Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-01-20 · Civilinė byla Nr. 2A-84/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-20
Bylos Nr.
2A-84/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
UAB „Ferteksos transportas“
Atsakovas
Baltarusijos Respublikinės
Advokatai
Paulius Markovas, Auksis Čiupaila
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–84/2009Procesinio sprendimo kategorija 44.5.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Dovilei Gaidelytei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Auksiui Čiupailai,atsakovo atstovui advokatui Pauliui Markovui

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ferteksos transportas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-143-267/2008 pagal ieškovo UAB „Ferteksos transportas“ ieškinį atsakovui Baltarusijos Respublikinės unitarinės įmonės „Gamybinis susivienijimas „Belaruskalij“ dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Respublikinei unitarinei įmonei ,,Gamybinis susivienijimas ,,Belaruskalij“, kuriuo prašė nutraukti tarp šalių 1998 m. kovo 30 d. pasirašytą sutartį Nr. 17/04-98, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui pagal šią sutartį perduotus vagonus bei priteisti iš atsakovo 16732095 JAV dolerių nuostolių atlyginimą ir palūkanas. Ieškovas nurodė, kad ginčo sutarties galiojimo metu atsakovas padarė du sutarties pažeidimus, kurie turi būti pripažinti esminiais sutarties pažeidimais, dėl kurių ieškovui atsirado nuostolių. Ieškovas teigė, kad šalys 1998 m. kovo 30 d. dvidešimties metų terminui pasirašė sutartį Nr. 17/04-98, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui ne mažiau kaip 400 vagonų, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui už suteiktus vagonus. Siekdamas tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, ieškovas 2001 m. kovo 12 d. sudarė vagonų pirkimo sutartį Nr. 02-03/0030 su kompanija ,,Castle Exporters Ltd“, pagal kurią ieškovas sumokėjo pardavėjui 600000 JAV dolerių avansą, kuris kartu buvo numatytas kaip bauda tuo atveju, jei ieškovas nepriimtų perkamų vagonų. Tačiau atsakovas 2001 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 406 vienašališkai atsisakė vykdyti ginčo sutartyje numatytą prievolę priimti nurodytą skaičių vagonų. Dėl to ieškovui teko atsisakyti pirkti vagonus pagal minėtą 2001 m. kovo 12 d. sutartį bei prarasti įmokėtą avansą. Atsižvelgdamas į tai ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 600000 JAV dolerių nuostolių (CK 6.251 str.). Ieškovas taip pat nurodė, kad 2001 m. spalio 30 dieną gavo iš atsakovo laišką Nr. 08-11792, kuriuo atsakovas pranešė, kad minėtas raštas Nr. 406 nėra atsisakymas vykdyti sutartį, todėl ieškovas toliau vykdė ginčo sutartį. Šalys 2003 m. gruodžio 10 d. pasirašė ginčo sutarties priedą Nr. 6, kurio 1.1 ir 1.2 punktuose buvo nustatyti tarifai ir susitarta, jog vagonai, nurodyti specifikacijoje Nr. 1, privalo kursuoti tik fiksuotu maršrutu. Ieškovas aiškino, kad, pasirašydamas šį priedą, kuriame atsakovas įgijo teisę naudotis tam tikrais vagonais už specialų 9,05 JAV dolerių vagonų nuomos tarifą, ieškovas siekė, jog atsakovas pigiau nuomojamais vagonais užtikrintų krovinių srautą į UAB „Birių krovinių terminalą“, kas galėjo būti padaryta tik griežtai laikantis nustatyto maršruto. Tačiau atsakovas nuo 2005 m. sistemingai pažeidinėjo šį nustatytą vagonų maršrutą. Ieškovo nuomone, maršruto pažeidimas turi būti laikoms esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, nes ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Ieškovas nurodė, kad atsakovui naudojant vagonus, nesilaikant nustatyto maršruto, ieškovas patyrė 684000 JAV dolerių nuostolių dėl tarifų skirtumo. Be to, atsakovui atsisakius vykdyti sutartį, ieškovui atsirado teisė į negautų pajamų atlyginimą, tai yra 15448095 JAV dolerių, kuriuos ieškovas būtų gavęs atsakovui vykdant ginčo sutartį visus sutartyje numatytus metus. Negautų pajamų dydis skaičiuojamas nuo 2001 metų gruodžio 31 dienos iki 2018 metų gruodžio 31 dienos. Vėliau ieškovas tikslino ieškinį, atsisakė savo reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti vagonus bei prašė toje dalyje bylą nutraukti.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai minėtą 2005 m. gegužės 21 d. raštą Nr.406 vertina kaip vienašališką sutarties nutraukimą, nes šiuo raštu atsakovas tik įspėjo ieškovą sustabdyti vagonų perdavimą. Atsakovas paaiškino, kad šalių pasirašyta sutartis neįpareigojo atsakovo priimti bet kokį vagonų kiekį vienu metu. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti nuostolius, atsiradusius dėl vagonų judėjimo maršruto pažeidimų. Teigė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas pažeidė vagonų judėjimo maršrutą, bei nepateikė jokių duomenų, jog patyrė nurodyto dydžio nuostolius. Atsakovo teigimu, ieškovo skaičiavimai dėl negautų pajamų ir reikalavimas priteisti nuostolius yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes ieškovas prašo priteisti iš atsakovo negautų pajamų atlyginimą už turto naudojimą, kurio ieškovas niekada neturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2008 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas pareikštą ieškinį reikalavimo dalyje dėl 1998 m. kovo 30 d. sutarties Nr. 17/04-98 nutraukimo grindžia 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis bei 6.497 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Teismas nurodė, kad pareikštas ieškinys neatitinka LR CK 6.218 straipsnio nuostatų (atsakovui savalaikiai nepranešta apie sutarties nutraukimą) ir pažeidžia įstatyme nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, kadangi ieškovas įrodinėja aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo yra atleistas iki atsakovas neiškelia bylos dėl tokio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teismo teigimu, bylos medžiaga leidžia teismui spręsti, kad ginčo sutartis yra pasibaigusi jos nutraukimu ir tai neprieštarauja CK 6.154 straipsnio 1 dalies ir 6.156 straipsnio nuostatoms. Šalys pripažįsta sutarties nutraukimo faktą. Duomenų, kad sutartis buvo nutraukta dėl vienos iš sutarties šalių kaltės teismui nebuvo pateikta. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad 2005 metų lapkričio mėn. šalys ginčo sutartį nutraukė tarpusavio sutarimu. Todėl ieškinys dėl pakartotinio sutarties nutraukimo negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų LR CK 1.5 įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo 600000 JAV dolerių tiesioginių nuostolių atlyginimą, remiasi CK 6.251 straipsniu ir įrodinėja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė tiesioginius nuostolius – neteko 600 000 JAV dolerių, kuriuos kaip avansinį mokėjimą pervedė kompanijai „Castle Exporters LTD“ pagal 2001 m. kovo 12 d. vagonų pirkimo sutartį Nr.02-03/0030. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima sutikti su ieškovo teiginiais, jog 2001 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 406 atsakovas esminiai pažeidė sutartį, nes juo vienašališkai atsisakė vykdyti sutartinę prievolę. Toks minėto rašto vertinimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes ir po šio rašto gavimo šalys vykdė sutartį, pasirašinėjo jos pakeitimus. Todėl reikalavimo dalyje dėl 600000 JAV dolerių atlyginimo ieškinys negali būti tenkinamas, nes nenustatytas atsakovo veiksmų, dėl kurių atsakovas nurodo patyręs nuostolius, neteisėtumas. Teismas spręsdamas dėl 684000 JAV dolerių nuostolių priteisimo nurodė, kad specialus maršrutas, nustatytas 150 vagonų, nėra esminė sutarties sąlyga, jau vien dėl to, kad ši sąlyga papildė pagrindinę šalių pasirašytą 1998 m. kovo 30 d. nuomos sutartį daugiau kaip po penkių sutartinio bendradarbiavimo metų. Papildomas susitarimas, teismo vertinimu, negali pakeisti pagrindinės sutarties esmės. Nepasirašius minėto susitarimo ieškovas būtų priverstas vykdyti 1998 m. kovo 30 d. sutartį, kurioje visiems perduotiems nuomai vagonams nustatyta viena nuomos kaina – 9, 60 USD per parą už vieną vagoną. Todėl, teismo vertinimu, visiškai nepagrįsti yra ieškovo teiginiai, kad jis nebūtų pasirašęs papildomo susitarimo, jeigu šiuo susitarimu nebūtų garantuojamas nuolatinis krovinių srautas į UAB „Birių krovinių terminalas“. Teismas konstatavo, jog šioje reikalavimo dalyje nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo padarytų sutarties pažeidimų ir ieškovo prašomų priteisti nuostolių, o, nesant priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (pažeidžiant maršrutą) ir ieškovo nurodytų negautų pajamų, pareikštas ieškinys reikalavimo dalyje dėl 684000 JAV dolerių nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas. Teismas taip pat nurodė, kad bylos medžiaga leidžia teismui spręsti, kad tam tikrų pažeidimų, vykdant sutartį, padarė abi šalys. Tai patvirtina vykstantis teisminis ginčas dėl vagonų nuomos mokesčio ir remonto išlaidų priteisimo. Tačiau nustatyti sutarties pažeidimai negali būti vertinami kaip esminiai pažeidžiantys sutartį, jau vien dėl to, kad ir pačios šalys jų taip nevertino. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad 15448095 JAV dolerių netiesioginius nuostolius patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimą dalyje, kuria atmesti ieškovo reikalavimai nutraukti 1998 m. kovo 30 d. sutartį Nr. 17/04-98, priteisti 600000 JAV dolerių nuostolių dėl negrąžinto avanso, 684000 JAV dolerių nuostolių ir 15448095 JAV dolerių negautų pajamų bei 6 procentus metinių palūkanų ir šioje dalyje ieškinį patenkinti. Jis nurodo, kad:

1. Teismas, taikydamas ir aiškindamas LR CK 6.217 str. ir 6.218 str. suformavo akivaizdžiai netinkamą praktiką. Teismas, nurodęs, kad ieškinys neatitinka LR CK 6.218 str. nuostatų ir pažeidžia įrodinėjimo taisykles, padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą bei nukrypo nuo LR CK 6.497 str. aiškinimo praktikos.

2. Teismo išvada, kad ieškovas ir atsakovas vykstant bylos nagrinėjimui jau buvo nutraukę Sutartį Nr. 17/04-98 tarpusavio sutarimu yra neteisėta ir nepagrįsta, nes jos nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Vagonų grąžinimas ir jų priėmimas įrodo tik ieškovo pareigos, numatytos Sutarties Nr. 17/04-98 3.3. punkte įvykdymą, tačiau ne Sutarties Nr. 17/04-98 nutraukimo faktą tarpusavio sutarimu, kuriam įrodyti būtinas vienokia ar kitokia forma išreikštas susitarimas dėl Sutarties Nr. 17/04-98 nutraukimo tvarkos bei teisinių padarinių. Šiuo atveju teismo nagrinėtoje byloje įrodymų apie tokį susitarimą nėra. Todėl teismas, padaręs minėtą išvadą, pažeidė CPK 263 str. 2 d. ir tuo pačiu neteisėtai atsisakė nutraukti Sutartį Nr. 17/04-98 teismine tvarka dėl atsakovo esminio sutarties pažeidimo.

3. Teismo išvada, jog 2001 m. gegužės 21 d. atsakovo laiškas nėra atsakovo prievolės pagal Sutartį Nr. 17/04-98 pažeidimas, ir tuo pačiu Sutarties Nr. 17/04-98 pažeidimas dėl netinkamo jos vykdymo, bei teismo išvados dėl ieškovo neapdairumo pervedant 600000 JAV dolerių bei bankinių dokumentų neatitikimo įrodymams, patvirtinantiems pinigų pervedimo faktą, yra nemotyvuotos, neteisėtos ir nepagrįstos, nes teismas jas padarė nevertindamas Sutarties Nr. 17/04-98 dalyko, t.y. to, dėl ko Sutartis Nr. 17/04-98 buvo sudaryta, Sutarties šalių teisių ir pareigų.

4. Teismas, nors ir pripažino, kad atsakovas naudojo dalį vagonų ne pagal Sutartį Nr. 17/04-98, t.y. kad pažeidė ją, tačiau nepripažino, jog tai buvo esminis Sutarties Nr. 17/04-98 pažeidimas, dėl kurio ieškovas patyrė 684000 JAV dolerių nuostolių negautų pajamų pavidalu, ir atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą. Tik visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aplinkybes teismas galėjo daryti vadą dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui padarytos žalos buvimo ar nebuvimo bei žalos dydžio, tačiau to nepadarė.

5. Ieškovas, įvertinęs tai, kad atsakovas sistemingai pažeidinėjo Sutarties Nr. 17/04-98 Priede Nr. nustatyto maršrutą, po ieškovo įspėjimų šių pažeidimų nepašalino, t.y. tyčia tęsė pažeidimų darymą, bei atsižvelgęs į 2001 m. gegužės 21 d. atsakovo ketinimą vienašališkai nutraukti Sutartyje Nr. 17/04-98, nebegalėjo tikėtis, jog atsakovas ateityje tinkamai vykdys Sutartį Nr. 17/04-98. Todėl dėl atsakovo sistemingų Sutarties Nr. 17/04-98 pažeidimų, naudojant vagonus ne pagal nustatytą maršrutą, prieš terminą nutraukus Sutartį Nr. 17/04-98, ieškovo patirti nuostoliai sudarytų nuostolius negautų pajamų pavidalu, t.y. tų pajamų, kurias jis būtų gavęs, jei atsakovas savo pažeidimais nebūtų sudaręs pagrindo jos nutraukimui ir ją būtų vykdęs tinkamai iki termino pabaigos.

6. Šioje byloje atsakovo veiksmai vykdant Sutartį Nr. 17/04-98 turėtų būti įvertinti ne tik pagal formalų neteisėtumo ar teisėtumo aspektą, bet ir pagal teisingumo ir sąžiningumo principus, t.y., ar atsakovo padaryti Sutarties pažeidimai yra sąžiningi ir teisingi ieškovo atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir nurodo, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai išanalizavo 1998 m. kovo 30 d. sutarties Nr. 17/04-98 vykdymo ir jos nutraukimo aplinkybes bei tinkamai taikė materialinės teisės normas ginčo santykiui įvertinti, dėl nėra pagrindo teismo sprendimo šioje dalyje naikinti arba keisti.

2. Reikalavimui dėl 600000 JAV dolerių tiesioginių nuostolių priteisimo, kaip ir kitiems apelianto reikalavimams taikytinas sutrumpintas 3 (trejų) metų ieškininės senaties terminas. Be to, tariami apelianto 600000 JAV dolerių dydžio tiesioginiai nuostoliai nėra įrodyti bei nėra privalomų civilinės atsakomybės sąlygų viseto, būtino iš atsakovo priteisti ieškinyje nurodytas sumas.

3. Apelianto reikalavimai dėl 684000 JAV dolerių tiesioginių nuostolių yra atmestini. Nors iki apeliacinio skundo pateikimo apeliantas laikėsi pozicijos, kad atsakovo neteisėtu veiksmu, kurio pagrindu reikalaujama atsakomybės, yra 1998 m. kovo 30 d. sutarties Nr. 17/04-98 nuostatų pažeidimas, o konkrečiai aplinkybės, kad atsakovas pastoviai netiekė krovinių per UAB „Birių krovinių terminalą“, tai apeliaciniame skunde jau iškeliama kita versija. Dabar bandoma teigti, jog atsakovas yra atsakingas už apelianto nuostolius dėl netinkamo 1998 m. kovo 30 d. sutarties Nr. 17/04-98 vykdymo, kuris pasireiškė naujai į bylą teikiamų įrodymų (sutarčių) pažeidimu. Teismui bandoma įrodyti, kad 684000 JAV dolerių nuostoliai atsirado kaip 2005 m. gegužės 3 d. Sutarties 08-14/05 nuostatų pažeidimo pasekmė. Apie pastarosios sutarties pažeidimus nebuvo kalbama anksčiau, dėl jos pažeidimo nėra pareikšta teisme reikalavimų, todėl tokie ieškinio pagrindo pakeitimai apeliacinėje instancijoje yra negalimi.

4. Apeliantas pats nežino, kuris iš minimų pažeidimų - maršruto pažeidimas ar krovos apimčių tariamas nevykdymas, sudaro pagrindą skaičiuoti reikalaujamus priteisti 684000 JAV dolerių tiesioginių nuostolių. Nuostolių skaičiavimas yra ydingas ir nėra įrodyta, kad atsakovas yra tiesiogiai atsakingas už šių nuostolių atsiradimą, nes apeliantas atmetė atsakovo pasiūlymus mokėti normalią sutartą nuomos kainą ir tokiu būdu prisiėmė su tuo susijusią riziką.

Šalies argumentai

5. Apeliantas nurodo, kad negautos pajamos priklauso iki ginčo sutarties Nr. 17/04-98 galiojimo pabaigos, dėl kurio šalys buvo susitarusios, galiojimo pabaigos, t.y. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Tokia apelianto išvada atmestina, nes: a) ginčo sutartis nutraukta 2005 m. lapkričio 16 d.; b) apeliantas nepateikia duomenų, kam, kokiam laikotarpiui ir už kokią kainą yra šiuo metu išnuomavęs jam priklausančius ar jo naudojamus vagonus, gražintus atsakovo pagal Sutartį; c) apeliantas taip pat nenurodo, koks yra vagonų eksploatacijos galiojimo terminas, po kurio pabaigos vagonai yra nebenaudojami. Be to, pateikiant negautų pajamų (pelno) paskaičiavimus kažkodėl neskaičiuojamos vagonų priežiūros ir remonto išlaidos, kurios per ilgą laiką yra neišvengiamos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (LR CPK 329 str.).

Ginčas tarp šalių kilo dėl 1998 m. kovo 30 d. sutarties nutraukimo momento ir dėl nuostolių atlyginimo.

Dėl 1998 m. kovo 30 d. sutarties Nr. 17/04-98 nutraukimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su atsakovu 1998 m. kovo 30 d. sudarė sutartį Nr. 17/04-98. Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo atsakovui perduoti naudojimui nemažiau kaip 400 vnt. mineralinių medžiagų gabenimo vagonų, o atsakovas įsipareigojo už naudojimąsi vagonais mokėti po 9,6 JAV dolerių per parą už vieną vagoną (t. 1, b.l. 57-63). 2003 m. gruodžio 10 d. pasirašius sutarties priedą nr. 6, minėta sutartis buvo pakeista, o šalys susitarė, kad už 150 vagonų atsakovas ieškovui mokės po 9,05 JAV dolerių per parą ir šie vagonai gali kursuoti tik maršrutu st. „Kalinij-3BC“ – st. „Draugystė“ LG, terminalas BKT – st. „Kalinij-3BC“. Už kitus vagonus atsakovas įsipareigojo mokėti po 12 JAV dolerių per parą už kiekvieną vagoną.

2001 m. gegužės 21 d. atsakovas raštu (t. 1, b.l. 73-74) informavo ieškovą, jog nutraukia vagonų priėmimą nuo 2001 m. gegužės 21 d.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas padarė du esminius sutarties su ieškovu pažeidimus, t.y. 2001 m. gegužės 21 d. atsakovas informavo ieškovą, kad nutraukia vagonų priėmimą ir nesilaikė 2003 m. gruodžio 10 d. papildomame susitarime nustatytų 150 nuomojamų vagonų kelionės maršrutų.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 1998 m. kovo 30 d. sutartis Nr. 17/04-98 tarp šalių nutrūko 2005 m. lapkričio 16 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nors ieškovas aukščiau nurodytus atsakovo veiksmus laikė esminiais sutarties pažeidimais, jis vienašališkai sutarties nenutraukė, o šalys po 2001 m. gegužės 21 d. atsakovo rašto vykdė sutartį ir bendradarbiavimas pagal šią sutartį tarp šalių vyko iki 2005 m. lapkričio 16 d.

Pažymėtina, kad civilinėje teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties nutraukimo sąlygas ar sutarties nutraukimo tvarkos reikalavimus nustato imperatyviosios teisės normos. Paprastai šalys sutartyje aptaria dėl sutarties nutraukimo fakto, nutraukimo tvarkos ir teisinių pasekmių. Šalių valia dėl sutarties nutraukimo gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma.

Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, 1998 m. kovo 30 d. nuomos sutartis Nr. 17/04-98 nutrūko 2005 m. lapkričio 16 d. Šalys, pasirašydamos perduotų vagonų perdavimo-priėmimo aktus ir tęsdamas bendradarbiavimą kitų sutarčių pagrindu, faktiškai nutraukė minėtą sutartį.

Teisėjų kolegijos nuomone, įstatymų leidėjas nuomos santykių ir sutarties pabaigą sieja su nuomojamojo daikto grąžinimo nuomotojui momentu. Kadangi paskutiniai nuomoti vagonai ieškovui buvo grąžinti 2005 m. lapkričio 16 d., ši data laikytina sutarties nutraukimo diena.

Nors nuomos sutarties nutraukimas abi šalis atleidžia nuo sutarties vykdymo, remiantis CK 6.221 straipsnio 2 dalimi, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo, bei netesybas.

Kaip jau minėta, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 1284000 JAV dolerių tiesioginių nuotolių ir 15448095 JAV dolerių netiesioginių nuostolių.

Dėl 600000 JAV dolerių nuostolių.

600000 JAV dolerių nuostolius ieškovas kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, t.y. vienašališko atsisakymo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ieškovas teigia, kad jis 2001 m. gegužės 21 d. kompanijai „Castle Exporters LTD“ pagal 2001 m. kovo 12 d. vagonų pirkimo sutartį Nr. 02-03/0030 pervedė 600000 JAV dolerių avansinį mokėjimą. Šioje sutartyje numatyta, kad ieškovas įsipareigoja už 2520000 JAV dolerių iš kompanijos „Castle Exporters LTD“ nupirkti 180 vagonų, o šios sutarties neįvykdžius avansinis mokėjimas lieka kompanijai „Castle Exporters LTD“. Kadangi atsakovas atsisakė nuomotis vagonus, ieškovas galutinai neįvykdė minėtos sutarties, todėl 600000 JAV dolerių avansinis mokėjimas liko kompanijai „Castle Exporters LTD“.

Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. Priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Tačiau neturi būti pernelyg didelio skolininko elgesio ir nuostolių atotrūkio, t. y. nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys. Šias aplinkybes yra ne kartą konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikomis, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d, nutartį civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB ,,Medvėgalis“ bylos Nr. 3K-7-345; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. UAB ,,Riviva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3554/2007).

Nagrinėjamu atveju ginčo sutarties nutraukimui turėjo įtakos atsakovo veiksmai, tačiau vien tokių atsakovo veiksmų civilinei atsakomybei atsirasti nepakanka ir priteisiant nuostolius būtinas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2001 m. gegužės 21 d. davė nurodymą pervesti 600000 JAV dolerių avansinį mokėjimą kompanijai „Castle Exporters LTD“. Ieškovui neįvykdžius 2001 m. kovo 12 d. vagonų pirkimo sutarties sąlygų, ši suma liko kompanijai „Castle Exporters LTD“. Tą pačią dieną, t.y. 2001 m. gegužės 21 d. atsakovas informavo ieškovą, kad nuo 2001 m. gegužės 21 d. nutraukia vagonų priėmimą. Byloje pateiktame banko išraše matyti, jog pinigų pervedimo data yra 2005 m. gegužės 22 d.

Atsakovas nurodo, kad banko išraše apie 600000 JAV dolerių sumokėjimą nenumatyta, kad pinigai mokami pagal 2001 m. kovo 12 d. vagonų pirkimo sutartį Nr. 02-03/0030. O 2001 m. kovo 12 d. vagonų pirkimo sutartyje Nr. 02-03/0030, numatyta, kad avansą atsakovas turėjo pervesti iki 2001 m. gegužės 31 d., todėl abejotina ar 600000 JAV dolerių buvo sumokėti kaip avansas pagal minėtą sutartį.

Tačiau iš byloje esančio kompanijos „Castle Exporters LTD“ 2001 m. gegužės 25 d. rašto (t. 5, b.l. 15-16) matyti, kad 600000 JAV dolerių ieškovas sumokėjo šiai kompanijai kaip avansą pagal 2001 m. kovo 12 d. vagonų pirkimo sutartį Nr. 02-03/0030. Todėl šie atsakovo argumentai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad esant galimybei atsirasti nuostoliams ieškovas turi stengtis, kad jie būtų kuo mažesni. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2001 m. gegužės 21 d. gavęs atsakovo raštą galėjo mokėjimą sustabdyti, tačiau to nepadarė.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kompanija „Castle Exporters LTD“ už sumokėtus pinigus ieškovui siūlė paimti mažesnę dalį materialinių vertybių, kurias paėmęs ieškovas būtų išvengęs nuostolių atsiradimo, tačiau ieškovas to nepadarė. Nesant priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių nuostolių, šis ieškovo reikalavimas negali būti tenkintinas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškinio šioje dalyje nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Tačiau kolegijos nuomone, teismas teisingai nurodė, kad sutinkamai su CK 1.125 straipsnio 8 dalimi reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra nustatytas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas. Apie savo teisės pažeidimą ieškovas sužinojo 2001 m. gegužės 21 d. gavęs atsakovo raštą, o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2005 m. birželio 21 d., t.y. daugiau kaip po ketverių metų. Todėl pasibaigus ieškinio senaties terminui ir atsakovui pareikalavus taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškovo reikalavimą.

Dėl 684000 JAV dolerių nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė atsakovui nesilaikant nustatyto maršruto.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2003 m. gruodžio 10 d. pasirašė sutarties priedą Nr. 6, kurio 1.1 ir 1.2 punktuose buvo nustatyti nuomos tarifai ir nurodyta, kad vagonai, numatyti specifikacijoje Nr. 1, privalo kursuoti nustatytu maršrutu st. „Kalinij-3BC“ – st. „Draugystė“ LG, terminalas BKT – st. „Kalinij-3BC“. Pagal priedą atsakovas nuomojamų iš ieškovo vagonų maršrutą galėjo keisti tik susitaręs su ieškovu.

Ieškovas nurodo, kad jokio susitarimo dėl kitų vagonų maršrutų su atsakovu nebuvo sudaręs, tačiau atsakovas, pažeisdamas sutartį, vagonais krovinius vežiojo ir kitais, sutartyje nenumatytais maršrutais ir tokiais veiksmais ieškovui padarė 684000 JAV dolerių nuostolius. Nuostolių sumą ieškovas skaičiuoja iš rinkos tarifo – 19,05 JAV dolerių per parą atimdamas 9,05 JAV dolerių, kuruos atsakovas mokėjo už vagonų nuomą jiems kursuojant sutartu maršrutu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nesilaikė nustatytų maršrutų ir vagonus naudojo krovinius vežant kitais maršrutais. Tai patvirtina ir paties atsakovo 2005 m. balandžio 15 d. raštas Nr. 08-5135 (t. 4, b.l. 114-115), kuriame atsakovas nurodo, kad nesant sutartyje nurodytu maršrutu krovinių srauto judėjimo, minėti vagonai atitinkamai Sutarties 1.2 ir 2.2.7 punktams, buvo naudojami kitais maršrutais. Šiame rašte atsakovas prašo suderinti Specifikacijos Nr. 1 vagonų kursavimą kitais maršrutais, taikant 12 JAV dolerių tarifą už vagoną per parą.

Ieškovas nurodo, kad vagonai turėjo kursuoti nustatytu maršrutu st. „Kalinij-3BC“ – st. „Draugystė“ LG - terminalas BKT – st. „Kalinij-3BC“. Draugystė yra šalia Klaipėdos esantis krovinių paskirstymo punktas, iš kurio vagonai skirstomi į galutinius maršrutus. Galutinis vagonų taškas buvo terminalas BKT, tačiau 2005 metų balandžio mėnesį šiame terminale krovos apimtis buvo lygi nuliui.

Tačiau iš 2003 m. gruodžio 10 d. Papildomo susitarimo 1.1 punkto matyti, kad šalys nustatydamos vagonų kelionės maršrutą nurodė, ne st. „Kalinij-3BC“ – st. „Draugystė“ LG - terminalas BKT – st. „Kalinij-3BC“, o st. „Kalinij-3BC“ – st. „Draugystė“ LG, terminalas BKT – st. „Kalinij-3BC“. Teisėjų kolegijos nuomone, sutartyje, po žodžių „st. „Draugystė“ LG“ padėtas kablelis rodo, kad terminalas BKT nebuvo atskiras šalių sutarto maršruto taškas, o yra paaiškinimas, jog st. „Draugystė“ LG yra birių krovinių terminalas (t. 1, b.l. 64-65). Todėl aukščiau nurodyti ieškovo argumentai laikytini nepagrįstais.

2008 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė protokolinę nutartį dėl papildomų įrodymų pateikimo. Remdamasis šia nutartimi atsakovas teismui pateikė papildomus įrodymus iš kurių matyti, kad atsakovas 1998 m. kovo 30 d. sutarties Nr. 17/04-98 Priedo Nr. 6 Specifikacijoje Nr. 1 nurodytus atskirus vagonus pagal paskirtį naudojo kituose maršrutuose iš viso 18259 paras.

1998 m. kovo 30 d. sutarties Nr. 17/04-98 Priedo Nr. 6 Specifikacijoje Nr. 1 numatytiems vagonams buvo taikomas 9,05 JAV dolerių tarifas per parą už vieną vagoną, o kitiems, kurių maršrutas nebuvo nustatytas – 12 JAV dolerių per parą tarifas. Ieškovas neįrodė, kad tuo metu vagonų nuomos rinkos kaina buvo 19,05 JAV dolerių per parą už vagoną ir, kad jis tokią kainą būtų gavęs. Be to, kitoje civilinėje byloje ieškovas reikšdamas ieškinį dėl skolos už vagonų nuomą išieškojimo, naudojo 9,05 ir 12 JAV dolerių tarifus.

Remdamasi aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovo patirtus nuostolius reikia skaičiuoti taikant sutartyje numatytų 9,05 ir 12 JAV dolerių tarifų skirtumą. Todėl ieškovui iš atsakovo už netinkamą sutarties vykdymą priteistina 53864,05 JAV dolerių ((12 JAV dolerių - 9,05 JAV dolerių) x 18259 paros) tiesioginių nuostolių.

Dėl 15448095 JAV dolerių negautų pajamų.

Ieškovas pareiškė ir reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, kurias apelianto teigimu, jis pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir vykdoma iki sutarties termino pabaigos.

Iš 1998 m. kovo 30 d. sutarties Nr. 17/04-98 matyti, jog šalys buvo sudarę terminuotą nuomos sutartį, kurios 6.2 punkte įtvirtintas 20 metų galiojimo terminas.

Posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad jeigu būtų tinkamai vykdoma sutartis, jis turėtų 210 vagonų (30 nuosavybės teise priklausančių ieškovui ir 180 iš kitos įmonės). Laikotarpiu nuo 2001 m. gruodžio 30 d. iki 2003 m. gruodžio 10 d. papildomo susitarimo sudarymo ieškovas iš atsakovo būtų gavęs 1330350 JAV dolerių (po 9,5 JAV dolerių už vagoną per parą, išnuomavus 210 vagonų). Už likusį laikotarpį – iki 2018 m. gruodžio 1 d. ieškovas priskaičiuoja 13660920 JAV dolerių nuostolių, skaičiuojant negautą pelną 12 JAV dolerių už vagoną per parą tarifu. Iš šios sumos atėmus vagonų įsigijimo išlaidas – 2942000 JAV dolerių, pelnas sudarytų 12021370 JAV dolerių. Ieškovas taip pat nurodo, kad 190 vagonų nuomavo iš UAB „Vagonų servisas“ ir už šiuos vagonus iki sutarties galiojimo galo ieškovas būtų gavęs 3326825 JAV dolerių pelno. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad 210 vagonų negautas pelnas turėtų būti mažinamas 2177700 JAV dolerių, nes teik sudarytų depinio remonto išlaidos. Taigi, ieškovas sumažino reikalaujamų nuostolių dydį iki 13198395 JAV dolerių.

Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), esantys sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, turi būti tikra, jog ji patyrė faktinių nuostolių, pasireiškiančių negautomis pajamomis, dėl sutarties nevykdžiusios šalies veiksmų pasekmių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė 13198395 JAV dolerių netiesioginius nuostolius. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2001 m. gegužės 21 d. ar vėliau turėjo 400 vagonų, už kurių nuomą būtų gavęs pelną. Be to, ieškovas būdamas verslininku besiverčiančiu krovinių gabenimu, galėtų išnuomoti vagonus tretiesiems asmenims.

Negautos pajamos priteisiamos tik tais atvejais, kai šalis patiria objektyvų pajamų sumažėjimą. Nuomos atveju tai galėtų būti vagonų nuomos kainų skirtumas ir pan. tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Ieškovas neįrodė, kad net įdėjęs maksimalias pastangas negautų planuojamų gauti pajamų. Ieškovas taip pat teismui nepateikė, jokių duomenų apie vagonų eksploatacijos terminus, jų pardavimo kainą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė netiesioginius nuostolius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovui priteisė 63581,35 eurų (219533,68 Lt) atstovavimo išlaidų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis ieškovo pateiktomis sąskaitomis-faktūromis iš ieškovo priteisė 63581,35 eurų atstovavimo išlaidų. Tačiau byloje nėra šių sąskaitų-faktūrų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ši suma iš apelianto nesant įrodymų negali būti priteista. Be to, atsakovo pateiktose sąskaitose faktūrose (t. 5, b.l. 194-196; t. 6, b.l. 20-21) nenurodyta už kokias teisines paslaugas (kokioje byloje ir t.t.) šios sąskaitos faktūros išrašytos.

Apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, proporcingai tarp šalių paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, ieškovo ieškinį tenkinant iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

Sprendimo dalį, kuria nutraukta civilinė byla ieškinio reikalavimo dalyje dėl atsakovo įpareigojimo grąžinti geležinkelio vagonus ieškovui, palikti nepakeistą.

Kitą sprendimo dalį panaikinti ir išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Ferteksos transportas“ iš atsakovo Baltarusijos Respublikinės unitarinės įmonės „Gamybinis susivienijimas „Belaruskalij“ 53864,05 JAV dolerių nuostolių.

Likusią ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Ferteksos transportas“ atsakovui Baltarusijos Respublikinės unitarinei įmonei „Gamybinis susivienijimas „Belaruskalij“ 29500 Lt žyminio mokesčio ir į valstybės biudžetą 191,72 Lt pašto išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjai Danutė GasiūnienėMarytė MitkuvienėDonatas Šernas