Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. RV-25-1804 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. M.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo D. M. skundas atmetamas.

III. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su D. M. skundu, įvertinęs Komisijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. RV-25-1804 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju D. M. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismo vertinimu, Komisija 2023 m. birželio 1 d. nutarime Nr. RV-25-1804 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, t. y. buvo įvertintas dalyvavimas tikslinėse intervencinėse programose ir socialinės reabilitacijos programose (teigiamas rizikos pokytis šiose srityse kol kas neužfiksuotas), paties nuteistojo motyvacija darbui, darbinė patirtis, turima profesinė kvalifikacija, taip pat tai, kad D. M. atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, skatinimų buvimu, tačiau nuobaudų skyrimo, santykių palaikymą ir bendravimą su šeimos nariais, tai, kad D. M. stokoja poreikio savyje identifikuoti negatyvius elgesio ar mąstymo ypatumus, stebimas tęstinis polinkis dėl savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms; neužfiksuotas pokytis srityje ir dėl nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, nes baustas už tyčinius (vidaus taisyklių nesilaikymas) pažeidimus, pažeidimai tyčiniai, kartais agresyvus (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 66-67).

Taigi nors nuteistasis skunde nurodo, jog Komisija nutarime, išdėsčiusi faktus, nepateikė jokių argumentų, tačiau iš asmens bylos medžiagos matyti, kad Komisija, priimdama nutarimą netaikyti D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, visapusiškai įvertino 2023 m. balandžio 13 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. RV-25-1638 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada), kurioje tyrimas atliktas naudojant Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, 2023-04-13 nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, taip pat atliekant socialinį tyrimą buvo įvertinta asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, atlikta nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu / pokalbiai, tyrimą atliko tam įgalioti rengėjai. Komisijos nariai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo (komisijos narių sprendimas priimtas vienbalsiai), todėl nėra pagrindo sutikti su pirmiau paminėtais nuteistojo D. M. skundo argumentais dėl Komisijos nutarimo nemotyvuotumo ar pagrįstumo.

Visų pirma, išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad D. M. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Su teisėsaugos pareigūnais pirmą kartą susidūrė turėdamas 20 metų, pirmą kartą nuteistas 2009-03-03 pagal LR BK 284 str., paskyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Iš viso teistas 3 kartus, kaltės dėl ankstesnių nusikaltimų nepripažino, visi nusikaltimai smurtiniai, todėl galima teigti, jog nuteistojo nusikaltimams būdingas modelis. Pats nuteistais linkęs kaltinti nesėkmingai susiklosčiusios aplinkybes, kitų asmenų įtaką jo priimamiems sprendimams. Nusikaltimai sunkėja, nuteistajam būdingos tam tikro laipsnio nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos (ypač jei veikimas teikia finansinę naudą), nepakankami gebėjimai priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, yra aktualūs su jo nusikalstamumu susiję kriminogeniniai poreikiai, kurie turi tiesiogines sąsajas su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu.

Iš pateiktos bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nepaisant šeiminės padėties, darbinės veiklos, taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, nesugebėdavo padaryti reikiamų išvadų ir nuosekliai kartojo ankstesnes klaidas – vykdė naujus nusikaltimus. Jo toks elgesys nebuvo atsitiktinis, teisės pažeidimai buvo vykdomi sąmoningai, tuo metu tai buvo jo pasirinko gyvenimo būdo pasekmė. Kriminalinės nuostatas turinčių asmenų įtaka buvo nuteistojo socializacijos problema, turinti sąsajų su jo nusikalstamu elgesiu ir kriminaliniu gyvenimo stiliumi. Vertinant nuteistojo kriminalinio elgesio patirtį bei pakartotinai pasireiškusią motyvaciją nusikalsti, galima teigti, kad D. M. yra būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, kurios paskatino nuteistojo nusikalstamo elgesio raišką bei nusikaltimais sukeltų pasekmių ignoravimą ar racionalizavimą.

Be to, socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1638 4.9 punkte pažymėta, jog nuteistajam būdingas impulsyvus elgesys, smurto naudojimas konfliktinėse situacijose kaip būdas išspręsti kilusias problemas įtakojo nusikalstamą elgesį ir yra vienas iš pagrindinių kriminogeninių veiksnių, galinčių įtakoti nusikalstamą elgesį ateityje ir turi būti valdomas. Be to, nuteistasis atvirai neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau esant masinėms neteisėtoms nuteistųjų badavimo akcijoms, dalyvauja šiose akcijose, siekdamas solidarizuotis su kitais nuteistaisiais, kas rodo, jog neformalios nuteistųjų taisyklės jam yra svarbios. Asmuo neišreiškia diskriminacinių nuostatų. Nuteistojo požiūris į pareigūnus ir priežiūrą yra dviprasmiškas, teigia, jog yra visokių pareigūnų, jis supranta, kad priežiūra gali būti jam naudinga, tačiau vykdyti pareigūnų nurodymus pataisos namuose nebuvo linkęs – paskutinė nuobauda skirta 2021-06-29. Nuobaudos negalioja. 4 kartus skatintas – paskutinį kartą 2022-12-19. Supranta plačiai priimtinas visuomenės vertybes, tačiau ne visada jų laikosi. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumus, yra siekiami koreguoti tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba.

Nuteistojo nubaudimas drausmine tvarka tik rodo, kad jis nepakankamai laikėsi nustatyto režimo reikalavimų.

Remiantis įvertinimų rezultatais, D. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pastaruoju metu stebimas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą priėmimas. Nuteistajam rekomenduojamos tęstinės socialinės reabilitacijos prevencinės bei intervencinės priemonės, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius.

- kriminalinė istorija (3 kartus teistas);

- smurtinio elgesio istorija;

- būdingas tesiės pažeidimų modelis.

-gyvenimo stilius ir draugai;

-mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, agresyvus kontroliuojantis elgesys bei savitvarda;

-nuostatos ( būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu).

- patvirtinta oficiali vieta gyventi laisvėje;

- patvirtina galimybė įsidarbinti laisvėje;

- glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais.

Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę ir kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Pirmiau paminėtinos aplinkybės teismui kelia abejonių, kad jo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri.

D. M. elgesys viso bausmės atlikimo metu nerodo itin teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui, kartu neleidžia vienareikšmiškai manyti, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Kaip jau buvo minėta, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistasis dažnai kartojo tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų, be to problemoms spręsti naudojo ir fizinę agresiją. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo „Pykčio ir agresijos valdymo“ bei problemų sprendimą orientuotos trumpalaikės terapijos“ programose, siekdamas išmokti valdyti agresiją bei mokydamasis pozityvių problemų sprendimų būdų. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas.

Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu D. M. išsprendė gyvenamosios vietos klausimą, taip pat patvirtino savo įsidarbinimo galimybę paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nuteistasis kelia savo profesines kompetencijas, realizuoja save darbinėje veikloje, dalyvauja tiksliniuose užsiėmimuose. Teismas teigiamai ir palankiai nuteistajam vertina nurodytas aplinkybes, kadangi teigiami santykiai su šeima, turima gyvenamoji vieta ir galima darbovietė yra svarbios aplinkybės ir apsauginiai veiksniai, galintys padėti palengvinti integracijos į visuomenę procesą, tačiau atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo reikšmingų aplinkybių kontekstą, nėra lemiančios sprendimą taikyti lygtinį paleidimą.

Komisija, spręsdama klausimą dėl D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas, emocinę gerovę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: nuteistajam būdingos tam tikro laipsnio nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, nepakankami gebėjimai priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, yra aktualūs su jo nusikalstamumu susiję kriminogeniniai poreikiai, kurie turi tiesiogines sąsajas su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Teismas sprendžia, kad nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir jos nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Todėl teismas negali sutikti su nuteistojo D. M. teiginiu, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis D. M. įdėjo pakankamas pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl nuteistojo skundo argumentai, kad nuteistasis jau yra atlikęs didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės ar kuo greičiau jis butų paleistas iš laisvės atėmimo vietų, tuo greičiau gebės tinkamai resocializuotis visuomenėje, nesudaro besąlyginio pagrindo D. M. taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Trumpas likęs laisvės atėmimo bausmės laikas savaime nelemia lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga D. M. taikyti lygtinį paleidimą. Todėl Komisijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimas Nr. RV-25-1804, kuriuo atsisakyta taikyti D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. M. skundą dėl Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. RV-25-1804 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. M..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.