Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-04 nutarimu V. S. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubaudė 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-18 nutartimi šis nutarimas buvo pakeistas, paliekant 4000 Lt baudą, tačiau atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.). V. S. prašyme nurodytos aplinkybės formaliai atitinka ATPK 329 str. numatytus reikalavimus ir sąlygas teisės atėmimo terminui sutrumpinti, tačiau sprendžiant šį klausimą, turi būti atsižvelgta taip pat ir į administracinės nuobaudos tikslus bei faktines bylos aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Teismai, spręsdami dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tiria ne tik tai, ar egzistuoja ATPK 329 str. nustatytos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N-4-2128/2006 konstatavo, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnį, galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, privalu objektyviai įvertinti visus prašančio sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą asmens pateiktus dokumentus bei jo argumentus, susijusius su šio klausimo sprendimu. <...> Sprendžiant šį klausimą, taip pat būtina įvertinti, ar pasiekti Administracinių teisės pažeidimo kodekso 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Administracinėje byloje Nr. N-5-1886/2006 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad konkrečios situacijos aplinkybių atitikimas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Atsižvelgdamas į tai, kokį pavojų transporto eismo saugumui kelia vairavimas esant neblaiviam, įstatymų leidėjas numatė griežtas nuobaudas jau vien už patį vairavimo neblaiviam faktą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2012-01-18 nutartimi konstatavo, kad V. S. vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį būdamas sunkiai girtas, ši pavojinga veika sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, kadangi asmuo buvo ne šiaip sustabdytas vairuojantis transporto priemonę neblaivus, tačiau padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės. V. S. pažeidimas įstatymų leidėjo vertinamas kaip šiurkštus (ATPK 27 str.), V. S. daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat ir už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Atsižvelgdamas į nustatytas pažeidimo aplinkybes Klaipėdos apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog V. S. išvadų iš ankstesnio elgesio nepadarė, vėl neblaivus sėdo prie automobilio vairo, todėl teismas nusprendė, kad švelnios nuobaudos jam poveikio nedaro. Taip pat pastebėtina, kad V. S. buvo taikyta minimali ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta nuobauda.

Formuodamas teismų praktiką analogiškose bylose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ta aplinkybė, jog pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra išimtinė aplinkybė ir ji nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (LVAT administracinė byla N62-3803/2011). Ta aplinkybė, jog V. S. darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu ir be vairuotojo pažymėjimo jam sudėtinga atlikti savo tiesiogines pareigas, atsižvelgiant į ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, kaip ir ta aplinkybė, jog asmuo prižiūri giminaičius bei veža vaikus į mokyklą. Apdairus ir rūpestingas asmuo nerizikuotų netekti teisės vairuoti, jei ši teisė asmeniui yra ypatingai svarbi dėl dirbamo darbo, šeimos ar kitų aplinkybių. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Vien tas faktas, kad pažeidėjas dėl savo pažeidimo patiria neigiamas įstatymo numatytas pasekmes, teismui neduoda pagrindo švelninti administracinę nuobaudą, kadangi šias neigiamas pasekmes numato įstatymų leidėjas, o dėl jų atsiradimo kaltas pats pažeidėjas. Šiuo konkrečiu atveju V. S. netgi turėjo didesnes galimybes ir pareigą tokias pasekmes numatyti, kadangi prieš tai jau buvo baustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

V. S. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo pateikė praėjus tik šiek tiek daugiau nei suėjus pusei nustatyto termino, V. S. buvo taikytas minimalus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytas teisės atėmimo terminas, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, šiuo metu V. S. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, paskirtos nuobaudos tikslai dar nebus pasiekti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo V. S. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl V. S. prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302⁴ str., 329 str.,

nutaria:

V. S. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.