiek spiriant bei griūnant. D. Š. nustatyta muštinė paviršutinė kairio viršutinio voko žaizdelė, poodinės kraujosruvos vokuose, dešinėje plaštakoje taip pat atitinka nurodytus A. M. smūgius į galvos sritį bei ranką (išspiriant iš rankos telefoną).
A.M. kaltę dėl turto prievartavimo, kurio metu jis per tris kartus, grąsindamas panaudoti fizinį smurtą, užvaldė V. P. priklausančius 1400 Lt., pirmos instancijos teismas pagrindė nukentėjusiųjų V. P. ir D. Š. bei liudytojos P. S. parodymais. V. P. ir D. Š. papasakojo, kad sekančią dieną atėjęs A. M., atsiprašė dėl nakties įvykių ir padėjo D. Š. įdėti išdaužtą stiklą. Po kiek laiko jis vėl atėjo, tačiau šį kartą reikalavo V. P. banko kortelės. V. P. žinojo, kad A. M. pinigų negrąžins, tačiau, norėdama ramybės, padavė kortelę D. Š.. D. Š. A. M. bijojo dėl jo nenuspėjamo charakterio, todėl, paėmęs banko kortelę, drauge su A. M. nuėjo iki Aukštaičių gatvėje esančio bankomato. Išgryninęs 1000 Lt, iš jų 500 Lt atidavė A. M.. Tą pačią dieną, apie 15 val. A. M. atėjęs vėl reikalavo likusių išgrynintų pinigų. D. Š., prieštaraujant V. P., atidavė 400 Lt, manydamas, kad daugiau nebeprašys. Tačiau apie 22 val. A. M. atėjo trečią kartą ir vėl piktai reikalavo pinigų. D. Š. paėmė V. P. banko kortelę, ir, išvažiavęs kartu su A. M., išgrynino paskutinius sąskaitoje buvusius 500 Lt. Pinigus atidavė A. M..
Parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b .l. 61-65) D. Š. parodė bankomatą prie parduotuvės „Vasaris“, Aukštaičių g. 88, Panevėžyje, paaiškindamas, kad 2008-12-16 pirmoje dienos pusėje, atėjęs čia kartu su A. M., išgrynino V. P. priklausančius 1000 litų, iš kurių 500 atidavė A. M.. Grįžęs namo, parodė vietą prieškambaryje, kur, antrą kartą atėjusiam A. M. padavė 400 Lt. Vėl nuvedė pareigūnus prie parduotuvės „Vasaris“, adresu Aukštaičių g. 88, Panevėžyje ir paaiškino, kad čia taksi atvažiavo drauge su A. M.. Palikęs A. M. automobilyje, iš bankomato išgrynino likusius 500 Lt ir visus atidavė A. M..
Kaip minėta, liudytoja P. S. 2008 m. gruodžio 16 d. ryte užsuko pas sūnų D. Š. ir pamatė išdaužtą verandos langą, sumuštus sūnų ir jo draugę. Liudytoja papasakojo, kad antrą kartą pas sūnų ji užėjo po valandos ir išvarė iš jo namų A. M.. Girdėjo, kai išeidamas jis sūnui sakė: „pasakiau tau, kad būtų“. Langas tuo metu jau buvo įdėtas. Sūnus prisipažino davęs A. M. pinigų, nes bijojo dar kartą būti sumuštas. Gyvena šalia sūnaus ir M., todėl vakare vėl matė A. M. sūnaus kieme, rankose jis laikė sūnui dovanotą mobilaus ryšio telefoną, kurio atiduoti nesutiko. P. S. sūnų apibūdino kaip labai ramų ir savęs nesugebantį apsiginti žmogų.
D. Š. parodymus apie pinigų gryninimo aplinkybes patvirtina AB SEB banko V. P. priklausančios kortelės sąskaitos ataskaita (1 t., b. l. 36-37). Iš šios ataskaitos matyti, kad 2008 m. gruodžio 16 d., iš bankomato, esančio Aukštaičių g. 88, per du kartus buvo išgryninti pinigai: pirmą kartą – 1000 Lt, antrą kartą – 500 Lt.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai tikėjo nukentėjusiųjų parodymais, nes neįmanoma, kad keli asmenys vienodai, nuosekliai ir išsamiai, apklausiami daug kartų pasakotų tikrų įvykių neatspindinčias aplinkybes. Jų parodymus patvirtino kiti byloje esantys įrodymai: liudytoja P. S., kuri buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismo medicinos specialistų išvados, AB SEB banko kortelės sąskaitos ataskaita. Nuteistųjų A. M. ir J. M. parodymai pirmos instancijos teismo įvertinti kritiškai, nes nenuoseklūs, jų pasirinktoje gynybos pozicijoje yra daug prieštaravimų. Plėšimo epizode nuteistoji J. M. ne tik neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, bet ir neigia buvusi įvykio vietoje – D. Š. name. Ji tvirtino, kad kai ji 2008 m. gruodžio 15 d. vakare atėjo parsivesti A. M. namo, jis stovėjo su D. Š. jo kieme ir draugiškai atsisveikinėjo, ginčių ir konfliktų nepastebėjo. Taigi, pagal jos versiją, ji atėjo jau po įvykio. Tiek pagal nukentėjusiųjų, tiek pagal A. M. parodymus nustatyta, kad A. M. D. Š. tą naktį mušė, po jo suduotų smūgių į galvos sritį, D. Š. ištino akis, liko ant veido kraujosrūvos, todėl draugiškas atsisveikinėjimas kieme sunkiai įsivaizduojamas. A. M. įtariamojo apklausos metu tvirtino, kad J. M. į D. Š. namą įėjusi buvo (1 t., b. l. 108-110), tačiau po jų abiejų atliktos akistatos parodymus pakeitė ir ėmė sakyti, kad nebuvo (1 t., b. l. 111-112). Pagal V. P. žodžius A. M. ji pažinojo 2-3 metus. Žinojo, kad teistas, nedirbantis, yra anksčiau išdaužęs langą ir pavogęs du telefonus, o dėl jo nenuspėjamo charakterio, vengdavo susitikti. Todėl atmesti A. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad V. P. pati davė jam banko kortelę, kai jis paprašė paskolinti 200 Lt. (1 t., b. l. 109, 2 t., b. l. 23).
Taigi, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl J. M. ir A. M. kaltės, padarius baudžiamuoju įstatymu uždraustas veikas. Kolegija taip pat pritaria nuosprendyje esantiems išsamiems veikų kvalifikavimo motyvams, kuriais A. M. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir 181 str. 1 d., o J. M. – pagal BK 180 str.
Apeliaciniuose skunduose A. M. prašo bausmę švelninti, o J. M. – skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nes laisvės atėmimo bausmių laikotarpiu nebus kam prižiūrėti trijų vaikų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji augina tris sūnus: (duomenys neskelbtini). Abu nuteistieji daug kartų bausti dėl netinkamo vaikų auklėjimo, nepilnamečių padaryto chuliganizmo, girtų nepilnamečių pasirodymo viešoje vietoje. Be to, J. M. yra bausta už neteisėtą narkotinių priemonių įgijimą, o A. M. sistemingai baustas už konfliktus buityje (2 t., b. l. 13-20). Darytina išvada, kad didelės žalos vaikų interesams tėvų nebuvimas negali padaryti.
Bausmės nuteistiesiems paskirtos taip pat teisingai. Už abiems inkriminuotą plėšimą pagal BK 180 str. 2 d. baudžiamasis įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą iki septynerių metų. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t. y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 180 str. 2 d. sankcijoje, byloje nėra. Už A. M. inkriminuotą turto prievartavimą pagal BK 181 str. 1 d. baudžiamasis įstatymas numato areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į kaltininkų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į kaltininkų asmenybes ir skyrė bausmės tikslus atitinkančias bausmes, t. y. už veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., J. M. skirta mažesnė bausmė, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o A. M. - didesnė (jis šio nusikaltimo iniciatorius, atliko pagrindinius nusikalstamus veiksmus ir t. t.). A. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė lygi sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui. Tokios bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtomis.
Teismas, bendrindamas A. M. skirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį švelnesnės bausmės ir nustatė galutinę 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta, tačiau teismas, nurodydamas bendrinimo pagrindą – BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d., padarė rašybos klaidą ir nepagrįstai nurodė 9 dalį (kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą). Šią klaidą ištaisius, nekeičiama nuosprendžio esmė, todėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iš nurodyto bendrinimo pagrindo BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šalintina 9 d.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistųjų A. M. ir J. M. apeliacinius skundus atmesti.
Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iš nurodyto A. M. skirtų bausmių bendrinimo pagrindo - BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. pašalinti 9 d. ir nurodyti BK 63 str. 1 d., 4 d.