- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- e2A-936-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- B. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei B. V. dėl skolos pagal valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 7 813,64 EUR skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2010 m. vasario 18 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimis (notarinio registro Nr. 1-491 ir Nr. 1-492) B. V. iš valstybės išsimokėtinai įsigijo du žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Abiem išsimokėtiniai įsigytiems žemės sklypams yra įregistruota priverstinė hipoteka. 2018 m. birželio 12 d. atsakovė nėra sumokėjusi įsiskolinimo (nesumokėtų įmokų) už įsigytus žemės sklypus 3 077,75 EUR bei valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse numatytų 5 proc. metinių palūkanų (apskaičiuotų iki 2017 m. gruodžio 31 d.), kurios sudaro 1 845,36 EUR. Sudarytose valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse taip pat yra numatyta, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,05 proc. delspinigiai nuo privalomos mokėti įsiskolinimo sumos, apskaičiuotų delspinigių suma iki 2018 m. birželio 12 d. sudaro 2890,53 Eur. Pagal Civilinio kodekso 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomas bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą, pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnio pirmą dalį bei pagal sudarytų valstybinės žemės sklypų pirkimo– pardavimo sutarčių nuostatas, terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ir įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš B. V. 3 077,75 EUR nesumokėtų įmokų, 1 537,90 EUR palūkanų, 415,44 EUR delspinigių, iš viso 5 031,09 EUR, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 031,09 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisė iš atsakovės B. V. 113,21 EUR žyminį mokestį valstybės naudai, priteisė atsakovei B. V. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 106,83 EUR bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė iš ieškovės 2010 m. vasario 18 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimis (notarinio registro Nr. 1-491 ir Nr. 1-492) (toliau – Sutartys) atsakovė iš valstybės išsimokėtinai (2011 - 2024 metai) įsigijo du žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Sutarčių 2.1 punkte nurodyta, kad už skolos likutį pirkėja moka 5 proc. metinių palūkanų. Nustatytos sumos turi būti sumokamos atitinkamai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 d. Nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Pagal pateiktas 2018 m. birželio 12 d. mokėtinų įmokų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lenteles nesumokėtų įmokų suma pagal abi sutartis sudaro 3 077,75 EUR, nesumokėtos palūkanos sudaro 1 845,36 EUR, delspinigiai – 2 890,53 EUR. Atsakovė neneigė, kad nėra sumokėjusi nemažai įmokų, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 1 845,36 EUR palūkanų bei 2 890,53 EUR delspinigių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovei prašant taikyti senatį dėl delspinigių ir palūkanų išieškojimo, yra pagrindas ją taikyti. Pagal pateiktas 2018 m. lapkričio 16 d. mokėtinų įmokų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lenteles, kuriose palūkanos ir delspinigiai apskaičiuoti taikant atitinkamai penkerių metų ir šešių mėnesių senaties terminus, nesumokėtos palūkanos sudaro 1 537,90 EUR, delspinigiai – 415,44 EUR. Lyginant 2018 m. birželio 12 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d. mokėtinų įmokų duomenis, matyti 30 euro ct skirtumas (2018 m. birželio 12 d. – 3 077,75 EUR, 2018 m. lapkričio 16 d. – 3 078,05 EUR), teismas, priteisdamas nesumokėtų įmokų sumą, jos dydį nustato pagal pirmuosius, tai yra 2018 m. birželio 12 d. apskaičiavimus, nes ieškovė tokio skirtumo nepagrindė. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovei iš atsakovės priteista 3 077,75 EUR nesumokėtų įmokų, 1 537,90 EUR palūkanų, 415,44 EUR delspinigių, iš viso 5 031,09 EUR. Ieškovei iš atsakovės priteista 5 031,09 EUR ir tai sudaro 64,39 proc. patenkinto reikalavimo. Atsakovė patyrė 300 EUR išlaidas už advokatės teisines paslaugas, ieškovės atmesto reikalavimo dalis sudaro 35,61 proc., tad tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės, tai yra 106,83 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bei į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovės priteista 113,21 EUR žyminio mokesčio valstybei.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažinti atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, neatsižvelgė į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus – byla nebuvo sudėtinga, jai ruošiantis nereikėjo turėti kokių nors specialių žinių, byloje sprendžiami klausimai nebuvo nauji ar nežinomi, procese dalyvavo tik dvi šalys, todėl atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, kurių dalį – 35,61 proc. (106,83 EUR) – pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės, akivaizdžiai per didelės.
5.2. Atsakovės advokato išlaidos neatitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų dydžių, kadangi už procesinių dokumentų parengimą maksimalų atsakovės advokato atlyginimo dydį galėtų sudaryti 93,57 EUR, o už atstovavimą teisme – 93,57 EUR, nuo kurių priteistiną sumą galėtų sudaryti tik 66,64 EUR.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
8. Ginčas byloje kilo dėl sprendimo dalies, kuria paskirstytos tarp šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos ir jų dydžio pagrįstumo. Ieškovei iš atsakovės priteista 5 031,09 EUR ir tai sudarė 64,39 proc. patenkinto reikalavimo. Atsakovė patyrė 300 EUR išlaidų už advokatės teisines paslaugas, ieškovės atmesto reikalavimo dalis sudaro 35,61 proc., pirmosios instancijos teismas šį procentą apskaičiavo nuo 300 EUR sumos ir atsakovei iš ieškovės priteisė 106,83 EUR. Apeliantė nurodo, jog ši suma turėtų būti 33,32 EUR, ir nurodo, kad šioje byloje būtina vertinti atsakovės advokatės paruošto dokumento apimtį ir pobūdį bei skaičiuoti atsakovės atstovavimo teismo posėdžiuose trukmę 1 valandą.
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti skaičiavimo teisinio reglamentavimo bei tvarkos
9. Šioje byloje atsakovei atstovavusi advokatė V. P. teismui yra pateikusi 2018 m. lapkričio 5 d. pažymą „Dėl suteiktų teisinių paslaugų civilinėje byloje Nr. E2-3459-884/2018“ Nr. 2018-TP-21, kurioje nurodyta, jog atsakovė advokatei yra sumokėjusi 200 Eur už procesinių dokumentų parengimą bei 100 Eur už atstovavimą teisme. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė 2018-09-04 pateikė teismui vieno sakinio apimties pareiškimą, kuriame nurodo, jog nesutinka su priskaičiuotomis palūkanomis už perkamą žemę. Tokio pat turinio pareiškimas buvo pateiktas kaip prieštaravimas šios bylos, nagrinėjamos leistinumo tvarka, Nr. e L2-2751-884/2018. 2018-11-05 atsakovės atstovė advokatė po parengiamojo posėdžio pateikė paaiškinimą dėl skolos priteisimo.
10. Atstovavimo sutartis įrodo, jog atsakovei advokatė atstovavo tik nuo 2018-10-26, todėl nustatyta, kad iki šios datos teiktų pareiškimų advokatė neruošė. Šioje byloje išlaidos advokatės pagalbai priteisti analizuotinos tik už 2018-11-05 paaiškinimą, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimą bei atstovavimą atsakovei teismo posėdžiuose.
11. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
12. Pagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog 2018-11-05 atsakovės paaiškinimas nelaikytinas atsiliepimu į ieškinį, nes pateiktas į bylą po 2018-09-17 bei 2018-10-17 parengiamųjų posėdžių ir nebuvo teikiamas kaip atsiliepimas.
13. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialiųjų žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Kasacinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
14. Šioje byloje įvertinus atsakovės advokatės atstovavimo pradžią byloje – 2018-10-26 ir atsakovės advokatės teiktus prašymus, darytina išvada, jog advokatė pateikė šioje byloje šios nutarties 9 p. nurodytą pareiškimą, kuris pagal paminėtų rekomendacijų 8.16 p. laikytinas paaiškinimu ar atsikirtimu ir apmokestinamas koeficientu 0,4, bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuris pagal rekomendacijų 8.17 p. apmokestinamas koeficientu 0,1. Pagal Rekomendacijų 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato pagalbą civilinėse bylose apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (935,70 Eur). Pagal paminėtą teisinį reglamentavimą už advokatės rengtus dokumentus atsakovė galėjo sumokėti 374,28 EUR už 2018-11-05 pateiktą į bylą paaiškinimą bei 93,57 EUR už prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 467,85 Eur, tačiau byloje įrodyta, kad sumokėjo 200 eurų, todėl dėl šios bylinėjimosi išlaidų dalies rekomenduojami dydžiai, nustatyti teisės normose, nebuvo pažeisti ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai už procesinių dokumentų parengimą atsakovei priteisė 71,22 EUR, t. y. 35,61 proc., skaičiuojamus nuo 200 EUR.
15. Šioje byloje vyko trys teismo posėdžiai, kuriuose atsakovei atstovavo advokatė V. P. (2018-11-05, 2018-12-05, 2019-01-11). Visų šių teismo posėdžių bendra trukmė – 1 val. 17 min. Rekomendacijų 9 punkte yra nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš to išeina, jog advokatė atsakovei teisme atstovavo 1 valandą, todėl pagal Rekomendacijų 8.19. papunktį atsakovei galėtų būti priteistos išlaidos taikant 0,1 koeficientą. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (935,70 EUR), t. y. 93,57 EUR, o 35,61 proc. sudarytų 33,32 EUR.
16. Kaip išaiškino kasacinis teismas, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008), todėl šioje byloje ši sprendimo dalis tik patikslintina.
17. Pirmosios instancijos teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 106,83 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau pagal paminėtas rekomendacijas turėjo priteisti 104,54 EUR, todėl ši sprendimo dalis tikslintina ir priteistos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 104,54 EUR (CPK 326 str. 1d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria B. V. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 106,83 EUR bylinėjimosi išlaidų, patikslinti ir priteistą sumą sumažinti iki 104,54 EUR.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.