Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2017-10-26 · Civilinė byla Nr. 2-1025-948/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
2-1025-948/2017
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00708-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Jusevičienė
Ieškovas
Z. L.
Atsakovas
A. L.
Išvadą teikia
Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS
Kategorijos
  • 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
Civilinė byla Nr. 2-1025-948/2017Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00708-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; (S) 3.2.6.1; 3.2.6.6.1; 3.1.7.5
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 26 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Edita Jusevičienė,sekretoriaujant Ž. K.,dalyvaujant ieškovei Z. L., jos atstovui advokatui A. K.,atsakovo atstovui advokatui A. P.,

nedalyvaujant atsakovui A. L., Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. L. ieškinį atsakovui A. L., institucija, teikianti išvadą byloje – Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS, dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pakeisti 2007-12-13 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-923-434-2007 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir priteisti išlaikymą iš atsakovo jo nepilnamečiui sūnui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės.

Institucija, teikianti išvadą byloje – Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS, prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė.

Šalies argumentai

Ieškovė posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad augant sūnui padidėjo ir jo poreikiai. Atsakovo mokamo 144 eurų išlaikymo vaikui nebepakanka. Sūnus mokosi 10 klasėje, specialiųjų poreikių neturi. Kas mėnesį vaikui išleidžia apie 600 eurų. Sūnus lanko būrelius. Su sūnumi gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame name. Nuosavybės teise turi transporto priemonę. Jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis siekia 472 eurus. Kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas su vaiku nebendrauja, jokia kita forma prie jo išlaikymo neprisideda. Per vasaros atostogas važiuoja uždarbiauti į Norvegiją. Šią vasarą uždirbo apie 2500 eurus. Šiuos pinigus pasiskirsčiusi naudos pragyvenimui visus ateinančius metus. Prašo ieškinį tenkinti visiškai ir padidinti išlaikymą iki 300 eurų kas mėnesį mokamomis išmokomis.

Atsiliepimas

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Byloje jį atstovauja atstovas advokatas, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovo atstovas advokatas posėdžio metu su ieškiniu nesutiko visiškai, rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Nurodo, kad atsakovui, kuris nors ir dirba Norvegijoje bei gauna nemažą darbo užmokestį, sumokėjus visus mokesčius ir privalomas įmokas už turimus įsipareigojimus, pragyvenimui lieka apie 844 eurų. Atsakovas Norvegijoje išlaiko du nepilnamečius vaikus, jo sutuoktinė šiuo metu nedirba. Atsakovas turi pasiėmęs paskolą gyvenamojo namo įsigijimui. Norvegijoje turi įsiregistravęs įmonę – uždarąją akcinę bendrovę, kurios įstatyminis kapitalas 3300 eurų, ir kuri užsiima statybos darbais. Daugiau mokėti sūnui finansiškai nėra pajėgus.

Liudytoja A. B. parodė, kad ieškovė jos draugė, todėl žino, kad ieškovė kasmet, jau 5 metai iš eilės, atostogų metu važiuoja į užsienį papildomai užsidirbti. Ieškovei sunku pragyventi iš nedidelio gaunamo uždarbio ir išlaikyti sūnų. Yra skolinusi ieškovei pinigų. Šiemet ieškovė užsidirbo apie 2500 eurų. Ieškovė vykdama į užsienį papildomai užsidirbti kartais imdavo ir nemokamų atostogų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad atsakovas yra vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Šalių santuoka nutraukta 2007-12-13 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo atsakovas įsipareigojo mokėti sūnaus išlaikymui periodines kasmėnesines 500 litų (141,72 eurų) dydžio išmokas iki vaiko pilnametystės. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirta vaiko motina.

Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis; išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams. Išlaikymas vaikui teismo sprendimu buvo nustatytas daugiau nei prieš 9 metus. Nuo to laiko pasikeitė vaiko amžius, jo poreikiai, todėl ieškovė turėjo pagrindo kreiptis į teismą ir prašyti padidinti vaikui priteisto išlaikymo dydį.

Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams tėvai turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai.

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Įvertinus minėtas nuostatas, sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į vaiko amžių bei protingus vaiko poreikius.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010). Minėtas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad vaikas išaugo, tapo paaugliu, todėl jo poreikiai didėja, daugiau lėšų reikia maitinimui, aprengimui, poilsiui, lavinimui, mokymosi priemonėms, be to, iš esmės pasikeitė ekonominė padėtis šalyje, todėl 2007-12-13 sprendimu nustatytas išlaikymas vaikui, negali patenkinti būtinų vaiko poreikių. Iš ieškovės parodymų matyti, kad atsakovas nuo 2015 metų nustatyto dydžio išlaikymą teikia reguliariai, o iki 2015 metų yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.

Nustatant priteistino iš atsakovo išlaikymo dydį vaikui, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė gauna vidutiniškai 472 eurų darbo užmokestį, papildomai prisiduria uždarbiaudama atostogų metu užsienyje, kitų išlaikytinių neturi, nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, su sūnumi gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame name. Iš registruotino kilnojamojo turto turi 1995 metų registracijos transporto priemonę. Atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, kur turi įsiregistravęs uždarąją akcinę bendrovę, užsiimančią statybomis. Atsakovas yra šios įmonės savininkas ir vadovas. Iš į bylą atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas gauna vidutiniškai 30720 kronų darbo užmokestį. Atsakovas yra sukūręs kitą šeimą, kurioje turi du mažamečius vaikus, sutuoktinė nedirba. Už vaikus atsakovas gauna kas mėnesį po 1940 kronų. Atsakovas yra pasiėmęs iš banko kreditą gyvenamojo namo pirkimui, už tai kas mėnesį bankui turi mokėti įmokas kredito grąžinimui; nuosavybės teise turi apynaują transporto priemonę. Iš gaunamo darbo užmokesčio atėmus visus ieškovo atstovo nurodytus mokėjimus (už komunalinius patarnavimus, turto, pensijų, asmens draudimus, paskolos grąžinimo įmokas, mokestį už darželį), atsakovo disponavimui lieka apie 7673 kronos (apie 844 eurų). Duomenų apie Norvegijoje turimos įmonės gaunamą pelną ir turimą faktinį turtą atsakovas teismui nepateikė, kas leidžia daryti išvadą, jog savo tikrosios finansinės padėties atsakovas teismui neatskleidė ir neatskleidžia. Atsakovas, po santuokos nutraukimo su ieškove įsigydamas naują nekilnojamąjį turtą šeimos poreikiams ir tuo tikslu imdamas kreditą turėjo įvertinti galimą riziką bei iš jos kylančias pasekmes ir ši aplinkybė negali būti esmine atleidžiančia jį nuo išlaikymo priteisimo nepilnamečiui šalių sūnui. Atsakovo dėstomi argumentai dėl kitų išlaikomų nepilnamečių vaikų, vertintini kaip nesudarantys pagrindo nekeisti prieš 9 metus nustatytą išlaikymo dydį šalių nepilnamečiui vaikui. Finansiniai įsipareigojimai bankui nepatvirtina atsakovo sunkios turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teismui nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas neturi pajamų šaltinių, kad negalėtų teikti vaikui reikalingo didesnio išlaikymo.

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 300 eurų per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, savo reikalavimą pagrindė būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti skiriamomis mėnesio išlaidomis. Tačiau šios ieškovės nurodytos išlaidos nėra pilnai pagrįstos objektyviais rašytiniais įrodymais ar kitomis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka leistinomis priemonėmis. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Byloje esančioje išlaidų balanso lentelėje ieškovė nurodo, kad vaiko pramogoms kas mėnesį išleidžia po 35 eurus, posėdžio metu nurodo, kad reikia 50 eurų. Vaistams ir vitaminams nurodo išleidžianti kas mėnesį po 50 eurų (ieškinyje – 40 eurų), aprangai ir mokyklinėms reikmenims kas mėnesį po 150 eurų, dar po 20 eurų sportinei aprangai kas mėnesį. Į bylą pateikti kvitai niekaip negali patvirtinti aplinkybės, kad ieškovė kiekvieną mėnesį išleidžia sūnui minėtas sumas. Sūnus specialiųjų poreikių neturi, todėl nerealu, kad kiekvieną mėnesį vaiko vaistams, vitaminams išleidžiama po 50 Eur. Ieškovė su sūnumi gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame name, taigi komunalinių išlaidų našta netenka jai vienai. Nepagrįstos po lygiai kiekvienam namiškiui padalintos komunalines išlaidos, kadangi pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams, o ne vaikui. Teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (380 eurų), tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Įvertinus visas bylos aplinkybes, konstatuotina, jog būtiniausius vaiko poreikius užtikrina 500 eurų suma per mėnesį. Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir vaiko motina. Taigi, atsižvelgiant į abiejų bylos šalių pajamų ir išlaidų santykį, jų vaiko amžių (16 metų), į tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, siekiant išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, išlaikymas vaikui didintinas nuo 144 eurų (500 litų) iki 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes turi būti užtikrinamos tinkamos vaiko vystymosi sąlygos (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į prioritetinio vaiko teisių apsaugos principą šeimos teisiniuose santykiuose, ši teisė norma pagal analogiją taikytina ir sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą, kadangi ieškovė, kreipdamasi į teismą, reikalavimą grindė būtent padidėjusiais vaiko poreikiais. Todėl laikytina, kad vaiko poreikiai atitinkamai padidėjo ieškovei padavus ieškinį teismui, nes būtent dėl padidėjusių poreikių ji kreipėsi į teismą, todėl padidintas išlaikymas šalių vaikui turi būti teikiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y., 2017-06-26. CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas.

Duomenų apie turėtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti nei ieškovė, nei atsakovas teismui nepateikė. Ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu, pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinį patenkinus iš dalies (68 proc.), iš atsakovo valstybei priteistinas 38 eurų dydžio žyminis mokestis bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2007-12-13 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-923-434-2007 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir priteisti išlaikymą iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiui sūnui A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2017-06-26 iki sūnaus pilnametystės. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja yra Z. L..

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 38 eurų dydžio žyminį mokestį valstybei bei 4,73 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.

Teisėja Edita Jusevičienė