Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, patirtą pataisos įstaigoje dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d. - 2018 m. spalio 17 d. laikotarpiu A. V. bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje kamerų tipo patalpose nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. vasario 6 d. ir nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. spalio 17 d. (toliau – ginčo laikotarpiai) (b. l. 39).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad nurodo, kad ginčo laikotarpiais dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas; dušo patalpoje nėra persirengimo kambario; aprūdiję kabliukai bei nepakankamas jų skaičius; dušo duryse yra įrengtas stebėjimo langelis, per kurį pareigūnai stebi nuteistuosius ( b. l. 2).

Ginčo laikotarpiais laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus reglamentavo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu sprendžia, kad šie ir kiti nacionaliniai teises aktai dušo patalpų įrengimo nereglamentuoja.

Pareiškėjo argumentas, kad įrengtos sienelės neužtikrino visiško privatumo, atmetamas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika aiškinant nuteistojo teisę į privatumą duše, kuriame įrengtos pertvaros (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Pareiškėjo teiginiai, kad neturtinę žalą sukėlė atskiros persirengimo patalpos duše neįrengimas, atmetami kaip nepagrįsti, atsižvelgus į tai, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse ir Higienos normoje HN 134:2015 reikalavimų įrengti tokią patalpą nėra įtvirtinta. Nustatyta, kad pareiškėjas skunde pripažino, jog prieš dušo patalpą yra įrengta 1,5 m pločio ir 2 m aukščio patalpa, kurioje nuteistieji gali nusirengti, pasikabinti sausus rūbus ir rankšluosčius (b. l. 2). Sprendžiant dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie aprūdijusius kabliukus ir nepakankamą jų skaičių, daroma išvada, kad nors atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, tačiau pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė aprūdiję kabliukai ir nepakankamas jų skaičius, be to, šį pažeidimą apibūdino apibendrintai ir deklaratyviai. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai dėl aprūdijusių kabliukų ir nepakankamą jų skaičių atmetami kaip nepagrįsti.

Be to, pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog 2018 m. rugsėjo 26 d. iš kameros Nr. 14 buvo paimtos jam priklausančios dvi paklodės, o per 2018 m. rugsėjo 27 d. atliktą kratą buvo mėtomi ant žemės jo asmeniniai daiktai, plėšomos knygos ir neteisėtai paimtos jo kūrybinei veiklai skirtos priemonės (b. l. 2).

Pagal Lietuvos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) 112 straipsnio 4 dalį, nuteistiesiems leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami. Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas numatytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede.

Bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalies ir ją detalizuojančios Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, nuostatų analizė leidžia teigti, jog pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi teisę vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę bei atlikti jų gyvenamųjų patalpų apžiūras, kratas. Instrukcija nustato, kad, siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros (148 punktas); kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo (149 punktas); paėmus iš suimtųjų ir nuteistųjų daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas (157 punktas).

Pravieniškių PN-AK pateikė 1-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų 2018 m. rugsėjo 26 d. surašytą protokolą Nr. 41-14453 „Dėl atliktos planinės-neplaninės kratos uždaroje zonoje“ ir protokolą Nr. 41-24404 „Dėl savadarbių užuolaidų paėmimo“. Šių protokolų duomenys patvirtina, kad per neplaninę kratą, atliktą 2018 m. rugsėjo 26 d., 8.15 val., kameroje Nr. 14, kurioje nuobaudą atliko A. V., buvo rastos ant langų pakabintos savadarbės naktinės užuolaidos, kurios buvo paimtos ir perduotos saugoti į Apsaugos ir priežiūros skyrių (b. l. 41, 57).

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 26 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių dėl rytinio patikrinimo metu paimtų paklodžių (b. l. 5). Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 16 d. raštu Nr. 7-2779 pareiškėjui atsakė, kad 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 8.20 val. uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje Nr. 14 rytinio patikrinimo metu ant langų buvo pastebėtos savadarbės naktinės užuolaidos, kurios buvo paimtos, kadangi jos nenumatytos leistinų turėti daiktų sąraše (b. l. 6-7, 55-56). Minėtą raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2018 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 2S-3828 pareiškėjui atsakė, kad jo skundas nepagrįstas (b. l. 8-9).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis; neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog nustatytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas; kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad nesuteikus pareiškėjui galimybės pareikšti pretenzijas dėl 2018 m. rugsėjo 27 d. atliktos planinės kratos eigos, neturtinės žalos, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjui nebuvo padaryta.

Pareiškėjas neturtinė žalos atsiradimą kildino ir to, kad kalint kamerų tipo patalpose Pravieniškių PN-AK nesudarė jam sąlygų skaityti laikraščių ir knygų, užsiimti kūrybine veikla.

Bausmių vykdymo kodekso nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus (93 straipsnio 1 dalis); teisę prenumeruoti nuteistiesiems laikraščius ir žurnalus turi jų sutuoktiniai, sugyventiniai bei artimieji giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys (93 straipsnio 2 dalis); nuteistiesiems draudžiama gauti, įsigyti, laikyti, platinti arba prenumeruoti smurtą ar žiaurumą propaguojančius leidinius, taip pat pornografinius leidinius (93 straipsnio 3 dalis). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, atliekantys šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą kamerų tipo patalpose, gali kasdien vieną valandą skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą. Į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede įtvirtintą Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių daiktų ir reikmenų sąrašą, yra įtrauktos knygos, žurnalai, laikraščiai ir kiti periodiniai leidiniai.

Bylos duomenimis, pareiškėjas kreipdavosi į Pravieniškių PN-AK dėl neatnešamų laikraščių. Tai patvirtina A. V. 2018 m. rugsėjo 3 d. parengtas skundas (b. l. 50). Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 7-2470 pareiškėjui pranešė, kad teisės aktai neįpareigoja kiekvieną nuteistąjį aprūpinti periodine spauda, bei paaiškino, kad pataisos įstaiga, siekdama pagerinti nuteistųjų užimtumą, prenumeruoja periodinę spaudą ir žurnalus. Be to, Pravieniškių PN-AK pareiškėjui paaiškino, kad 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpoms yra numatytas vienas periodinis leidinys, kartu su juo atnešami senesni laikraščiai ir žurnalai, nurodė, kad knygos, žurnalai ir laikraščiai išduodami tik nuteistųjų prašymu (b. l. 49). Minėtą raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2018 m. spalio 26 d. raštu Nr. 2S-3469 atsakė, jog pareiškėjui pateikta informacija apie galimybes aprūpinti nuteistuosius spauda ir nurodyta, kad ją prenumeruoti gali pats pareiškėjas (b. l. 18-19). Pareiškėjas 2018 m. spalio 8 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK prašymu suteikti informaciją, kuriuos laikraščius ir žurnalus gali užsiprenumeruoti bei pateikti knygų, kurias gali nusipirkti, katalogą (b. l. 61). Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 7-3061 pareiškėjui suteikė informaciją, kad pataisos įstaiga nedisponuoja knygų ir periodinės spaudos katalogais, išaiškino, jog periodinės spaudos katalogą pareiškėjas savo lėšomis gali užsisakyti akcinėje bendrovėje Lietuvos paštas, o dėl knygų katalogų – raštu kreiptis į leidyklas, bei nurodė, kad pareiškėjas turi teisę užsisakyti neribotą kiekį laikraščių ir žurnalų (b. l. 20, 60).

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog ginčo laikotarpiais nebuvo vykdoma jo socialinė reabilitacija.

Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas (b. l. 32, 39). Iš Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 31 d. pažymos Nr. 61-473 matyti, kad kamerų tipo patalpose su pareiškėju buvo bendraujama individualių pokalbių metu. (b. l. 39).