Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2020-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-701-563/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
e1-701-563/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23455-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Olcvikienė
Kaltinamasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-701-563/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23455-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.20.5.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė,

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Aivaro Velučio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje R. G. (mergautinė pavardė Š.), gimusi (duomenys neskelbtini) Ignalinoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., vykdanti individualią veiklą, teista: 2019-05-10 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti padarytą turtinę žalą,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja teisme, o būtent:

ji Klaipėdos apygardos teisme, esančiame adresu H. Manto g. 26, Klaipėdoje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), posėdžio, vykusio 2017-03-31 metu, apklausiama kaip liudytoja, prisiekusi sakyti tiesą ir būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimą, pakeitė ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja 2013-08-20 ir 2014-04-28 duotus parodymus, kad:

1) ,,<...> Klube buvo iki 2013-05-18 ir kitos paslaugos tai privatus šokis už užuolaidos, kuris ir šiuo metu yra išlikęs, privatus šokis džiakuzi kambaryje ir išėjimas iš klubo su klientu. Privatus šokis už užuolaidos kainavo nuo 200 litų ir jau toliau galėjo mergina susitarti su klientu ir už didesnę sumą, bet ne už mažesnę. Privatus šokis džiakuzi kambaryje kainavo nuo 1000 litų už valandą, galėjo mergina susitarti ir brangiau, ir už pusę valandos galėjo mergina būti už 700-800 litų. Išėjimas iš viešbučio kainavo nuo 1000 litų. Einant šokti privačius šokius merginos apie tai informuodavo dirbančią administratorę, paimdavo mergina iš kliento pinigus, pinigus nunešdavo prie savo daiktų, padėdavo ir vėliau tuos pinigus visus surinkdavo administratorė. Kadangi didžioji dalis merginų vedė užrašus, pasižymėdamos kokias sumas jos yra gavusios ir už ką, ar už gėrimus, ar už privačius šokius, tai administratorės tuose užrašuose paimdamos pinigus pažymėdavo, kad juos paima, apibraukdamos tą sumą ar tiesiog pabrėždamos liniją, kad merginos žinotų, jog tuos pinigus paėmė administratorė. Administratorė rinkdavo pinigus, nes iš tų pinigų buvo mokami merginoms atlyginimai, kitos darbo dienos pradžioje. Už gėrimus nuo sumos merginai priklausė 40 procentų, nuo arbatpinigių priklausė 70 procentų, nuo privataus šokio 50 procentų. Suskaičiuotus pinigus administratorės susukdavo į popieriaus lapelius ir užrašydavo merginų slapyvardžius bei už kurią dieną yra pinigai. Taip buvo mokami pinigai iki 2013-05-18 dienos. Šiuo metu arbatpinigių niekam nereikia atiduoti, jokie pinigai nerenkami <...>“;

,,<...> Per 2013 metų balandžio mėnesį aš dirbau tris naktis Vilniaus klube „P. C.“, kuriam, taip pat vadovauja A.. Tame klube yra visiškai ta pati tvarka. Tokia pat tvarka buvo mokami ir pinigai, lygiai taip pat buvo skaičiuojami procentai. Vilniuje per tas tris darbo naktis uždirbau apie 2000 litų. Klaipėdoje per balandžio mėnesį aš uždirbau apie 4000 litų. Kiek naktų dirbau, tikrai neprisimenu. Buvo paduodamas algalapis, kuriame pasirašydavome, kad gavome atlyginimą. Kokia suma jame buvo nurodyta aš net nežiūrėjau, nes tai buvo tik formalumas. Algalapius pasirašyti atnešdavo administratorės <...>“;

,,<...> Klube buvo paimta mano pilkos spalvos užrašų knygutė. Joje yra užrašytas mano slapyvardis „E.“. Knygutėje esu susirašiusi nuo balandžio mėnesio, kai dirbau Klaipėdoje visus užrašus iki 2013-05-18, nes po to knygutė buvo paimta. Pirmame puslapyje yra nurodyta „Arb. 50, 50, 40 ir aš pasirašiau 70 litų“, nes nuo arbatpinigių mums atskaičiuoja 70 procentų ir dar 20 procentų buvo atskaičiuojami rezervo kaupimui. Tokiu būdu rezervas turėjo būti sukauptas 4000 litų. Kiek man pavyko sukaupti rezervo negaliu pasakyti, kažkur apie 2000 litų. „K-100, 100, 100, 120“, tai yra sumos už kokteilius ir aš esu paskaičiavusi, kad už tą naktį turėjau gauti 164 litus. Už kurią naktį tiksliai nesirašiau, pasakyti negaliu, tik galiu pasakyti, kad šie užrašai yra 2013 metų balandžio mėnesio. Kituose knygelės lapuose yra analogiški užrašai, „P“ raidė tai yra pinigai gauti už privatų šokį. Apibrauktos sumos tai yra administratorių pažymėjimai, kad pinigus jos paėmė <...>,

papildomos apklausos metu duotus parodymus, kad:

,,<...> Aš tvirtinu parodymus duotus ankstesnės apklausos metu. Noriu patikslinti, kad užrašų knygutė, pilkos juodos spalvos iš 49 lapų yra mano. Slapyvardis buvo mano „E.“. Knygutėje užrašai yra apie pinigus uždirbtus Klaipėdos klube „P.“, t. y. 2013 metų balandžio mėnesio, knygutę buvau palikusi ir pamiršusi Klaipėdos klube. Knygutėje skaičiai surašyti tikslūs, todėl būtent to vieno balandžio mėnesio atlyginimas būtų tikslus pagal knygutės duomenis. Visus knygutės duomenis tvirtinu, nes jie yra teisingi. Kiek uždirbau tiksliai 2013 gegužės mėnesį neprisimenu, bet ne mažiau 1500 litų, neprisimenu kiek tiksliai man išėjo dirbti naktų, bet greičiausiai aš dirbau savaitę laiko. Vilniuje UAB „H.“ aš dirbau 3 naktis, per kurias aš uždirbau ne mažiau 2000 litų. Procentaliai savo gautus atlyginimus galėčiau paskirstyti taip: 40 procentų iš privataus šokio, 40 procentų iš gėrimų ir 20 procentų iš arbatpinigių. Kaip minėjau atlyginimus tuo metu mokėjo dirbančios administratorės grynais <...>“,

2) ,,<...> Klube aš seksualinių paslaugų neteikiau, nors už užuolaidos privačius šokius buvau šokusi. Taip pat kelis kartus su klientu buvau jakuzzi kambaryje. Kadangi mano nuostata yra tokia, kad klientas manęs liesti negali, aš seksualinių paslaugų neteikiau, todėl prieš eidama į jakuzzi aš su klientu perkalbu ir pasakau, kad einu tik su ta sąlyga, kad jis manęs nelies. Buvo ir tokia situacija, kad klientas administratorei pasakė, kad jis nori, jog merginos suteiktų jam seksualines paslaugas. Administratorė paprašė jos prieiti prie to kliento. Aš priėjau ir supratusi, kad jam reikės teikti seksualines paslaugas, aš pasitraukiau. Tuomet administratorė pasiteiravo, ko klientas nori. Aš pasakiau, kad seksualinių paslaugų ir administratorė nuėjo nieko man neatsakiusi. Ar kokia kita mergina prie to kliento nuėjo, aš nemačiau, nes nesidomėjau. Klube yra tokių merginų, kurios visiškai neina nei į jakuzzi kambarį, nei iš viešbutį su klientais, kadangi yra aišku, kad klientai nori, jog būtų teikiamos seksualinės paslaugos. Yra tokių merginų, kurios tikrai ėjo su klientais iš klubo ir į jakuzzi kambarį. Viena iš tokių merginų buvo J.. Taip pat dažnai eidavo S., tikras vardas M.. Nors garsiai ir buvo sakoma, kad klube seksualinės paslaugos neteikiamos, iš viešbučio išėjimas merginoms nebuvo draudžiamas, o administracija reikalavo, kad merginos kuo daugiau uždirbtų. Iš to buvo galima spręsti, kad kai kurios merginos galėjo teikti ir seksualines paslaugas. Tos merginos, kurios nedaug uždirbdavo, būdavo atleidžiamos <...>“,

žinomai tikrovės neatitinkančiais parodymais, kad:

1) ,,<...> Nepamenu kelintais metais dirbau. Dirbau šokėja. Apie darbą iš pažįstamos išgirdau, priėmė L.. Uždarbis kartą į mėnesį. Rašėmės už jį. Arbatpinigiai visi būdavo mano. Geras darbas. Šokiai vienodi buvo. Scenoje buvo ir už užuolaidos. Buvo jakuzi kambarys, privatus. Kainos skirtingos buvo. Privatus šokis kainavo 150, o jakuzi kainavo 500 litų. Arbatpinigiai būdavo kiek susitari. Klientas susimoka už jakuzi, o aš gaunu arbatpinigius iš jo <...>“;

,,<...> Atlyginimas buvo 600 – 800 litų. Tiksliai nepamenu. Arbatpinigių per mėnesį susirinkdavau 2000 – 3000 litų. Rezervo nebuvo. Slapyvardžio savo nepamenu. Knygutė gal buvo mano asmeninė. Prieš tai dirbau dar ir kitame klube. Buvau tik įsidarbinusi į „P.“. Nežinau kurio tai klubo užrašai <...>“;

,,<...> Po apklausos dar pusmetį dirbau. Neteisingi parodymai. Man niekas advokato nesiūlė. Nei nieko. Antruose parodymuose iš viso nebuvau jokiuose. Knygutė ten tik pradėta buvo. Nežinau, ar iš „P.“ klubo, ar iš kito klubo kur dirbau <...>“;

,,<...> Pareigūnai viską sugalvojo kas apklausose surašyta, turbūt. Parašai mano po apklausomis. Raštas yra mano. Apklausose viskas neteisinga. Antri parodymai nežinau kaip atsirado <...>“;

2) ,,<...> Seksualinių paslaugų nebuvo. Apie tai nieko nežinau. Būdavo kur paklausdavo klientai dėl to <...>“;

,,<...> Visi parodymai mano pagarsinti yra neteisingi <...>“.

Kaltinamoji R. G., apklausiama 2018-12-21 ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įtarimo esmė jai nėra aiški, pripažinti ar nepripažinti kaltei jai reikalinga susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais dokumentais. Esamu metu parodymų neduos, pasinaudos tokia savo teise, tačiau ateityje duoti parodymų neatsisako. Parodymus duos susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais dokumentais. (1 t., b. l. 170-171)

Papildomos apklausos metu R. G. parodė, kad šiai dienai ji savo pozicijos dėl kaltės neišsakys. Prie anksčiau duotų parodymų nori pasakyti, kad susipažinusi su jai 2018-12-21 pareikštu įtarimu bei visa ją dominančia medžiaga, tai yra jos apklausų protokolais, teismo posėdžio garso įrašu, pačiu teismo posėdžio protokolu, nori pasakyti, kad parodymų šiuo metu neduos, nes nori palaukti, kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas byloje, dėl kurioje duotų parodymų jai yra pareikštas įtarimas. (1 t., b. l. 172-174)

Papildomos apklausos metu R. G. parodė, kad su pareikštu įtarimu ji sutinka visiškai, nuoširdžiai gailisi, kad padarė nusikalstamą veiką, tai yra, kad pamelavo teismo posėdžio metu, Klaipėdoje duodama parodymus, kas lietė jos darbą klube „P.“. Kas buvo prieš daug metų dabar neprisimena, todėl negali nieko konkrečiai papasakoti. Nori prisipažinti, kad duodama parodymus Klaipėdos apygardos teisme tiesiog nežino, kodėl pamelavo, nepapasakojo visos tiesos, kaip buvo iš tikrųjų ir nepatvirtino apklausos metu policijoje duotus parodymus. Kaip ir minėjo anksčiau, jos niekas nevertė pakeisti parodymų ir nemokino, kaip sakyti teisme. Taip sakyti sugalvojo pati, nes nenorėjo niekam pakenkti. Apie pasekmes sau nepagalvojo. Kadangi labai gailisi dėl tokio poelgio, ateityje žada neprasikalsti, tai prašo jos atžvilgiu bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, nes anksčiau yra teista dėl kivirčo su kaimyne. Taip pat nori paprašyti, kad jai būtų skirta minimali pinigų suma, kurią kaip supranta reikės sumokėti kaip baudą, nes viena augina dukrelę, kuriai 8 metai. Uždirba nelabai daug. Paskirtą jai baudą prašo leisti susimokėti dalimis, per kuo ilgesnį laikotarpį, ne mažiau, kaip per 24 mėnesius. Visus dokumentus prašo jai siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 177-179)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

R. G., ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) apklaustos kaip liudytoja 2013-08-20 apklausos protokolas, fiksuojantis jos duotus tuo metu parodymus, kad ji nuo 2013 balandžio mėnesio, dirbo šokėja naktiniame klube „P.“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Įėjimas į klubą buvo mokamas, kainavo 50-100 litų. Viešbučio „A.“ gyventojams įėjimas nemokamas. Nuo ko priklauso įėjimo kaina - nežino. Šokėjos, atėjusios į darbą, savo mobiliuosius telefonus padėdavo prie baro, nes toks buvo reikalavimas. Šokėjos turėjo šokti paeiliui scenoje, jei būdavo klientų, klientus reikėjo kalbinti, mokėti įkalbėti, kad klientai nupirktų joms alkoholinių gėrimų. Klube iki 2013-05-18 buvo ir kitos paslaugos. Tai privatus šokis už užuolaidos, privatus šokis „jakuzi“ kambaryje ir išėjimas iš klubo su klientu. Privatus šokis už užuolaidos kainavo nuo 200 litų. Mergina galėjo susitarti su klientu ir už didesnę sumą, bet ne už mažesnę. Privatus šokis „jakuzi“ kambaryje kainavo nuo 1000 litų už valandą. Mergina galėjo susitarti ir brangiau. Pusę valandos mergina galėjo būti už 700 - 800 litų. Išėjimas iš viešbučio kainavo nuo 1000 litų. Einant šokti privačius šokius merginos apie tai informuodavo dirbančią administratorę. Mergina paimdavo iš kliento pinigus ir nunešdavo padėti prie savo daiktų. Vėliau visus tuos pinigus surinkdavo administratorė. Kadangi didžioji dalis merginų vedė užrašus, pasižymėdamos, kokias sumas jos yra gavusios ir už ką, ar už gėrimus, ar už privačius šokius, tai administratorės tuose užrašuose paimdamos pinigus pažymėdavo, kad juos paima, apibraukdamos tą sumą ar tiesiog pabrėždamos liniją, kad merginos žinotų, jog tuos pinigus paėmė administratorė. Administratorė rinkdavo pinigus, nes iš tų pinigų kitos darbo dienos pradžioje merginoms buvo mokami atlyginimai. Už gėrimus nuo sumos merginai priklausė 40 procentų, nuo arbatpinigių priklausė 70 procentų, nuo privataus šokio 50 procentų. Suskaičiuotus pinigus administratorės susukdavo į popieriaus lapelius ir užrašydavo merginų slapyvardžius ir dieną už kurią mokami pinigai. Taip buvo mokami pinigai iki 2013-05-18. Jos slapyvardis yra „E.“. Per 2013 metų balandžio mėnesį ji dirbo tris naktis Vilniaus klube „P. C.“, kuriam taip pat vadovauja A.. Tame klube yra visiškai ta pati tvarka kaip Klaipėdoje. Tokia pat tvarka buvo mokami ir pinigai, lygiai taip pat buvo ir skaičiuojami procentai. Vilniuje per tas tris darbo naktis uždirbo apie 2000 litų. Klaipėdoje per balandžio mėnesį uždirbo apie 4000 litų. Kiek naktų dirbo - neprisimena. Buvo paduodamas algalapis, kuriame pasirašydavo. Kokia suma jame buvo nurodyta - nežino, nes tai buvo formalumas. Algalapius pasirašyti atnešdavo administratorės. Klube ji seksualinių paslaugų neteikė, nors už užuolaidos privačius šokius šoko. Taip pat kelis kartus su klientu buvo „jakuzi“ kambaryje. Kadangi jos nuostata yra tokia, kad klientas jos liesti negali, seksualinių paslaugų neteikia, todėl prieš eidama į „jakuzi“ ji su klientu perkalba ir pasako, kad eina tik su ta sąlyga, kad klientas jos nelies. Buvo ir tokia situacija, jog klientas administratorei pasakė, kad jis nori, jog merginos suteiktų jam seksualines paslaugas. Administratorė paprašė jos prieiti prie to kliento. Ji priėjo ir supratusi, kad jam reikės teikti seksualines paslaugas, nuo kliento pasitraukė. Tuomet administratorė pasiteiravo, ko klientas nori. Ji pasakė, kad seksualinių paslaugų. Administratorė nuėjo nieko jai neatsakiusi. Ar kokia kita mergina prie to kliento nuėjo, nematė. Klube yra tokių merginų, kurios visiškai neina nei į „jakuzi“ kambarį, nei į viešbutį su klientais, kadangi yra aišku, kad klientai nori, jog būtų teikiamos seksualinės paslaugos. Yra tokių merginų, kurios tikrai ėjo su klientais iš klubo ir į „jakuzi“ kambarį. Viena iš tokių merginų buvo J.. Taip pat dažnai eidavo S., tikras vardas M.. Nors garsiai ir buvo sakoma, kad klube seksualinės paslaugos neteikiamos, iš viešbučio išėjimas merginoms nebuvo draudžiamas, o administracija reikalavo, kad merginos kuo daugiau uždirbtų. Iš to buvo galima spręsti, kad kai kurios merginos galėjo teikti ir seksualines paslaugas. Tos merginos, kurios nedaug uždirbdavo, būdavo atleidžiamos. Išeidamos su klientu iš klubo merginos gaudavo administratorės telefoną, kad administratorė galėtų su jomis susiekti, ir pranešti, kada joms baigiasi laikas. Laiką buvo galima prasitęsti, bet už papildomą valandą merginos turėjo atnešti pinigus, gautus iš klientų. Klube buvo paimta jos pilkos spalvos užrašų knygutė. Joje yra užrašytas jos slapyvardis „E.“. Knygutėje pirmame puslapyje yra nurodyta „Arb. 50, 50, 40 ir 70 litų.“ Nuo arbatpinigių atskaičiuoja 70 procentų, kuriuos išmoka, likusieji likdavo klubui. Taip pat dar 20 procentų buvo atskaičiuojami rezervo kaupimui. Rezervas turėjo būti sukauptas 4000 litų. Jai pavyko sukaupti rezervo apie 2000 litų, tikslios sumos pasakyti negali. Knygutėje „K-100, 100, 100, 120“, yra sumos už kokteilius. Ji yra paskaičiavusi, kad už tą naktį turėjo gauti 164 litus. Už kurią naktį - nėra pasižymėjusi. Jos užrašai yra 2013 metų balandžio mėnesio. Kituose knygelės lapuose yra analogiški užrašai, „P“ raidė reiškia, kad pinigai gauti už privatų šokį. Apibrauktos sumos tai yra administratorių pažymėjimai, kad pinigus jos paėmė. Apie klube buvusią baudų sistemą teko girdėti. Jai dirbant Vilniuje už privatų šokį klientas sumokėjo 1000 litų, todėl ji šoko 10 šokių. Administratorė ją perspėjo, kad trys dainos baigėsi, bet ji administratorei paaiškino, kad klientas sumokėjo už 10 dainų, tuomet administratorė pasakė, kad kitą kartą už tokį elgesį gaus baudą. Klube dirbo apsaugos darbuotojai, bet ką apsaugos darbuotojai darė ji nežino. Teko girdėti iš dirbančių merginų, iš S., kad apsaugos darbuotojai veždavo merginas su klientais į viešbučius, bet kas konkrečiai ir į kokius viešbučius, nežino. Klubo susirinkimuose dalyvauti neteko, tik žino, kad merginos šokėjos tų susirinkimų labai bijo, nes dažniausiai per susirinkimus ką nors iš šokėjų atleidžia. Kiek žino iš merginų, kalbų susirinkimus vedė A. ir jo žmona Ž.. (1 t., b. l. 154-156)

R. G., kaip liudytoja papildomai apklaustos toje pačioje byloje 2014-04-28 apklausos protokolas, fiksuojantis jos tuo metu duotus parodymus, kad ji tvirtina parodymus, duotus ankstesnės apklausos metu. Patikslino, kad 49 lapų pilkos juodos spalvos užrašų knygutė yra jos. Jos slapyvardis buvo „E.“. Knygutėje užrašai yra apie pinigus, uždirbtus 2013 metų balandžio mėnesį Klaipėdos klube „P.“. Knygutę paliko ir pamiršo Klaipėdos klube. Knygutėje surašyti tikslūs skaičiai, todėl būtent to vieno balandžio mėnesio atlyginimas būtų tikslus pagal knygutės duomenis. Visus knygutės duomenis tvirtina, nes jie yra teisingi. Kiek tiksliai uždirbo 2013 gegužės mėnesį – neprisimena, bet ne mažiau 1500 litų. Neprisimena, kiek tiksliai dirbo naktų, bet, greičiausiai, dirbo savaitę laiko. UAB „H.“, Vilniuje dirbo 3 naktis, per kurias uždirbo ne mažiau 2000 litų. Procentais savo gautus atlyginimus paskirstė taip: 40 procentų iš privataus šokio, 40 procentų iš gėrimų ir 20 procentų iš arbatpinigių. (1 t., b. l. 157-158)??

R. G., apklaustos kaip liudytoja Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-31 posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) parodymai, užfiksuoti nurodytos dienos teisiamojo posėdžio protokole, kad ji dirbo Klaipėdoje klube „P.‘. Žino I. ir E., kartu dirbo. Daugiau nieko iš čia esančių nežino. Savininko neteko matyti. Nepamena kelintais metais dirbo. Dirbo šokėja. Apie darbą iš pažįstamos išgirdo, priėmė L.. Uždarbis kartą į mėnesį. Rašės už jį. Arbatpinigiai visi būdavo jos. Geras darbas. Šokiai vienodi buvo. Scenoje buvo ir už užuolaidos. Buvo jakuzi kambarys, privatus. Kainos skirtingos buvo. Privatus šokis kainavo 150, o jakuzi kainavo 500 litų. Arbatpinigiai būdavo kiek susitari. Klientas susimoka už jakuzi, o ji gauna arbatpinigius iš jo. Seksualinių paslaugų nebuvo. Apie tai nieko nežino. Būdavo kur paklausdavo klientai dėl to. Atlyginimas buvo 600 – 800 litų. Tiksliai nepamena. Arbatpinigių per mėnesį susirinkdavo 2000-3000 litų. Rezervo nebuvo. Slapyvardžio savo nepamena. Knygutė gal buvo jos asmeninė. Prieš tai dirbo dar ir kitame klube. Buvo tik įsidarbinusi į „P.“. Nežino kurio tai klubo užrašai. Tyrimo metu nieko nekalbėjo, policininkai labiau kalbėjo. Apklausė kabinete Klaipėdoje. Grubiai ir nepagarbiai kalbėjo. Sakė, kad yra taip ir taip. Ji sakė, kad nori išeiti, kad rašytų kuo greičiau. Norėjo iš ten išeiti, nes baisu buvo policijoje. Negražiai kalbėjo. Bijojo policininkų. Manė, kad jie juos saugo, bet jie negražiai su ja elgėsi. Ji ką sakė, sakė, kad tai netiesa, šaukė ant jos. Pasakė, kad yra taip ir taip ir užrašė. Po apklausos niekur nesikreipė. Tikėjosi, kad niekur nebereikės jai eiti. Ji stresuoja ir jai nepatinka kalbėti prieš tiek žmonių.

?Pagarsinus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, į teisėjos klausimus papildomai parodė, kad po apklausos dar pusmetį dirbo. Neteisingi parodymai. Jai niekas advokato nesiūlė. Nei nieko. Antruose parodymuose iš viso nebuvo jokiuose. Knygutė ten tik pradėta buvo. Nežino, ar iš „P.“ klubo, ar iš kito klubo kur dirbo. Parašai jos po apklausomis yra.

?Į užduotus prokuroro klausimus parodė, kad 2013 m. balandį dirbo ir kitame klube, kaip ir išeidinėjo iš kito klubo. Gal kelios dienos susikirto. Dirbo klube „E.“ Vilniuje. Pareigūnai viską sugalvojo kas apklausose surašyta, turbūt. Parašai jos po apklausomis. Raštas yra jos. Apklausose viskas neteisinga. Antri parodymai nežino kaip atsirado.

Į užduotus advokatų klausimus parodė, kad ją apklausinėjo keliuose kabinetuose. Antros apklausos ji nepamena. Tikrai ten nebuvo. Apklausos metu buvo moteris ir vyras, po to perėjo į kitą kabinetą, klausimus abu uždavinėjo. Nepamena kiek laiko vyko apklausa. Buvo tuo metu labai išsigandusi. Bendravo su kitomis merginomis ir jos jai pasakojo, kad po tardymo puolė ant vaistų, praėjo kelis kartus mašiną savo po apklausos. Ją išgąsdino kitos merginos, o ten elgėsi agresyviai ir nepagarbiai apklausoje. Parodymų neskaitė, pasirašė. Apie darbą aiškino L.. Klaipėdoje dirbo apie mėnesį. Po to dar kartą įsidarbino. Iš viso dirbo 7-8 mėnesius. Po policijos dar dirbo. Po policijos niekas nepasikeitė. Kube buvo apsauga. Saugojo jas jie. Apsauginis neidavo, kai šokdavo privatų šokį. Nežino, ar turėjo teisę įeiti. Į jakuzi tikrai neidavo. Nematė, kad eitų apsauginis su šokėja kur nors. Tuščių naktų būdavo daug. Per savaitę klientų būdavo 3-4 klientai. Savaitgaliais nedirbdavo. Visi parodymai mano pagarsinti yra neteisingi. S. tikras vardas gal M.. Pavardės nežino. (1 t., b. l. 53-67)

R. G., apklaustos kaip liudytoja Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-31 posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) parodymai, užfiksuoti teisiamojo posėdžio garso įraše, fiksuojančiame kaip liudytoja apklaustos kaltinamosios parodymus, užrašytus teisiamojo posėdžio protokole (skaitmeninėje laikmenoje, pridėtoje prie bylos).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-02-04 nutartis, priimta aktualioje tyrimui ir bylos nagrinėjimui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Tyrimui ir bylos nagrinėjimui reikšmingi nutarties 28 ir 29 punktai, kuriuose LAT konstatavo sekančias tyrimui ir kaltinamosios kaltei nustatyti reikšmingas aplinkybes:??

„28. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų veikų grindė teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų, kaip antai I. J., I. Ž., I. R., I. P. ir kt., parodymais, patvirtinančiais prostitucijos kaltinime nurodytuose klubuose atvejų aplinkybes, taip pat kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – kratos metu ar liudytojų apklausos metu iš jų paimtų užrašų duomenimis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, savo tapatybės neatskleidžiančių pareigūnų veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, specialisto išvada ir kitais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose aptartais įrodymais. Iš bylos matyti, kad nemaža dalis pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų – M. J., D. L., G. K., J. K., S. N., D. J. D., O. K., U. T. (M.) ir kt. – davė parodymus, kurie prieštaravo parodymams, šių liudytojų duotiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Todėl pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nepažeisdamas BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatų, perskaitė teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi prieštaravimų šių liudytojų parodymuose priežastis, tinkamai ištyrė jų teiktas versijas, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo neteisingai užrašyti ar kad jų turinys neteisingas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų daryto spaudimo. Šias versijas pirmosios instancijos teismas argumentuotai atmetė. Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuosprendyje nurodyti šių liudytojų teismo posėdyje duoti parodymai vertintini kritiškai, o ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teismo posėdyje perskaityti minėtų liudytojų parodymai (jie išsamiai aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje) atitinka faktines bylos aplinkybes.??

?29. Nagrinėdamas apeliacinius skundus, byloje surinktus įrodymus dar kartą įvertino apeliacinės instancijos teismas, jis pritarė pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo išvadoms. Pažymėtina ir tai, kad, spręsdamas dėl įrodymų patikimumo, apeliacinės instancijos teismas apklausė ir atsižvelgė į liudytojų O. K. ir U. T. (M.) parodymus, kuriuose jos nurodė, kad pirmosios instancijos teisme davė neteisingus parodymus, – U. T. (M.) dėl to, kad bijojo teismo posėdyje dalyvavusio nuteistojo A. A., O. K. – dėl A. A. tiesioginio psichologinio poveikio. Šios liudytojos teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą“. (1 t., b. l. 138-139)

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji R. G. Klaipėdos apygardos teisme, esančiame adresu H. Manto g. 26, Klaipėdoje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), posėdžio, vykusio 2017-03-31 metu, apklausiama kaip liudytoja, prisiekusi sakyti tiesą ir būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimą, pakeitė ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja 2013-08-20 ir 2014-04-28 duotus parodymus. Kaltinamosios R. G. kaltė įrodyta jos pačios parodymais bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes ji nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad keičia parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, suprato šių savo veiksmų pasekmes ir norėjo taip veikti.

Kaltinamosios R. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamoji R. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę – dirba, yra ištekėjusi, šią nusikalstamą veiką padarė nebūdama anksčiau nusikaltusi (2 t., b. l. 31-33), administracine tvarka bausta ne kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 1-30), jos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai R. G. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – baudą (MGL dydį skaičiuojant pagal Vyriausybės patvirtintą inkriminuotos pranešimu apie įtarimą nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiui dydį – 37,66 Eur), nustatant jos dydį mažesnį, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Kaltinamoji R. G. sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė leisti sumokėti baudą per dvejus metus, nes jos pajamos nedidelės, be to, ji viena augina mažametį vaiką, nekilnojamojo turto neturi. (2 t., b. l. 92-93)

Kadangi baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 180-182), panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vienas kompaktinis diskas su 2017-03-31 teisiamojo posėdžio garso įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį baudžiamąjį įsakymą R. G. paskirti 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą R. G. savanoriškai privalo sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su 2017-03-31 teisiamojo posėdžio garso įrašu - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. G., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąją kalta, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Violeta Olcvikienė