Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovui Valstybinei teismo medicinos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja 2018 m. vasario 15 d. elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikė teismui patikslintą skundą, kuris Vilniaus apygardos administraciniame teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi laikytas nepaduotu.

II.

Teismas išaiškino pareiškėjai, kad atsisakymas priimti skundą nekliudo jai vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos A. I. skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, 2018 m. sausio 16 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimų. Pareiškėja 2018 m. sausio 31 d. pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą skundą, tačiau teismas, susipažinęs su patikslinto skundo turiniu, sprendė, jog pareiškėja nepašalino visų teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, todėl 2018 m. vasario 1 d. nutartimi nustatė pakartotinį terminą iki 2018 m. vasario 15 d. skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja 2018 m. vasario 15 d. elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikė teismui patikslintą skundą, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-400/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, jog pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, 2018 m. sausio 16 d. ir 2018 m. vasario 1 d. nutartimis nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjai nepašalinus trūkumų – pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą) administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, skunde pareiškėjas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindas), ir tai patvirtinantys įrodymai bei skundo reikalavimas (skundo dalykas). Minėti įstatymu nustatyto skundo turinio reikalavimai užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-672/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. S-787-624/2015, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-871-438/2015, kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2018 m. sausio 30 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindžia savo nesutikimą su Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2017 m. gruodžio 12 d. Nr. 1.22 SD-615 atsakymu ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; tiksliai nurodyti neturtinės žalos išraišką, taip pat nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama galimai patirta neturtinė žala; pasisakyti dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja 2018 m. sausio 31 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui patikslintą skundą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėja pašalino ne visus 2018 m. sausio 16 d. nutartyje nustatytus trūkumus, 2018 m. vasario 1 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą iki 2018 m. vasario 15 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. tiksliai ir aiškiai nurodyti neturtinės žalos išraišką bei aplinkybes, kuriomis grindžiama galimai patirta neturtinė žala; nurodyti galimai neteisėtus veiksmus, kuriuos atliko atsakovas; nurodyti, kokia yra pareiškėjos pavardė ir pateikti galiojančio asmens tapatybės dokumento kopiją bei nurodyti savo gyvenamąją vietą; pateikti 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus ar motyvuotą prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėja 2018 m. vasario 15 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui patikslintą skundą bei prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi apskritai nevertino pareiškėjos 2018 m. vasario 15 d. pateikto patikslinto skundo, o tik abstrakčiai sprendė, jog teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi nustatyti skundo trūkumai nebuvo pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjos 2018 m. vasario 15 d. patikslintas skundas, teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis ir pasirašytas elektroniniu parašu, pirmosios instancijos teisme buvo užregistruotas 2018 m. vasario 19 d., laikytina, jog patikslintas skundas teismui buvo pateiktas 2018 m. vasario 15 d. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo nutartį, turėjo įvertinti pareiškėjos pateiktą patikslintą skundą ir pasisakyti dėl jo priėmimo / nepriėmimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos patikslinto skundo turinį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėja visiškai nepašalino teismo nutartyse nustatytų skundo trūkumų, o pareiškėjos reikalavimas (skundo dalykas), tiek ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (skundo pagrindas) iš esmės yra aiškūs, todėl teismas galėjo spręsti pareiškėjos pateikto skundo priėmimo klausimą.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, nustačius, jog pareiškėja nepašalino teismo nutartyse nustatytų skundo trūkumų.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis, kuria nutarta pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, naikintina, pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.