- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-26
- Bylos Nr.
- AN2-428-478/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atmestas E. K. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK) Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės 2017 m. kovo 21 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės R. S. 2017 m. kovo 21 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 60 Eur (šešiasdešimties eurų) bauda už tai, kad jis 2017 m. vasario 1 d., 14.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota aygo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko automobilį stovėti arčiau kaip 5 metrai prieš pėsčiųjų perėją. Tokiais veiksmais E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.4 punkto reikalavimus.E. K. minėtą nutarimą apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui, tačiau šis 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi skundą atmetė, nurodant, kad pareiškėjo priešingi teisei veiksmai yra kvalifikuoti teisingai, nuobauda jam paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.Apeliaciniame skunde E. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde E. K. nurodo, kad nagrinėjant bylą ne teismo proceso metu, kaip įrodymas buvo pateiktas tik vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas jo stovintis automobilis. Įrašas yra fragmentinis ir jame nesimato kelio ženklo Nr. 528, todėl pareigūnas teigia, kad automobilis stovi ne transporto priemonėms stovėti pritaikytoje teritorijoje. Apeliantas pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole bei nutarime skirti jam nuobaudą administracinio nusižengimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), tačiau įrodymai rinkti apie transporto priemonę, stovėjusią adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini). E. K. teigimu, jo pateiktoje vaizdo medžiagoje aiškiai matosi visi kelio ženklai, įrodantys, kad automobilio stovėjimo vieta yra transporto priemonių stovėjimo aikštelė. Apylinkės teismas šio įrašo neprijungė prie bylos ir nepagrįstai jo nevertino kaip įrodymo. Pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra skirtingose kelio pusėse, todėl ir eismo organizavimo schemos yra skirtingos. Šioje byloje nėra pažeidimo schemos, taip pat eismo organizavimo schemos, todėl neaišku, ar jo automobilis stovi prieš pėsčiųjų perėją ar už jos. Neaišku, kiek kelias turi juostų, kuria kryptimi vyksta eismas, koks važiuojamosios dalies plotis, kur prasideda ir kur baigiasi pėsčiųjų perėja, taip pat kur ir kokiu būdu įrengta stovėjimo aikštelė ir kaip visa tai siejasi su jo pastatytu automobiliu. E. K. vertinimu, buvo pažeisti ANK 567, 569 straipsnių reikalavimai, nes pirma buvo paskirta jam nuobauda, o po to pradėti rinkti įrodymai, pateisinantys nutarimo priėmimą (pvz., kreiptasi į Marijampolės savivaldybės administracijos direktorių). Su jam inkriminuotu nusižengimu jis nesutinka, nes jo automobilis nestovėjo arčiau kaip 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos, o stovėjo transporto priemonių stovėjimo aikštelėje. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad įstatymas nenumato skirtingo aikštelės ar stovėjimo vietos įrengimo reglamentavimo. Įstatymas taip pat nesvarsto kelio ženklų „stovėjimo vieta“ ar „pėsčiųjų perėja“ viršenybės vienas kito atžvilgiu. Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovo pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. D1-933 reglamentuoja, kokiais būdais galima spręsti automobilių parkavimo problemas ir nurodo reikalavimus naujų ar esamų kelių rekonstrukcijai, projektavimui, tačiau šis įsakymas neįrodo pėsčiųjų perėjos egzistavimo ginčytinoje vietoje. E. K. nurodo, kad šiuo atveju reikia vadovautis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-682 patvirtintomis Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves taisyklėmis, kurios aiškiai apibrėžia pėsčiųjų perėjų įrengimo reikalavimus. Ginčytinoje vietoje perėja baigiasi ten, kur prasideda stovėjimo aikštelė. Pėsčiųjų perėja analizuojamoje vietoje pašalinta, o kelio savininkas, įrengęs stovėjimo aikštelę, nepašalino negaliojančių ženklų. Už saugaus eismo užtikrinimo priemonių gatvėmis, vietinės reikšmės keliais organizavimą atsakomybė tenka savivaldybės administracijos direktoriui. Apelianto teigimu, Marijampolės savivaldybės administracijos pateiktas raštas negali būti vertinamas kaip įrodymas. Tai tik formalus valdininko atsakymas, kuris neturi jokios nuorodos į išdėstytus teiginius patvirtinantį teisės aktą. Šis raštas neturi net datos ir registracijos numerio. Savivaldybė, kaip kelio savininkė, turėtų įrodyti, ar toje vietoje yra pėsčiųjų perėja. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį ir dėl bylos nagrinėjimo metu padarytų procesinių pažeidimų. Visi nuobaudą paskyrusios institucijos atstovo įrodymai buvo pateikti bylos nagrinėjimo metu, nepateikiant jam kopijos. Su šiais duomenimis jis galėjo susipažinti tik teismo kanceliarijoje po kelių dienų. Institucijos atstovas teismo posėdyje kalbėjo paskutinis ir pasisakymo metu pateikė visus dokumentus, kurių išstudijuoti ir pakomentuoti jis neturėjo galimybės. Tokiu būdu buvo pažeistos ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostatos. Visos byloje esančios abejonės nebuvo pašalintos, todėl turi būti vertinamos jo naudai.Atsiliepime į E. K. apeliacinį skundą Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
E. K. apeliacinis skundas netenkinamas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kelia nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas jo apibrėžtose ribose.Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Tuo pačiu pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis.E. K. nesutinka, kad jo automobilis „Toyota aygo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paliktas arčiau nei 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos. Apelianto teigimu, automobilis stovėjo transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, o kelio savininkas, įrengęs šią aikštelę, tiesiog nepašalino negaliojančių ženklų. Su tokiu vertinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Kelių eismo taisyklių 150.4 punktas numato, kad pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 metrai atstumu už pėsčiųjų perėjų, sustoti ir stovėti transporto priemonėms yra draudžiama. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad E. K. automobilis stovi arčiau nei vieno metro atstumu iki pėsčiųjų perėjos, dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje. Automobilio stovėjimo vietos konkretaus adreso netikslus nurodymas (vietoj (duomenys neskelbtini), nurodyta (duomenys neskelbtini)) administracinio nusižengimo protokole nedaro šio procesinio dokumento niekiniu, kadangi iš surinktos medžiagos nekyla ginčo, jog E. K. transporto priemonė buvo palikta prie Marijampolės miesto turgavietės.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pažeidėjas kelio ženklą Nr. 528 (transporto priemonių stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 836 (lengvųjų automobilių stovėjimo būdas) neteisingai suprato kaip automobilių stovėjimo aikštelę, ir šis E. K. kelio ženklinimo taisyklių nežinojimas nešalina jo administracinės atsakomybės. Aukštesnysis teismas pažymi, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelė ir transporto priemonių stovėjimo vieta nėra visiškai tapačios sąvokos. Aiškinant šias sąvokas būtina sistemiškai vertinti tiek Kelių eismo taisykles, tiek Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normas, tiek poįstatyminius teisės aktus. Transporto priemonių stovėjimo aikštelė – tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Paprastai tai atskira teritorija, į kurią įvažiuojama iš važiuojamosios kelio dalies. Automobilių stovėjimo vietų įrengimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. Nr. D1-533 įsakymu Dėl statybos techninio reglamento str. 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, kurio XIII skyrius skirtas automobilių stovėjimui. Vadovaujantis šio įsakymo 110 punkto nuostatomis, automobilių stovėjimo vietos gali būti įrengiamos gatvėse prie paslaugų, maitinimo, prekybos, kultūros paskirties ir kt. pastatų. Taigi, stovėjimo vieta nustatoma gatvėje, o ne atskiroje, specialiai pritaikytoje aikštelėje. Analizuojamu atveju bendrosios kompetencijos teismas neprivalo įrodinėti pėsčiųjų perėjos ar transporto priemonių sustojimo vietos suprojektavimo pagrįstumo bei teisėtumo. Aukštesnysis teismas vertina, ar buvo laikytasi minėtų kelio ženklų reikalavimų, t. y. ar laikytasi Kelių eismo taisyklių, tačiau neanalizuoja norminių teisės aktų, nustatančių vieną ar kitą kelio ženklinimą, pagrįstumo, kadangi tai yra administracinių teismų kompetencija. Administracinių teismų tikslas - apsaugoti asmens teises ir laisves nuo neteisėtų viešosios valdžios veiksmų. Todėl apygardos teismas nevertina E. K. skundo teiginių, nurodančių, kad neva automobilių stovėjimo aikštelėje liko nepašalinti negaliojantys kelio ženklai. Aukštesnysis teismas atmeta apelianto skundo teiginius dėl surinktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumų, t. y. joje, apelianto teigimu, nėra pažeidimo schemos, eismo organizavimo schemos, todėl neaišku, ar jo automobilis stovi prieš pėsčiųjų perėją ar už jos. Neaišku, kiek kelias turi juostų, kuria kryptimi vyksta eismas, koks važiuojamosios dalies plotis, kur prasideda ir kur baigiasi pėsčiųjų perėja, taip pat kur ir kokiu būdu įrengta stovėjimo aikštelė ir kaip visa tai siejasi su jo pastatytu automobiliu. Iš surinktos medžiagos – vaizdo įrašo (b. l. 17), fotonuotraukų (b. l. 9-14), Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyr. specialisto tarnybinio pranešimo (b. l. 6) turinio akivaizdu, jog automobilis „Toyota aygo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi arčiau nei 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos, kadangi eismas vyksta dešiniąja kelio puse. Jokios stovėjimo aikštelės ginčytinoje vietoje nėra įrengta, aikštelės buvimas tėra subjektyvus pažeidėjo kelio ženklinimo vertinimas. Važiuojamosios kelio dalies plotis ar eismo organizavimo schema šiuo atveju neturi reikšmės nusižengimo įrodinėjimo dalykui. Jau minėta, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, nes tai nepagrįstai eikvotų pažeidimus tiriančių institucijų žmogiškuosius bei finansinius resursus. Aukštesnysis teismas esminių ANK straipsnių nuostatų pažeidimų, kliudžiusių priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, nenustatė. ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, kad institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. ANK 569 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nagrinėjamu atveju apeliantui iškėlus klausimą, ar jo automobilio palikimo vietoje yra įrengta transporto priemonių stovėjimo aikštelė ar transporto priemonių stovėjimo vieta, buvo pagrįstai kreiptasi į Marijampolės savivaldybės administraciją, kurios direktorius raštu (b. l. 23) informavo, jog ginčytinoje vietoje yra važiuojamojoje kelio dalyje pažymėtos transporto priemonėms skirtos stovėjimo vietos. Tai, jog rašte nenurodyta tiksli jo surašymo data bei registracijos numeris, laikytina raštvedybos trūkumu, tačiau įrodomąja prasme jame pateiktos informacijos nedaro niekine. Iš rašto turinio matyti, kad yra atsakoma į 2017 m. kovo 28 d. Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko užklausimą (b. l. 24), todėl rašto tikrumas aukštesniajam teismui abejonių nekelia. Iš informacinės pažymos apie teismo posėdį (b. l. 27-29) matyti, kad 2017 m. balandžio 20 d. vykusiame posėdyje dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K. bei Marijampolės apskrities VPK atstovas M. M.. Pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės pirmiausia buvo išklausyti E. K. paaiškinimai, po to M. M. paaiškinimai, tuomet perskaityta rašytinė bylos medžiaga bei peržiūrėti vaizdo įrašai. Atkreiptinas dėmesys, kad institucijos atstovui išdėsčius savo paaiškinimus, E. K. jokių papildymų ar prašymų nepateikė. Todėl atmestinas apelianto skundo teiginys, kad jis nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga, jam šios medžiagos kopija nebuvo pateikta. Jau minėta, kad tiek vaizdo įrašas, tiek fotonuotraukos buvo peržiūrėti teismo posėdžio metu, taigi, E. K. tiesiogiai galėjo komentuoti bei ginčyti šiuos įrodymus. Aukštesnysis teismas nenustatė jokių nepašalintų abejonių, kurios galėtų būti vertinamos apelianto naudai.Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra išsamiai motyvuota, susidariusioje situacijoje aktualios teisės normos išaiškintos tinkamai, esminių procesinių pažeidimų nenustatyta, todėl apelianto skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.