Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo EOS Credit Funding DAC pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. Š., R. Š., antstolei Vilmai Leskevičienei dėl turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotiems asmenims L. Š., R. Š. prašymo su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos adresui sutapus su jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesinius dokumentus pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus paliko suinteresuotų asmenų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, o procesiniai dokumentai šiuo atveju laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo teismo įsakymą Nr. eL2-2635-759/2016 dėl 3162,28 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko L. Š. išieškotojo EOS Credit Funding DAC (atstovas UAB „Legal Balance“) naudai. Vykdymo proceso metu nustatyta, jog skolininkas L. Š. niekur nedirba, jokių draudžiamųjų pajamų negauna. Galimybės skolų išieškoti iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų nėra. Nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, kuris L. Š. priklausytų asmeninės nuosavybės teise, nėra. Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su R. Š.. Pagal Nekilnojamojo turto registro pateiktus duomenis, skolininkui L. Š. kartu su sutuoktine R. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė Vilma Leskevičienė 2018 m. balandžio 5 d., 2019 m. gruodžio 10 d. ir 2020 m. gegužės 13 d. priėmė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, ir pasiūlė skolininkui L. Š. bei R. Š. pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per antstolės nustatytą terminą sutikimas iš skolininko nebuvo gautas, todėl antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Išieškotojo prašymas teisme gautas nepraleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) trečiosios knygos normos. Duomenų apie galiojančių vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio nuostatos.). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Nagrinėjamu atveju nenustačius skolininko asmeninio turto, kuris užtikrintų skolos išieškojimą, išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir išieškotojui pasiūlyta kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Nekilnojamasis turtas, kuris paminėtas aukščiau, yra įgytas santuokos metu, todėl pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nagrinėjamu atveju prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, be to, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), todėl išdėstytų argumentų pagrindu teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad skolininkui L. Š. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. Š. priklauso 1/2 dalis jų santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 513 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis santuokos metu su R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyto nekilnojamojo turto.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.