Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2012-01-24 · Civilinė byla Nr. 2-1058-910/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-24
Bylos Nr.
2-1058-910/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
R. Ž.
Atsakovas
Lietuvos Vyriausybei
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1058-910/12Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00207-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 106.8.2 (S)
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo R. Ž. ieškinio atsakovui Lietuvos Vyriausybei dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas priteisti jam iš atsakingo asmens 250 000 Lt neturtinei žalai, patirtai dėl neteisėtų teisėjos J. Narkevičiūtės veiksmų, atlyginti, 10 proc. dydžio metines palūkanas nuo teisių pažeidimo pradžios momento, taip pat pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui apie nurodytus nusikaltimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Tokią tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų – civilinės bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi. Jeigu teismui pateiktas ieškinys, kuris tam teismui neteismingas, jį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrąją teritorinio bylų teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas atsakovo gyvenamosios (juridiniam asmeniui – jo buveinės) vietos teismui. Pagal CPK 30 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvųjį teritorinį teismingumą ir įtvirtinančio ieškovo teisę tam tikrų kategorijų bylose pasirinkti vieną iš kelių galimų teismų, 7 dalies nuostatas ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Nagrinėjamu atveju iš pateikto teismui ieškinio turinio matyti, kad ieškovas reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia neteisėtais teisėjos J. Narkevičiūtės veiksmais. Ieškinyje teisingai nurodyta, kad atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo veiksmų, tenka valstybei – pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatas žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Taigi atsakovas dėl tokios žalos atlyginimo yra valstybė. Aptariamu atveju ieškovas netiksliai įvardijo atsakovą – ieškinyje nurodyta kaip atsakovas Lietuvos Vyriausybė yra valstybės atstovas. CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybė 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, vadovaudamasi CK 6.273 straipsnio 1 dalimi, įgaliojo Teisingumo ministeriją atstovauti valstybei bylose, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų.

CPK 29 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę. Aptariamu atveju valstybei tokio pobūdžio bylose atstovaujančios institucijos – Teisingumo ministerijos – buveinė yra Vilniuje, Gedimino pr. 30. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio 3 dalį Teisingumo ministerijos buveinės vieta priskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijai. Taigi pagal CPK 29 straipsnio nuostatas ieškovo ieškinys teismingas nurodytam teismui, bet ne Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui. Be to, minėta, tokios kategorijos, kaip ieškovo inicijuojama, bylose įstatymas suteikia galimybę ieškovui pasirinkti, į kokį teismą kreiptis – į valstybei atstovaujančios institucijos buveinės ar į ieškovo gyvenamosios vietos teismą (CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 7 dalis).

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovo pateiktas ieškinys dėl neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėjo veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo neteismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, todėl negali būti priimtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas paaiškina ieškovui, kad su tokiu ieškiniu jis turi teisę kreiptis arba į valstybei atstovaujančios institucijos buveinės vietos teismą (konkrečiai – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą), arba į savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) vietos teismą (konkrečiai – Kauno miesto apylinkės teismą).

Kartu atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad teismui pateikiamas ieškinys, be įstatymo nustatytų bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 113, 114 straipsniai), turi atitikti specialiuosius ieškinio turinio reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Šie reikalavimai yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Reiškiantis ieškinį asmuo, be kita ko, privalo suformuluoti savo reikalavimą (ieškinio dalykas) ir išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia reiškiamą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tai esminiai ieškinio turinio elementai, itin reikšmingi dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu pakankamai aiškiai suformuluotas reikalavimas ir to reikalavimo faktinis pagrindas. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, todėl negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo. Iš ieškovo pateikto ieškinio turinio matyti, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas abstraktaus pobūdžio argumentais dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tam tikrų nuostatų, teisės principų pažeidimo, aiškiai neįvardyta, kokius konkrečiai ieškinyje nurodytos teisėjos veiksmus ieškovas mano esant neteisėtus, t. y. pateiktame ieškinyje nepakankamai aiškiai atskleista, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis grindžiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, turėtų aiškiai ir išsamiai išdėstyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290, 291 straipsniais, teismas

nutarė:

atsisakyti priimti ieškovo R. Ž. ieškinį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo veiksmų, atlyginimo kaip neteismingą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

Ieškinį grąžinti ieškovui.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę kreiptis su tokiu ieškiniu arba į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, arba į Kauno miesto apylinkės teismą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė