Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos Jonavos rajono savivaldybėje skyriaus atstovui Andriui Baranauskui,

trečiojo asmens Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centro atstovei direktorei Emilijai Markucevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos Jonavos rajono savivaldybėje skyrius, tretieji asmenys Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius, Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas iš socialinės darbuotojos A. K. 2019 m. gegužės 7 d. sužinojo, kad jis yra įregistruotas K. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu. Su atsakove negyveno kartu, nevedė bendro ūkio, nepalaikė santuokinių ryšių šešis mėnesius iki bylos dėl santuokos nutraukimo išnagrinėjimo. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, atsakovė A. K. nei jam, nei teisėjui apie nėštumą nepranešė. Todėl mano, kad K. K., gim. (duomenys neskelbtini), negali būti A. K. duktė.

Teismo parengiamajame posėdyje 2019 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas paaiškino, kad jis apie tai, kad K. K. įregistruota jo vardu, sužinojo seniai iš atsakovės A. K., tačiau į tai dėmesio nekreipė, kol vaiko teisės nepradėjo jo ieškoti dėl vaiko išlaikymo. A. jam sakė, kad vaiko jis turi atsisakyti, tačiau jis nesikreipė į teisininkus, neklausė jų ką daryti, neturėjo laiko. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad apie tai, kad K. K. įregistruota jo vardu sužinojo iš socialinės darbuotojos A. K. 2019 m. gegužės 7 d., tačiau teismo parengiamajame posėdyje pasakė, kad apie tai sužinojo seniai, nenorėdamas blogai kalbėti apie buvusią žmoną A. K.. Jis sutinka ir neprieštarauja, kad K. pavardė po tėvystės nuginčijimo liktų K..

Ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė. Ieškovo atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad byloje yra įrodymai, kad ieškovas ne K. tėtis. Tai tvirtina ir šalys ir DNR ekspertizė. Atsakovė su ieškiniu sutiko, neprašė taikyti 1 metų ieškinio senaties termino. Ieškovas praleido 1 metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau būtina atsižvelgti į jo išsilavinimą, teisinių žinių neturėjimą. Jis baigęs vidurinę mokyklą, dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai ir ilgą laiką nebūna Lietuvoje. Jis, žinodamas, kad nėra K. tėvas, pilnai nesuprato savo teisių ir pareigų dėl vaiko. 2019 m. gegužės mėnesį socialinė darbuotoja paragino ieškovą globoti K.. Ieškovui neteisingai būtų nustatyta pareiga išlaikyti vaiką, nes jis nėra vaiko tėvas. Prašo netaikyti 1 metų ieškinio senaties termino.

Teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. parengiamajame posėdyje atsakovė A. K. papildomai paaiškino, kad ji su vaiko tėvu D. S. bendravo apie 4 mėnesius, gal jis šiuo metu išvažiavęs, jo gimimo datos, adreso nežino. Žino, kad jis nedirba, gauna invalidumą. Ieškovas visada žinojo, kad jis nėra K. tėvas, tik 11 metų neatsisakė vaiko. Ji apie tai sakė ir jam, ir jo motinai, ir draugams. Mergaitė gimė 8 mėnesių, neišnešiota.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos Jonavos rajono savivaldybėje skyrius išvadoje nurodė, kad atsakovės šeima dėl girtavimo buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Dėl atsakovės girtavimo ir netinkamos vaikų priežiūros jos nepilnamečiams vaikams D. V., gim.., ir K. K., gim.., Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nustatyta laikinoji globa, vaikų globėju paskiriant Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centrą. Atsakovė skyriui paaiškino, kad ieškovas iš karto po vaiko gimimo buvo informuotas, kad dokumentuose jis įrašytas K. tėvu, dėl to jis turėjo imtis priemonių dėl tėvystės nuginčijimo, ieškovo teiginys, jog aplinkybę, jog jis įregistruotas K. tėvu sužinojęs tik 2019-05-07 iš socialinės darbuotojos, yra nepagrįstas, melagingas. K. mananti, jog turi du tėčius A. ir D., jų nepažįsta bei nesusitinka su jais, bet norėtų bendrauti su jais. Ieškovas su nepilnamete K. nebendrauja, tarp jo ir vaiko nėra susiklostęs emocinis ryšys. Tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, nepilnametė K. K. neturėtų likti be tėvo, nes tai pažeistų teisėtus vaiko interesus ( b.l. 29-30).

Teismo posėdį išvadą teikiančios institucijos atstovas išvadą palaikė, papildomai paaiškino, kad ieškovas prieštaringai paaiškino teismo parengiamajame posėdyje ir teismo posėdyje apie tai, kada ir iš ko jis sužinojo, kad K. K. yra įrašyta jo dukra. Atsakovės paaiškinimu, ieškovas tai žinojo jau seniai, tačiau nesiėmė jokių priemonių tėvystei nuginčyti ir praleido 1 metų ieškinio senaties terminą tokiam ieškiniui pareikšti. Labiausia atitiktų vaiko interesus tėvystės nustatymas D. S.. Vaikas negali likti be tėvo.

Trečiasis asmuo Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centras atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje jo atstovė paaiškino, kad K. K. gyvena centre. Mergaitės tėvu įrašytas A. K. vaiko nelanko, vaiku nesidomi, neišlaiko, mergaitė teigia, kad turi du tėčius – D. ir A.. Atstovė paaiškino, kad palaiko ieškovo atstovės argumentus. Norėtų, kad K. liktų K. pavardė, nes pagal tai vaikas atpažįstamas, ji pripratusi prie šios pavardės, pavardės pakeitimas neigiamai paveiktų K..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Ieškovo, atsakovės paaiškinimais, atsakovės atsiliepimu, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra įrašyti nepilnametės K. K., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvais ( gimimo įrašo Nr.40 kopija - b.l.9). Šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2007 m. rugpjūčio 14 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu ( b.l. 11). Ieškovas deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turi dukterį V. K., gim. (duomenys neskelbtini). ( b.l. 7, 8). Serologijos ir DNR ekspertizės 2019 m. gruodžio 2 d. išvada nustatyta, kad A. K. nėra K. K., a.k(duomenys neskelbtini) biologinis tėvas ( b.l. 88-90).

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats vaiko gimimo faktas, sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo biologinius tėvus. Vaiko kilmė iš tėvų patvirtinama nuo jo gimimo dienos ir tai atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje nustatytą vaiko teisę nuo gimimo žinoti savo tėvus.

Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžimą, yra nustatoma trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. Civilinio kodekso 3.152 straipsnio dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, teikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ( CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą.

Ieškovas ieškinyje prašo pratęsti praleistą terminą ieškiniui paduoti, pratęsti praleistą senaties terminą ieškiniui paduoti, nes tik 2019 m. gegužės 7 d. iš pašalinių asmenų sužinojo, kad atsakovė A. K. (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą K. K.. Tačiau iš ieškovo paaiškinimų teismo parengiamajame posėdyje matyti, kad jis apie šį faktą sužinojo seniai, nepraėjus ilgam laikui po vaiko gimimo. Todėl skirtingi ieškovo paaiškinimai apie fakto, kad jis nėra K. tėvas, sužinojimo laiko, leidžia teismui manyti, kad ieškovas ieškinyje nurodė neteisingas aplinkybes tikslu įrodyti, kad nėra praleistas 1 metų ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti.

Civilinio proceso kodekso 77 straipsnyje numatyta, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsti, o CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Todėl ieškovas turėtų prašyti teismo ne pratęsti terminą, bet jį atnaujinti.

Byloje svarbu nustatyti, ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, dėl to patirti neigiamų psichologinių išgyvenimų, netekti materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų ( vaiko interesų ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą) pusiausvyra konkrečių atveju.

K. K. gimė šalims išsituokus, praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, todėl civilinės metrikacijos skyriuje K. tėvu gimimo įraše buvo įregistruotas vaiko motinos A. K. buvęs sutuoktinis A. K.. Vaiko motinos atsakovės A. K. valios įregistruoti K. K. tėvu A. K. nebuvo, tikrojo tėvo pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo nebuvo. Nė vienai iš šalių nekyla abejonių, kad A. K. nėra biologinis K. tėvas.

Ieškovo kreipimasis į teismą, kai K. jau yra 11 metų, kreipimasis dėl DNR tyrimo nepatvirtina senaties termino eigos pradžios, o tik įrodo, kad ieškovas šiais veiksmais pradėjo rinkti įrodymus dėl tėvystės patvirtinimo ar paneigimo. Ieškovas teismo parengiamajame posėdyje pripažino, kad ne 2019 m. gegužės 7 d., bet daug ankščiau sužinojo, kad A. K. pagimdė dukrą ir mergaitės tėvu įrašytas jis, tačiau nesiėmė jokių priemonių tėvystei nuginčyti, manė, kad tai turi atlikti atsakovė. Tačiau svarbu įvertinti tai, kad ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, baigęs vidurinę mokyklą, dirba tolimųjų reisų vairuotoju ( b.l.35,36), daug laiko praleidžia komandiruotėse užsienio valstybėse, jis nesuvokė savo teisių ir pareigų vaikui, nes nuo 2008 metų jo niekaip nepalietė tai, kad jis įrašytas vaiko tėvu. Iš jo nebuvo priteistas išlaikymas, jam iki 2019 m. gegužės mėn. nebuvo siūlyta paimti vaiką pas save nustačius K. laikinąją globą ir jos globėju paskyrus Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centrą. Teismas mano, kad neteisinga ieškovo atžvilgiu palikti jo tėvystę K. K., kai vaikas nemano, kad jo tėvas ieškovas, o ieškovą ir vaiką nesieja jokie ryšiai, jie vienas kito nepažįsta. Todėl teismas ieškovui atnaujina ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo, nes jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, svarbu nustatyti, kokie susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo ( ieškovo). Ieškovas niekada nematė K. K., o K. – A. K., išskyrus tą dieną, kad jie matėsi kelionėje į Vilnių, į ekspertizės įstaigą. K. K., nustačius jai laikinąją globą, gyvena Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centre, šiame centre ieškovas jos nelanko, ją lanko tik mama A. K.. Tarp vaiko ir ieškovo jokio socialinio, emocinio ryšio nėra ir niekada nebuvo, jie nebendravo, ieškovas išlaikymo K. neteikė, nes atsakovė nesikreipė į teismą dėl materialinio išlaikymo priteisimo K. iš A. K.. Galima teigti, kad atsakovė šiuo atveju ieškovo atžvilgiu elgėsi sąžiningai. Laikytina, kad ieškovas nesirūpino vaiku. Mergaitė nelaiko ieškovo savo tėvu, institucijos išvada ir trečiojo asmens Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centro atstovės paaiškinimu nustatyta, kad K. žino, kad jos tėvas yra D., kad motina jai sakė, jog tėvas nėra A., nors K. norėtų bendrauti su abiem – D. ir A.. Ieškovas niekada nenorėjo bendrauti su vaiku, šios teisės nereikalavo, nesiekė palaikyti gerus santykius su K., tėvystės nuginčijimo siekia po to, kad 2019 m. gegužės 7 d. socialinė darbuotoja jam priminė apie K. globą, vaiko paėmimą į jo šeimą, nes mergaitė šiuo metu gyvena vaikų globos įstaigoje. Taip pat ieškovas siekia tėvystės nuginčijimo ir dėl finansinių motyvų, kad nereikėtų ateityje teikti materialinio išlaikymo ne savo vaikui. Vaiko biologinio tėvo nustatymas nėra aiškus, nes vaiko motina nedėjo jokių pastangų nustatyti biologinį vaiko tėvą, tik pranešė A. K., kad jis nėra K. tėvas ir jis rūpintųsi tėvystės nuginčijimu. Patenkinus ieškinį, vaikas liks be tėvo, tačiau A. K. palikimas vaiko tėvu, kai jis nėra tėvas, sukelia taip pat neigiamas pasekmes ieškovui – jam bus siūloma paimti K. iš vaikų globos įstaigos, neišvengiamai bus sprendžiamas materialinio išlaikymo priteisimo klausimas. Biologinio vaiko tėvo nustatymas apsunkintas, vaiko motina nežino D. S. gimimo datos, gyvenamosios vietos, nenurodo jo kontaktų, teigia jam rašiusi, tačiau jis neatsakęs.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, paneigiančias ieškovo tėvystę, ieškovo argumentus ieškinyje ir paaiškinimus, atsakovės atsiliepimą bei paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Nustatoma, jog ieškovas nėra K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, panaikinamas K. K. gimimo įraše Nr. 40, esantis duomenų apie tėvą įrašas, kad A. K. yra K. K. tėvas (CK 3.149 – 3.150 straipsniai, Civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 178, 186, 197, 185 straipsniai, 376 straipsnio 3 dalis). Ieškovui sutinkant palikti K. K. jo pavardę, atsakovei – vaiko motinai A. K. turint šią pavardę, K. K. gimimo įraše pavardės įrašymas nepanaikinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas byloje sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, už DNR ekspertizės atlikimą - 350 Eur ( b.l. 93). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinys patenkintas 100 procentų, ieškovas teismo posėdyje neprašė priteisti iš atsakovės jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Byloje yra 22,69 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 399 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškovui A. K. atnaujinti ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas.

Panaikinti K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 40 esantį duomenų apie tėvą įrašą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. K. tėvas.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,69 ( dvidešimt du eurus 69 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.LT74 4010 0510 0132 4736 Luminor Bank AB, Nr.LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr.LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr.LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, Nr.LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele bankas“, įmokos kodas – 5660, mokant nurodyti mokėtojos A. K. asmens kodą).

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninėmis ryšių priemonėmis siųsti vaiko gimimą įregistravusiam Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.