Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-06-10 · Civilinė byla Nr. 2-836/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-10
Bylos Nr.
2-836/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Ekolinija“, A. S.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-836/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1296-485/2010 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Ekolinija“, A. S. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėta, piniginių išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB ,,Ekolinija“ ir A. S. išmokas už priverstinę pravaikštą nuo 2003-09-25 iki 2008-01-22; grąžinti ieškovą į darbą UAB „Ekolinija“ gamybos vadovo pareigose; priteisti iš atsakovo A. S. 85 500 Lt turtinei žalai atlyginti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi, panaikindamas Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jas taikė ir 85 500 Lt sumai areštavo atsakovo UAB „Ekolinija“ nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant atsakovui teisę naudotis areštuotu kilnojamuoju ir/ar nekilnojamuoju turtu, teisę įnešti pinigus į sąskaitas.

Ieškovas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo papildė savo ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo A. S. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas taip pat prašė padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir papildomai areštuoti atsakovo A. S. nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose bendrai 185 000 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui visu areštuotu turtu disponuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 4 d. nutartimi ieškovo L. M. prašymą tenkino iš dalies, ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovų 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti įvykdymo užtikrinimui taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones – papildomai areštavo atsakovui UAB „Ekolinija“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus 100 000 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis, paaiškėjus, jog atsakovo areštuotų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų vertė yra mažesnė negu 100 000 Lt, areštuoti trūkstamai sumai atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bei atsakovui priklausančiose bankų sąskaitose, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, mokėti atsakovo darbuotojams darbo užmokestį ir atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 185 500 Lt sumos priteisimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pareiškė reikalavimus grąžinti į darbą ir priteisti iš atsakovų UAB „Ekolinija“ ir jos vienintelio akcininko ir administracijos vadovo A. S. 85 500 Lt turtinei žalai dėl priverstinės pravaikštos atlyginti bei 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Patikslintuose ieškiniuose yra nurodyta, kad iš UAB „Ekolinija“ gamybos vadovo pareigų ieškovas buvo atleistas neteisėtai, ieškovo nuomone, darbdavys su ieškovu neatsiskaitė. Teismo teigimu, toks nagrinėjamos bylos pobūdis rodo, jog byloje kilęs ginčas sietinas su darbo teisiniais santykiais tarp darbuotojo (ieškovo) ir darbdavio UAB ,,Ekolinija“, kuris yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, o jo turtas yra atskirtas nuo savininko turto (Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 2 d.). Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas A. S. yra nurodęs, jog jis, būdamas vienintelis UAB „Ekolinija“ akcininkas, visas UAB „Ekolinija“ akcijas yra perdavęs Lietuvos invalidų sporto draugijai, registruotai tuo pačiu adresu kaip ir atsakovas UAB „Ekolinija“. Todėl teismas sprendė, kad tenkinus L. M. ieškinio reikalavimus, civilinė atsakomybė dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir žalos atlyginimo kils ne juridinio asmens dalyviui, kaip nurodo ieškovas A. S., o pačiam darbdaviui UAB ,,Ekolinija“. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo (fizinio asmens) A. S. turtui yra nepagrįstas. Tačiau tuo pačiu teismas pažymėjo, kad, didindamas ieškinio reikalavimus, ieškovas nurodė, jog dėl piktybiško atsakovų elgesio šioje byloje, niekaip neužsibaigiančio teismo proceso, ieškovas giliai išgyveno, dėl ko jį ištiko mikroinsultas ir ieškovas neteko 35 proc. darbingumo. Byloje surinkti duomenys, jog atsakovė UAB „Ekolinija“ bei jos dalyvis A. S. nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir nevykdo savo pareigų, nepriima teismo šaukimų bei neatvyksta į teismo posėdžius, patvirtina, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, sprendimo įvykdymas žymiai pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovo prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas, tačiau šios priemonės taikytinos atsakovės UAB „Ekolinija“ atžvilgiu.

Šalies argumentai

Ieškovas L. M. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo nutartis prieštarauja CPK 16 straipsnio 2 dalies reikalavimams dėl teisėjų sudėties nekintamumo nagrinėjant bylą.

2. Teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį, kadangi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo tik po dviejų savaičių, be to apie priimtą nutartį nepranešė teismo hipotekos turto arešto registrui.

3. Ieškovas neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo UAB ,,Ekolinija“, kuri 2008 m. pabaigoje sustabdė savo veiklą, atžvilgiu. Ieškovui nemokėjo atlyginimo, neteisėtai atleido iš darbo, grasino susidorojimu, slapstėsi nuo teismo, nepriimdavo šaukimų ir kitų procesinių dokumentų UAB ,,Ekolinija“ direktorius ir savininkas A. S., kurio atžvilgiu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobūdžio reikalavimus reikšti – turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 str.). Šalis, pareiškusi reikalavimus civilinio proceso tvarka bei kita šalis, kuriai pareikšti šie reikalavimai, turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Kai ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus dėl pinigų priteisimo keliems atsakovams, jis turi įrodyti atsakovų pareigą įvykdyti iš materialiosios teisės normų kildinamus reikalavimus. Šie klausimai išsprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.). Ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovo pareikšto prašymo (CPK 13 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovais nurodė du asmenis – juridinį asmenį – uždarąją akcinę bendrovę ir fizinį asmenį – šios įmonės direktorių ir akcininką. Ieškovas ieškinyje įrodinėja atsakovų pareigą atsakyti pagal jiems pareikštus reikalavimus dėl turtinės žalos priteisimo, tačiau papildęs savo ieškinį, prašė neturtinę žalą priteisti iš atsakovo A. S.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tenkinus L. M. ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos priteisimo, civilinė atsakomybė dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir žalos atlyginimo kils ne juridinio asmens dalyviui A. S., o pačiam darbdaviui UAB ,,Ekolinija“. Tačiau ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo galimas ir iš atsakovo A. S. Todėl teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones tik atsakovo UAB ,,Ekolinija“ atžvilgiu.

Byloje pareikštas reikalavimas dėl 85 000 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaip minėta, ieškovas neturtinę žalą prašo priteisti iš atsakovo A. S. Tokia suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimo sumos dydis turi būti įvertintas ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Tuo atveju, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių neaiškino ir pagal pateiktus į bylą įrodymus nurodyto klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Alė BukavinienėKonstantinas GurinasNijolė Piškinaitė