- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- I-7267-484/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01155-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- O. T.
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas O. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 11874,42 EUR neturtinės žalos atlyginimo (1-4 b. l.).
Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2012-09-28 iki 2014-09-05 31 kartą buvo konvojuojamas šiais maršrutais: iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės (toliau – Areštinė) į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – Šiaulių TI) ir atgal, iš Šiaulių TI į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K), iš Lukiškių TI-K į Vilniaus pataisos namus. Konvojavimas trukdavo nuo 1 iki 4 val. Kiekvieną kartą buvo konvojuojamas panašaus modelio automobiliais. Vienu metu toje pačioje automobilio kameroje buvo konvojuojama iki 14 asmenų. Automobiliai buvo nuolat perpildyti, neatitiko konvojavimo automobilio standartų. Automobiliuose buvo šildoma tik konvojaus pareigūnų sėdėjimo vieta, o konvojuojamiems asmenims šaltuoju metų laiku teko kęsti šaltį, o vasarą – karštį, nes kondicionavimo sistema neveikė arba būdavo išjungta. Taip pat nurodė, kad konvojavimo iš Areštinės į Šiaulių TI metu jam nebuvo suteikiama galimybė tarpinėse stotelėse pasinaudoti tualetu, dėl to gamtinius reikalus atlikdavo visiems konvojuojamiems asmenims matant ir buvo priverstas stebėti, kaip kiti nuteistieji tai daro. Aprašytas konvojavimo sąlygas pareiškėjas vertina kaip garbės ir orumo pažeminimą. Pažymėjo, kad dėl nurodytų aplinkybių patyrė kančias, stresą, emocinius išgyvenimus ir šiuo metu jaučia baimę būti konvojuojamas. Pareiškėjo įsitikinimu, neužtikrinimas teisės aktų reikalavimų atitinkančių konvojavimo sąlygų yra tyčiniai ir neteisėti atsakovo veiksmai.
Atkreipė dėmesį, kad iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos mėgino gauti informaciją apie tikslų jo etapų skaičių, tačiau šią informaciją atsisakyta suteikti.
Šalies argumentai
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (12-16 b. l.). Viešojo saugumo tarnyba nurodė, kad konvojavimas vyksta specialiosiomis transporto priemonėmis, kuriose įrengtos higienos ir saugumo reikalavimus atitinkančios kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialiosios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveiktos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksmų tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo konvojavimą reglamentuojantiems teisės aktais. Tvirtina, kad Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras, tiek pagal atskiras kameras. Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant. Apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo psichinei ir fizinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu r raštu. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu.
Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuteisti ar suimti asmenys privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas. Tokių aplinkybių Viešojo saugumo tarnyboje nebuvo užfiksuota. Akcentavo, kad tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo.
Dėl atsisakymo suteikti informaciją paaiškino, kad pareiškėjas 2014-10-29 prašyme suteikti informaciją nenurodo konvojų, apie kuriuos rašo, informacijos, datų. Konvojuojamųjų apskaitos žurnalai konvojavimo padaliniuose yra vedami keli (kiekvienam konvojaus maršrutui) ir ranka pildomi konvojaus metu. Vykdant pareiškėjo prašymą reikėtų duomenis apie pareiškėją rinkti iš visų konvojuojamųjų apskaitos žurnalų, kas reikalauja neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų bei nėra tikslu. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, informaciją atsisakyta pateikti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Atkreipė teismo dėmesį, kad pareiškėjas visais atvejais buvo konvojuojamas automobiliais VW Crafter, jame įrengtos individualios sėdimos vietos. Pareigūnai nepadarė jokių pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu, byloje nėra jokių duomenų apie jo sveikatos būklės sutrikimus dėl konvojavimo. Neįrodžius priežastinio ryšio, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs laikotarpiu nuo 2012-09-28 iki 2014-09-05 konvojavimo metu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-09-27 iki 2014-09-05 buvo konvojuojamas 31 kartą (17-141 b. l.). Pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais: VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (25-28, 37-40, 57-60, 77-80, 85-88, 89-92, 105-108, 152, 153 168, b. l.), VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (17-18, 19-20, 29-32, 33-36, 53-56, 57-60, 77-80, 163, 164, 173, b. l.), VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (33-36, 45-48 53-56, 73-76, 138-141, 149, 150-151 b. l.), VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (25-28, 37-40, 93-96, 97-100, 101-104, 109-112, 113-116, 133-37, 146, 147, 148 b. l.), VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (45-48, 65-68, 73-76, 81-84, 105-108, 117-120, 165, 166-167 b. l.), VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (49-52, 61-64, 69-72, 85-88, 97-100, 125-128, 157, 158, 169 b. l.), VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (49-52, 61-64, 69-72, 117-120, 121-124, 170, 171, 172 b. l.), VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (41-44, 81-84, 109-112, 121-124, 143, 144-145 b. l.), VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (65-68, 89-92, 113-116, 129-132, 133-137, 154-156 b. l.), VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (93-96, 101-104, 125-128, 138-141, 159, 162, 175 b. l.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau –Konvojavimo taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojavimo taisyklių 109 punktas nustato, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Konvojavimo taisyklių 146 punkte yra nustatyti specialiojo automobilio autobuso įrengimo ir techniniai reikalavimai. Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatyta, kad tokiame automobilyje turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiškėją konvojuojant 31 kartą, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų (17-141 b. l.). Priešingai, minėti kelionių žiniaraščiai patvirtina, kad keletą kartų papildomi konvojuojamieji nebuvo priimti konvojavimui dėl vietos stokos. Šią aplinkybę patvirtina ir atžymos kelionių žiniaraščiuose apie surašytus tarnybinius pranešimus (33-34, 41-42, 45-46, 57-58, 69-70, 101-102, 113-114, 125-126, 133-134, 138-139 b. l.).
Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną <...>. Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pasikeitimo punktuose konvojuojamieji buvo vedami į tualetą ir apie tai pažymėta kelionių žiniaraščiuose (17-18, 21-22, 25-26, 29-30, 33-34, 37-38, 41-42, 45-46, 49-50, 53-54, 57-58, 61-62, 65-66, 69-70, 73-74, 77-78, 81-82, 85-86, 89-90, 93-94, 97-98, 101-102, 105-106, 109-110, 113-114, 117-118, 121-122, 125-126, 129-130, 133-134, 138-139 b. l.). Tai rodo, konvojuojamųjų prašymu teisė pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta.
Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje pateiktuose kelionių žiniaraščiuose yra tikrinančių konvojaus tarnybą asmenų įrašai apie tai, kad nusiskundimų dėl sveikatos konvojuojamieji neturi (17-18, 21-22, 25-26, 29-30, 33-34, 37-38, 41-42, 45-46, 49-50, 53-54, 57-58, 61-62, 65-66, 69-70, 73-74, 77-78, 81-82, 85-86, 89-90, 93-94, 97-98, 101-102, 105-106, 109-110, 113-114, 117-118, 121-122, 125-126, 129-130, 133-134, 138-139 b. l.). Byloje duomenų, taip pat atitinkamų įrašų kelionės žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų, nėra.
Dėl pareiškėjo teiginio, jog šaltuoju metų laiku konvojavimo metu būdavo šalta, o šiltuoju metų laiku - karšta, būdavo blogas kvapas, nešvaru, pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (142, 160-161, 174 b. l.). Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (145, 148, 151, 156, 167, 168, 169, 172, 173, 175 b. l.), patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepateikti konkretūs skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tuo tarpu Viešojo saugumo tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl pareiškėjo skundas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, tariamai kilusią iš netinkamų konvojavimo sąlygų, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl Viešojo saugumo tarnybos atsisakymo suteikti informaciją ir iš to kilusios žalos atlyginimo
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2014-10-29 kreipėsi į Viešojo saugumo tarnybą su prašymu suteikti informaciją, kada, kokiomis transporto priemonėmis (nurodant modelio pavadinimą, pagaminimo metus) ir kokiais maršrutais laikotarpiu nuo 2012-09-28 iki 2014-09-04 jis buvo konvojuojamas. Pareiškėjas prašė nurodyti maršruto atstumą kilometrais ir kelionės trukmę, sustojimo vietas, koks asmenų skaičius buvo konvojuojamas toje pačioje kameroje kartu su juo, koks kamerų plotas, kiek yra sėdimų vietų ar buvo saugos diržai. Pareiškėjas taip pat prašė paaiškinti, kodėl sustojimo metu nėra leidžiama pasinaudoti tualetu. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad šią informaciją teiks teismui (7-8 b. l.).
Viešojo saugumo tarnyba 2014-11-05 raštu Nr. 47SD-1505 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui paaiškino, kad jo prašymas yra nekonkretus (neaišku, už kokį laikotarpį reikalinga informacija, neaiški prašymo esmė ir kt.), o informacijos surinkimas pagal tokį prašymą būtų susijęs su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, todėl tokio pobūdžio prašymai nagrinėtini taikant Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 str. 2 d. 1, 2 p. nuostatas (5 b. l.).
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 str. 2 d. 1, 2 p. nustatyta, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu: pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; prašymo turinys yra nekonkretus.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas neginčijo Viešojo saugumo tarnybos 2014-11-05 atsisakymo pateikti informaciją, o teikdamas nagrinėjamą skundą teismui, suformulavo procesinį prašymą išreikalauti iš Viešojo saugumo tarnybos informaciją apie jo konvojavimą laikotarpiu nuo 2012-09-28 iki 2014-09-05. Viešojo saugumo tarnyba kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą pateikė visą medžiagą, susijusią su pareiškėjo konvojavimu ginčui aktualiu laikotarpiu. Pareiškėjas su pateikta medžiaga turėjo galimybę susipažinti, pateikė atsikirtimus į atsakovo atstovo atsiliepimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo teisė gauti informaciją apie jo konvojavimą atitinkamu laikotarpiu buvo realizuota. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ir šiuo aspektu nėra neturtinės žalos kilimo fakto, todėl ši skundo dalis taip pat atmestina, kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
pareiškėjo O. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.