- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-27
- Bylos Nr.
- e2S-562-372/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- O. Š., R. Š.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-10924-641/2023 pagal pareiškėjų O. Š. ir R. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai O. Š. ir R. Š. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo prašė: 1) nutraukti bendru sutikimu santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini); 2) patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 3) po santuokos nutraukimo palikti pavardes – „Š.“, „M.“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų O. Š. ir R. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašymu supaprastinto proceso tvarka siekia nutraukti santuoką, tačiau kreipimosi į teismą supaprastinto proceso tvarka dienai nuo pareiškėjų santuokos sudarymo nėra praėję vieneri metai.
4. Teismas konstatavo, jog pareiškėjų pasirinktas santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu būdas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytos sąlygos, todėl pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu atsisakytina priimti kaip neatitinkantį leistinumo reikalavimų ir nenagrinėtiną teisme supaprastinto proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjas (apeliantas) O. Š. prašo panaikinti 2023 m. rugpjūčio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį ir pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priimti nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Pareiškėjai susituokė (duomenys neskelbtini), nuo 2023-03-01 pradėjo gyventi atskirai ir toliau bendro gyvenimo nebevedė. Kadangi santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o nuo 2020-01-01 sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka prieš pateikiant ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo yra privaloma mediacija, pareiškėjas, siekdamas nutraukti santuoką ginčo teisenos tvarka, 2023-06-05 kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.
5.2. Privalomosios mediacijos metu šalys priėmė taikų sprendimą, sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, todėl nebeliko pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu ir pradėti civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka. Teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo šalių bendru susitarimu. Pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių bendru susitarimu, kai santuokos nutraukimo sutartis buvo sudaryta privalomosios mediacijos metu sutarus dėl taikaus ginčo sprendimo, nepažeidžia civilinės teisės normų, todėl turėtų būti priimtas ir santuoka nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Pareiškėjo (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pagrįstumo ir teisėtumo.
9. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos.
10. CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.; 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis).
11. Taigi, santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismui, nagrinėjančiam bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tenka pareiga patikrinti, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta.
12. CPK 539 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų šio Kodekso 135 straipsnyje, turi būti nurodyta, ar yra visos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai prašymu supaprastinto proceso tvarka siekia nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), taigi kreipimosi į teismą supaprastinto proceso tvarka dienai nuo pareiškėjų santuokos sudarymo nėra praėję vieneri metai. T. y., pareiškėjų pasirinktas santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu būdas neatitinka CK 3.51 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytos sąlygos.
14. Pareiškėjas neginčija teismo nustatytų aplinkybių, jog nuo pareiškėjų santuokos sudarymo nėra praėję vieneri metai, tačiau atskirajame skunde akcentuoja, jog santuokos nutraukimo sutartis buvo sudaryta privalomosios mediacijos metu sutarus dėl taikaus ginčo sprendimo, todėl pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių bendru susitarimu turėtų būti priimtas ir pareiškėjų santuoka turėtų būti nutraukta. Pareiškėjo vertinimu, tai civilinės teisės normų nepažeidžia.
15. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju įstatyme yra nustatytas nedviprasmiškas teisinis reguliavimas, kuris nėra ir negali būti ginčo objektu. Teismo pareiga vykdant teisingumą yra vadovautis įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). CK 3.51 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos nustatytos sąlygos (nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje). Kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis).
16. Nurodytų teisės normų galiojimas ir aiškumas bei faktinės bylos aplinkybės suteikia pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog pareiškėjo atskirasis skundas yra nepagrįstas.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog santuokos nutraukimo ribojimai numatyti tik siekiant nutraukti santuoką bendru sutikimu, tuo tarpu ginčo teisenai jokie ribojimai nėra keliami ir šalys turi teisę nutraukti santuoką bendra tvarka.
18. Įvertinęs civilinės bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.