- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-15
- Bylos Nr.
- 2-2126/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- V. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. S. (procesinių teisių perėmėja V. V. K.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui V. M. dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo; trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, byloje patraukta notarė R. S. .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pagrindinis ginčas kilo dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo. Ieškovas V. S. nurodė, kad yra garbaus amžiaus, sunkiai mato. Dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ir atsakovo V. M. apgaulės 2009 m. lapkričio 25 d. pastarajam išdavė notariškai patvirtintą įgaliojimą, kaip jis manė, pinigams tvarkyti. Vėliau paaiškėjo, kad įgaliojimu atsakovui buvo pavesta valdyti, naudoti ir disponuoti visu ieškovo turtu. Pasinaudodamas šiuo įgaliojimu, atsakovas iš ieškovo banko sąskaitos nuėmė 28 240 Lt, taip pat už 78 000 Lt pardavė ieškovui priklausantį žemės sklypą ir namą. Remdamasis tuo, ieškovas prašė pripažinti įgaliojimą negaliojančiu bei priteisti 106 240 Lt nuostoliams atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Sprendimas už akių priimtas dėl to, kad ieškovas ir jo atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, o jų prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ieškiniui papildyti buvo atmestas. Teismas šį prašymą atmetė tuo pagrindu, kad pasirengimas nagrinėti bylą buvo baigtas 2011 m. kovo 21 d. priimant nutartį dėl ginčo paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje, o šalys savo galutinius reikalavimus turi suformuluoti būtent pasirengimo metu. Priimti sprendimą už akių prašė atsakovas, kuris nurodė sutinkantis su ieškiniu.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. vasario 22 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, todėl nebuvo galima išsiaiškinti jo pozicijos ir tuo pačiu pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 230 str. 1 d.). Tuo metu byloje buvęs atsakovo atsiliepimas, kuriuo jis ieškinio nepripažino, neatitiko įstatymo reikalavimų. Aptariamame parengiamajame posėdyje buvo paaiškinta, kad ieškovas su atsakovu nori susitarti taikiai, kad buvo siekiama, jog atsakovas ne tik atlygintų turto vertę, bet ir padengtų nuostolius. Vėliau atsakovas sudaryti taikos sutartį atsisakė. Teismas apie 2011 m. kovo 21 d. priimtą nutartį nagrinėti bylą iš esmės neinformavo, kas apribojo ieškovo teisę padidinti ieškinio reikalavimus. Sprendimo už akių priėmimas iš esmės buvo naudingas atsakovui, nes jis išvengė ieškovui padarytų nuostolių atlyginimo ar neteisėtai užvaldyto nekilnojamojo turto grąžinimo. Esminės reikšmės ieškinio reikalavimų padidinimui ir jų pagrįstumui turės dėl neteisėto turto užvaldymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi netenkino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teismas nurodė, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį sprendimas už akių naikinamas, jei konstatuojama, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, sprendimas už akių negali būti naikinamas.
Šalies argumentai
Teismas sprendė, kad ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo be svarbių priežasčių. Prieš posėdį pateiktas prašymas jį atidėti dėl to, kad ieškovas ketina tikslinti ieškinį, nelaikytina negalėjimo dalyvauti posėdyje priežastimi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, ieškovo teiginiai, kad jam apie perėjimą iš parengiamojo teismo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės nebuvo žinoma, neatitinka tikrovės. 2011 m. vasario 22 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovo atstovas neprieštaravo, kad byla būti nagrinėjama 2011 m. kovo 31 d. teismo posėdyje, be to, nurodė, kad nepavykus susitarti taikiai, būtų pagrindas priimti sprendimą už akių. Šiame parengiamajame posėdyje buvo nutarta nustatyti terminą iki 2011 m. kovo 15 d. taikos sutarčiai sudaryti bei 2011 m. kovo 21 d. rašytinio proceso tvarka spręsti dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje. Teismui negavus taikos sutarties, 2011 m. kovo 21 d. buvo priimta nutartis nagrinėti bylą teismo posėdyje.
Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovas dar aptariamo parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad jo atstovaujamasis ketina tikslinti reikalavimus, ir, žinodamas, kad teismas 2011 m. kovo 21 d. spręs dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, turėjo beveik mėnesį patikslintam ieškiniui pateikti. Ieškovą atstovaujantis advokatas privalėjo žinoti, kad būtent pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu turi būti galutinai suformuluoti visi reikalavimai, o vien pavėluoto prašymo dėl ketinimo ateityje tikslinti ieškinį pateikimas negali būti laikomas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Be to, nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje nuorašas gali būti išduotas dalyvaujantiems byloje asmenims tik jų pareikalavimu (CPK 292 str.), todėl argumentai, kad 2011 m. kovo 21 d. nutartis nebuvo įteikta, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi.
Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, kokią reikšmę ikiteisminio tyrimo pradėjimas turi ieškinio reikalavimų padidinimui, todėl tai taip pat nesudaro pagrindo naikinti priimtą sprendimą už akių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas V. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantas nurodo, kad 2011 m. vasario 22 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, o tuo metu byloje esantis jo 2010 m. lapkričio 19 d. atsiliepimas, kuriuo buvo prašoma ieškinį atmesti, neatitiko įstatymo reikalavimų. Dėl šių priežasčių apeliantas nesutiko, kad būtų priimtas sprendimas už akių, ir paaiškino teismui, jog turi žinių apie atsakovo ketinimą sudaryti taikos sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturėjo galimybės pasiekti parengiamojo teismo posėdžių tikslų, todėl privalėjo skirti antrą parengiamąjį posėdį (CPK 228, 229 str., 230 str. 1 d.). Po nurodyto parengiamojo teismo posėdžio teismas turėjo tokius duomenis: atsakovo 2011 m. kovo 14 d. atsiliepimą, kuriame nurodoma, kad sutinkama su ieškiniu ir kad atsakovas tariasi su apeliantu, taip pat apelianto 2011 m. kovo 28 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, sudaryti apeliantui galimybę papildyti ieškinį ir padidinti jo reikalavimus. Taigi, esant ir šioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad byla parengta nagrinėti teismo posėdyje ir skirti ją nagrinėti teismo posėdyje neišklausęs ir neatsižvelgęs į šalių nuomonę (CPK 230 str. 1 d., 231 str. 4 d.). Apelianto nuomone, nusprendęs bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje, teismas neįvykdė CPK 232 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktų reikalavimų, nes nepranešė apeliantui apie tokios nutarties priėmimą, neatsiuntė šaukimo į teismą. Žinodamas apie paskirtą bylos nagrinėjimą, apeliantas būtų turėjęs galimybę pasinaudoti teise papildyti ieškinį ir padidinti jo reikalavimus atsakovui atsisakius sudaryti taikos sutartį. Nepaisydamas visų šių aplinkybių, teismas 2011 m kovo 31 d. priėmė sprendimą už akių. Apelianto įsitikinimu, sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir pažeidžiantis apelianto teises. Kadangi apie bylos paskyrimą nagrinėti teismo posėdyje apeliantui nebuvo pranešta, sprendimas už akių negalėjo būti priimtas (CPK 285 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą už akių, teismas turėjo apelianto raštu pateiktus duomenis, kad tokiu sprendimu nebus iki galo apgintos apelianto pažeistos teisės. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad byloje buvo duomenys apie nesąžiningą atsakovo elgesį, jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, apie sunkią apelianto padėtį, todėl apelianto teisė papildyti ieškinį ir padidinti jo reikalavimus buvo akivaizdžiai pažeista. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad, nepaisant nurodytų aplinkybių, teismas atsakovui visą laiką darė nepagrįstas procesines nuolaidas. Pavyzdžiui, nereikalavo tinkamai parašyto atsiliepimo, nesiėmė jokių procesinių priemonių dėl atsakovo neatvykimo į parengiamąjį posėdį, nepaisydamas apelianto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, iš karto tenkino atsakovo prašymą priimti sprendimą už akių vos tik pastarajam atvykus į vieną iš teismo posėdžių.
Atsiliepimas
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės teisėtumo ir pagrįstumo. Spręsdama šį klausimą, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK nuostatomis, galiojusiomis skundžiamos nutarties priėmimo metu (CPK 3 str. 8 d.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, kuriame, be kita ko, buvo svarstomi tam tikrų CPK nuostatų, sudarančių sprendimo už akių institutą, konstitucingumo klausimai, pažymėjo, kad sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai. Šiuo institutu siekiama sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese įgyvendinti ekonomiškumo ir koncentracijos principus, užkirsti kelią proceso vilkinimui ir neleisti jo šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Kartu aptariamoje konstitucinės justicijos byloje buvo ne kartą pabrėžta, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Tokia teismo teisė kildinama iš konstitucinės teisingumo sampratos, kuri suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos principinės Konstitucinio Teismo nuostatos yra aktualios ir šioje byloje.
Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė priteisti nuostolių, kurių apeliantas patyrė atsakovui perleidus jo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą bei pasisavinus pinigines lėšas, atlyginimą. Kolegijos manymu, jau iš apelianto ieškinyje nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad neteisėtais įvardijami atsakovo veiksmai gali užtraukti ne tik civilinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę.
Atsakovas atsiliepime, pateiktame 2010 m. lapkričio 26 d., nurodė su ieškinio nesutinkantis (b. l. 36). 2011 m. vasario 22 d. parengiamajame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo tik ieškovas su savo atstovais, buvo nurodyta, kad atsakovas pasiūlė ginčą baigti taikiai, atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, o ieškovas pageidauja, kad perleistas turtas būtų jam grąžintas (b. l. 54-55). Dėl šių priežasčių buvo prašoma skirti kitą dar vieną parengiamąjį teismo posėdį. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra svarbi aplinkybė apelianto siekiui susigrąžinti turėtą turtą natūra – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.96 straipsnio 2 ir 3 dalis iš sąžiningo įgijėjo, atlygintinai įgijusio nekilnojamąjį daiktą, daiktas gali būti išreikalautas tik tuo atveju, jei savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (nagrinėjamu atveju apeliantui priklausęs nekilnojamasis turtas buvo perleistas kelis kartus).
Atsakovo atsiliepime, pateiktame teismui 2011 m. kovo 14 d., jau nurodoma, kad su ieškiniu sutinkama (b. l. 65). Pastebėtina, kad šis atsiliepimas apeliantui nebuvo išsiųstas, taip pat nėra duomenų, kad apie pasikeitusią atsakovo poziciją apeliantui buvo žinoma kitokiu būdu. 2011 m. kovo 29 d. apeliantas pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir sudaryti galimybę papildyti ieškinį (b. l. 66-67). Rašte buvo nurodoma, kad derybos su atsakovu dėl taikos sutarties sudarymo baigėsi nesėkmingai, o apeliantas nori papildyti ieškinį dėl realaus nuostolių atlyginimo. Kaip galima nesunkiai suprasti iš apelianto pozicijos, išsakytos teismui 2011 m. vasario 22 d. įvykusiame parengiamajame posėdyje, bei jo teiginių apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, apelianto pageidavimas dėl realaus nuostolių atlyginimo yra ne kas kita, kaip reikalavimas grąžinti perleistą nekilnojamąjį turtą natūra.
Į 2011 m. kovo 31 d. teismo posėdį nei apeliantas, nei jo atstovai, remdamiesi nurodytu prašymu dėl posėdžio atidėjimo, neatvyko, todėl pirmosios instancijos teismas iš tiesų turėjo formalų pagrindą priimti sprendimą už akių (CPK 285 str.). Tačiau, minėta, formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį vykdyti teismus įpareigoja Konstitucija. Iš iki šio teismo posėdžio pirmosios instancijos teismui žinomų aplinkybių buvo galima daryti išvadą apie apelianto norą susigrąžinti turtą natūrą, taip pat apie galimus nusikalstamos veikos požymius atsakovo veiksmuose. Teismas privalėjo suprasti, kad, priteisdamas nuostolių atlyginimą, jis užkerta apeliantui kelią susigrąžinti turėtą nekilnojamąjį turtą natūra. Be to, šioje situacijoje ieškovo nedalyvavimą teismo posėdyje nebuvo galima traktuoti nusišalinimu nuo bylos nagrinėjimo. Taigi, kolegijos vertinimu, teisingumas ir protingumas reikalavo ne priimti sprendimą už akių, o išsiaiškinti galutinę ieškovo poziciją. Priėmęs sprendimą už akių ir gavęs pareiškimą dėl jo panaikinimo, teismas dėl tų pačių priežasčių privalėjo pareiškimą tenkinti (CPK 288 str. 3 d. 2 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo apelianto pareiškimu buvo pateikti įrodymai apie atsakovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 79). Iš jo matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2011 m. vasario 17 d. – po ieškinio pateikimo ir prieš 2011 m. vasario 22 d. parengiamąjį teismo posėdį, todėl natūralu, kad tai galėjo įtakoti pradinius apelianto reikalavimus atlyginti nuostolius.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino sprendimo už akių instituto esmės ir paskirties, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Panaikinus nutartį, klausimas išspręstinas iš esmės – 2011 m. kovo 31 d. sprendimas už akių naikintinas ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.