- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-362-185-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 53-1-00248-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius, Pranas Šimkus
- Advokatai
- Rima Keblienė
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-362-185/2009
Panevėžys 1.2.14.5.3;2.4.8. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ričardo Juozainio apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu
pagal BK 281 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 ir 7 p. L. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 7 d., apie 21 val. Anykščių rajone, kelio Diktarai – Kudoriškis - Skiemonys 2 kilometre, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį RENAULT 19, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą I. Š. vardu, ir, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio11d. nutarimu Nr. 1950 – 51 p., 53 p., 59 p. 68 p. ir 172 p. reikalavimus, nesuvaldė automobilio ir apsivertė, dėl to nesunkiai sutrikdyta kartu automobilyje važiavusio I. K. sveikata. Iš įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė.
Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras R. Juozainis prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d nuosprendį pakeisti ir skirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones dviems metams.
Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą individualizuojant bausmę, atsižvelgti į teisiamojo asmenybę, nusikaltimo pobūdį, kitas aplinkybes. Teismas, nors ir atsižvelgė į minėtas aplinkybes, tačiau įvertino jas netinkamai ir nepaskyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise. Kaltinamojo asmenybės įvertinimas yra labai svarbi teisingos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo sąlyga. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis, nors ir neįgijęs teisės vairuoti automobilį, jį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tai charakterizuoja nuteistąjį kaip pavojingai vairuojantį ir keliantį grėsmę eismo saugumui. Nuteistasis nedirba, todėl transporto priemonės vairavimas jam nėra būtinas, o teisės vairuoti transporto priemones praradimas neturės neigiamos įtakos nei nuteistojo turtinei padėčiai, nei nukentėjusiųjų turtinių interesų patenkinimui. Įvertinus paminėtas aplinkybes, matyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik jei su paskirta bausme bus atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų laikotarpiui. Todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Teisiamojo posėdžio metu prokurorė J. Činčikienė, palaikydama Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro R. Juozainio apeliacinį skundą, paaiškino, kad BK 68 straipsnyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo sąlyga – asmuo, naudodamas ta specialiąja teise, padarė nusikalstamą veiką. Prokurorė mano, kad L. K., padarydamas avariją, naudojosi ta teise, nors jos neturėjo. Kaip teisės analogija taikomas Civilinio kodekso 4.37 straipsnis, kuriame kalbama apie nuosavybės teises. Pagal šią normą žmogus, neturėdamas nuosavybės teisės į daiktą, gali ta teise naudotis.
Prokurorė teismo posėdyje prašo apeliacinį tenkinti, nuteistojo gynėjas prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Paskirdamas L. K. laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 281 syt. 2 d. , ir atidėdamas jos vykdymą, apylinkės teismas padarė išvadą, kad toks teismo sprendimas leis pasiekti bausmės tikslus, atitinkamai bus įgyvendintas teisingumo principas. BK 75 str. 2 d. numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Teismas, įvertinęs kaltininko asmenybę, tinkamai parinko BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytus įpareigojimus – pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 30, 618 p.) konstatuota, kad, nors BK 68 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Kaip ir numatyta minėtoje apžvalgoje, pirmos instancijos teismas motyvavo baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – netaikymą: „kaltinamasis L. K., vairuodamas automobilį, neturėjo teisės vairuoti, nes tokios teisės nebuvo įgijęs“. Kolegija sutinka su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu, nes pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tik tais atvejais, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis šiomis teisėmis. Kadangi nusikalstama veika padaryta nesinaudojant specialia teise, taikyti BK 68 straipsnio nėra teisinio pagrindo (Baudžiamoji byla Nr. 2K–178/2008), o plečiamai baudžiamieji įstatymai neaiškinami. BK taip pat nenumato galimybės uždrausti įsigyti specialią teisę ateityje, tačiau tai nereiškia, kad neturintis jos įgyja pranašumą turinčiojo atžvilgiu, nes teismas kiekvieną kartą, įvertinęs veikos bei asmens pavojingumą, skiria tinkamiausias nubaudimui bei pataisymui įstatymo nustatytas bausmes, leidžiamas baudžiamojo poveikio priemones.
Teisiamojo posėdžio metu prokurorė specialiosios teisės turėjimą gretino su daiktine teise. Ji tvirtino, kad L. K., padarydamas avariją, naudojosi ta specialiąja teise, nors jos neturėjo (CK 4.37 str.). Kolegija su prokurorės argumentais nesutinka. Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai, o teisė vairuoti transporto priemonę įgyjama nustatyta tvarka išlaikius egzaminą ir suteikiama konkrečiam asmeniui, ji nėra materiali. Tokios teisės negalima nei valdyti, nei naudoti, nei disponuoti daiktinės teisės prasme. Todėl šis prokurorės argumentas atmestinas.
Dėl paminėto, keisti nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ričardo Juozainio apeliacinį skundą atmesti.