Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „M“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. K. 2017 metų lapkričio 14 dieną, apie 18.00-19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vaikų kambaryje panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametę dukrą K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., t. y. ranka sudavė vieną smūgį į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai mažametei K. K. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d.

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis K. K. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 str. 3 d. pripažino visiškai ir paaiškino, jog 2017-11-14 buvo parašęs pareiškimą išeiti iš darbo, nutarė surengti tam tikras išleistuves. Pas jį į namus užėjo draugas ir jie su draugu gėrė alų jo namuose, virtuvėje. Tuo metu namuose buvo jo du mažamečiai vaikai, kurie buvo kitame kambaryje. Jis paprašė dukros K , kad ji duotų broliui savo telefoną pažaisti. Kai ši atsisakė, norėdamas telefoną atimti sutrenkė jai per galvą. Dėl to labai gailisi. Dukra iškvietė jam policiją. Kai tai vyko, žmona dar nebuvo grįžusi iš darbo. Kaltinamasis parodė, kad jis po šio įvykio dukros atsiprašė, labai gailisi, kad taip pasielgė, kaltinamojo teigimu, jie su dukra šiuo metu gražiai bendrauja ir mano, kad ateityje panašus atvejis nepasikartos, jis stengiasi nebevartoti alkoholio.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jo gynėja, prokurorė bei nukentėjusioji sutiko, kad byloje būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal BPK 273 str.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji ir mažametės nukentėjusiosios K. K. atstovė pagal įstatymą V. K. parodė, kad 2017-11-14, apie 23.10 val., grįžusi iš darbo sutuoktinį K. K. rado girtą, sūnų D jis buvo aprengęs ir ruošėsi išvesti. Tarp jų įvyko konfliktas, kai jam girtam ji neleido vestis sūnaus, jis puolė ją, o dukra K paskambino pagalbos telefonu. K iš dukros atėmęs telefoną išėjo. Jam išėjus, ji užrakino buto duris ir iš savo telefono paskambino pagalbos telefonu. K laiptinėje beldėsi į buto duris, sakė, kad jai bus blogai. Šio konflikto metu K prieš ją nesmurtavo, tačiau dukra K papasakojo, kad apie 18-19 val. vaikų kambaryje jis jai trenkė ranka per galvą už tai, kad nedavė jų sūnui D savo telefono. Dukra sakė, kad jai labai skaudėjo, ji išsigando. Su dukra kreipėsi į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai jai nustatė galvos sumušimą. K prieš ją ir vaikus smurtauja ne pirmą kartą, prieš 3 metus buvo ją sumušęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ji jam atleido(b. l. 1).

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametė nukentėjusioji K. K. sutiko papasakoti apie įvykį ir parodė, kad girtas tėtis užvožė jai per galvą. Tai įvyko namuose, apie 6-7 val. vakaro, antradienį, 14 dieną. Tėtis įsiuto, kai brolis pradėjo verkti, kuomet ji D nedavė telefono ir jai davė per galvą. Mama buvo darbe. Tėtis buvo išėjęs su draugu, grįžo girtas. Girtas jis pasidaro agresyvus, parausta akys, būna piktesnis. D jos broliukas, jam 4 metai. Nenorėjo duoti broliui telefono, nes galvojo, kad reikės policijai skambinti. Būna taip, kad kai tėtis prisigeria, reikia skambinti policijai. Jis grįžęs buvo girtesnis nei visada, ji išsigando jį tokį pamačiusi. Jai mama sakė, kad jeigu ką, policiją kviesti. Tėtis norėjo, kad ji duotų broliukui telefoną, D pradėjo verkti, tėtis supyko ir jai dėjo per galvą su ranka 1 kartą labai stipriai. Ji verkė, ant jo pyko, norėjo jam pasakyti, kad jo nemėgsta. Tada tėtis vėl išėjo gerti. Ji iškvietė policiją, kad tėtis neprimuštų mamos, nenorėjo į tai žiūrėti. Policija - vienintelis dalykas, ko jis bijo. Mama užsirakino, bet tėtis pradėjo daužyti duris. Jis buvo labai agresyvus, tokio girto niekada nematė. Telefonas yra jos. Dažniausiai juo naudojasi ji, šį kartą tėčiui pasiūlė duoti broliui savo telefoną, jis atsakė, kad negali. Tėtis supyko dėl to, kad ji nedavė telefono broliui. Tėtis pyksta dėl smulkmenų, kai išgeria. Tai vyko brolio kambaryje. Namuose yra du kambariai. Brolis tuo metu mamos ir tėčio kambaryje žiūrėjo televizorių. Tėtis ėjo į savo kambarį, kai brolis paprašė tėčio liepti sesei duoti telefoną. Ji nedavė, piešė savo kambaryje. Pasakė, kad visada telefoną duoda ji, tai šį kartą tegu duoda jis. Tėtis supyko ir jai trenkė per galvą. Tėčiui nesakė, kad iškvies policiją. Tėtis seniau jai yra trenkęs per nugarą, galvą, petį, kur papuola. Kai jis įsiunta, gerai pakrato. Šį kartą kai trenkė, jai pradėjo skaudėti smilkinius, ji vos nenugriuvo, buvo išsigandusi, pradėjo greičiau plakti širdis, skaudėjo, pradėjo verkti. Pyksta ant tėčio. Ji atsistojusi norėjo eiti į kambarį pas brolį, kai sustojo prie brolio lovos, tuomet jai ir trenkė. Prie apklausos protokolo pridėtas piešinys, kuriame mažametė nukentėjusioji nurodė vietą, į kurią jai trenkė tėvas (b. l. 26-27, 28).

Atlikus mažametės K. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., tyrimą, gauta specialisto išvada Nr. G3384/2017(02), kad jos kūne sužalojimų nėra. Specialisto išvadoje rašoma, kad K. K. kūne sužalojimų nėra. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad mažametei diagnozuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas (b. l. 15).

2017-11-14 K. K. nustatytas 2,19 promilės girtumas (b. l. 19).

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, jog kaltinamojo K. K. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei dukrai K. K. visiškai įrodyta aptartais įrodymais ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamasis K. K. 2017 metų lapkričio 14 dieną, apie 18.00-19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vaikų kambaryje panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametę dukrą K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., t. y. ranka sudavė vieną smūgį į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai mažametei K. K. fizinį skausmą.

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis K. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta, kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 64), visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi. Duomenų, kad K. K. būtų įtrauktas į sergančiųjų psichinėmis ligomis ir linkusių vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas įskaitas, nėra (b. l. 74), kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 62-63), šiuo metu kaltinamasis dirba (b. l. 87-88). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, savo dydžiu mažesnę nei vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, kaltinamajam K. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys). K. K. taip pat prašo leisti mokėti baudą dalimis. Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymai nesuteikia teisės teismui išdėstyti paskirtosios baudos mokėjimą dalimis. Tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, todėl teismui yra suteikta teisė nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Taigi, atsižvelgus į kaltinamojo prašymą, skirtinos baudos dydį, kaltinamojo materialinę padėtį ir kitas aplinkybes, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti kaltinamajam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei numatytas BVK 22 straipsnio 2 dalyje minimalus, o būtent – 6 mėnesius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 140 straipsniu, kaltinamasis K. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-11-14, 23.25 val., iki 2017-11-16, 14.52 val. (2 paros) (b. l. 33, 54). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43, 44) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. K. ir jos atstovės pagal įstatymą V. K. (b. l. 50-52), kaltinamasis jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų nepažeidė, su nukentėjusiomis susitaikė ir nėra duomenų, kad šiuo metu nukentėjusiosioms kaltinamasis keltų grėsmę, todėl, siekiant sudaryti kaltinamajam galimybę atkurti ryšius su šeimos nariais, kardomosios priemonės - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. K. ir jos atstovės pagal įstatymą V. K. ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 57 MGL (2146,62 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti jam 38 MGL (1431,08 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. ir 65 str. 1 d. 2 p. a. pp., laiką, kurį K. K. išbuvo laikinai sulaikytu (nuo 2017-11-14, 23.25 val., iki 2017-11-16, 14.52 val. t. y. 2 paras), pakeisti į 4 (keturių) MGL dydžio baudą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 9 d., įskaityti į paskirtą bausmę, galutinę bausmę K. K. nustatyti – 34 MGL (1280,44 eurų – vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų keturiasdešimt keturių euro centų) dydžio baudą.

Kardomąsias priemones - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. K. ir jos atstovės pagal įstatymą V. K., paskirtą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi, ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bauda (34 MGL - 1280,44 Eur) turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.