- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- e2S-1388-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02322-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Legal balance“
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., AB „BnP Finance“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Legal balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Legal balance“ pareiškimą dėl proceso šalies pakeitimo, suinteresuoti asmenys – R. S., AB „BnP Finance“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas UAB „Legal balance“ kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti proceso šalį civilinėje byloje Nr. e2-716-759/2018, nurodant, kad naujasis kreditorius UAB „Legal balance“ perima ieškovo teises iš pradinio kreditoriaus AB „BnP Finance“. Pareiškime pažymėta, kad naujasis kreditorius UAB „Legal balance“ ir pradinis kreditorius AB „BnP Finance“ 2017 m. gruodžio 18 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2017-12/01, pagal kurią pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į skolininko R. S. skolą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 8m2pnvjw ir į su skola susijusias papildomas teises, t. y. teisę į delspinigius, palūkanas, netesybas bei skolos išieškojimo išlaidas, dėl kurių pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-716-759/2018.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2018 m. vasario 5 d. nutartimi prašymą atmetė.
3. Teismas nurodė, kad išieškotojo pakeitimą bei reikalavimo teisės perleidimą vykdymo procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Teismas, vadovaudamasis CPK 596 straipsniu, pareiškėjo UAB „Legal Balance“ prašymą dėl išieškotojo pakeitimo atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjas dėl proceso šalies pakeitimo turi kreiptis į antstolį, vykdantį išieškojimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėjas UAB „Legal balance“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartį ir prašymo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
4.1. Pareiškėjas 2018 m. sausio 31 d. į teismą dėl proceso šalies pakeitimo kreipėsi remdamasis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
4.2. Pareiškėjui 2018 m. sausio 31 d. teikiant prašymą teismui dėl proceso šalies pakeitimo, buvo žinoma, kad teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir vykdymo procesas pagal civilinėje byloje Nr. e2-716-759/2018 2018 m. sausio 25 d. priimtą sprendimą nėra prasidėjęs. Pagal CPK 281 straipsnio nuostatas teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats.
4.3. Teismo sprendimas iki šios dienos (t. y. 2018 m. vasario 9 d.) nėra įsiteisėjęs, sprendimas nepripažintas skubiai vykdytinu, atsakovas R. S. teismo sprendimo nėra įvykdęs ir iki jo įsiteisėjimo turi teisę jį skųsti apeliacine tvarka. Pasak pareiškėjo, 2018 m. sausio 31 d. su prašymu dėl proceso šalies pakeitimo jis kreipėsi pagrįstai ir pagrindo atmesti pareiškėjo prašymą nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
7. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinį teisių perėmimą, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
8. Nustatyta, kad ieškovas AB „BnP Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. S. 1500 Eur negrąžintą kreditą, 1066,44 Eur kredito mokestį, 405 Eur sutarties administravimo mokestį, 4,92 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2018 m. sausio 25 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino (civilinė byla Nr. e2-716-759/2018). 2018 m. sausio 25 d. pareiškėjas UAB „Legal balance“, vadovaudamasis CPK 48 straipsniu, pateikė teismui prašymą dėl proceso šalies (ieškovo) pakeitimo, pareiškėjui ir ieškovui sudarius reikalavimo į atsakovo skolą perleidimo sutartį.
9. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis). Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Legal balance“, su 2018 m. sausio 31 d. prašymu pakeisti ieškovą jo teisių perėmėju kreipdamasis į teismą, vadovavosi CPK 48 straipsniu, nes prašymo pateikimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs sprendimas už akių ir neišduotas vykdomasis raštas, taigi vykdymo procesas dėl skolos iš atsakovo R. S. išieškojimo dar net nepradėtas. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuojančiomis teisės normomis ir nepagrįstai nurodė pareiškėjui dėl proceso šalies pakeitimo kreiptis į antstolį, vykdantį išieškojimą (CPK 596 straipsnis).
11. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinį teisių perėmimą, nenustatinėjo ir netyrė aplinkybių, reikšmingų šiam klausimui išspręsti. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, apskųsta nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
tenkinti atskirąjį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartį, kuria atmestas prašymas dėl proceso šalies pakeitimo, panaikinti ir proceso šalies pakeitimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.