- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- 1-99-853/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60754-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- R. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas: 1) 2018-11-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 20.00 val. iki 7.00 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; neatlygintinai išdirbti 200 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent 2018 m. gruodžio 25 d. apie 15.04 val., Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) bute, žodinio konflikto metu, būdamas blaivus, sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu savo tėvui Z. L. į pilvo sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią R. L. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. L. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su tėvais t. y. tėčiu Z. L. bei mama L. K. gyvena kartu, adresu (duomenys neskelbtini). Su tėvais kartu gyvena, veda bendrą ūkį. 2018-12-25 apie 15.00 val. su šeima buvo namuose. Tuo metu jis buto prieškambaryje ruošė šeimai maistą, t. y. į orkaitę dėjo kepti mėsą. Tuo metu po buto kambarius vaikščiojo neblaivus tėtis, kuris apie dvi dienas nuolatos piktnaudžiavo alkoholiu. Tėvas būdamas girtas nuolatos jam priekaištavo nebūtus dalykus, terorizavo, kad jis jo teigimu namuose blogai atlieka darbus, t. y. maistą blogai gamina, dažnai su draugais važiuoja į garažą, sugadina tėvo automobilį. Apimtas tėvo išreikštą neapykantą, jis ant jo supyko, nebežinojo kaip toliau elgtis. Tuo metu, jam pasidarė pykčio protrūkis, dėl ko dešinės rankos kumščiu, sudavė vieną kartą tėčiui į pilvą, bei jį ranka pastūmė, kad jis eitų į savo kambarį. Dėl minėto įvykio tėtis nurodė, kad dėl jo veiksmų kviesiantis policiją, kurie jį uždarys į kalėjimą. Jis pats visą laiką buvo namuose, kol atvyko policijos pareigūnai, jiems viską papasakojo kaip padarė. Kad smurtavo prieš savo tėtį, sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Prieš tėtį smurtavo pirmą kartą, tai daryti tyčios jis neturėjo, tačiau tėčio elgesys jį išprovokavo, tačiau jam pretenzijų nereiškia. Patikslina, kad įvykio metu buvo mama, tačiau pačio įvykio, kai jis smurtavo prieš tėtį ji nematė, nes buvo kitame kambaryje, tačiau ji konfliktą girdėti galėjo (56-57 b. l.).
Kaltinamojo R. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:
- 2018-12-25 15.04 val. bendra informacija apie įvykį ROIK Nr. 0118000694870, kurioje nurodyta, kad sūnus puola muštis rankomis, konfliktuoja. GMP atsisakė, 1 nepilnametis. Pranešėjas Z. (10-14 b. l.);
- 2018-12-25 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2018-12-25 apie 15.04 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu dėl garažo, R. L. trenkė savo tėvui Z. L. dešinės rankos kumščiu, vieną kartą į pilvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. R. L. buvo blaivus, o Z. L. alkotesteriu buvo nustatytas 2.48 (promilės) alkoholio. Įvykio vietoje taip pat buvo L. K., kuri buvo blaivi ir viską matė. Ant Z. L. pilvo, smurto žymių nesimatė (17-19 b. l.);
- 2018-12-25 alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, iš kurių matyti, kad Z. L. nustatytas 2,48 ‰ girtumas (20 b. l.);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo Z. L. parodymais, kur jis apklausos metu parodė, kad 2018 metų gruodžio 25 dieną apie 14.00 valandą, jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo jo sugyventinė L. K. ir jų sūnus R. L.. Namuose nuo pat ryto, jis buvo vartojęs alkoholį. Namuose šventė Šv. Kalėdas. Tiksliai dabar pasakyti priežasties negali, nes buvo pakankamai išgėręs alkoholio, tačiau tarp jo ir sūnaus R., įvyko žodinis konfliktas. Tada jam būnant kambaryje ir stovint, prie jo priėjo sūnus R. ir iš rankos kumščio (kurios rankos, pasakyti negali), vieną kartą sudavė jam į pilvo sritį. Po suduoto smūgio, jis pajuto fizinį skausmą, jam net užtraukė žadą, tada jis atsisėdo ant kambaryje esančios lovos. Sūnus R. išėjo iš kambario. Tada jis pasiėmė savo mobilų telefoną ir paskambino į policiją, bei pranešė, kad sūnus R., jam trenkė išrankos kumščio į pilvą. Po to, po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Jie surašė „Pareiškimą“. Jam pačiam alkotesteriu patikrino girtumą, įpūtė 2.4 promilės alkoholio. Tada policijos pareigūnai iš namų išsivedė sūnų ir jį išsivežė į Mažeikių policijos, areštinę. Butas kuriame įvyko konfliktas, priklauso sugyventinei L. K., su kuria bendrai gyvena apie 24 metus. Kartu su jais, tame pačiame bute, gyvena ir sūnus R. L., kuriam yra 21 metai. Jis yra išlaikomas jo ir sugyventinės, kadangi R. šiuo metu niekur nedirba. Taip pat su jais, bute gyvena du sūnūs ir dukra, tačiau jų namuose, tuo metu nebuvo ir konflikto nematė. Kai sūnus R. sudavė iš rankos kumščio į pilvą, jis pajuto fizinį skausmą, tačiau į medikus nesikreipė ir nesikreips, nes jam sukeltas fizinis skausmas praėjo savaime po kokios minutės laiko. Dėl to, kad sūnus R. jam sukėlė fizinį skausmą, jis jam pretenzijų nereiškia ir nereikš ateityje. Tai buvo pirmas kartas, kai sūnus prieš jį smurtavo. Jo paties, sūnus atsiprašė jau tą pačią dieną, prieš atvykstant pareigūnams, kad taip pasielgė, po to, dar jo atsiprašė, grįžęs iš Mažeikių policijos areštinės. Į policiją paskambino dar ir todėl, kad jis R. pasakė, kad sūnus prieš jį rankų nekilnos ir kad jį pamokys. Kadangi sūnus R. jo atsiprašė, tai prašo, esant galimybei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Dabar su sūnumi R. santykiai geri, bendrauja įprastai (22-23 b. l.);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos L. K. parodymais, kur ji apklausos metu parodė, kad 2018 metų gruodžio 25 dieną apie 15.00 valandą, namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo ji, jos sugyventinis Z. L., su kuriuo bendrai gyvena 25 metus ir jų sūnus R. L.. Z. namuose buvo girtas. Ji su sūnumi R. buvo virtuvėje, gamino valgyti, po to, į virtuvę, atėjo Z. ir pradėjo sūnui R., aiškinti gyvenimo tiesas. Ji su sūnumi R., Z. sakė, kad jis eitų į kambarį gulti ir nenervintu savo girtomis kalbomis. Z. išėjo iš virtuvės į kambarį, po to, po kelių minučių vėl atėjo į virtuvę, ir vėl pradėjo sūnui R. ir jai aiškinti savo tiesas, apie gyvenimą. Tada R. įstūmė tėvą į kambarį, uždarė kambario duris, laikė kambario durų rankeną, kad tėvas neitu iš kambario, kad nurimtu ar net nueitu gulti. Kai Z. nurimo, R. vėl parėjo pas ją į virtuvę, tačiau po kurio laiko, Z. vėl atėjo į virtuvę, tada R. vėl tėvą nustūmė į kambarį ir tada jam iš rankos kumščio sudavė vieną kartą į pilvą ir pastūmė į lovą, po ko, jis nugriuvo ant lovos. Tada jie uždarė kambario duris ir laikė kambario durų rankeną. Tada Z. kambaryje kažką burbuliavo, nėjo suprasti ką, o po to išgirdo, kad Z. sako jų namo adresą ir buto numerį, tai suprato, kad Z. iškvietė policiją. Atvykus policijai, policija klausė, kas čia nukentėjo, Z. atsakė, kad jis nukentėjo. Pareigūnai klausė, kaip? Z. negalėjo nurodyti, nes buvo neblaivus. Jos sūnus buvo sulaikytas ir išvežtas iš namų. Sūnus R., konflikto metu, buvo blaivus, o sugyventiniui Z., nustatė virš 2 promilių alkoholio. Ji vienintelė matė konfliktą, daugiau namuose jokių asmenų nebuvo. Butas, kuriame įvyko konfliktas, priklauso jai, jame nėra registruotas jos sugyventinis Z. L., sūnus R. L., taip pat nėra registruotas jos bute. Sūnus R. gyvena kartu su jais, bendrai veda bendrą ūkį, kadangi yra laikinai nedirbantis, tai ji su sugyventiniu Z., sūnų R. išlaiko. Konfliktas įvyko, dėl to, kad tėvas, tai yra Z., buvo padauginęs alkoholio kiekio ir priekabiavo žodžiais prie sūnaus R., o R. neišlaikė nervai ir sudavė vieną kartą, tėvui į pilvą. Po to, kai Z. išsiblaivė, sakė, kad savo sūnui R. atleis, dovanos ir jam jokių pretenzijų nereikš. Z. dirba autobuso vairuotoju ir visas darbo dienas iki Naujų metų yra išvykęs į keliones, tai jo, nebus galimybės apklausti (31-32 b. l.).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. L. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi R. L. smurtavo, t. y. trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu savo tėvui Z. L. į pilvo sritį, ir tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Bylos aplinkybės yra aiškios, R. L. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis kaltę pripažino visiškai bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. bendra pranešimo registracijos informacija, tarnybiniu pranešimu dėl galimos murto artimoje aplinkoje atvejo, asmens blaivumo testų rezultatu, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo Z. L. bei liudytojos L. K. parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga.
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo R. L. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. sausio 3 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis R. L. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko (67-69 b. l.).
Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam R. L. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (41-42, 43-47 b. l.), administracine tvarka baustas (39-40 b. l.), nedirbantis (48 b. l.), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (49 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (38 b. l.).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apibojimo bausmę 9 mėnesių, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, R. L. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su 2018-11-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį, paskirtos bausmės dalį ir skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės apibojimas 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Atsižvelgiant į tai, kad įvykdytas smurtas artimoje aplinkoje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi R. L. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 25 d. 15.17 val. iki 2018 m. gruodžio 27 d. 13.45 val. (3 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, t. y. įskaitant 6 laisvės apribojimo bausmės dienas (63, 64 b. l.).
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. L. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas (58-59 b. l.).
R. L. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. skirti galutinę sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir R. L. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu R. L. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. išbūtą laiką, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad R. L. yra atlikęs 6 (šešias) dienas laisvės apribojimo bausmės.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. L. palikti galioti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.
– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;
– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti R. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei R. L. paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei R. L. šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.