- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-27
- Bylos Nr.
- A2.6.-8203-891/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06702-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Pažeidėjas
- O. S.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1955-11-01, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. S. 2016 m. balandžio 22 d., apie 15:25 val., Santariškių g. 2, Vilniuje, vairuodama automobilį HYUNDAI I30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Taip O. S. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama O. S. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad važiavo automobiliu HYUNDAI į polikliniką, išleido keleivę prie perėjos ir pradėjo ieškoti, kur prisiparkuoti. Buvo viena nepatogi vieta parkuotis, bandė parkuotis, bandė priekiu įvažiuoti ir prisiparkuoti, buvo išlipusi, kad įvertinti atstumą, ar prisiparkuos, ar ne, apėjo automobilį, pažiūrėjo, ar užtenka vietos, bet buvo mažai vietos, jai nepavyko, todėl nuvažiavo prisiparkuoti kitur, nepastebėjo jokių smūgių. Pavažiavo ir šalia prisiparkavo, laukė moters, kurią atvežė, visą tą laiką sėdėjo automobilyje, nes lijo lietus. Jos mašinai beveik jokių pažeidimų nėra, kitam automobiliui veidrodėlis nebuvo nulaužtas, nuotraukose matosi, kad tik plastmasė buvo šiek tiek pažeista, o korpusas sveikas. Būtų buvę paprasčiau, jei ji būtų pastebėjus, tai būtų susitarę. Ji tiesiog nepastebėjo. Tai nutiko netyčia. Tuo metu stotelėje buvo daug žmonių, taigi buvo daug liudytojų, ir jai būtų buvę nelogiška specialiai išvažiuoti iš eismo įvykio vietos.
Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir O. S. 2016-04-29 rašytiniame paaiškinime (b. l. 14).
Nukentėjusiojo D. L. 2016-04-22 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ryte, apie 8.30 val. atvyko aplankyti tėčio į Nacionalinį vėžio institutą. Automobilį paliko kelkraštyje Santariškių g., grįžo 16.05 val., rado sugadintą, sulaužytą vairuotojo pusės veidrodėlį, kaltininkas nelaukė. Jo automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).
Šalies argumentai
M. S. 2016-04-22 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016-04-22, apie 15.25 val., Santariškių g. pastebėjo, kaip automobilis HYUNDAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). HYUNDAI vairavusi moteris sustojo, bet netrukus pasišalino iš įvykio vietos. Ant HYUNDAI automobilio dešinės pusės galinės arkos buvo matomi apgadinimai (juodos spalvos dryžiai). HYUNDAI vairuotoja – apie 50 m. moteris, neilgais šviesiais plaukais. Po eismo įvykio prisiparkavo šalia apgadinto automobilio, apžiūrėjo savąjį ir po maždaug minutės laiko pasišalino (b. l. 11).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. T. 2016-04-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-04-22, dirbdamas kartu su vyr. patruliu T. N. iš Vilniaus AVPK OVS apie 15.30 val., gavo iškvietimą, kad Santariškių g., Vilniuje, prie automobilių aikštelės, automobilis HYUNDAI kliudė prie kelio stovintį VW PASSAT ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. L., gim. 1985-03-15, ir eismo įvykio liudininkas M. S., gim. 1983-03-23, tel. Nr. 863048424, kuris matė, kaip įvyko eismo įvykis. M. S. papasakojo, kad automobilį HYUNDAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo moteris, kuriai apie 50 metų, ji kliudė šalikelėje stovintį VW PASSAT ir sustojo priekyje. Išlipus apžiūrėjo savo automobilį, pastovėjo apie minutę ir išvažiavo. D. L. eismo įvykio pats nematė. Pasak liudininko, ant kaltininkės automobilio aiškiai matėsi juodi dažai nuo VW PASSAT veidrodėlio (b. l. 5).
Registruotų įvykių pažymoje nurodyta, kad 2016-04-22, 15.39 val., gautas M. S. pranešimas, kad prieš 15-20 min. stovėjimo aikštelėje automobilis HYUNDAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). HYUNDAI pasišalino link Franko g., VW PASSAT savininko nėra vietoje. Pranešė liudininkas, lauks vietoje (b. l. 6-7).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta, priede nurodyta, kad viena eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė yra automobilis HYUNDAI I30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso O. S., o kita – automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso D. L. ir kuriam apgadintas kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis (b. l. 8-9).
2016-05-04 Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. AV2-1739/484 bei fotolentelėje užfiksuota automobilių HYUNDAI I30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, nurodyta, kad apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai: HYUNDAI I30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpusas, 1,06 m aukštyje, įbrėžtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio laikiklis 0,99 – 1,00 m aukštyje, VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas – laužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis 0,98-1,05 m aukštyje, transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka (b. l. 16-20).
Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad O. S. pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. O. S. pripažįsta vairavusi automobilį HYUNDAI I30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją, atliko automobilių sugretinimą. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.
O. S. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad ji iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz. pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, taip pat LAT 2015-11-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015).
O. S. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jokių smūgių ji nepastebėjo, ant jos automobilio beveik jokių pažeidimų nėra, jei būtų pastebėjusi, kad apgadino kitą automobilį, būtų likusi ir susitarusi su nukentėjusiuoju, be to, tuo metu stotelėje buvo daug žmonių, todėl jai būtų buvę nelogiška specialiai išvažiuoti iš eismo įvykio vietos. Jos veiksmai niekaip negalėjo pasireikšti tyčiniais veiksmais arba veiksmais, padarytais dėl neatsargumo, nes net nežinojo ir nesuprato, kad apgadino kitą automobilį. Tai patvirtina O. S. elgesys po eismo įvykio, taip pat liudytojo M. S. rašytiniai paaiškinimai, kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad O. S. suprato, kad kliudė kitą automobilį, kad vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus. Nors liudytojas M. S. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad automobilis, HYUNDAI I30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ne iš karto išvažiavo iš įvykio vietos, kad vairuotoja po eismo įvykio prisiparkavo šalia apgadinto automobilio, apžiūrėjo savąjį ir po maždaug minutės laiko pasišalino, tačiau šis liudytojas nenurodė, kad išlipusi vairuotoja būtų apžiūrinėjusi kitą automobilį, jo apgadinimus ir panašiai, kad būtų skubiai pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Pati administracinėn atsakomybėn traukiama O. S. nurodė, kad ji iš savo automobilio buvo išlipusi, tačiau tik tam, kad pasižiūrėtų, ar jos automobilis tilps prisiparkuoti, kad įvertintų atstumą tarp automobilių, o ne dėl to, kad būtų pajautusi, kokį nors smūgį ar kontaktą. Be to, kaip matyti iš O. S. paaiškinimų, byloje esančios medžiagos, eismo įvykis įvyko netoli viešojo transporto stotelės, kur, O. S. teigimu, buvo daug žmonių. Ši aplinkybė, tai, kad ji suvokė, kad ją mato kiti žmonės, tik parodo, kad O. S. iš tikrųjų nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį, dėl kurio turėjo pasilikti eismo įvykio vietoje. Iš byloje esančių papildomų duomenų apie eismo įvykį, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, fotolentelių, Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo, taip pat pačios O. S. paaiškinimų matyti, kad automobiliams padaryti nedideli apgadinimai, ant pačios O. S. automobilio akivaizdžių apgadinimų nėra, tik keli menki įbrėžimai ant dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpuso ir laikiklio, o automobiliui VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas-laužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Todėl esant tokiems automobilių apgadinimams, tokiam jų mastui ir pobūdžiui O. S. kontakto galėjo ir nejusti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai su O. S. susisiekė ir jos automobilį apžiūrėjo ne iš karto po eismo įvykio, o tik po kurio laiko ir per tą laiką O. S. savo automobilio neremontavo ar kitaip netvarkė, kas rodo, kad ji nevengė tiesos nustatymo byloje, nesiekė nuslėpti eismo įvykio pėdsakų ir išvengti administracinės atsakomybės, o tai kaip tik patvirtina, kad 2016-04-22, apie 15:25 val., Santariškių g. 2, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio ji nepastebėjo.
Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, jog O. S. automobilį būtų vairavusi neblaivi, nėra, automobilis apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo netikėti O. S. parodymais, kad ji kontakto nepajuto. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad O. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdama tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, O. S. atžvilgiu turi būti nutraukta nesant šio pažeidimo sudėties, tai yra nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – O. S. nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenis, iš kurių matyti, kad O. S. 2015-09-08 buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad 2015-06-26 vairuodama automobilį viršijo leistiną greitį, skirtą baudą O. S. sumokėjo 2015-09-18, todėl, vadovaujantis esama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011), tokiu atveju nepripažįstama, kad asmuo buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, taigi šiuo atveju sunkinančių O. S. atsakomybę aplinkybių nėra. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius O. S. – anksčiau kelis kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, skirtas baudas yra sumokėjusi, daugiau galiojančių nuobaudų neturi, dirba. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau O. S. skirtina minimali ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas
nutaria:
O. S. pripažinti kalta padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą O. S. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16057618940 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.