Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Vitai Jurienei, Dianai Kiverytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

T. O., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 str. 8 d. ir 426 str. 2 d. numatytų nusižengimų padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. O. 2019-07-25 apie 9.24 val. Grybo g. 32, Vilniuje vairuodamas krovininį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė pastato konstrukciją ir ją apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 222 p. reikalavimus. Eismo įvykio metu pastatui padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį.

Tokiais veiksmais T. O. padarė ANK 417 str. 8 d. ir 426 str. 2 d. numatytus administracinius nusižengimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną atvažiavo į Grybo g. 32 pristatyti siuntą. Paskambino atsakingam asmeniui, kuriam skirta siunta, į ligoninę ir atėjo atstovė – moteriškė, ji pažiūrėjo dokumentus ir pasakė, kad reikia privažiuoti prie sandėlio. Sandėlis yra gyvenamajame kieme, o jo mašina stovėjo pagrindinėje gatvėje. Moteris liepė jam privažiuoti arčiau, prižadėjo pasakyti, kada sustoti, kad galėtų nuleisti liftą. Tada jis pamažu važiavo ir pajuto, kad atsirėmė. Iš pradžių nesuprato, galvojo kad atsirėmė į mašiną. Išlipęs iš automobilio apžiūrėjo iš kairės, po apačia, aplinkui apėjo visą mašiną ir tada pažiūrėjęs į viršų pamatė, kad su kairės pusės kampu užkabino nedidelę dalį tiltelio, kuriuo galima pereiti iš vieno pastato į kitą, buvo nestipriai įlenkta apdaila – paprasta 1,5 m pločio skarda. Apgadinimai buvo gerai matomi. Tvirtina, kad prekes priėmusi moteriškė juos matė, bet nieko nesakė, nors apeidinėjant mašiną, jos jau nebuvo, ji nuėjo į sandėliuką. Tada jis truputį patraukė mašiną, paletę nukėlė prie sandėliuko, padėjo nukrauti ir paklausė moters, ką daryti. Ji atsakė „nieko“, pasirašė ir paleido, nieko nepasakė. Jis išvažiavo. Po 2 mėnesių jį iškvietė į kelių policiją, vyresnysis inspektorius pradėjo klausinėti, ar jis žino, kad buvo toks įvykis. Policijos pareigūnams atsakė, kad žino, bet jam niekas pretenzijų nekėlė. Pripažino, kad pokalbio su įvykio vietoje buvusia moterimi jis negali įrodyti, nes tai buvo žodinis susitarimas. Pažymėjo, kad jeigu toje vietoje būtų draudžiamasis ženklas dėl aukščio ribojimo, jis tikrai būtų nevažiavęs. Nagrinėjamu atveju, jo mašina buvo aukštesnė negu pastato konstrukcija, todėl jis užkabino (tiltelį). Pridūrė, kad buvo specialiai privažiavęs ir padarė apgadinimo nuotrauką – ta apdaila dar nebuvo nuimta. Po mėnesio, kai jį iškvietė policija, jis specialiai važiavo pro Grybo g., sustojo ir nufotografavo, bet jau ta apgadinta dalis buvo nuimta. Kaip suprato, norėjo tą apgadintą dalį pakeisti nauja, nes policija jau pradėjo reikalauti, kad atlygintų žalą, bet dar nebuvo nustatytas žalos dydis. Pabrėžė, jog įvykio vietoje buvusi moteris yra atsakinga už pastatą. Anot jo, ji turėjo užfiksuoti pažeidimą, kad buvo apgadintas pastatas, pranešti, parašyti komentarą. Tačiau ji jį paleido ir pasakė, kad nieko nereikia rašyti. T. O. pripažino, jog yra dalinai kaltas dėl to, kad atsitrenkė į pastatą.

Liudytoja D. R. – S. teismo posėdžio metu nurodė, kad T. O. vairuojamas automobilis, kurį tada matė pirmą ir paskutinį kartą, nagrinėjamu atveju važiavo atbulas. Jai atidariusi sandėlio vartus laukė kol jis privažiuos. Matė, kad sujudėjo mašinos „būda“. Vairuotojas išlipo, apsidairė, paskui privežė prekes, tačiau nesakė, kad kažkas atsitiko. Priėmusi prekes ji pasirašė dokumentus ir viskas. Kai prekes priėmė, eidama į pastatą pažiūrėjo, kad niekas nenukritęs ir niekas neatsikabinę – akivaizdžių apgadinimų nematė. Tuo metu ji nelabai sureikšmino, kodėl automobilis galėjo sujudėti, galvojo, kad pakliudė bortas. Vėliau draudikas pastebėjo pastato apgadinimą, po 2–3 dienų nuo įvykio jai inžinierius pasakė ir paklausė kas vežė prekes, kokia firma. Ji automobilį atsekė pagal sąskaitą faktūrą. Kiek suprato, tuo metu jau buvo peržiūrėti apsaugos kamerų įrašai. Ji pastebėjo, kad jam sutrukdė geležinio sujungimo, nuo vieno galo iki kito galo, apdaila. Suprato, kad mašina buvo per aukšta ir kliudė viršutinį bortą, kažkokią konstrukciją. Nematė toje vietoje remontų.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimą ant pastato pastebėjo šeštadienį, t. y. 2019-07-27, budėjimo metu, kai apžiūrinėjo pastatus. Kai buvo lauke, iš karto pastebėjo, kad yra pastato konstrukcijos pažeidimai, nes padarytas nemažas įlenkimas. Nuėjo į apsaugą ir pažiūrėjo, kada buvo įvykis. Pagal filmuotą medžiagą – buvo apgadinta ketvirtadienį. Pagal buhalteriją ir užrašą ant automobilio „Venipak“ jiems patiems nepavyko nustatyti vairuotojo, todėl pirmadienį kreipėsi į pareigūnus. Savaitgalį draudimo bendrovei neprisiskambino, o pirmadienį paskambino į „Ergo“ ir informavo, kad buvo apgadintas turtas. Išorinė dalis yra kaip pastatas, buvo didelis įlenkimas į praėjimą. Apatinė dalis irgi nukentėjo. Matėsi vizualiai tas pažeidimas. Buvo iškviesta valdžia. Buvo iškviesti statybininkai, kurie kartais dirba pas juos, jeigu vyksta koks nors remontas, kad sutaisytų. Pagal vaizdo įrašą nustatyta, jog vairuotojas, kuris vairavo didelį sunkvežimį, važiuodamas atbulomis atsitrenkė į jų pastato dalį. Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, jog vairuotojas nežiūrėjo į pastato konstrukciją, o tik į mašiną pažiūrėjo. Po to pradėjo iškrovė prekes. Liudytojo nuomone, vairuotojas išlipęs iš mašinos ir eidamas link mašinos galo galėjo pastebėti kokia padaryta žala, nes aiškiai matėsi pažeidimai, atstumas nedidelis. Pripažino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išvežioja siuntas ir per skubėjimą galėjo nepamatyti, tačiau važiuodamas atbulomis trenkėsi į sieną ir pavažiavo į priekį. Dėl to mano, kad jis kažką pastebėjo. Jeigu pajautė kontaktą reiškiasi, kad kažkur atsitrenkė, todėl turėjo apsidairyti, kas įvyko. Nurodė, kad su liudytoja D. nebendravo apie įvykį. Ant jų pastato ženklo, nurodančio pravažiavimo aukštį, nebuvo, o dabar pakabinta grandinė.

ANK 417 str. 8 d. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 Eur.

ANK 426 str. 2 d., nustatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 100 iki 2 000 Eur. Minėto straipsnio 7 d., be kita ko, nurodoma, kad už šio straipsnio 1, 2 d. numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų.

Byloje esantys įrodymai – 2019-07-29 eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 3–4); 2019-07-29 tarnybinis pranešimas (b. l. 2); liudytojo A. M. 2019-07-29 policijos pareigūnams teiktas rašytinis paaiškinimas (b. l. 5); vaizdo įrašas ir fotonuotraukos, esantys CD; teismo posėdžio metu paties T. O. bei liudytojų D. R.–S. ir A. M. duoti parodymai – patvirtina, kad T. O. 2019-07-25 apie 9.24 val. Grybo g. 32, Vilniuje vairuodamas krovininį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė pastato konstrukciją ir ją apgadino.

Nors administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad eismo įvykis kilo 2019-07-29, byloje esantys ir aptarti kiti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamas eismo įvykis kilo 2019-07-25. Byloje nėra ginčo dėl eismo įvykio kilimo datos bei laiko, aptartas netikslumas T. O. buvo žinomas, neturi įtakos tinkamam nusižengimo kvalifikavimui, todėl ištaisytinas, nurodant tikslią datą.

Tokiu būdu, T. O. pažeidė KET 9 p. reikalavimus, įpareigojančius, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei padarė ANK 417 str. 8 d. numatytą administracinį nusižengimą.

T. O. kaltės, padarius ANK 417 str. 8 d. numatytą nusižengimą, nešalina ir ta aplinkybė, jog eismo įvykio metu galimai nebuvo ženklo, ribojančio pravažiavimo aukštį, nes būdamas atsargus ir apdairus, ypač tuo atveju jeigu nėra ribojančių ženklų, jis pats turėjo įvertinti ar važiuoti yra saugu.

Kelių eismo taisyklių 222 p. nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, priklausomai nuo padarytos žalos dydžio, kvalifikuotinas kaip ANK 426 str. 1 ar 2 d. numatytas nusižengimas.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles (kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad T. O. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad nagrinėjamu atveju, vairuodamas krovininį automobilį Mercedes Benz ir atsitrenkęs į

pastato konstrukciją, matė pastatui padarytus apgadinimus, tačiau, jo vertinimu, šie apgadinimai nebuvo ženklūs.

Kita vertus, teismui pateiktos fotonuotraukos „20190727_122314”, „20190727_122317”, „20190727_122621”, „20190727_122601”, „20190727_122349” patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu pastato, esančio Grybo g. 32, Vilniuje, konstrukcija buvo apgadinta ženkliai. Akivaizdu, kad tokie apgadinimai nelaikytini mažareikšmiai, o pastato savininkei UAB „S“ buvo padaryta reali turtinė žala.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja D. R.-S. parodė, kad nors ir matė, kaip važiuodamas atbulas T. O. vairuojamas automobilis „sujudėjo“, įtarė, kad galimai buvo kliudytas pastatas, tačiau vairuotojas jai nieko nesakė apie padarytus apgadinimus, nekvietė kartu jų apžiūrėti, pati tuo metu eismo įvykio vietos apžiūrėti nebuvo atėjusi, kad nuo pastato būtų nukritęs koks nors konstrukcinis elementas nematė, taip pat nemanė, kad buvo sukeltas eismo įvykis. Apie tai, kad apgadintas pastatas sužinojo tik tuo metu, kai buvo pradėtos aiškintis eismo įvykio aplinkybės.

Taigi, T. O. teisminio nagrinėjimo metu teikti paaiškinimai, jog eismo įvykio metu pastatui padarytus apgadinimus matė prekes priėmusi darbuotoja, o su ja buvo tartasi kaip elgtis, paneigti pačios D. R.-S. teisminio nagrinėjimo metu teiktais paaiškinimais. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog pastatui padarytų pažeidimų (eismo įvykio) aplinkybės buvo nustatytos tik peržiūrėjus apsaugos kamerų vaizdo įrašus ir vėliau apie eismo įvykį pranešus policijos pareigūnams.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, kad teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju T. O. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiosios UAB „S“ (jos atstovui) ar policijai, ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio atliktų darbų akto matyti, kad eismo įvykio metu apgadinto pastato remonto darbų ir medžiagų kaina yra lygi 5 161,76 Eur, t. y. didesnė už ANK 426 str. 2 d. numatytą 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (15 x 50 Eur = 750 Eur) sumą (b. l. 10). Apskaičiuojant žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, pripažintina, kad T. O. padarė ANK 426 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Byloje esančiais įrodymais jokių T. O. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinių nusižengimų registro išrašas liudija, kad T. O. per paskutinius 5 metus administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą, o jo padarytas nusižengimas nelaikytinas šiukščiu, paskirta bauda sumokėta.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad T. O. skirtinos atitinkamų straipsnių dalių sankcijose numatytos minimalaus dydžio baudos, t. y.: už ANK 417 str. 8 d. nusižengimą – 10 Eur bauda; už ANK 426 str. 2 d. nusižengimą – 1 100 Eur bauda.

Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d. nuostatomis, T. O. galutinė administracinė nuobauda skiriama sunkiausiojo iš jo padarytų ir ANK 426 str. 2 d. numatyto nusižengimo sankcijos ribose, t. y. 1 100 Eur bauda.

Kaip minėta, pagal ANK 426 str. 7 d. už ANK 426 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų.

Teismas, įvertinęs tai, jog T. O. per pastaruosius 5-erius metus administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą už nešiurkštų nusižengimą, sprendžia, kad ANK 22 str. nurodyti nuobaudos tikslai bus pasiekti pakankamai griežtos baudos paskyrimu, neskiriant ANK 426 str. 7 d. numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 38 str. 2 d., 417 str. 8 d., 426 str. 2 d., 635 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Pripažinti T. O., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius:

1) Administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 8 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) Eur baudą;

2) Administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 1 100 (vieno tūkstančio vieno šimto) Eur baudą.

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 str. 2 d. str. nuostatomis T. O. paskirti galutinę administracinę nuobaudą sunkiausiojo iš jo padarytų ir Administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 2 d. numatyto nusižengimo sankcijos ribose – 1 100 (vieno tūkstančio vieno šimto) Eur baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19105983746.

Nustatytu terminu nesumokant nutarimu paskirtos baudos jos išieškojimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.