- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-621-178/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00393-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- R. Ž., R. D., G. V.
- Kategorijos
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rivonda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-621-163/2015 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rivonda“ ieškinį atsakovams R. Ž., R. D. ir G. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl įmonės vadovo ir dalyvių civilinės atsakomybės savalaikiai nesikreipus dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo R. Ž. ir subsidiarių atsakovų R. D. bei G. V. 568 755,76 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad administratorius, patikrinęs įmonės sandorius už 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo, nustatė, kad dėl BUAB „Rivonda“ vadovo ir akcininkų veiksmų (neveikimo) įmonei bei jos kreditoriams padaryta 568 755,76 Lt turtinė žala. Buvusio įmonės vadovo R. Ž. 2013 m. rugsėjo 18 d. pažymoje nurodyta, jog UAB „Rivonda“ veiklos nebevykdė nuo 2012 m. vasario 1 d., tačiau įmonės veikla faktiškai nutraukta dar 2010 m. kovo 9 d., kai buvo išrašytos paskutinės PVM sąskaitos - faktūros. 2011 m. sausio 28 d. išrašyta PVM sąskaita - faktūra yra tik už techninio projekto parengimą, be to, įmonėje darbuotojai nesamdomi nuo 2009 m. gruodžio 8 d. Atsakovai turėjo žinoti ir žinojo, jog įmonė nuo 2010 m. kovo 9 d. turėjo finansinių sunkumų, tačiau nesprendė jos mokumo problemų bei laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas sąlygojo turtinės žalos įmonės kreditoriams atsiradimą. Balanso už 2010 m. duomenimis iš esmės visą įmonės turtą (703 945 Lt) sudarė trumpalaikis turtas (693 054 Lt), o jo didžiąją dalį (676 074 Lt) sudarė per vienerius metus gautinos sumos, tačiau nėra jokių duomenų apie BUAB „Rivonda“ vadovybės veiksmus siekiant išieškoti nurodytą įsiskolinimą. Prašomą priteisti turtinę žalą 568 755,76 Lt sudaro kreditorių reikalavimai, administratoriaus atlyginimas ir administravimo išlaidos. Jeigu atsakovai būtų laiku kreipęsi dėl bankroto bylos iškėlimo, laiku būtų paskirtas bankroto administratorius, įmonė būtų tinkamai atstovaujama civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Visi pagrindai“ ieškinį, be to, būtų atlikti visi būtini veiksmai dėl įsiskolinimo išieškojimo iš jau šiuo metu išregistruotos UAB „Amber Golf Club“ bei debitoriaus V. S..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad iš balanso už 2010 metus matyti, kad UAB „Rivonda“ turėjo turto už 703 945 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 299 697 Lt. Nors 2010 metus įmonė baigė su 42 939,96 Lt grynuoju nuostoliu, tačiau turėjo 430 688,10 Lt nepaskirstytojo pelno, kurio 387 748,14 Lt perkėlė į 2011 metus. 2011 m. įmonė turėjo turto už 694 675 Lt, buvo užfiksuota 420 Lt nuostolio, nepaskirstytasis pelnas sudarė 387 328,52 Lt, jis buvo perkeltas į 2012 metus. 2012 metais įmonės turtas sudarė 692 553 Lt, buvo užfiksuotas 264 Lt nuostolis, nepaskirstytasis pelnas 387 064,40 Lt perkeltas į 2013 metus. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš esmės nesikeitė, t. y. nuo 299 697 Lt 2010 metais jie sumažėjo iki 288 989 Lt 2012 metais. Teismas sprendė, kad pagal balanso duomenis UAB „Rivonda“ nebuvo nemoki. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad UAB „Rivonda“ neturėjo teisės į balansą kaip trumpalaikį turtą įrašyti per vienerius metus gautinas 664 682 Lt sumas. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovai neteisėtais, tyčiniais veiksmais siekė nuostolingos ūkinės veiklos vykdydami darbus debitoriniams skolininkams. Ieškovo teigimu, atsakovams laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, 2013 m. balandžio 19 d. atsirado kreditorius BUAB „Visi pagrindai“ su 309 202,85 Lt finansiniu reikalavimu. Tačiau BUAB „Visi pagrindai“ kreditorinis reikalavimas atsirado Klaipėdos apygardos teismui 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1063-235/2013 patenkinus BUAB „Visi sprendimai“ ieškinį ir panaikinus 2010 m. sausio 25 d. UAB „Visi pagrindai“ ir UAB „Rivonda“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį bei priteisus iš UAB „Rivonda“ 309 202,85 Lt. Todėl sandoris, kurį panaikinus atsirado 309 202,85 Lt kreditorinis reikalavimas, sudarytas 2010 m. sausio 25 d., ir negalima teigti, kad jo nebūtų buvę atsakovams anksčiau pasikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat teismas laikė nepagrįstais ieškovo teiginius, kad šio kreditorinio reikalavimo nebūtų buvę, jeigu atsakovai būtų pateikę atsiliepimą į BUAB „Visi pagrindai“ ieškinį ar pareiškę prieštaravimus, nes nėra pagrindo teigti, kad tai būtų turėję įtakos priimant kitokį teismo sprendimą, be to, nėra pagrindo abejoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas nurodė, kad nepagrįstai ieškovas prie žalos dydžio priskaičiavo ir administratoriaus atlyginimą bei administravimo išlaidas, nes jeigu atsakovai būtų anksčiau kreipęsi dėl bankroto bylos iškėlimo ir ji būtų iškelta, tiek administratoriaus atlyginimas, tiek administravimo išlaidos taip pat būtų patirtos. Teismas sprendė, kad įmonės skolų dydis nuo 2010 m. iki bankroto bylos iškėlimo 2013 m. rugpjūčio 20 d. neišaugo, teismui nepateikta įrodymų, kad įmonėje būtų sudaryta sandorių, kurie turėjo arba galėjo turėti įtakos ieškovo mokumui ar buvo priešingi įmonės tikslams. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi atmetė ir bankroto administratoriaus prašymą pripažinti BUAB „Rivonda“ bankrotą tyčiniu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovas BUAB „Rivonda“ (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo: nustačius reiškiamo reikalavimo netikslumą (netinkamumą) viršyti ieškinio reikalavimus ir/arba taikyti alternatyvius įstatymuose numatytus apelianto teisių ar teisėtų interesų gynimo būdus; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės - ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo R. Ž. ir subsidiarių atsakovų G. V. ir R. D. 89 551,34 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, klaidingai interpretavo materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisingą, nemotyvuotą bei neteisėtą sprendimą.
1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog BUAB „Rivonda“ 2010 m. pradžioje nebuvo nemoki. Balanso už 2010 metus duomenimis iš esmės visą įmonės turtą sudarė trumpalaikis turtas (693 054 Lt iš 703 945 Lt), iš kurio net 676 074 Lt - per vienerius metus gautinos sumos, kurios netrauktinos į įmonės balansą. Todėl, nesant duomenų apie gautinų sumų išieškojimo galimybes, jų realumą, nebuvo pagrindo į bendrą įmonės turto balansą įskaičiuoti šių lėšų. Teismas nepagristai sprendė, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš esmės nesikeitė. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje iškelti bankroto bylą UAB „Rivonda“ konstatuota, kad įmonė būtent pagal 2012 m. balanso duomenis buvo nemoki, kas sąlygoja, jog 2010 metais buvę prastesni įmonės finansiniai rodikliai įrodo pastarąją buvus nemokumo būsenoje.
Net jeigu ir vertinti, kad išieškojimas iš didžiausio apelianto debitoriaus UAB „Amber Golf Club“ buvo realus ir jis pagrįstai įtrauktas į balansą už 2010 metus, tokiu atveju likusi dalis iš 676 074 Lt, t. y. 182 651,56 Lt, neturėjo būti traukiama į įmonės balansą. Apelianto teigimu, realiai 2010 m. turto galėjo būti už 521 293,44 Lt (703 945 Lt – 182 651,56 Lt), kai tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 299 697 Lt. Taigi, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę jos turimo turto vertės, kas įrodo įmonę buvus nemokią.
2. Atsakovai jau 2010 m. pradžioje žinojo apie sunkią įmonės finansinę padėtį. Tai patvirtina, kad 2010 m. kovo 9 d. įmonės veikla sustabdyta ir nebespręsta dėl jos mokumo atkūrimo. Be to, akcininkai nuo 2010 iki 2013 metų dalyvavo eiliniuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir tvirtino įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl atsakovams R. D. ir G. V. buvo žinomas 2010 bei vėlesnių metų įmonės balansų turinys, įmonės nemokumo būklė.
3. Net jeigu ir vertinti, kad 2010 m. pradžioje įmonė buvo moki, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, kuria iškelta UAB „Rivonda“ bankroto byla, konstatuotas įmonės nemokumas 2012 m., o UAB „Visi pagrindai“ finansinis reikalavimas atsirado įsiteisėjus 2013 m. balandžio 19 d. sprendimui už akių, t. y. įmonei esant nemokiai. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad BUAB „Visi pagrindai“ 309 202,85 Lt finansinis reikalavimas atsirado 2010 m. sausio 25 d. Nei buvęs įmonės vadovas, nei akcininkai nepateikė nei atsiliepimo į UAB „Visi pagrindai“ ieškinį, nei kitaip siekė apginti UAB „Rivonda“ interesus. Būtent dėl atsakovų neveikimo į kreditorių sąrašą su didžiausiu 309 202,85 Lt (89 551,34 Eur) finansiniu reikalavimu įtrauktas kreditorius BUAB „Visi pagrindai“. Jeigu pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Rivonda“ iškėlimo būtų pateiktas iškart sužinojus apie įmonės nemokumo būklę, iki 2013 m. balandžio 19 d. įmonė galimai būtų išregistruota, BUAB „Visi pagrindai“ finansinis reikalavimas nebūtų patvirtintas ir bendra įmonės skolų apimtis nebūtų išaugusi.
4. Tai, kad 2012 m. sausio 31 d. iš direktoriaus pareigų atšauktas atsakovas R. Ž., tik įrodo, kad įmonės turtinė padėtis buvo itin sunki. Tokia atsakovų toleruota įmonės veikla, trukusi daugiau nei trejus metus, bei protingumo ir sąžiningumo standartų neatitinkantis elgesys privedė BUAB „Rivonda“ prie bankroto. Jeigu atsakovai būtų laiku įmonė likvidavę, kreditoriai nebūtų patyrę žalos. Teismo argumentas, kad atmestas bankroto administratoriaus pareiškimas dėl UAB „Rivonda“ bankroto pripažinimo tyčiniu, yra nepagrįstas ir neįrodantis, kad apeliantui bei jo kreditoriams nebuvo padaryta žala.
5. Atsakovas R. Ž. netinkamai atliko jam įstatymų priskirtas funkcijas, neveikė rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir nedarė visko, kas nuo jo priklausė, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o akcininkai R. D. bei G. V. laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kas sąlygojo įmonei bei jos kreditoriams padarytos 89 551,34 Eur (309 202,85 Lt) žalos atsiradimą.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Byloje esantys duomenys paneigia apelianto teiginius, kad 2010 m. pradžioje BUAB „Rivonda“ buvo nemoki. Apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad 2010 m. BUAB „Rivonda“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę įmonės balansinio turto vertės, bei neįrodė, kad įmonė 2010 ar 2011 metais buvo nemokumo būklėje ĮBĮ prasme. Apeliantas neįrodė, kada atsakovams kilo ir ar apskritai kilo pareiga inicijuoti įmonei bankroto procedūras.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad balanse nepagrįstai apskaityta 676 074 Lt per vienerius metus gautina suma, nes tai neatitinka realiai egzistavusios faktinės situacijos. Tai, jog dalis ar net visos į balansą įrašytos gautinos sumos yra neatgautinos (beviltiškos), jie nei 2010, nei 2011 metais objektyviai negalėjo žinoti, nes įmonės debitorių bankroto procedūros dar nebuvo baigtos arba apskritai nebuvo dar prasidėjusios.
3. Atsakovai neginčija, jog pasaulinė ekonominė krizė neaplenkė ir UAB „Rivonda“, nes prasidėjus sunkmečiui bankrutavo pagrindinis įmonės užsakovas UAB „Amber Golf Club“, dėl ko sutriko ir UAB „Rivonda“ finansinis stabilumas. Tačiau tai, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, dar nereiškia, kad jai nedelsiant turėjo būti pradėtos bankroto procedūros. Naujų kreditorių, sustabdžius įmonės veiklą, neatsirado, kreditorių reikalavimai nepadidėjo, todėl įmonė dėl veiklos sustabdymo nuostolių nepatyrė.
Atsiliepimas
4. Atsakovai nesutinka, kad kreditoriaus BUAB „Visi pagrindai“ įtraukimu į BUAB „Rivonda“ kreditorių sąrašą įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala, nes vien kreditorinio reikalavimo įtraukimo faktas negali būti sutapatintas su žalos padarymo faktu. Sandoris, kurį panaikinus teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių, atsirado 309 202,85 Lt kreditorinis reikalavimas buvo sudarytas 2010 m. sausio 25 d. Todėl negalima teigti, kad jo, atsakovams anksčiau kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, nebūtų buvę. Apeliantas nenurodo argumentų, kodėl Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjamoje byloje pagal BUAB „Visi pagrindai“ ieškinį turėjo priimti kitokį sprendimą, jeigu bylos nagrinėjime būtų atsakovai aktyviai dalyvavę. Apeliantas nepagrindžia, kaip ankstesnis bankroto bylos įmonei iškėlimas būtų pakeitęs minėtą teismo sprendimą ir atitinkamai užkirtęs kelią kreditoriaus UAB „Visi pagrindai“ įstojimui į BUAB „Rivonda“ bankroto bylą. Todėl kreditorinių įsipareigojimų padidėjimas neturi nieko bendro su atsakovų (ne)veikimu, taip pat nėra pagrindo abejoti Klaipėdos apygardos teismo sprendimo už akių teisėtumu bei nėra pagrindo manyti, jog atsakovų aktyvus veikimas kokiu nors būdu būtų galėjęs pakeisti minėtos bylos baigtį. Tariamos žalos padarymo metu (sprendimo už akių įsiteisėjimo metu) R. Ž. jau nėjo UAB „Rivonda“ vadovo pareigų, nė vienas iš atsakovų neturėjo teisės atstovauti įmonės teisme.
5. Teismas pagrįstai atsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartyje dėl BUAB „Rivonda“ pripažinimo tyčiniu išdėstytus argumentus. Teismui nepatvirtinus, jog UAB „Rivonda“ bankrutavo dėl sąmoningai blogo valdymo, nėra pagrindo daryti išvados, kad iki bankroto bylos iškėlimo įmonė buvo valdoma netinkamai, darant kreditoriams kokią nors žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
BUAB „Rivonda“ bankroto administratorius pareiškė ieškinį dėl 568 755,76 Lt (164 723,05 Eur) žalos atlyginimo ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos UAB „Rivonda“ iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovų atžvilgiu civilinės atsakomybės sąlygų visumos, ieškinio netenkino. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo ieškinį tenkinti (tik) iš dalies - priteisti iš atsakovų 89 551,34 Eur žalos atlyginimo. Taigi, byloje kilo ginčas dėl juridinio asmens vadovų ir dalyvių, jiems savalaikiai nesikreipus dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, civilinės atsakomybės.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantas, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl įmonės vadovo ir akcininkų civilinės atsakomybės
Kaip matyti iš pareikšto ieškinio bei apeliacinio skundo motyvų, apeliantas reikalavimus atsakovams – įmonės buvusiam vadovui bei akcininkams, reiškia tuo pagrindu, kad jie, žinodami, jog įmonė nuo 2010 m. kovo 9 d. turi finansinių sunkumų, nesprendė jos mokumo problemų, byloje pagal UAB „Visi pagrindai“ ieškinį nesiekė apginti UAB „Rivonda“ interesų bei laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad nors apeliantas ir teigia, jog atsakovai nesprendė įmonės mokumo problemų, tačiau iš esmės reikalavimas jiems reiškiamas dėl to, kad nevykdė teisės normų reikalavimų - laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d., 4 d.), nes, apelianto teigimu, būtent šio įstatymo reikalavimo nevykdymas sąlygojo žalos tiek įmonei, tiek jos kreditoriams padarymą.
ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta įmonės savininko ir įmonės administracijos vadovo teisė ir pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 str. 1 d.). Taigi, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta tiek įmonės administracijos vadovui, tiek savininkui. Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog, jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. Tuo tarpu žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).
ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar pagal konkrečias bylos aplinkybes įmonės vadovas ir/ar akcininkas (-ai) neteisėtai uždelsė inicijuoti bankroto bylą, ar šis uždelsimas sukėlė apelianto nurodomą žalą, t. y. būtina nustatyti visas sąlygas civilinei atsakomybei taikyti: neteisėtus veiksmus, žalą, ir priežastinį ryšį tarp jų, o vadovo ir/ar akcininko (-ų) kaltė, nustačius pirmiau paminėtas sąlygas, preziumuojama (CK 6.246-6.249 str.). Pažymėtina, kad atsakovų civilinei atsakomybei ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu konstatuoti, visų pirma, reikšminga nustatyti, ar ir kada atsirado atsakovams pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o teismų praktikoje konstatuota, jog bankroto bylos iškėlimas apskritai yra ultima ratio priemonė, kuri naudojama tik tada, kai jau nebėra galimybių įmonės mokumui atkurti.
Dėl pareigos inicijuoti bankroto bylą (ne)pažeidimo
Apelianto teigimu, atsakovams pareiga inicijuoti bankroto bylą atsirado dar 2010 m. kovo 9 d. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktus rašytinius įrodymus inter alia 2010 – 2012 metų balansus sprendė, kad pagal jų duomenis UAB „Rivonda“ nebuvo nemoki. Iš esmės su šiomis išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai vertino įmonės balansuose nurodytus rodiklius. Apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja ir sutinka su šių rodiklių pagrindu skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis. Nors per vienerius metus gautinos sumos ir sudarė didžiąją dalį įmonės turto (676 074 Lt), tačiau teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad, nesant duomenų apie debitorinių skolų išieškojimo galimybes, nebuvo pagrindo šių lėšų įskaičiuoti į bendrą įmonės turto balansą, nes toks aiškinimas nėra pagrįstas nei teisės aktais, reglamentuojančiais finansinės atskaitomybės sudarymą, nei teismine praktika. Juo labiau, kad sutiktina su atsakovų argumentais, jog tai, ar debitoriniai įsiskolinimai yra beviltiškos skolos, jiems nei 2010 m., nei 2011 m. objektyviai negalėjo būti žinoma vien jau dėl to, kad įmonės debitorių bankroto procedūros dar nebuvo baigtos arba apskritai nebuvo prasidėjusios. Šias aplinkybes patvirtina ir apelianto pateikta 2013 m. lapkričio 19 d. bankroto administratoriaus ataskaita. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad atsakovai vietoj įmonės veiklos sustabdymo 2010 m. kovo 9 d. iš tikrųjų privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir ši pareiga buvo pažeista. Apeliantas neįrodė, kad UAB „Rivonda“ jos veiklos sustabdymo metu buvo nemoki ĮBĮ prasme, taip pat skundžiamo sprendimo išvados nėra paneigiamos ir apeliacinio skundo argumentais, beje, iš esmės kartojančiais dėstytus pirmosios instancijos teisme. Todėl nėra pakankamo pagrindo atsakovų veiksmų, neinicijavus bankroto bylos įmonei iškėlimo šiuo laikotarpiu, pripažinti neteisėtais. Vertinant vėlesnę UAB „Rivonda“ finansinę padėtį (už 2011-2012 metus) matyti, kad ji, įmonės veiklai esant sustabdytai, iš esmės išliko nepakitusi.
Dėl žalos fakto
Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tik įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), pažeidimas, jei tai konstatuoti nagrinėjamu atveju ir būtų pagrindas, per se dar nesuponuoja įmonės vadovo ir/ar akcininkų atsakomybės. Kaip minėta, sprendžiant atsakovų civilinės atsakomybės klausimą, taip pat reikia nustatyti ir padarytos žalos įmonei bei jos kreditoriams faktą (CK 6.249 str.). Apeliantas apeliaciniame skunde, skirtingai nei ieškinyje, patirtą žalą kildina jau tik iš to, kad atsakovai nesiekė apginti UAB „Rivonda“ interesų civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Visi pagrindai“ ieškinį, t. y. nepateikė nei atsiliepimo į UAB „Visi pagrindai“ ieškinį, nei pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apelianto teigimu, dėl tokio atsakovų neveikimo BUAB „Rivonda“ bankroto byloje patvirtintas BUAB „Visi pagrindai“ 309 202,85 Lt kreditorinis reikalavimas, būtent kurio sumą apeliantas savo skunde vertina kreditoriams padaryta žala. Teisėjų kolegija su tuo neturi pagrindo sutikti.
Sutiktina su apeliantu, kad BUAB „Visi pagrindai“ kreditorinis reikalavimas iš esmės pripažintas tada, kai Klaipėdos apygardos teisme buvo išnagrinėtas BUAB „Visi pagrindai“ ieškinys ir 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių panaikinta UAB „Visi pagrindai“ ir apelianto 2010 m. sausio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis bei iš apelianto priteista 309 202,85 Lt BUAB „Visi pagrindai“ naudai. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sandoris, kurį panaikinus atsirado 309 202,85 Lt kreditorinis reikalavimas, buvo sudarytas 2010 m. sausio 25 d., taigi, dar ir iki apelianto nurodomo momento, kai, anot paties apelianto, atsakovai turėję žinoti apie įmonės sunkią finansinę padėtį (2010 m. kovo 9 d.). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad šio sandorio nebūtų buvę, jei atsakovai anksčiau būtų kreipęsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių apskritai atstatytas dar iki 2010 metų jau egzistavęs prievolinis teisinis santykis, t. y. apelianto įsiskolinimas BUAB „Visi pagrindai“. Apeliantas 2010 m. sausio 25 d. sutartimi perleido, o UAB „Visi pagrindai“ priėmė apelianto turėtą 309 202,85 Lt reikalavimo teisę į UAB „Stalakta“, už kurią UAB „Visi pagrindai“ įsipareigojo sumokėti perleistos teisės dydžio atlygį – 309 202,85 Lt. Šia sutartimi šalys užskaitė priešpriešinius reikalavimus, nes apeliantas pagal statybos rangos sutartį jau buvo UAB „Visi pagrindai“ skolingas 309 202,85 Lt, taigi, UAB „Visi pagrindai“ iš esmės turėjo ir būtų galėjusi pareikšti tokio pat dydžio kreditorinį reikalavimą net ir nepaisant sudaryto sandorio. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad šio kreditorinio reikalavimo (ne)buvimui turėjo įtakos atsakovų neveikimas minėtoje civilinėje byloje. Be to, apeliantas ir neįrodė, kad atsakovų aktyvus dalyvavimas byloje būtų turėjęs įtakos priešingo teismo sprendimo priėmimui toje byloje. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismine praktika, pagrįstai nurodė, kad kreditoriams padaryta žala laikytinas nuo pareigos atsiradimo inicijuoti bankroto bylą išaugęs bendras įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Todėl teisėjų kolegija, remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, pažymi, kad apelianto nurodoma žala - BUAB „Visi pagrindai“ 309 202,85 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimas bet kuriuo atveju negali būti laikomas žala, padaryta dėl atsakovų veiksmų (neveikimo), nes kreditorinio reikalavimo, egzistavusio dar iki pareigos inicijuoti bankroto bylą, patvirtinimas nereiškia žalos išaugusių skolų pavidalu padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad po įmonės veiklos sustabdymo (2010 m. kovo 9 d.) naujų kreditorių neatsirado ir iki tol jau egzistavusių reikalavimų apimtis nepadidėjo, spręstina, kad apeliantas neįrodė ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos įmonei bei jos kreditoriams padarymo (CPK 12 str. 178 str.).
Nekonstatavus pirmiau paminėtų civilinės atsakomybės sąlygų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovų atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę nėra pagrindo (CK 6.246 str. - 6.249 str.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti. Todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Apeliacinį skundą atmetus, netenkintinas ir apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsakovai pateikė prašymą iš BUAB „Rivonda“ administravimui skirtų lėšų priteisti atsakovams po 219,03 Eur sumą, iš viso 657,09 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas 2015 m. kovo 23 d.) sudarė 714,5 Eur, taigi, atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija sumos, gaunamos pritaikius minėtą koeficientą. Todėl iš BUAB „Rivonda“ administravimui skirtų lėšų priteistina atsakovams po 219,03 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš BUAB „Rivonda“ administravimui skirtų lėšų atsakovams R. Ž. (a/k (duomenys neskelbtini) R. D. (a/k (duomenys neskelbtini) ir G. V. (a/k (duomenys neskelbtini) po 219,03 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.