Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K., R. R. ir Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo :

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d. ir nubaustas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

- BK 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių;

- BK 187 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams;

Pagal BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 1 p., už BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir J. B. paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Pagal BK 63 str. 1 ir 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d., ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) ¼ padarytos turtinės žalos; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 75 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- BK 178 str. 4 d. ir nubaustas areštu trisdešimčiai parų;

- BK 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių;

- BK 187 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 1 p., už BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta subendrinta dvejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 63 str. 1 ir 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d., ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams vienuolikai mėnesių;

- BK 178 str. 4 d. ir nubaustas areštu keturiasdešimčiai parų;

- BK 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

- BK 187 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių.

Pagal BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 1 p., už BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 63 str. 1 ir 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d., ir jam paskirta trejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 64 str. 1 ir 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-07-09 nuosprendžiu paskirta bausme ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams;

- BK 178 str. 4 d. ir nubaustas areštu keturiasdešimčiai parų;

- BK 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

- BK 187 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių;

Pagal BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 1 p., už BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta subendrinta laisvės atėmimo trejiems metams šešiems mėnesiams bausmė;

Pagal BK 63 str. 1 ir 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d., ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams septyniems mėnesiams;

Pagal BK 64 str. 1 ir 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2008-03-20 nuosprendžiu paskirta bausme, ir R. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Taip pat šiuo nuosprendžiu apylinkės teismas priteisė solidariai iš J. B., R. V., A. K. ir R. R. 2803 litus UAB (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti ir 955,14 lito AB (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1) naktį iš 2010 m. rugpjūčio 10 d. į 2010 m. rugpjūčio 11 d., tiksliai nenustatytu laiku, parke (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje kartu su M. G. (nubaustas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu), jie pagrobė 168,05 lito vertės (duomenys neskelbtini) turtą – tinklinio aikštelės tinklą.

2) naktį iš 2010 m. rugpjūčio 10 d. į 2010 m. rugpjūčio 11 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, J. B. automobiliu (duomenys neskelbtini), atvežus ir išleidus R. V., A. K. ir R. R. prie (duomenys neskelbtini), davus megztinį pagrobtam turtui susidėti ir laukiant automobilyje grįžtančių, R. R. saugant lauke, o R. V. ir A. K. sunaikinus bei sugadinus bendros 3100 litų vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą, įsibrovė į šios bendrovės parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) ir pagrobė bendros 1809,30 lito vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą.

Prokurorė neginčija visiems nuteistiesiems pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. paskirtų bausmių subendrinimo, tačiau nesutinka su tuo, kad už šiuos nusikaltimus paskirtos subendrintos bausmės su pagal BK 178 str. 4 d. paskirtomis bausmėmis buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Teigia, kad BK 178 str. 2 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, o BK 178 str. 4 d. numatyta nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas. Šios veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl už jas paskirtas bausmes teismas turėjo subendrinti apėmimo būdu, vadovaudamasis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p. Prokurorė taip pat atkreipia dėmesį, kad subendrindamas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu teismas vadovavosi BK 63 str. 3 d., reglamentuojančia ne dalinį, o visišką bausmių sudėjimą.

Prokurorės manymu, visiems nuteistiesiems skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, J. B. subendrinta bausmė sumažėja nuo laisvės apribojimo vieneriems metams iki laisvės apribojimo dešimčiai mėnesių, R. V. – nuo laisvės atėmimo dvejiems metams vienuolikai mėnesių iki laisvės atėmimo dvejiems metams dešimčiai mėnesių, A. K. ir R. R. – nuo laisvės atėmimo trejiems metams septyniems mėnesiams iki laisvės atėmimo trejiems metams šešiems mėnesiams. J. B. ir R. V. tikslinga palikti tokias galutines subendrintas bausmes, nes nustatytos jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jie prisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bei duodami nuoseklius ir išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, padėjo nustatyti teisingas bylos aplinkybes ir palengvino bylos ištyrimą bei išnagrinėjimą. Tačiau atsižvelgdama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, charakterizuojančius duomenis, nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, prokurorė nuteistiesiems A. K. ir R. R. paskirtų galutinių subendrintų bausmių (subendrintų su ankstesniais nuosprendžiais paskirtų ir neatliktų bausmių dalimis) – laisvės atėmimo ketveriems metams šešiems mėnesiams – prašo nemažinti.

Atsižvelgusi į šias aplinkybes, prokurorė teigia, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmes, todėl apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas.

Teismo posėdyje prokurorė ir nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl R. R. bendrininkavimo

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. neigia bendrininkavęs kartu su kitais nuteistaisiais sugadinant (sunaikinant) ir pagrobiant UAB (duomenys neskelbtini) turtą.

BK 24 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi, bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kuomet veika padaroma bendromis kelių, baudžiamojon atsakomybėn trauktinų asmenų pastangomis. Kaltinant asmenis bendrininkavimu padarius konkrečias nusikalstamas veikas, pirmiausia būtina nustatyti tų nusikalstamų veikų sudėtį. Be to, turi būti konstatuota bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto požymius (amžius, pakaltinamumas ir kt.), kad yra mažiausiai dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį baudžiamojo įstatymo saugomą objektą ir supranta kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Neatsiejamu bendrininkavimo formos požymiu yra ir bendrininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ar pan.). Ir tik konstatavus visų aukščiau išvardytų požymių visumą galima teigti, jog konkretūs asmenys padarė atitinkamas nusikalstamas veikas bendrininkaudami. BK 25 str. 2 d. nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Vertinant R. R. veiksmus UAB (duomenys neskelbtini) turto sugadinimo (sunaikinimo) ir pagrobimo epizode, iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad betarpiškai prieš šių nusikalstamų veikų padarymą jis su kitais bendrininkais buvo kartu, t. y. važinėjo tuo pačiu automobiliu po (duomenys neskelbtini) miestelį. Važiuojant pro parduotuvę ir kažkuriam iš buvusiųjų automobilyje asmenų pasiūlius ją apvogti, jis drauge su R. V. ir A. K. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie parduotuvės. R. V. ir A. K. įsibraunant į parduotuvę, R. R. liko stovėti gatvėje, nes pagal tarpusavio susitarimą taip jis saugojo bendrininkus. Vėliau visi trys nuteistieji grįžo į automobilį nešini pagrobtais daiktais ir J. B. juos automobiliu išvežė iš įvykio vietos. Būtina pažymėti, kad R. R. aktyvų dalyvavimą šiame epizode teisiamojo posėdžio metu patvirtino R. V. bei liudytojas M. G., teigdami, kad R. R. ne tik išlipo iš automobilio ir nuėjo prie parduotuvės kartu su R. V. ir A. K., bet po to ir nešė su jais iš parduotuvės pagrobtus daiktus į automobilį (3 t., 117–121, 124–125 b.l.).

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, jis šių savo veiksmų iš esmės ir neginčija. Taigi, nors šis apeliantas ir nebuvo tiesiogiai įsibrovęs į parduotuvę ir tiesiogiai nevogė iš jos daiktų, tačiau veikdamas drauge su kitais jis realizavo bendrą visų sumanymą pagrobti iš parduotuvės daiktus ir juos išsivežti iš įvykio vietos. Kiekvieno iš bendrininkų veiksmai buvo reikšmingi bendram nusikalstamų veikų tikslui pasiekti, nes sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ir juos papildė, t. y. kiekvienas suvokė, jog kėsinasi į tą patį baudžiamojo įstatymo saugomą objektą ir suprato bendrai daromos veikos sudėties požymius. Todėl R. R. veiksmai šiame epizode yra visiškai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pakankamai išsamiai motyvavo sprendimą pripažinti visus keturis nuteistuosius aptariamame epizode veikus kartu bendrininkų grupėje. R. R. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės šios apylinkės teismo pozicijos, su kuria sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl aukščiau paminėti nuteistojo R. R. apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės įskaitymo A. K.

Nuteistasis A. K. prašo į galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendį nuo 2010-08-11 iki 2011-03-10 atliktos bausmės dalį (septynis mėnesius).

BK 64 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą asmeniui, padariusiam naują nusikalstamą veiką neatlikus bausmės, 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad skirdamas tokiam asmeniui subendrintą bausmę teismas gali neatliktą ir naujai paskirtą bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės sudedamos iš dalies, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžiu A. K. buvo nubaustas 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Po šio nuosprendžio paskelbimo, net nepradėjęs atlikti jam paskirtos bausmės, A. K. padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias jis nubaustas skundžiamu nuosprendžiu. Po to, t. y. 2010 m. rugpjūčio 11 d., jis pradėjo vykdyti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu jis jau buvo atlikęs dalį minėtos bausmės – 7 mėnesius laisvės atėmimo. Pasvalio rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrino tik su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, o ne su visa bausme – prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėjo 11 mėnesių laisvės atėmimo. Tokiu būdu, t. y. iš dalies, subendrindamas nauju nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, apylinkės teismas BK 64 str. nuostatų nepažeidė.

Atkreipiamas nuteistojo A. K. dėmesys į tai, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės įskaityti į pagal BK 64 str. reikalavimus subendrintos bausmės laiką bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Tokią galimybė numatyta bausmes bendrinant tik pagal BK 63 str. 9 d. reikalavimus.

Taigi, A. K. prašymas į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendį nuo 2010-08-11 iki 2011-03-10 atliktos bausmės dalį (septynis mėnesius) yra visiškai nepagrįstas, todėl tenkinti jį nėra jokio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. taip pat prašo civilinius ieškinius iš visų nuteistųjų priteisti atlyginti lygiomis dalimis. Ir šis jo prašymas negali būti tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 str. 1 d. nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Aptariamu atveju civiliniams ieškovams žala buvo padaryta tyčiniais, bendrais visų keturių nuteistųjų J. B., R. V., A. K. ir R. R. veiksmais, todėl jų pareiga atlyginti civiliams ieškovams yra solidarinė. Solidarinė atsakomybė nėra skaidoma dalimis – tai reiškia, kad už visą priteistą žalą vienodai atsakingi visi keturi nuteistieji. Nors vienam nuteistajam nedengiant priteistos žalos, tai padaryti už jį privalo kiti nuteistieji. Tik pilnai atlyginus žalą, CK 6.280 str. prasme, atsiras regreso teisė ir tik pilnas priteistos žalos atlyginimas suponuos solidarinę pareigą įvykdžiusių nuteistųjų teisę atgręžtine tvarka reikalauti iš jos neįvykdžiusių nuteistųjų dalies to, ką jie įvykdė, atskaičius dalį, tenkančią jiems patiems.

Taigi, apylinkės teismas visiškai teisingai žalą civiliniams ieškovams atlyginti priteisė solidariai iš visų nuteistųjų.

Dėl A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Nuteistasis A. K. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino sugadinęs ir pagrobęs UAB (duomenys neskelbtini) turtą ir dėl šių veikų nuoširdžiai gailėjosi ir įvertinti ją peržiūrint jam skirtą bausmę.

BK 59 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailestis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu kaltininkas savo noru pripažįsta esmines bylos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi.

Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad A. K. nuo pat pirmosios apklausos neigė padaręs BK 178 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką, t. y. pagrobęs 168,05 Lt vertės tinklinio aikštelės tinklą. Tačiau, jis prisipažino padaręs kitus jam inkriminuotus nusikaltimus, nuoširdžiai paaiškino jų padarymo aplinkybes, išreiškė dėl jų gailestį (2 t., 76–80, 82–86, 91–92 b.l.). Savo parodymus A. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 93–100 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu A. K. savo kaltę pripažino toje pačioje apimtyje, vėlgi patvirtino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino blogai (3 t., 119–120 b.l.). Akivaizdu, kad tokie ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu A. K. duoti parodymai atspindi savą jo padarytos veikos aplinkybių subjektyvų suvokimą ir vertinimą, tačiau jie iš esmės atitinka kaltinamajame akte nurodytų ir A. K. UAB (duomenys neskelbtini) turto sugadinimo (sunaikinimo) bei pagrobimo epizode inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius. Būtina pabrėžti ir tai, kad ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė, įvertinusi visas bylos aplinkybes, šio apelianto parodymus ir poziciją teisme, padarė išvadą, jog UAB (duomenys neskelbtini) turto sugadinimo (sunaikinimo) bei pagrobimo epizode A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (3 t., 62 b.l.).

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino A. K. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe UAB (duomenys neskelbtini) turto sugadinimo (sunaikinimo) bei pagrobimo epizode ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija pripažįsta šią A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsižvelgia į ją spręsdama klausimą dėl bausmės šiam apeliantui už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių ir jų subendrinimo

Prokurorė ir abu apeliantai savo skunduose nurodo tą pačią apylinkės teismo padarytą klaidą – griežtesnės bausmės, nei numatyta BK 187 str. 1 d. sankcijoje, paskyrimą nuteistiesiems R. V., A. K. ir R. R.. Be to, kolegija visiškai sutinka bei atsižvelgia ir į prokurorės apeliacinio skundo argumentą, kad apylinkės teismas nuosprendyje visiems keturiems nuteistiesiems už UAB (duomenys neskelbtini) turto sugadinimą (sunaikinimą) ir pagrobimą paskirtą subendrintą bausmę su bausme už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d., netinkamai subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, taip neteisingai taikydamas BK 63 str. 5 d. Abiem šiais atvejais bei dėl be pagrindo A. K. nepripažintos anksčiau aptartos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės skundžiamas, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė nuteistiesiems neteisingas bausmes, todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais.

BK 187 str. 1 d. sankcijoje, be kitų bausmių, numatyta ir laisvės atėmimo iki 2 metų bausmė. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už šį nusikaltimą R. V. nubaudė laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, A. K. ir R. R. – kiekvieną laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių. Paskirdamas didesnes, nei numatyta BK 187 str. 1 d. sankcijoje, laisvės atėmimo bausmes šiems nuteistiesiems, apylinkės teismas grubiai pažeidė bei akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p. numatyta, kad bausmių apėmimą, be kita ko, teismas taiko tais atvejais, kai nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir labai skiriasi pagal pavojingumą bei priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso (BK) 10 ar 11 straipsnius. Aptariamoje byloje visi nuteistieji viename epizode (dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto sugadinimo (sunaikinimo) ir pagrobimo), esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, bei – jau esant realiajai veikų sutapčiai, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamasis nusižengimas priskiriamas kitai nusikalstamų veikų rūšiai, nei nesunkus bei apysunkis nusikaltimai (BK 10 str.), todėl apylinkės teismas, viename epizode už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus paskirtas bausmes teisingai subendrinęs bausmių apėmimo būdu, turėjo šią bausmę taip pat apėmimo būdu subendrinti su kitame epizode už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausme.

Skirdamas šiems nuteistiesiems naujas bausmes pagal BK 187 str. 1 d. bei nustatydamas naujas subendrintas bausmes, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apylinkės teismo nuosprendyje ir apeliaciniuose skunduose išdėstytas teisingų bausmių skyrimui svarbias aplinkybes, įvertina A. K. naujai pripažintą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kitos, aukščiau neaptartos apeliaciniuose skunde nurodytos aplinkybės nėra esminės, jos nusikalstamų veikų įrodytumui, jų kvalifikavimui, bausmių nuteistiesiems skyrimui ir civilinio ieškinio priteisimui esminės reikšmės neturi, todėl atsižvelgiant į jas keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p. teismas

NUSPRENDĖ:

2011 m. kovo 10 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti :

1) epizode dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto sugadinimo (sunaikinimo) bei pagrobimo pripažinti A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.).

- pagal BK 187 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų dviejų mėnesių;

- pagal BK 178 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki trejų metų penkių mėnesių.

Pagal BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 ir 2 p., šias bausmes, o taip pat Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal 178 str. 4 d. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, ir skirti jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams penkiems mėnesiams.

Pagal BK 64 str. 1 ir 3 d., šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir A. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams keturiems mėnesiams.

3) R. R. pagal BK 187 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų.

Pagal BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 ir 2 p., šią bausmę ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. bei BK 178 str. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Pagal BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirti R. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams penkiems mėnesiams.

4) R. V. pagal BK 187 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų dviejų mėnesių.

Pagal BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 ir 2 p., šią bausmę ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. bei BK 178 str. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti R. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams dešimčiai mėnesių.

5) J. B. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 ir 2 p. subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) ¼ padarytos turtinės žalos; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 75 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.