- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-265-577/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-07791-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „Bioprojektas“
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės, Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bioprojektas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Bioprojektas“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl įvykio pripažinimo draudiminiu įvykiu ir draudimo išmokos sumokėjimo, trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti įvykį draudiminiu, priteisti iš atsakovo 33 000 Lt draudimo išmoką už pavogtą automobilį (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 proc. palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo nutarties visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-12-14 su atsakovu sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo apdrausti ieškovo turimas transporto priemones. 2010-09-22 buvo pavogtas ieškovui priklausantis automobilis BMW 1161 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas atsakovo. Apie įvykį, iš karto jį pastebėjus, pranešta Kauno apskrities VPK autotransporto vagysčių skyriui, taip pat ir atsakovui. 2010-09-30 atsakovas rašte nurodė, jog įvykis pripažintas nedraudiminiu ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką: įvykis pripažintas nedraudiminiu, nes, pasak atsakovo, buvo pažeistas transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2009-09-30 redakcija, galioja nuo 2009-10-12) 8.1.9 punktas, kuriame nurodyta, kad įvykis yra nedraudžiamasis, jei transporto priemonė buvo pavogta ir draudėjas po įvykio neperdavė draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai registracijos dokumentų, visų transporto priemonės užvedimo raktelių. Tačiau ieškovui pasirašant draudimo sutartį buvo pateiktos ne naujausios redakcijos transporto priemonių draudimo taisyklės, o 2009-03-31 redakcijos taisyklės, galiojančios nuo 2009-04-19. Pačios naujausios redakcijos taisyklės ieškovui buvo atsiųstos tik pradėjus reikalauti draudimo pinigų už pavogtą automobilį. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.9 punktas, kuriuo vadovaujasi atsakovas atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, nenurodo, jog automobilio dokumentus palikti jo viduje yra draudžiama. Be to, tai nenurodyta ir visose taisyklėse. Visi reikalavimai, numatyti transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.021 13.2.11.10 punkte, įvykdyti ir dėl jų nebuvo pareikštos jokios pretenzijos. Todėl ieškovas mano, kad atsakovas sąmoningai vengia išmokėti draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pavogto automobilio draudimo sutartis buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2009-09-30 redakcija, galioja nuo 2009-10-12) sąlygomis. Taisyklių I d. 8.1.9 p. numato, kad įvykis yra nedraudžiamasis, jei transporto priemonė buvo pavogta, draudėjas po įvykio neperdavė draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai registracijos dokumentų. Aplinkybę, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklėmis bei gavo jų kopiją iki sudarant draudimo sutartį, patvirtina Transporto priemonių draudimo liudijimas (TIA Nr. 153936382), kuriame po atitinkamo turinio įrašu pasirašė ieškovo atstovas. Atsakovas nurodė, jog šalys draudimo sutartimi buvo susitarusios, jog tokia automobilio vagystė, po kurios draudėjas nepateikia pavogto automobilio registracijos dokumentų, laikoma nedraudžiamuoju įvykiu, t. y., šiuo atveju ieškovui nebuvo taikoma sankcija už draudimo sutarties pažeidimą, o atsakovui nekyla prievolė mokėti draudimo išmoką, kadangi įvykis yra nedraudžiamasis.
Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad 2008-05-28 su ieškovu sudarė lizingo sutartį Nr. LT074767, kurios pagrindu ieškovui buvo perduota naudotis ir valdyti pavogta transporto priemonė. Nurodė, kad ieškovas yra visiškai ir tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimus trečiajam asmeniui pagal sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybės naudai 23,33 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, grąžino ieškovui 145 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad ieškovas 2009-12-14 su atsakovu sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo apdrausti ieškovo turimas transporto priemones. 2010-09-22 buvo pavogtas ieškovui priklausantis automobilis BMW 1161, kuris buvo apdraustas atsakovo. Teismas konstatavo, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklėmis bei gavo jų kopiją iki sudarant draudimo sutartį – tą patvirtina ir Transporto priemonių draudimo liudijimas (TIA Nr. 153936382). Teismas nustatė, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu pateikė automobilio transporto priemonės įsigijimo dokumentų ir transporto priemonių draudimo liudijimo kopijas, o automobilio registracijos dokumentų originalų neturi ir negali paaiškinti, kur jie yra. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, kaip juridinis asmuo, pas atsakovą draudė ne vieną transporto priemonę, o šešias, todėl padarė išvadą, kad visoms ieškovo apdraustoms transporto priemonėms galiojo tos pačios Draudimo sutarties, Transporto priemonių draudimo taisyklių sąlygos. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatavo, kad šalys, sudarydamos draudimo sutartį ir susitardamos dėl jos sudarymo konkrečių draudimo rūšies taisyklių pagrindu, susitarė ir dėl taisyklių I dalies 8.1.9 p. taikymo, t.y. dėl to, jog įvykis bus laikomas nedraudiminiu ir nebus mokama draudimo išmoka tuo atveju, kai draudėjas ar naudos gavėjas patirtų žalą pavogus transporto priemonę, jeigu po įvykio (vagystės) draudėjas nepateiks draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai transporto priemonės dokumentų ir visų užvedimo raktelių. Teismas pažymėjo, kad iš sutarties sąlygų nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalys susitarė, jog draudimo išmoka nebus mokama tik nustačius priežastinį ryšį tarp transporto priemonės vagystės, dokumentų nepateikimo ir žalos atsiradimo, nes pakanka nustatyti sutartyje numatytų faktų buvimą. Minėtas įvykis negali būti pripažintas draudiminiu, kadangi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis įvykio buvimą. Tuo tarpu visos kitos aplinkybės, taip pat ir draudimo sutartyje iš anksto išvardyti nedraudiminiai įvykiai nėra laikomi pagrindu tokiai draudiko pareigai atsirasti. Ieškovas šalių sudarytame transporto priemonių draudimo liudijime savo parašu patvirtino, kad buvo supažindintas su jame nurodytomis draudimo taisyklėmis ir gavo jų kopiją, todėl draudimo sutarties sąlygos dėl nedraudiminių įvykių negali būti laikomos netikėtomis (siurprizinėmis), kadangi šių įvykių sąrašas ieškovui buvo aiškiai atskleistas. Įvykus įvykiui, registracijos dokumentų nepateikimas ikiteisminio tyrimo institucijai ar draudikui taisyklėse vienareikšmiškai įvardintas kaip nedraudiminis įvykis, ir ieškovas, pasirašant sutartį sutikęs su tokia sąlyga, negalėjo protingai tikėtis, kad ji nebus taikoma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
Pasirašant draudimo sutartį buvo pateiktos 2009-03-31 redakcijos taisyklės, galiojančios nuo 2009-04-19, tuo tarpu naujausios redakcijos taisyklės buvo atsiųstos tik pradėjus reikalauti draudimo pinigų už pavogtą automobilį. Automobilio vagystė, dėl kurios ieškovas neteko apdrausto ginčo sutartimi turto, yra draudiminis įvykis. Turto draudimo sutarties objektu esantis turtinis ieškovo interesas nepatenkintas – dėl automobilio netekimo patirti nuostoliai neatlyginti, todėl atsakovo, kaip draudiko, sutartinė prievolė mokėti draudimo išmoką galioja. Pirmosios instancijos teismo išvados yra prieštaringos: teismas pats pripažįsta, kad įvykis yra draudiminis, konstatuodamas, kad pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis įvykio buvimą, t. y. vagystė, o įvykis (vagystė) buvo. Dokumentų kopijos ikiteisminio tyrimo institucijai buvo perduotos, tuo tarpu šalių sudarytoje Sutartyje ar taisyklėse nėra nurodytas privalomumas perduoti dokumentų originalus. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, įsivėlė į smulkmenų vertinimą, neatskleidė ginčo ir įvykio esmės. Transporto priemonės vagystė laikytina draudiminiu įvykiu. Be to, tiek dokumentų nuorašai, automobilio rakteliai buvo pateikti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek draudikui. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.9 p. nenurodo, kad automobilio dokumentus palikti jo viduje yra draudžiama.Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nustačius konkrečias įvykio aplinkybes ir konstatavus, kad jos atitinka sutartyje ar įstatyme nustatytus požymius, įvykis kvalifikuojamas kaip draudiminis. Be to, sutartis reikia aiškinti sąžiningai, nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, įvertinti, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, atsižvelgti į sutarties sudarymo aplinkybes, jos esmę, tikslą ir pan.Ieškovas įvykdė draudimo taisyklių Nr. 021 (2009-09-30, galioja nuo 2009-10-12) 8.1.9. punktą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
Nors draudimas palikti dokumentus automobilio viduje nėra nustatytas, apeliantas, būdamas verslininkas, turėjo suprasti, kad registracijos dokumentų palikimas automobilyje vagystės atveju sudaro galimybę ją įvykdžiusiems asmenims lengviau pasinaudoti automobiliu bei apsunkina jo suradimą. Atsakovas įvykdė Draudimo įstatyme 82 str. 6-7 d. numatytas pareigas: informavo, kad įvykis yra nedraudžiamasis.Visi draudėjai su nedraudiminiu įvykiu sąrašu gali susipažinti bet kuriuo metu – taisyklės skelbiamos draudiko internetinėje svetainėje. Ieškovas, kaip verslininkas, turėjo susipažinti su nedraudiminių įvykiu sąrašu ir imtis priemonių, kad įvykus įvykiui, visos būtinos draudimo sutarties sąlygos būtų įvykdytos.Atsakovo pareiga mokėti draudimo išmoką ieškovui nekyla, todėl negalima kalbėti apie tokios pareigos galiojimą ar pasibaigimą.Nėra aktualu, ar dokumentų nepateikimas ikiteisminei institucijai ar draudikui turėjo konkrečių pasekmių – svarbu tai, kad dokumentai nebuvo pateikti ir tai atitiko Taisyklių 8.1.9 punkte numatytas aplinkybes. Draudėjui pateikus tik dokumentų kopijas ir nesant galimybės įsitikinti, kad originalai yra išlikę pas savininką, draudikas negali būti tikras, kad dokumentai nebuvo panaudoti vykdant nusikaltimą ar nesudarė sąlygų pavogtą automobilį lengviau realizuoti. Taisyklių 8.1.9. p. nenumatė galimybės alternatyviai pasirinkti pateikti dokumentų originalus ar kopijas. Ieškovas remiantis minėtu punktu turėjo pateikti dokumentų originalus.Ieškovo nurodoma teismų praktika skiriasi savo aplinkybėmis nuo nagrinėjamos situacijos arba interpretuojama sau naudinga linkme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2009-12-14 su atsakovu sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo apdrausti ieškovo turimas transporto priemones, tarp jų ir automobilį BMW 1161 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-09-22 ieškovui priklausantis automobilis BMW 1161 buvo pavogtas. Apie įvykį iš karto jį pastebėjus pranešta Kauno apskrities VPK autotransporto vagysčių skyriui, taip pat ir atsakovui. Atsakovas įvykį pripažino nedraudiminiu ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką, remdamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2009-09-30 redakcija, galiojanti nuo 2009-10-12) 8.1.9 p., kuriame nurodyta, kad įvykis yra nedraudžiamasis, jei transporto priemonė buvo pavogta ir draudėjas po įvykio neperdavė draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai registracijos dokumentų, visų transporto užvedimo raktelių.
LR Draudimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai (redakcija, galiojusi šalių draudimo sutarties sudarymo metu) numato, kad draudimo taisyklėse privalo būti nurodyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų. Taigi, konkretūs draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai remiantis įstatymu turi būti nustatomi draudimo taisyklėse. Atsakovas savo Transporto priemonių draudimo taisyklėse, tiek 2009-09-30, tiek 2010-03-31 redakcijose, atitinkamai 8.1.9 bei 8.1.10 punktuose numatė, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, jei transporto priemonė buvo pavogta (išskyrus vagystės, plėšimo būdu) ir draudėjas po įvykio neperdavė draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai registracijos dokumentų, visų transporto priemonės užvedimo raktelių, išskyrus atvejus, kai draudėjas iki draudžiamojo įvykio įvykdė pareigas, numatytas 13.2.9 punkte.
Kaip matyti iš byloje esančio transporto priemonių draudimo liudijimo TIA Nr. 153936382 (b. l. 6-7), tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties pagrindas yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021, 2009-09-30 redakcija, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad pasirašant draudimo sutartį jam minėtos redakcijos taisyklės nebuvo pateiktos. Be to, net ir laikant, kad apeliantui buvo pateiktos 2009-03-31 redakcijos transporto priemonių draudimo taisyklės, atkreiptinas dėmesys, kad minėtose taisyklėse taip pat yra numatyta (8.1.10 p.), jog automobilio vagystė, draudėjui po įvykio neperdavus draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai registracijos dokumentų, laikoma nedraudiminiu įvykiu, todėl darytina išvada, kad su tokiomis transporto priemonių taisyklių nuostatomis ieškovas buvo tinkamai supažindintas ir jas žinojo.
Byloje nustatyta, kad ieškovas savo įsipareigojimo pateikti automobilio registravimo dokumentus ikiteisminio tyrimo institucijai ar draudikui neįvykdė (b. l. 133; 154-157). Atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonės registracijos dokumentų kopijų pateikimas nėra laikomas tinkamu Transporto priemonių draudimo taisyklių įsipareigojimų įvykdymu – pažymima, kad tik automobilio registracijos dokumentų originalų pateikimas ir jų išsaugojimas leidžia įsitikinti, kad transporto priemonės savininkas buvo pakankamai apdairus ir atsakingas, o jo veiksmai neprisidėjo prie automobilio praradimo.
Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, ar automobilio registracijos dokumentai buvo palikti transporto priemonėje, ar yra dingę. Taip pat nėra duomenų, kad automobilio valdytojas susitarė su vagystę įvykdžiusiu asmeniu, kad jis paliks automobilyje jo registracijos dokumentus, ar duomenų, kad transporto priemonės valdytojo elgesys gali būti atitinkamai įvertintas kaip vagystės organizavimas, kurstymas ar padėjimas pavogti. Tačiau, nors vagystės įvykis ir nebuvo sąlygotas draudimo sutarties pažeidimo, pripažintina, kad ieškovas, nepateikdamas draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai automobilio registracijos dokumentų, pažeidė draudimo sutartimi savo prisiimtus įsipareigojimus, numatytus Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 13.2.11.9 punkte. Vis dėlto, pažymima, kad LR Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. (redakcija, galiojusi įvykio metu) numato, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokiose bylose, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Kaip minėta, duomenų, jog ieškovas prisidėjo prie automobilio vagystės ar jo veiksmuose būtų užfiksuota nusikalstamos veikos sudėtis, nėra. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad po vagystės draudėjas veikė atsakingai, nedelsdamas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, apie įvykį laiku informavo draudiką. Be to, ginčo šalių draudimo sutartis buvo sudaryta tinkamai, draudimo įmokos sumokėtos laiku, transporto priemonės vagystė įvyko galiojant draudimo sutarčiai, draudėjas savo prievoles, susijusias su draudiminiu įvykiu, įvykdė (LR CK 6.987 str.). Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad atsisakymas mokėti draudimo išmoką vien už automobilio registracijos dokumentų nepateikimą nustatytų neproporcingai didelę draudėjo civilinę atsakomybę už draudimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą, pažeistų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatuotina, kad tokio pobūdžio draudimo taisyklių pažeidimas – automobilio registracijos dokumentų nepateikimas – turi būti vertinamas ne kaip pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, bet kaip pagrindas sumažinti jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2012).
Atsižvelgus į pavogto automobilio vertę bei 10 proc. išskaitą, pilna draudimo išmoka sudaro 28 170 Lt. Kaip matyti, su šia suma teismo posėdyje sutiko ir ieškovas (b. l. 153). Įstatymas nenumato, kokiu dydžiu tokia išmoka gali būti mažinama, tačiau įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį bei į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni reikalavimai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui išmokėtinos draudimo išmokos dydis mažintinas 25 proc., t. y. iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 21 127,50 Lt draudimo išmoka.
Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovo ieškovo naudai taip yra yra priteisiami 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo. Be to, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 str. 5 d.), proporcingai sumažinant bylinėjimosi išlaidas ieškovo patenkintiems reikalavimams. Tokiu būdu iš atsakovo priteistina 1267,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Kitoje dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nukrypo nuo teismų praktikos, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas tenkinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB “Bioprojektas” ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, ieškovui UAB „Bioprojektas“, j.a.k.166093084, 21 127,50 Lt (dvidešimt vienas tūkstantis šimtas dvidešimt septyni litai 50 centų) draudimo išmokos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo, t.y. nuo 2010-12-21, iki visiško sprendimo įvykdymo, bei 1267,50Lt (tūkstantis du šimtai šešiasdešimt septyni litai 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo dalį, kuria ieškovui grąžinti 145 Lt permokėto žyminio mokesčio, palikti nepakeistą.
Kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti.