- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- ATP-1065-562/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pažeidėjas
- K. S.
- Advokatai
- Michail Bron
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimo, kuriuo K. S. nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d. 28 eurų bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. 23 eurų bauda, pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 eurų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., jam paskiriant galutinę nuobaudą – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. teismo nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2015-06-02, apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį Porshe Cayene, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš galo, kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Automobilis Porshe Cayene eismo įvykio dieną buvo nedraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Automobiliui buvo neatlikta valstybinė techninė apžiūra.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimą dalyje dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra iš dalies naikintinas.
Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas nesivadovavo įrodinėjimą reglamentuojančiomis normomis. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismo posėdyje dalyvavo K. S. bei nukentėjusioji, kitų proceso šalių teismo posėdyje nebuvo. Apeliantas nurodo, kad byloje yra kelių asmenų rašytiniai paaiškinimai apie tai, jog K. S. išvažiavo iš vietos nesustojęs, tačiau nei vienas iš šių asmenų teismo posėdyje nedalyvavo, nei vienas iš jų nebuvo apklaustas liudytoju teisme. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, į teismo posėdį liudytojų nekvietė, neišklausė jų pasisakymų, neužtikrino visapusiško ir pilnutinio bylos aplinkybių ištyrimo ir faktų nustatymo.
Apeliantas pažymi, kad jis neprieštaravo dėl liudytojų nedalyvavimo teismo posėdyje, todėl tokiu atveju teismas privalėjo vadovautis liudytojų rašytiniais parodymais. Pasak apelianto, nei vienas iš šių rašytinių paaiškinimų nepatvirtina pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Apeliantas mano, kad šių asmenų paaiškinimai, kad K. S. nesustojo, neišlipo iš automobilio ir nelaukdamas išvažiavo, iš esmės patvirtina neatsargų eismo įvykį ir tai, kad apeliantas nepadarė ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis net nepajuto, kad kažką kliudė, todėl išvažiavo nesustojęs. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino subjektyviosios ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties pusės, nevertino K. S. veiksmų, kaltės apelianto veiksmuose buvimo, nenustatė ir neįrodė apelianto tyčios. Apeliantas mano, kad byloje esantys įrodymai paneigia apelianto tyčios buvimą. Pasak apelianto, šioje byloje nėra nei vienos aplinkybės, patvirtinančios, kad jis pasišalino tyčia, t. y., kad vairavo neblaivus, neturėjo tam teisės, padarė daug pažeidimų, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo, įvertino apgadinimus, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Priešingai, šioje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas neišlipo iš automobilio, nesmarkiai stuktelėjęs kitą automobilį to net nepastebėjo ir ramiai nuvažiavo neturėdamas jokių tikslų slėptis.
Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas padarė klaidingas ir niekuo neparemtas išvadas apie pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nes nei vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina pasišalinimo aplinkybių buvimo, o tai neišvengiamai reiškia, kad atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. yra pritaikyta nenustačius atsakomybei kilti svarbių ir būtinųjų aplinkybių, tuo tarpu nustatytos aplinkybės teismo nebuvo motyvuotai įvertintos. Pasak apelianto, esant šioms aplinkybėms buvo pažeistos ATPK 248, 257, 276, 284, 286 straipsnių nuostatos bei esminis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principas – nekaltumo prezumpcija, dėl to teismas neteisingai išsprendė bylą ir priėmė neteisėtą nutarimą, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas toje dalyje, kurioje teismas pritaikė ATPK 130 str. 1 d.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
K. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Dėl K. S. padarytų pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo faktą, nesant jo veiksmuose kaltės.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog K. S. 2015-06-02, apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį Porshe Cayene, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš galo, kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus, kuris nustato, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Kaip minėta, byloje dėl to, kad apeliantas sukėlė eismo įvykį, ginčo nėra.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje užfiksuoti automobilių Porshe Cayene, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai yra pakankami, kad būtų galima spręsti, jog K. S. turėjo pajusti automobilių kontaktą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. birželio 11 d. Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad automobiliui Toyota Corolla Verso įlenktas ir nubrozdintas priekinis sparnas kairėje pusėje, nubrozdintas ir įskilęs priekinis žibintas kairėje pusėje, apgadinimo aukštis nuo 0,61 – 0,88 m. Automobiliui Porshe Cayene nubrozdintas galinio rato gaubtas, apgadinimo aukštis nuo 0,73 – 0,88 m. Apgadinimų mechanizmas ir apgadinimo aukščiai atitinka (b. l. 22). Iš byloje esančios fotolentelės aiškiai matyti, kad automobilio Toyota Corolla Verso apgadinimai yra ryškūs (b. l. 23-24). 2015 m. birželio 2 d. paaiškinime policijai L. L. nurodė, kad 2015-06-02, maždaug 19.55 val., būdama savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje per langą pamatė iš priešais esančios aikštelės išvažiuojant baltą džipą Porshe Cayene ir netrukus išgirdo smarkų smūgį, išbėgo į lauką tikėdamasi, jog mašina sustojo pažiūrėti, kas atsitiko, tačiau ji net nesustodama nuvažiavo Filaretų gatvės link (b. l. 9). 2015 m. birželio 2 d. paaiškinime policijai A. T.-V. nurodė, kad 2015 m. birželio 2 d., apie 20.00 val., pro savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), langus pamatė, kaip baltos spalvos Porshe Cayene važiuodamas atbulai atsitrenkė į stovintį Toyota automobilį. Vairuotojas neišlipdamas nuvažiavo Filaretų gatvės link (b. l. 11). Taigi L. L. paaiškino, kad automobilių kontakto garsas aiškiai girdėjosi jai būnant (duomenys neskelbtini). Todėl nelogiška, kad asmuo, būdamas šalia esančiame name aiškiai girdėjo automobilių kontakto garsą, o automobilyje Porshe Cayene sėdintis asmuo nejuto visiškai nieko. Iš to galima spręsti, kad K. S. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad K. S. veikoje yra ATPK 130 str. 1 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde pagrįstai nurodo, kad L. L. ir A. T.-V. teismo posėdyje nedalyvavo ir nebuvo apklaustos liudytojomis teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas kvietė minėtus asmenis į 2015 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdį, tačiau jos į teismo posėdį neatvyko (b. l. 35-36). Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. atstovas advokato padėjėjas Michail Bron tiek 2015 m. liepos 1 d. teismo posėdžio metu (b. l. 26), tiek 2015 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad liudytojų iškvietimas nėra tikslingas, kadangi jų rašytiniai paaiškinimai yra pakankamai išsamūs ir aiškūs, bei pageidavo pabaigti bylos nagrinėjimą pakartotinai nekviečiant minėtų liudytojų į teismo posėdį. Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad jis neprieštaravo dėl liudytojų nedalyvavimo teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas vadovavosi minėtų liudytojų rašytiniais paaiškinimais. Tokiu būdu atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas neužtikrino visapusiško ir pilnutinio bylos aplinkybių ištyrimo ir faktų nustatymo.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad K. S. pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.