- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 1-1568-988/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04737-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- M. D.
- Advokatai
- Kristupas Ašmys
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. D. 2019 m. balandžio 6 d., apie 3.34 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis M. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad balandžio 6 d. šventė draugės gimtadienį, į kurį nuvažiavo be leidimo pasiėmęs tėvo automobilį. Ten išgėrė degtinės ir po to važiavo namo, nors buvo išgėręs ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Taip pasielgė dėl neblaivumo, važiuodamas padarė eismo įvykį ir apgadino automobilį. Dėl nusikaltimo padarymo gailisi. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas būtų jo tėvas. Mano, jis darys jam teigiamą įtaką, jį griežtai kontroliuos, jie kartu gyvena, klauso tėvo nuomonės.
Laiduotojas G. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykis įvyko dėl to, kad jis anksčiau dėl tarnybos ilgai nebūdavo namuose ir neskyrė sūnui reikiamo dėmesio bei laiko. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką sūnui, nustatys namų rėžimą, jį griežčiau kontroliuos, nuo rudens išleis tarnauti į kariuomenę. Jie gyvena kartu, sūnus paprastai klauso jo nuomonės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-04-08 apklaustas kaip liudytojas A. J. parodė, jog 2019-04-06 dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyriausiuoju patruliu D. I. Apie 03.34 val. iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), apdaužytas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi prekybos centro „Maxima“ aikštelėje. Atvykę nurodytu adresu, rado automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo užvažiavęs ant šaligatvio, šalia automobilio mėtėsi jo detalės, buvo išbėgę skysčiai. Prie automobilio stovėjo vaikinas, apsirengęs baltais rūbais. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. D., gim. (duomenys neskelbtini). jiems paaiškino, jog be leidimo paėmė tėvui priklausantį automobilį "Audi" ir pats jį vairavo. Bendraujant su M. D., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jis svirduliavo. Paklaustas, ar šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, M. D. atsakė, jog vartojo. Įvykio vietoje buvo liudininkas D. C., kuris paaiškino, jog matė, kaip baltai apsirengęs vaikinas vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr (duomenys neskelbtini). M. D. buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu ir jam nustatytas 1,94 promilių girtumas. Po 26 minučių atlikus pakartotinį blaivumo patikrinimą, M. D. buvo nustatytas 1,97 promilių girtumas. M. D. buvo pristatytas į VPK Kelių policijos valdybą. Automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. (b.l. 25-27)
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-04-08 apklaustas kaip liudytojas D. C. parodė, jog 2019-04-06, apie 3.30 val., važiavo taksi automobiliu nuo prekybos centro "(duomenys neskelbtini)" į Pašilaičių pusę. Važiuojant prekybos centro "(duomenys neskelbtini)", esančio adresu (duomenys neskelbtini), link, staiga iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis, kirsdamas gatvę, atsitrenkė į kelkraščio bortelius (užvažiavo ant jų). Užšokęs ant bortelio, automobilis "gazavo", iš jo niekas neišlipo. Jis pasakė taksistui, jog sustotų, nes gal vairuotojui pasidarė bloga ir reikia pagalbos. Taksi automobiliui sustojus, liudytojas priėjo prie automobilio "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atidarė vairuotojo dureles. Automobilyje, vairuotojo vietoje, sėdėjo jaunuolis, kuris buvo apsirengęs baltos spalvos džemperiu. Automobilyje daugiau nieko nebuvo. Paklausė, kas nutiko. Vaikinas sėdėdamas gazavo, pasakė, kad skambins tėčiui. Iš nerišlios kalbos ir neadekvačios elgsenos liudytojas suprato, jog vaikinas neblaivus. Alkoholio kvapo nepajuto. Priėjęs iš kitos automobilio pusės, ištraukė raktelius. Privažiavo kitas taksi automobilis, kurio vairuotojas pasakė, jog jau iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, jis parašė paaiškinimą ir atidavė jiems automobilio „Audi A4“ raktelius. Nuo to momento, kai automobilis „Audi A4“, kirto jam kelią, t.y. pravažiavo iš dešinės pusės į kairę, ir užvažiavęs ant bortelio sustojo, iki jo priėjimo iki automobilio, iš automobilio "Audi A4" niekas neišlipo. Jokių kitų asmenų, išskyrus vairuotoją, automobilyje nebuvo. (b.l. 30-32)
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-04-08 apklaustas kaip liudytojas G. D. parodė, jog automobilis "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jį pirko 2017 m. už savo pinigus. 2019-04-05, apie 17.00 val., atvažiavo šiuo automobiliu namo adresu (duomenys neskelbtini), ir paliko automobilį stovėjimo aikštelėje. Raktai nuo automobilio buvo jo striukės kišenėje. Jam grįžus namo, jo sūnus M. D. buvo namie ir tą vakarą buvo blaivus. Apie 23.00 val. liudytojas nuėjo ilsėtis. Kitą dieną jam nereikėjo niekur važiuoti, tad automobilio iš ryto neieškojo. Apie 12.00 val. nusprendė su žmona nuvažiuoti į parduotuvę, tada ir pasigedo raktų nuo automobilio. Ėmė skambinti sūnui, tačiau šis telefonu neatsiliepė. Apie 16.00 val. sūnus Mantas grįžo namo ir pasakė, jog sukėlė eismo įvykį ir padavė jam lapelį, kuriame buvo nurodyta, kad automobilis yra nuvežtas į saugomą policijos aikštelę. (b.l. 34-35)
Alkoholio kiekio matuokliu "Draeger Alcotest 7510" Nr. ARKB-0129, M. D. 2019-04-06, 03.48 val., nustatytas 1,94 promilių girtumas. (b.l. 36).
Alkoholio kiekio matuokliu "Draeger Alcotest 7510" Nr. ARKB-0129, M. D. 2019-04-06, 04.14 val., nustatytas 1,97 promilių girtumas. (b.l. 37).
Neblaivumo nustatymo akte, surašytame 2019-04-06, 04.30 val., nurodyti tokie M. D. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nekoordinuoti judesiai; M. M. D. eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. (b.l.58)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės įrašo matyti, kad 2019-04-06, 03.34 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino pranešėjas ir informavo, kad apdaužytas automobilis "Audi", valst. Nr. (duomenys neskelbtini); vairuotojas galimai neblaivus; pranešėjas sujungtas su policija. Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad M. D., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį - atsitrenkė į atitvarus, juos apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. (b.l. 4-6)
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data - 2008-01-10, nuosavybės teise priklauso G. D.. (b.l. 10)
2019-04-06 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas G. D. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-13).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad 2007 m. gamybos automobilio „Audi A4“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 6590 eurų (be PVM - 5447 eurai) (b.l. 14).
Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 19-504-04 nurodyta, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2019-04-17 dienai yra 1947 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. D. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. M. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019 m. balandžio 6 d., apie 3.34 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytųjų parodymais, alkoholio matuoklio rodmenimis, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kita bylos medžiaga. M. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Kadangi ginčo šioje dalyje nėra, teismas plačiau dėl to nepasisako.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. D. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, M. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – jauno amžiaus, dirbantis, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas (b. l. 79), taip pat kaltinamojo paaiškinimus ir požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis M. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo tėvą G. D., kuris yra brandaus amžiaus, dirbantis, charakterizuojama teigiamai, neteistas. Bylos duomenimis kaltinamasis ir jo tėvas gyvena kartu, artimai bendrauja, tėvas jam yra autoritetas. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo tėvas G. D. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 2 metams, laiduotoju paskiriant G. D., o baudžiamoji byla M. D. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad M. D. padarė nusikaltimą vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas. Bylos duomenimis M. D. įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau aplinkybė, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis teismų praktika, neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2012). Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis M. D. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis M. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija M. D. kraujyje (1,94 promilės) žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, greičio viršijimą, kitus administracinius pažeidimus, susijusius su transportu, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 80-85). Todėl kaltinamajam M. D. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatytinas kiek didesnis nei draudimo naudotis specialia teise vidurkis (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Kaltinamasis M. D. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti BK 281(1) straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu minėtas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė kaltinamojo tėvui. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad 2007 m. gamybos automobilio „Audi A4“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 6590 eurų (be PVM - 5447 eurai) (b.l. 14). Tačiau transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 19-504-04 nurodyta, kad po eismo įvykio sugadinto automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2019-04-17 dienai yra 1947 Eur. Minėta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šiuo atveju pas kaltininką M. D. yra sugadintas automobilis, kurio vertė yra 1947 Eur. Jeigu automobilis priklausytų M. D., iš jo būtų konfiskuotas būtent sugadintas automobilis, kaip nusikaltimo priemonė. Todėl šiuo atveju būtų nepagrįsta bloginti kaltinamojo padėties vien dėl to, kad automobilis jam nepriklauso. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis „Audi A4“ priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto dabartinę realią vertę atitinkanti pinigų suma – 1947 Eur.
Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tai, kad M. D. jau anksčiau buvo baustas už administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų padarymą, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, dirba, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį ir paveikti kaltinamąjį, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, daro išvadą, kad jam turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje (įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą).
Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą G. D. be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą M. D. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti M. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.
Paskirti M. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš M. D. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1947 Eur.
Paskirti M. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta į šio fondo sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.