- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-15
- Bylos Nr.
- N-575-1580-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Zenon Olbrys apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutarimo Zenon Olbrys administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus pareigūnas 2005 m. lapkričio 24 d. Zenon Olbrys, uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos (toliau – ir UAB DK) ,,PZU Lietuva” generaliniam direktoriui, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad Z.Olbrys atstovaudamas UAB DK ,,PZU Lietuva”, per įgaliotą bendrovės Šiaulių filialo direktorių Gintarą Vaicikevičių žodžiu susitarė su Sauliumi Kazlausku dėl darbo vietos, pareigų, jų atlikimo tvarkos ir apmokėjimo. 2005 m. rugpjūčio 22 d. filialo direktorius G.Vaicikevičius pristatė S.Kazlauską Mažeikių ,,PZU Lietuva” skyriaus darbuotojams kaip naujai paskirtą direktorių ir leido eiti šias pareigas be rašytinės darbo sutarties, paaiškindamas, kad sutartis bus pasirašyta artimiausiu laiku. S.Kazlauskas be rašytinės darbo sutarties UAB DK ,,PZU Lietuva” Mažeikių skyriaus direktoriaus pareigas ėjo nuo 2005 m. rugpjūčio 22 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. Darbdavio atstovas Z.Olbrys, būdamas atsakingas už tinkamą darbo sutarties sudarymą, neužtikrino, jog darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik surašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą, dėl to S.Kazlauskas dirbo nelegaliai darbdavio naudai. Tuo pažeidė Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies, 99 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Z.Olbrys veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 10 d. nutarimu Z.Olbrys pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, už kurį jam paskyrė 4000 litų baudą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad Z.Olbrys per įgaliotą bendrovės Šiaulių filialo direktorių G.Vaicikevičių susitarė su S.Kazlausku dėl darbo vietos, pareigų, jų atlikimo tvarkos ir apmokėjimo, t.y. žodžiu susitarė dėl darbo sutarties turinio ir jos sudarymo. Teismas nustatė, kad S.Kazlauskas nelegaliai dirbo ilgesnį laikotarpį: nuo 2005 m. rugpjūčio 22 d. iki 2005 m. rugsėjo 20 d., ir tai nepanaikina atsakomybės už pažeidimą, padarytą trumpesniu laikotarpiu: nuo 2005 m. rugpjūčio 22 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d., kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Teismas nenustatė atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Šalies argumentai
Z.Olbrys apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutarimą ir priimti nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Apeliantas nurodo, kad teismo nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes, nenustatė esminių nelegalaus darbo požymių, neišaiškino, ar jo veiksmuose yra kaltė. Apeliantas nurodo, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Šiaulių filialo direktorius G.Vaicikevičius, žinodamas savo teises bei pareigas pagal darbo sutartį, viršydamas įgaliojimus, neinformavęs jo vadovaujamos UAB DK ,,PZU Lietuva” centrinės buveinės atsakingų darbuotojų, susitarė su S.Kazlausku dėl tam tikrų darbo sąlygų, vienasmeniškai, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, suteikė pastarajam teisę vykdyti Mažeikių skyriaus direktoriaus pareigas, kai iš šių pareigų dar nebuvo atleista skyriaus direktorė O. Žičkuvienė. Teismas, tirdamas įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad S. Kazlausko prašymas kartu su G.Vaicikevičiaus siūlymu UAB DK ,,PZU Lietuva” centrinėje buveinėje buvo gautas faksimiliniu būdu 2005 m. rugpjūčio 26 d., o UAB DK ,,PZU Lietuva” viceprezidento viza ant šio faksimilinio dokumento buvo uždėta tik 2005 m. rugpjūčio 31 d. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad apeliantas apie S.Kazlausko pageidavimą įsidarbinti draudimo bendrovėje sužinojo tik 2005 m. rugpjūčio 31 d. Teismas nenagrinėjo bendrovėje susiklosčiusios darbo organizavimo tvarkos ir praktikos, nevertino bei nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos svarbius rašytinius įrodymus, t. y. dokumentus, patvirtinančius draudimo įmonėje nusistovėjusią darbo organizavimo praktiką, susijusią su naujų darbuotojų priėmimu į draudimo įmonę, kas leistų teismui nustatyti, kad apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti apie savavališką Šiaulių filialo direktoriaus G.Vaicikevičiaus veiką. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bylose dėl nelegalaus darbo, jog kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį. Teismas neanalizavo, kokiu pagrindu bei kokiomis sąlygomis S.Kazlauskui buvo išduoti griežtos apskaitos dokumentai (draudimo liudijimai bei kvitai). Apeliantui nebuvo žinoma apie tai, kad S.Kazlauskui buvo patikėti griežtos atskaitomybės dokumentai ir kad pastarasis išrašinėjo draudimo liudijimus. Apie tai, kad S.Kazlauskas sudarinėjo draudimo sutartis, apeliantas galėjo sužinoti tik per jo pateiktas ataskaitas, tačiau tokios ataskaitos S. Kazlausko nebuvo pateiktos. UAB DK ,,PZU Lietuva” centrinė buveinė apie griežtos apskaitos dokumentų valdymo procesą sužino tik tada, kai padaliniai kiekvieno mėnesio pabaigoje priduoda ataskaitas įmonės centrinei buveinei. Teismas netyrė, dėl kokių priežasčių S. Kazlauskas turėjo griežtos atskaitomybės dokumentus iki 2005 m. rugsėjo 20 d.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutarimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Z.Olbrys apie S.Kazlausko priėmimą buvo informuotas G.Vaicikevičiaus telefonu 2005 m. rugpjūčio 22 d., tai patvirtino teismo proceso metu nukentėjęs S.Kazlauskas ir Šiaulių filialo direktorius G.Vaicikevičius, kuris minėtą dieną pristatė S.Kazlauską kaip naujai paskirtą direktorių bendrovės darbuotojams. Apie tai, kad Z.Olbrys žinojo apie S. Kazlausko paskyrimą į direktoriaus pareigas, patvirtina S. Kazlausko 2005 m. rugpjūčio 31 d. prašyme esanti generalinio direktoriaus viza ir kita byloje esanti medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutarimo vertinimu, kad byloje įrodyta, kad S.Kazlauskas be rašytinės darbo sutarties faktiškai ėjo UAB DK ,,PZU Lietuva” Mažeikių skyriaus direktoriaus pareigas nuo 2005 m. rugpjūčio 22 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. Šią aplinkybę patvirtina visa eilė rašytinių įrodymų (b.l. 14, 15, 16, 18-24, 25), liudytojų G.Povilaitienės, E.Januškevienės, G.Vaicikevičiaus ir nukentėjusiojo S.Kazlausko parodymai.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 99 str. 3 d. nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Darbo kodekso 24 str. 1 d. nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas.
Taigi, Z.Olbrys būdamas UAB DK ,,PZU Lietuva” generaliniu direktoriumi privalėjo užtikrinti, kad aukščiau paminėtų nuostatų būtų laikomasi. Kaip matyti iš 2006-11-20 raštu Nr. 0/2-7742 pateiktų įrodymų, liudytojo G.Vaicikevičiaus parodymų, faktiškai Z.Olbrys ir sprendė dėl skyrių direktorių priėmimo į darbą. Tai, kad asmuo galėjo ilgą laiką dirbti stambaus įmonės padalinio vadovu be rašytinės darbo sutarties liudija apie tai, kad Z.Olbrys nepakankamai rūpinosi darbo teisinių santykių kontrole, pakankamai nekontroliavo vadovavimo įmones padaliniams, neužtikrino tikslaus ir veikiančio skyrių vadovų priėmimo ir atleidimo iš darbo funkcionavimo. Teismas vertina, kad aukščiau paminėtu neveikimu Z.Olbrys padarė pažeidimą numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas teisėtai ir pagrįstai.
Mažeikių rajono apylinkės teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, panaikinti skundžiamą nutarimą nėra įstatymu numatytų pagrindų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Zenon Olbrys apeliacinį skundą atmesti.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.