Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų R. B. ir S. U. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., paskirta 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda.

Nukentėjusiųjų R. B. ir S. U. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. liepos 20 d. apie 14 val. Kretingos rajone, Klibių kaime, Salantų gatvėje, ties 5 namu, vairuodamas automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 171 ir 172 p. numatytus reikalavimus, t. y. atsižvelgdamas į greitį, privalėjo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ji būtų stabdoma, taip pat privalėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio bei pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nepastebėjo priekyje sustojusio atlikti manevrą į kairę automobilio VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo J. Š., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu automobilio VOLKSWAGEN GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivėms R. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o S. U. nežymus sveikatos sutrikdymas.

Į bylą ji pateikė įrodymus, kad iki eismo įvykio ji buvo visiškai darbinga, vykdė gana daug įsipareigojimų, nuolat matavo žemes ir daug judėjo laukuose bei miškuose. Jos įmonės veikla buvo sėkminga ir ji uždirbdavo pakankamai lėšų pragyventi, sumokėti mokesčius. Po eismo įvykio veikla sutriko, nes ji nebegalėjo vaikščioti tiek, kad įvykdyti jai keliamas užsakovų užduotis. Jos stuburo problemos iki eismo įvykio nebuvo kliūtis dirbti. Eismo įvykio metu patirti sužalojimai nulėmė jos nedarbingumą, t. y. invalidumą, 60 proc. profesinio darbingumo netekimą. Apylinkės teismas visiškai nepagrįstai, pažeisdamas BPK 286 str., atmetė jos prašymą skirti papildomą komisijos teismo medicininę ekspertizę, nes teismo nurodyta eksperto išvada neatsakė į esminį klausimą – kokią įtaką jos nedarbingumui turėjo eismo įvykis ir jo pasekmės. Jos nedarbingumo laikotarpiai buvo ne tik 2008 m., bet ir 2009 m. Ji neabejoja, jog prašyme dėl ekspertizės nurodyta nedarbingumo priežastis yra tiesiogiai susijusi su eismo įvykio pasekmėmis, o jos dabartinio neįgalumo ir profesinio darbingumo netekimo sąsajas su eismo įvykiu nustatytų ekspertai. Paskyrus ekspertizę būtų įrodyta, kad dėl eismo įvykio ji neteko 38095 Lt pajamų.

Nuosprendyje nurodyta, kad jos ieškinys nepagrįstas, o draudimo bendrovė atlygino žalą, kuri jai priklauso pagal įstatymą. Tokia išvada neteisinga, nes draudimo bendrovė žalos atlygino tik tiek, kiek norėjo. Jokio savo sprendimo pagrindimo civilinis atsakovas teismui nepateikė. Kita vertus, nesuprantamas teismo argumentas, kad draudimo bendrovė atlygino žalą, o tai priklauso pagal įstatymą, nes teismas nenurodo nei įstatymo, nei įstatymo įgyvendinamojo akto, kuriuo tariamai vadovaujasi skelbdamas minėtas išvadas.

Taip pat ji nesutinka su teismo išvada, kad S. V. atlyginta 5500 Lt suma yra protinga ir teisinga neturtinės žalos suma. Ji iki šiol nevairuoja automobilio, ilgiau negali pasėdėti, negali vaikščioti, stipriau žengti žingsnio ir šios pasekmės yra sukeltos neatsargaus S. V. elgesio. S. V. yra palyginti jauno amžiaus, darbingas, turi galimybę ūkininkauti, todėl yra pakankamai pasiturintis. Priešingai jo situacijai, ji iš esmės prarado galimybę dirbti ir užsidirbti, tapo invalidė, todėl jos prašoma 14500 Lt neturtinė žala yra protinga ir teisinga. Teismas taip pat nepagrįstai nesvarstė atstovavimo išlaidų priteisimo klausimo.

Prokurorė, nukentėjusiosios ir nukentėjusiosios R. B. atstovas prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Nukentėjusioji R. B. prašė priteisti jai iš AB „Lietuvos draudimas“ 45281 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl negautų pajamų: 5776 Lt – dėl nedarbingumo laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2007 m. rugpjūčio 28 d. (diagnozė – sutrenkimas) ir 39505 Lt – dėl nedarbingumo laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki balandžio 23 d. (diagnozė – juosmens-kryžmens nervų šaknelių ligos, neklasifikuojamos kitaip), taip pat pateikė dokumentus apie nedarbingumą laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. (diagnozė – suaugusiųjų stuburo osteochondrozė), tačiau už šį laikotarpį ji neprašė atlyginti patirtą žalą (t. 2, b. l. 16–52). Iš bylos matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“, išnagrinėjęs medicininę dokumentaciją, pripažino, kad priežastiniu ryšiu su eismo įvykio pasekmėmis yra tik R. B. nedarbingumas laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2007 m. rugpjūčio 28 d. ir už šį laikotarpį nukentėjusiajai atlygino 6322,80 Lt negautų pajamų (t. 2, b. l. 65–67), t. y. daugiau negu skaičiavo už minėtą laikotarpį pati nukentėjusioji. Nepaisydama to, R. B., nesutikdama su tokiu draudimo bendrovės sprendimu, prašė teismo priteisti jai likusią neatlygintą negautų pajamų dalį – 38095 Lt, motyvuodama tuo, kad visi jos nedarbingumai yra susiję su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmių gydymu, taip pat pateikė (t. 2, b. l. 70, 71, 75) dokumentus apie nedarbingumą 2008 m. gruodžio ir 2009 m. sausio – vasario mėnesiais (diagnozė – juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, apatinės nugaros dalies skausmas). Sprendžiant šį klausimą, pirmosios instancijos teisme 2009 m. kovo 10 d. buvo apklaustas teismo medicinos ekspertas R. P. Pečkus, kuris parodė, kad juosmens – kryžmens nervų šaknelių ligos (liaudyje vadinamas radikulitas) ir stuburo osteochondrozė yra amžiniai organizmo pakitimai ir tam, kad juos būtų galima susieti su eismo įvykiu, reikalingas papildomas medicininių dokumentų tyrimas. Tas pats ekspertas 2009 m. gegužės 13 d. ekspertizės akte Nr. EG 725/09(03) nurodė, kad iš teismo pateiktų R. B. medicininių dokumentų matyti, kad iki nagrinėjamo eismo įvykio medikai R. B. buvo nustatę esančias nesveikatas, distrofinio-degeneracinio pobūdžio: liumbalgija osteochondrozės fone, chroninė liumbalgija, astenovegetacinis sindromas, stuburo osteochondrozė, cefalgija (migreninio pobūdžio galvos skausmai), lėtinės liumbalgijos paūmėjimai viršsvorio fone, deformuojanti artrozė, taip pat buvo nustatyti nevienkartiniai stuburo osteochondrozės paūmėjimai, o 2006 m. sausio mėn. ji gulėjo ligoninėje dėl ūmaus galvos smegenų kraujotakos sutrikimo netekus sąmonės, esant stuburo kaklinės dalies skausmų osteochondrozės fonui, ir padarė išvadą, kad teismo medicininiu požiūriu R. B. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2007 m. rugpjūčio 28 d. nustatytos tik būtent galvos smegenų sukrėtimo ir juosmens sumušimo diagnozės yra laikomi nagrinėjamo eismo įvykio metu patirti sužalojimai ir tik būtent šių nesveikatų gydymas yra medicininė būtinybė patirtos traumos pasekmėms sveikatinti. Nustačius, kad tuo pačiu laikotarpiu buvo skiriamos kitokios sveikatinimo priemonės ne galvos smegenų sukrėtimui ar juosmens sumušimui gydyti, jos laikytinos kaip ankstesnių, iki nagrinėjamo eismo įvykio, nesveikatų korekcija (t. 2, b. l. 88–91). Apylinkės teismas, įvertinęs minėtus bylos duomenis, padarė išvadą, kad laikotarpiais nuo 2008 m. sausio 1 d. iki balandžio 23 d. ir nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. R. B. buvo nedarbinga dėl ligų, kuriomis ji sirgo dar iki eismo įvykio, gydymo. Nesutikti su šia apylinkės teismo išvada kolegija neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo metu apklaustas ekspertizės išvadą pateikęs ekspertas R. P. Pečkus parodė, kad iki eismo įvykio R. B. buvo nustatyta stuburo išvarža (ambulatorinės kortelės duomenys), tuo tarpu eismo įvykio metu nukentėjusioji R. B. buvo praradusi sąmonę dėl galvos smegenų sukrėtimo. Smūgio metu atsitrenkus galva į sėdynės atlošą yra daugiausiai pakenkiama kaklinė dalis ir sukrečiamos galvos smegenys, stuburo susižalojimui tas įtakos neturi. Juosmens sumušimas gali turėti įtakos stuburo išvaržai gydyti, tačiau nebuvo nustatyta, kad ji būtų gydžiusis stuburo išvaržą. Ekspertas taip pat paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 17 d. nustatyta diagnozė (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija) negali būti autoįvykio pasekmė, kadangi ta dalis nebuvo traumuota. Tarpslankstelinių diskų degeneraciniai pokyčiai spaudžia „arklio uodegą“, tai yra galinis stuburo smegenų segmentas. Be to, degeneraciniai požymiai yra netrauminiai požymiai. Netikėti šiais išsamiais eksperto paaiškinimais, neabejotinai nurodančiais tai, kad R. B. nedarbingumas 2008 m. ir 2009 m. nėra susijęs su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmių gydymu, kolegija neturi pagrindo, todėl mano, kad šioje byloje nėra būtinas nukentėjusiosios R. B. prašomos papildomos komisijos teismo medicininės ekspertizės atlikimas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, draudimo bendrovė atlygintinos turtinės žalos dydį apskaičiavo ir R. B. padarytą turtinę žalą atlygino teisingai, todėl keisti nuosprendžio dalį dėl R. B. civilinio ieškinio dalies, kuria prašoma priteisti 38095 Lt turtinės žalos atlyginimo iš AB „Lietuvos draudimas“, atmetimo nėra pagrindo.

Tuo tarpu nukentėjusiosios R. B. apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas nepagrįstai atmetė civilinio ieškinio dalį, kuria prašoma priteisti 14500 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo S. V., iš dalies pagrįsti. Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji R. B. prašė priteisti jai iš S. V. 38736,90 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisminio nagrinėjimo metu nurodžiusi, kad jai S. V. atlygino 5500 Lt, o draudimo bendrovė 7500 Lt, nukentėjusioji sumažino šį savo reikalavimą iki 14500 Lt. Kolegija mano, kad, nukentėjusioji R. B., atsižvelgdama į tai, kad S. V. atlygino 5500 Lt, o draudimo bendrovė – 863 Lt neturtinės žalos, patirtą neturtinę žalą įvertino 20863 Lt.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes, kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo, ir pan.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje 2K-68/2008 pažymėjo, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Minėtoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai padaryti tokie sužalojimai kaip dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas. Dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių. Esant tokioms veikos pasekmėms, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, galėjo nukrypti nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose (BK 281 str. 1 d.) ir nustatyti 40000 Lt neturtinę žalą.

Kasacinėje byloje Nr. 2K-320/2009, esant tam pačiam sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir savo pasekmėmis ir pobūdžiu panašiems sužalojimams, kaip ir aptartoje kasacinėje byloje Nr. 2K-68/2008, t. y. eismo įvykio metu vienam nukentėjusiajam padaryta muštinė-plėštinė žaizda apatinėje lūpos kairėje pusėje, kairės gūžduobės užpakalinio krašto skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio šlaunikaulio išnirimas, kairės kryžkaulio pusės linijinis lūžis be poslinkio, jis buvo operuotas, atliktas kairio šlaunikaulio išnirimo atstatymas, pritaikytas skeletinis tempimas, susiūta lūpos žaizda, jis ligoninėje gulėjo 3 mėnesius, dėl sužalojimo negalėjo vaikščioti 7 mėnesius, ir iki šiol sunku vaikščioti, kitai nukentėjusiajai nustatytas skeveldrinis dešinio žastikaulio lūžimas, ji buvo operuota, atlikus pjūvį dešinio peties sąnario srityje rentgeno kontrolėje žastikaulis sintezuotas dviem strypais, jai rekomenduota po 3 savaičių nuo traumos uždėti cirkuliacinį gipsą ir jį laikyti 2,5–3 mėnesius, ranką nuolat skauda, ji nebegali dirbti ūkio darbų, gydytojai uždraudė kelti daiktus, sunkesnius kaip 10 kg, nes rankos plastmasinis kaulas, nors ir įtvirtintas geležiniais įtvarais, turi prigyti per 5 metus, taip pat neaišku, kiek rankos operacijų ateityje reikės iškęsti, nes kaulas gali būti išimtas anksčiau kaip organizmo atmestas svetimkūnis, buvo sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiųjų prašomų 30000 Lt ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė atitinkamai 20000 Lt ir 14000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas aptariamoje byloje konstatavo, kad atsižvelgiant į kasacinėje byloje 2K-68/2008 suformuotą precedentą, pagal pasekmes nukentėjusiųjų prašymai nėra pernelyg dideli, tačiau įvertinęs kitas faktines aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, kurios skiriasi nuo precedentinėje byloje nustatytų aplinkybių (nuteistasis neatsargų nusikaltimą padarė atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius įvykio aplinkybėms, jam jau 40 metų, jis turi šeimą, kurioje dviem neįgaliems vaikams (akli) reikalinga nuolatinė priežiūra, gyvena kaime, kartu su žmona ūkininkauja, šių pajamų nepakanka, nes jis papildomai, 0,25 etato, dar dirba žemės ūkio bendrovėje, kur gauna 194 Lt mėnesinį atlyginimą, t. y. nuteistojo turtinė padėtis nėra tokia, kuri leistų besąlygiškai patenkinti nukentėjusiųjų ieškinius), padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti nukentėjusiųjų prašomo neturtinės žalos atlyginimo dydžius 1/3, atsižvelgiant į nuteistojo kaltę ir turtinę padėtį, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei užtikrina tinkamą nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą. Kasacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo kasacinį skundą, konstatavęs, kad šioje byloje nustatant iš nuteistojo priteistinos neturtinės žalos dydį buvo racionaliai vadovautasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui.

Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai R. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – galvos smegenų sukrėtimas, juosmens sumušimas. Ji stacionariai gydėsi nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2007 m. liepos 24 d. imtinai, po to gydėsi ambulatoriškai, lankėsi pas šeimos gydytoją, skundėsi pykinimu, sprando skausmu, galvos svaigimu, neurochirurgo diagnozė – lengvos formos trauminė smegenų liga, komocinis sindromas, kaklinės dalies radikuliopatija, nedarbinga buvo iki 2007 m. rugpjūčio 28 d. (t. 1, b. l. 43–44). Kaip jau aptarta, byloje taip pat nustatyta, kad priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu nėra susiję R. B. nedarbingumo laikotarpiai 2008 m. ir 2009 m., taip pat šie sužalojimai neturėjo įtakos ir jos daliniam darbingumo netekimui. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija mano, kad R. B. sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė bei išliekamieji sužalojimų padarinių neprilygsta anksčiau minėtose kasacinėse bylose nukentėjusiųjų patirtiems išgyvenimams ir sužalojimų pasekmėms, todėl akivaizdu, kad nukentėjusiosios R. B. reikalavimas priteisti iš nuteistojo S. V. 14500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, siekiant, kad būtų atlyginta bendra 20863 Lt suma, yra pernelyg didelis ir iš esmės neatitinka besiformuojančios teismų praktikos.

Kita vertus, kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad nukentėjusiajai R. B. atlyginta bendra 6363 Lt neturtinės žalos suma (S. V. atlygino 5500 Lt, draudimo bendrovė – 863 Lt) yra protinga ir teisinga. Kolegija pastebi, jog teismai tuomet, kai eismo įvykio metu asmuo nesunkiai sužalojamas, paprastai priteisia iki 10000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį: kasacinės bylos 2K-382/2008 (10000 Lt – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (10000 Lt – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 8000 Lt – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 5000 Lt – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais (nukentėjusysis prašė 10000 Lt), 2K-821/2007 (5000 Lt, neįskaitant 1000 Lt nuteistojo ir 864 Lt draudimo bendrovės atlygintos sumos, – krūtinkaulio lūžimas, prašė 30000 Lt). Be minėtų kasacinių bylų, kolegija laiko būtinu detaliau aptarti kai kurias kasacines bylas, kuriose apeliacinės instancijos teismai pakeitė pirmosios instancijos teismų sprendimus dėl neturtinės žalos priteisimo, o kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra teisingi.

Kasacinėje byloje 2K-44/2008 nukentėjusysis, kuris buvo partrenkas kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje atbula eiga važiavusio automobilio ir kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kairio žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės, abiejų kelių sumušimai ir poodinės kraujosruvos ant kelių, prašė priteisti jam 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (iš nuteistosios 3273,60 Lt, iš draudimo bendrovės – 1726,40 Lt). Teismas, viena vertus, atsižvelgė į tai, jog nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau dėl jo amžiaus ir sveikatos būklės negalima kairės rankos lūžusio žastikaulio operacija, be operacijos tas lūžimas nesugijo, be to, dėl avarijos jam nukentėjo kojų kelių sąnarių funkcija, tokiu būdu dėl nesugijusios kairės rankos, vaikščiojimo sutrikimo nukentėjusysis turi kęsti nuolatinį fizinį ir dvasinį skausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą, dėl to patiria dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, kita vertus, atsižvelgė į tai, jog nuteistosios uždarbis yra nedidelis – iki 800 litų per mėnesį, ji išlaiko nepilnametę dukterį, buvęs sutuoktinis pastaruoju metu neteikia išlaikymo dukteriai, iš nekilnojamojo turto turi tik dalį namo, reikalingo jai ir dukteriai gyventi, santaupų ir indėlių neturi, šiuo metu yra nėščia. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos sumą padidino iki 10000 Lt (iš nuteistosios 8273,60 Lt, iš draudimo bendrovės 1726,40 Lt). Šis teismas pažymėjo, kad nors skundžiamame nuosprendyje nurodytos iš esmės visos reikšmingos neturtinės žalos dydžio nustatymui bylos aplinkybės, tačiau kolegijos nuomone, apylinkės teismas nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos klausimą išsprendė neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, taigi nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų visų nepanaudojo ir dėl to nustatė neproporcingai menką atlyginimo dydį. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal bylos aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus argumentus nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, nesilaikė įstatymo nuostatų. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą apygardos teismas pasisakė tiek dėl nuteistosios, tiek dėl nukentėjusiojo apeliacinių skundų argumentų, motyvuotai argumentuodamas, kodėl neturtinės žalos dydis turėtų būti padidintas. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, nuteistosios turtinė padėtis šiuo atveju nepripažintina sunkia, nes ji turi nekilnojamojo turto, dirbo, šiuo metu gauna motinystės pašalpą, yra sukūrusi šeimą. Iš esmės visas nuteistosios nurodytas aplinkybes apygardos teismas įvertino, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad nebuvo atsižvelgta į CK 6.282 straipsnyje įtvirtintą normą, pagal kurią teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. Į nukentėjusiojo kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios analogiškos jo apeliaciniame skunde išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas taip pat atsižvelgė. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK 113, 115 straipsnių ir CK 6.250, 6.282 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką. Kasatoriai jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias apeliacinės instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė. Pagal teismų sprendimuose išdėstytas išvadas nėra pagrindo teigti, kad neturtinės žalos dydis nustatytas, pažeidžiant teisingumo kriterijų, nes iš esmės buvo užtikrinta pusiausvyra tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo interesų.

Kasacinėje byloje 2K-64/2009 nukentėjusioji, kuri buvo automobiliu partrenkta einant sankryžoje per gatvę ir kuriai eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas, prašė priteisti jai iš nuteistojo 38273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti (1726,40 Lt atlygino draudimo bendrovė). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai iš nuteistojo priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, dėl patirtos kojos traumos ji ilgai gydėsi, gydymas nebaigtas, laukia sudėtinga operacija, pasekmės lydės visą likusį gyvenimą, nes dėl patirtos traumos kojos negali lankstyti ir ji nebus atstatyta į pradinę padėtį, taip pat į tai, kad turtinės žalos reikalavimai, lyginant su neturtinės žalos reikalavimais, sąlyginai nėra dideli, nuteistasis gauna nedideles pajamas, išlaiko du nepilnamečius vaikus, žmonos gaunamos pajamos taip pat nedidelės, turi kreditinių įsipareigojimų bankui. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą padidino iki 10000 Lt. Šis teismas pažymėjo, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pasekmes ateities požiūriu. Eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo sumušta blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas. Dėl sužalojimo nukentėjusioji du mėnesius negalėjo vaikščioti (buvo skirtas griežtas gulėjimo rėžimas), negalėjo apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo. Jai jau darytos dvi operacijos. Tik šių metų rugpjūčio mėnesį atliktos operacijos metu nukentėjusiajai pašalintos metalinės sutvirtinimo plokštelės. Tačiau ir tuo gydymas nėra baigtas. Ateityje laukia operacija, kurios metu sužalotas sąnarys turės būti pakeistas dirbtiniu. Akivaizdu, kad ir po to sveikata nebus sugrąžinta iki galo, liekamieji reiškiniai liks visam gyvenimui. Be patirto ir patiriamo fizinio skausmo nukentėjusioji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių. Būtent visiško pasveikimo negalimumas, liekamieji reiškiniai ateičiai ir yra šiuo atveju dominuojantis kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista 5000 Lt suma šiuo atveju neatitinka proporcingumo ir sąžiningumo principų, neužtikrina skirtingų interesų pusiausvyros ir yra aiškiai per maža. Vien nuteistojo sudėtinga turtinė padėtis šiuo atveju negali būti lemiamas kriterijus neturtinei žalai įvertinti tokia maža suma. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad, kita vertus, patenkinus nukentėjusiosios ieškinį visiškai ir priteisus prašomą 38273,60 Lt sumą, taip pat būtų pažeistas proporcingumo principas. Sužalojimas J. D. padarytas dėl neatsargumo. Nuteistasis A. T. iš karto po įvykio ėmėsi visų priemonių galimai žalai sumažinti – jis pats iš karto nugabeno nukentėjusiąją į ligoninę. Nuteistasis A. T. bei jo žmona gauna nedideles pajamas, bendros jų pajamos yra apie 2000 Lt per mėnesį, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Taigi vienam šeimos nariui tenka apie 500 Lt pajamų, t. y. pajamos artimos minimalioms. Be to, A. T. turi kreditinių įsipareigojimų bankui. Priteisus nukentėjusiosios prašomą sumą neproporcingai nukentėtų ne tik autoįvykio kaltininko, bet ir nuteistojo šeimos narių, nepilnamečių vaikų interesai. Kasacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo kasacinį skundą, pažymėdamas, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, spręsdama ir nustatydama neturtinės žalos dydį, vadovavosi CK normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo tvarką, ir nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Kasacinėje byloje 2K-111/2009 du nukentėjusieji policijos pareigūnai, kurie buvo sužaloti tarnybos metu neblaivaus nuteistojo vairuojamam automobiliui atsitrenkus į kelkraštyje stovėjusį automobilį, kuriame vienas nukentėjusysis sėdėjo, o kitas buvo šalia, ir kuriems buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai: vienam – galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas, kitam – galvos smegenų sukrėtimas, prašė priteisti jiems atitinkamai 50000 Lt ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems iš nuteistojo priteisė po 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, priteisdamas civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos nesunkiai sutriko sveikata, jie ilgą laiką buvo nedarbingi. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos sumą sumažino iki 7000 Lt. Šis teismas pažymėjo, kad nukentėjusiesiems neturtinė žala priteista pagrįstai, nes jiems padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, jie gana ilgą laiką buvo nedarbingi, o vienas iš nukentėjusiųjų nurodė, kad nusikaltimo padariniai jo sveikatai atsiliepia iki šiol, vargina galvos skausmai, svaigimas, pykinimas, po nusikaltimu padarytų traumų jam yra diagnozuota kaklinės dalies osteochondrozė, lėtinė radikulopatija. Tačiau pirmosios instancijos teismas, svarstydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, privalėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad dalį tokios žalos nukentėjusiesiems pareigūnams atlygino draudimo įstaiga, pervesdama kompensacinius pinigus Policijos departamentui, kuris juos išmokėjo nuo kaltininko nusikalstamų veiksmų nukentėjusiems pareigūnams (atitinkamai 15749 Lt ir 20239,20 Lt), taip pat atsižvelgti į tai, kad nusikalstami veiksmai, kuriais buvo sukelti neigiami padariniai, nebuvo tyčiniai, nes nusikaltimas, kurio padarymu pripažintas kaltu nuteistasis, yra neatsargus. Taip pat pažymėjo, kad pagal teismų praktiką analogiškose bylose priteistinos neturtinės žalos vidurkis yra 7500 Lt, todėl aiškiai didesnei sumai priteisti reikėtų ypatingų sąlygų ir aplinkybių, kurios nulemtų teismo pasirinkimą. Taigi nesant ypatingų sąlygų ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama, mažinant priteistą nukentėjusiesiems neturtinę žalą iki 7000 Lt. Kasacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo kasacinį skundą, pažymėdamas, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiesiems, įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą, todėl šios instancijos teismo nustatytas ir priteistas nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydis nepažeidė nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką.

Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusiajai R. B. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – galvos smegenų sukrėtimas, juosmens sumušimas, ji stacionariai gydėsi nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2007 m. liepos 24 d. įskaitytinai, po to gydėsi ambulatoriškai, lankėsi pas šeimos gydytoją, skundėsi pykinimu, sprando skausmu, galvos svaigimu, neurochirurgo diagnozė – lengvos formos trauminė smegenų liga, komocinis sindromas, kaklinės dalies radikuliopatija, nedarbinga buvo iki 2007 m. rugpjūčio 28 d., po sumušimo dažnai jaučia galvos skausmą, svaigimą, tai rodo, kad nukentėjusioji patyrė išgąstį, stresą, jautė didžiulį fizinį skausmą dėl gyvybiškai svarbios kūno dalies – galvos – sumušimo, patyrė ir tebejaučia nepatogumus, kurie turi reikšmės jos gyvenimo ir darbo kokybei, nes iki šiol jaučia patirtų kūno sužalojimų pasekmes, neabejotinai ją slegia ir kelia nerimą galimos galvos smegenų sukrėtimo pasekmės ateityje, taip pat su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusiajai R. B. draudimo bendrovė atlygino patirtą turtinę žalą dėl negautų pajamų, S. V. neatsargų nusikaltimą padarė atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius įvykio aplinkybėms, techniškai tvarkingą automobilį vairavo blaivus, jam jau virš 50 metų, gyvena kaime, nuosavybės teise valdo žemės slypą su gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais, taip pat tris nedidelius žemės ūkio paskirties sklypus (t. 1, b. l. 93–105), laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. sausio mėn. darbovietėje gavo tik 6805,61 Lt atlyginimą, atleistas iš darbo šalių susitarimu 2009 m. kovo 2 d. (t. 2, b. l. 62, 79), žmona dirba kaimo mokytoja, uždirba 700 Lt per mėnesį, vaikai pilnamečiai (t. 2, b. l. 75), t. y. nuteistojo turtinė padėtis nėra tokia, kuri leistų besąlygiškai patenkinti nukentėjusiosios ieškinį, kolegija mano, jog galima, iš dalies tenkinant nukentėjusiosios R. B. reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš nuteistojo S. V. priteisti nukentėjusiajai R. B. 1637 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip nukentėjusiajai R. B. šioje byloje būtų atlyginta bendra 8000 Lt neturtinė žala, kuri, kolegijos nuomone, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką bei užtikrina nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.

Tuo tarpu keisti nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiosios S. U. civilinis ieškinys dėl 8569 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios S. U. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Šioje byloje pagal pirminę specialisto išvadą Nr. G2324/07(03) nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai S. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – galvos ir kaklo sumušimas, ji buvo apžiūrėta medikų, sumušimų gydymui buvo rekomenduoti analgetikai, įtrynimai ir ji paleista gydytis ambulatoriškai (t. 1, b. l. 33). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji S. U. nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai pablogėjo rega ir buvo padaryta akies operacija. Atlikus papildomą teismo medicininę ekspertizę buvo nustatyta, kad nukentėjusiosios S. U. nurodyti pakitimai akyse yra nesusiję su tiriamu eismo įvykiu, nes jie yra ne trauminės, o senatvinės kilmės, paūmėjimas – pablogėjimas yra sąlygotas ne traumos, o ilgalaikiai užsitęsusio nekompensuoto padidėjusio akispūdžio (t. 2, b. l. 2–5). Atsižvelgdama į ekspertizės akte išdėstytas aplinkybes, kolegija mano, kad nukentėjusioji S. U. siekdama savo senas sveikatos problemas susieti su S. V. nusikaltimu ir taip prisiteisti nepagrįstai didelį neturtinės žalos atlyginimą, elgėsi nesąžiningai. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, kolegijos nuomone, reikšminga ir apylinkės teismo nustatyta aplinkybė, jog S. U. važiavo neprisisegusi saugos diržų. Nors apeliaciniame skunde S. U. nurodo, kad tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tačiau įvertinus S. U. apylinkės teisme duotus parodymus, jog ji nuo smūgio trenkėsi galva pirmyn, po to aukštielnika, krito, atsidūrė tarp priekinių ir galinių sėdynių, po to pateikta S. U. versija, jog ji buvo prisisegusi saugos diržus, bet jie nuo smūgio buvo sudraskyti, yra visiškai neįtikima. Taigi atsižvelgdama į šias, taip pat ir į anksčiau išdėstytas šioje byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimo sprendimui, kolegija mano, kad nukentėjusiajai S. U. dėl galvos ir kaklo sumušimo eismo įvykio metu neabejotinai patyrusiai ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, nuteistojo S. V. ir draudimo bendrovės atlyginta bendra 1431 Lt neturtinė žala atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką bei užtikrina nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.

Pagrįsti nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentai, jog apylinkės teismas nepagrįstai nesprendė jų interesų atstovavimo išlaidų priteisimo klausimo. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teisme byloje dalyvavo nukentėjusiųjų atstovas adv. G. Daugėla, iš pateiktų kasos pajamų orderio kvitų matosi, kad atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusioji R. B. 2008 m. kovo 18 d. sumokėjo 2360 Lt (t. 1, b. l. 167), nukentėjusioji S. U. 2008 m. balandžio 14 d. sumokėjo 1180 Lt (t. 1, b. l. 176). Už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji R. B. tam pačiam atstovui 2009 m. rugpjūčio 24 d. sumokėjo 500 Lt (t. 2, b. l. 131). Atsižvelgdama į tai, kad teisminis nagrinėjimas užtruko dėl keleto teismo medicininių ekspertizių, inicijuotų nukentėjusiųjų, siekiant susieti su eismo įvykio pasekmėmis ir tas pasekmes, kurios, kaip nustatyta byloje, neturi jokio priežastinio ryšio su eismo įvykiu ir tokiu būdu prisiteisti nepagrįstai dideles žalos atlyginimo sumas, atlikimo, taip pat į tai, kad apeliacinis procesas inicijuotas nukentėjusiosios R. B. ir jos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant nedidelę dalį jos prašomos neturtinės žalos sumos, kolegija laiko teisinga iš nuteistojo S. V. išieškoti nukentėjusiosios R. B. naudai 2000 Lt, nukentėjusiosios S. U. naudai 1000 Lt išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš S. V. nukentėjusiajai R. B. 1637 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitą nukentėjusiosios R. B. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš S. V. nukentėjusiajai R. B. 2000 Lt, nukentėjusiajai S. U. 1000 Lt išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.