- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-19
- Bylos Nr.
- 2S-831-492/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Rasa Gudžiūnienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- S. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybei, UAB „KPMG Baltics“, HSBC Bank plc bei trečiajam asmeniui AB „Vakarų skirstomieji tinklai“
- Trečiasis asmuo
- AB „Vakarų skirstomieji tinklai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3470-608/2008 pagal S. A. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, UAB „KPMG Baltics“ ir HSBC Bank plc bei trečiajam asmeniui AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ dėl energetikos bendrovių akcijų vertinimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. A. 2008-05-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, UAB „KPM Baltiks ir HSBC Bank plc, kuriuo prašė pripažinti UAB „KPMG Baltics“ atliktą AB „Lietuvos energija“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ akcijų vertinimą neteisėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatė ieškovui S. A. 14 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos trūkumams pašalinti ir trūkstamam žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš savo, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „Lietuvos energija“ akcininko teisių. Ieškovo teiginys, kad akcijų vertinimas gali būti neteisėtas, yra tik viena ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių. Tačiau nenurodyta, kokiu būdu atliktas minėtų akcijų įvertinimas pažeidė jo akcininko teises. Ieškinyje nėra nurodyta kiekvieno iš atsakovo veiksmai (ar neveikimas), kuriais pažeidžiamos ieškovo teisės, taigi nėra išdėstytos kitos būtinos aplinkybės, kurių visuma sudarytų ieškinio pagrindą. Taip pat ieškovas nėra nurodęs įstatyme numatyto jo teisių gynimo būdo (CK 1.138 str.), t.y. ieškinio dalyko. Be to teismas nurodė, kad ieškinio priedai savo forma neatitinka LR civilinio proceso kodekso 114 str. 1 d. nurodytų reikalavimų, negali būti laikomi rašytiniais įrodymais CPK 197 str. 1 d. prasme. Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu vartojimo kainų indeksu ieškinio padavimo dieną ieškovui nurodė primokėti 23 Lt žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Ieškovas S. A. teismo nutartyje nurodytų trūkumų per nustatytą terminą nepašalino, todėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2008 m. birželio 26 d. nutartimi ieškinį grąžino.
Ieškovas S. A. dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Teigė, kad būdamas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „Lietuvos energija“ akcininku bei nesutikdamas su UAB „KPMG Baltics“ atliktu Energetikos bendrovių akcijų vertinimu, remiantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 16 str., turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Pagrindinis minėtų bendrovių akcininkas LR Vyriausybė – 2008 m. gegužės 27 d. pasirašydamas nacionalinio investuotojo akcijų pasirašymo sutartį faktiškai patvirtino ginčijamą akcijų įvertinimą ir atsirado teisinės pasekmės smulkiesiems akcininkams. Mano, kad ieškovas neprivalo nurodyti, kokius veiksmus turėtų atlikti atsakovai, jei akcijų vertinimas būtų pripažintas neteisėtu. Be to, ieškinyje yra nurodyta, kad AB „VST“ akcijų vertė turi būti nustatoma atskaičius neteisėtai gaunamas pajamas dėl įmonės turto padidinimo finansinėje atskaitomybėje 349 mln. suma, atskaičius neteistas pajamas, gautas pažeidžiant Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių reikalavimus, o AB „Lietuvos energija“ akcijų vertė turi būti nustatyta įvertinus negautas pajamas dėl ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažinimo 1 045 mln. Lt suma ir įvertinus 1991-1996 metų hiperinfliacijos įtaką AB „Lietuvos energija“ ir AB „RST“ nuosavo kapitalo struktūrai.
Šalies argumentai
Ieškovas S. A. nurodė, kad jo parašu patvirtinti išrašai iš banko prekybos vertybiniais popieriais internetu sistemos ir iš juridinių asmenų interneto svetainių atspausdinti ieškinio priedai, remiantis CPK 114 str. 1 d., 177 str. 1 d., turi būti laikomi tinkamais įrodymais byloje. Be to, ieškinio priėmimo stadijoje teismas neturi vertinti įrodymų. Kvito originalą trūkstamai žyminio mokesčio daliai – 23 Lt ieškovas ketino pateikti vėliau, apie tai teismas buvo informuotas. Teismas netenkino prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus, nepriėmė elektroniniu parašu pasirašyto atskirojo skundo civilinėje byloje. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovas teigė, kad buvo pažeistos jo akcininko teisės ginčyti atliktą akcijų įvertinimą bei konstitucinė teisė ginti savo teises teisme.
Ieškovo S. A. atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.
Lietuvos Respublikos Konstitucija (30 str.) kiekvienam asmeniui, kuris mano, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, garantuoja teisę kreiptis į teismą. Asmuo, nutaręs ginti savo teises teisme, privalo laikytis kreipimąsi į teismą bei procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Tokia asmens teisė įgyvendinama civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka pateikiant teismui ieškinį (pareiškimą), atitinkantį įstatymo jam keliamus reikalavimus (CPK 5 str., 135 str.). Ieškovui S. A. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jo pateiktame ieškinyje turi būti išdėstytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), jas patvirtinantys įrodymai bei pats ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) – t.y. įstatymuose numatytas asmens pažeistos teisės gynimo būdas (CPK 135 str. 1 d. 2-4 p.). Įstatyme, suteikiant teisę savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, nustatyti tam tikri naudojimosi civilinėmis teisėmis ribojimai (CK 1.137 str. str. 2-5 dalys). Paprastai civilinių teisių gynimo būdai nustatyti teisės normų, reglamentuojančių konkretų teisinį santykį. Asmuo, norėdamas kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Bendrieji civilinių teisių gynimo būdai yra nurodyti LR civilinio kodekso 1.138 str. Savo ieškinyje S. A. nenurodė nė vieno CK 1.138 str. ar kitame įstatyme numatyto teisių gynimo būdo. Jo ieškinyje formuluojamas reikalavimas pripažinti energetikos bendrovių akcijų vertinimą neteisėtu negali būti laikomas pažeistos teisės gynimo būdu, nes savo pobūdžiu yra viena iš aplinkybių, kuri galėtų kartu su kitais teisiškai reikšmingais faktais sudaryti ieškinio pagrindą. S. A. turėtų savo ieškinyje nurodyti, kokias neigiamas pasekmes jo teisėms ir teisėtiems interesams sukėlė kvestionuojamas akcijų įvertinimas – ar dėl to asmuo neteko tam tikro turto (turtinių teisių), nepagrįstai įgijo pareigą kitų subjektų atžvilgiu ir t.t. Tokių neigiamų pasekmių įvardijimas ir pagrindimas įrodymais (galėtų būti ieškovo sąskaita atliktas kitas energetikos bendrovių akcijų įvertinimas) būtų kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios sudarytų kitą dalį faktinio ieškinio pagrindo (CPK 135 str. 2 d.). Be šių reikšmingų aplinkybių, ieškovas turėtų nurodyti, kokiu būdu teismas turėtų pašalinti galimą jo teisių pažeidimą – nustatyti kitokią jam priklausančių akcijų vertę, priteisti jam padarytą turtinę ar neturtinę žalą ar apginti jo teises kitu, pažeidimui adekvačiu įstatyme numatytu būdu (CK 1.138 str.). Kiekvienas asmuo savo teisėmis disponuoja laisvai, todėl pats privalo pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą ir nurodyti jį ieškinyje. Kai nėra suformuluotas pažeistos teisės gynimo būdas, besąlygiškai nėra prielaidos civiliniam procesui teisme prasidėti, negali būti iškelta civilinė byla. Dėl to nėra tikslingai plačiau aptarinėti kitus pirmosios instancijos teismo nurodytus ieškinio trūkumus bei atskirojo skundo argumentus. Kadangi S. A. ieškinyje nenurodė įstatymuose numatyto savo tariamai pažeistos subjektinės teisės gynimo būdo, teismas neturėjo pagrindo priimti jo ieškinį nagrinėti. S. A. ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti ar keisti (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.