Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, prievolių padalijimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Valaura“, uždaroji akcinė bendrovė „Paskolų partneriai“, uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“, uždaroji akcinė bendrovė „Eurocom“, uždaroji akcinė bendrovė „Tele 2“, akcinė bendrovė Luminor Bank, uždaroji akcinė bendrovė Luminor Lizingas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. K., E. A., P. B., T. S., J. S., D. B., E. K., D. K., S. V., išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo po 190,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo ieškovei 1 575,00 Eur kompensaciją už perleistą tretiesiems asmenims transporto priemonę, kreditorinius įsipareigojimus pripažinti asmenine atsakovo prievole, po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokoje įgytas pavardes. Nurodė, jog santuokinis gyvenimas darniai nesusiklostė, gyvenant santuokoje išryškėjo šalių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, nesutarimai esminiais gyvenimo klausimais. Santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo liguistos manijos be ieškovės žinios prisiimti kreditorinius įsipareigojimus. Sutuoktinis visas gautas pinigines lėšas panaudojo savo interesų tenkinimui ir prie šeimos poreikių pasiskolintais pinigais neprisidėjo. Ieškovei iki šiol nėra žinoma, kur sutuoktinis skolintas lėšas panaudojo, nes visi jau prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai yra nuo ieškovės slepiami. Apie atsakovo kreditorius ieškovė sužinojo 2015 m. pavasarį, kada gavo raštus iš antstolių kontorų, ir tada, kai asmuo, prisistatęs P. B., atvyko į ieškovės butą bei informavo, kad jos sutuoktinis yra skolingas pinigų. P. B. yra žinoma, kad ieškovės sutuoktinis kreditorinius įsipareigojimus ėmė be jos žinios. Kiti kreditoriai paaiškėjo, kada ieškovė mėgino su atsakovu nutraukti santuoką bendru sutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismui turėjo būti pateikta informacija apie kiekvieno turimus kreditorius. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo. Patvirtino, kad kitų kreditorių nėra, visi kreditoriai, kuriuos nurodė ieškovė, yra atsakovo asmeninės prievolės. Atsakovas ieškojo investuotojų, todėl susipažino su P. B., kuris jam pasiūlė užsidirbti pinigų. Kadangi atsakovas užsiėmė prekių pirkimu, todėl investicijos buvo naudojamos prekių pirkimui-pardavimui. Tai buvo daroma be sutuoktinės žinios. Pasiskolinti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė apie P. B. nieko nežinojo. Trečiasis asmuo, P. B., nesutiko su ieškovės reikalavimu pripažinti, jog kreditoriniai atsakovo įsipareigojimai jam yra atsakovo asmeninė prievolė. Prašė pripažinti kreditorinį įsipareigojimą P. B. solidariąja sutuoktinių prievole. Nurodė, jog atsakovas skolinosi iš jo pinigus santuokos metu, deklaruodamas, kad tai daro šeimos poreikiams, t. y. šeimos verslui vystyti. Nors vekselius atsakovas pasirašinėjo asmeniškai, tačiau ieškovė apie tai žinojo ir tam pritarė. Skolinant lėšas atsakovas minėjo, kad tie pinigai bus naudojami šeimos verslui. Sandorio sudaryme ieškovė nedalyvavo. Trečiasis asmuo prašė išduoti teismo įsakymą, vykdymo procese prašė išieškoti iš bendro sutuoktinių turto. Tačiau prasidėjus santuokos nutraukimo bylai, vykdymo veiksmai buvo nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokos metu turėtas pavardes. Nustatė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja ieškovės ir atsakovo bendru sutarimu. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. rugpjūčio 22 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1 575,00 Eur kompensaciją už perleistą tretiesiems asmenims transporto priemonę. Nustatė, kad prievolė trečiajam asmeniui AB Luminor Bank pagal ieškovės ir Luminor Bank sudarytas sutartis yra asmeninė ieškovės prievolė. Pripažino, kad prievolės UAB „Gelvora“, UAB „Valaura“, UAB „Paskolų partneriai“, UAB „Omnitel“, UAB „Eurocom“, UAB „Tele 2“, Valstybei, atstovaujamai VMI, D. K., E. A. (E. A.), P. B., T. S., J. S., D. B., E. K. ir D. K., S. V. yra asmeninės atsakovo prievolės. Priteisė iš atsakovo ieškovei 468,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 112,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš trečiojo asmens P. B. į valstybės biudžetą 44,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš trečiojo asmens P. B. ieškovei 380,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Grąžino ieškovei sumokėtą žyminio mokesčio dalį – 41,00 Eur. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nurodė vykdyti skubiai.Teismas nustatė, jog atsakovas turi daug skolinių asmeninių įsipareigojimų. Faktinę aplinkybę, kad atsakovas šiuo aspektu kaltas dėl prisiimtų skolinių įsipareigojimų, pats atsakovas pripažino teismo posėdžio metu. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas lankydavosi lošimo namuose. Tuo tarpu atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar išsamių argumentų dėl ieškovės kaltės. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių bendras gyvenimas yra negalimas, jų santuoka faktiškai yra iširusi, į nustatytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių, santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės.Teismas pripažino, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku, teismas nustatė, kad atsakovas bendrauja su vaiku bendru šalių sutarimu. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, į tai, kad ginčo dėl priteistino išlaikymo dydžio nėra, taip pat įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, galimybes dirbti ir gauti pajamų, priteisė šalių nepilnamečiam vaikui po 190,00 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina motina (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).Teismas nustatė, jog santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto ginčo šalys neįgijo. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, taip pat 1/114 dalis automobilių stovėjimo patalpos. Šis turtas nėra dalintinas ir lieka ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Santuokos metu šalys buvo įgijusios transporto priemonę. Ieškovė nurodė, kad šią transporto priemonę atsakovas be jos žinios perleido tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 575,00 Eur kompensacija už perleistą transporto priemonę.Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų nei apie tai, kad ieškovė būtų davusi sutikimą dėl atsakovo ir trečiojo asmens P. B. sandorio ar jo patvirtinimo, nei apie tai, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais. Trečiojo asmens paaiškinimai apie tai, kad perduodant pinigus atsakovas jam teigė, kad pinigai bus panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, nėra pakankami konstatuoti, kad prievolė kreditoriui yra solidari prievolė. Trečiasis asmuo nurodė, kad tik atsakovas gali atsakyti į klausimą, kur buvo panaudoti pinigai. Atsakovas kito posėdžio metu patvirtino, kad pinigai nebuvo skirti šeimos poreikiams patenkinti. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo kėlė versiją, kad šie pinigai galbūt buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio akcininkė ieškovė buvo 2016 metais, veiklai vykdyti, todėl daro prielaidą, kad šis sandoris galėjo būti sudaromas šeimos interesais. Byloje nėra ginčo, kad vekselius atsakovas pasirašė asmeniškai. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad apie skolą P. B. sužinojo tik gavusi antstolių laiškus, patvirtino, kad iki šiol nežino, kam pinigai buvo panaudoti, taip pat patvirtino, kad buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“, sukūrė internetinę parduotuvę, tačiau ši veikla nebuvo pelninga, buvo skirta akiračio praplėtimui. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad tuo metu užsiiminėjo prekių pirkimu-pardavimu, todėl ir investicijos buvo naudojamos prekių pirkimui ir tai buvo daroma be sutuoktinės žinios. Patvirtino, kad skolinti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, skolinti pinigai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla visiškai nesusisiję. Paties trečiojo asmens iniciatyva kviestas liudytojas A. N. (P. B. draugas, pažįstamas) teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu susipažino darbovietėje, atsakovas ieškojo, kas galėtų suteikti paskolas. Liudytojo teigimu, atsakovas neminėjo, kad pinigai būtų reikalingi šeimos poreikiams tenkinti, minėjo, kad pinigai bus skirti verslui, detaliau nieko atsakovas jam nepasakojo. Trečiasis asmuo P. B. nepateikė duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų, kad sandoris sudarytas šeimos interesais, nors aukščiau paminėtoje teismų praktikoje pripažįstama tokia kreditoriaus pareiga įrodinėjant prievolės bendrumą. Todėl teismas pripažino, kad prievolė trečiajam asmeniui P. B. pagal išduotus vykdomuosius įrašus yra atsakovo asmeninė prievolė. Be to, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorius, norėdamas pagal sudaromą sandorį įgyti reikalavimo teisę ne vieno, o iš karto abiejų sutuoktinių atžvilgiu, turi pakankamai priemonių tai pasiekti naudodamas aiškius teisinius instrumentus (pvz., sudarydamas sutartį su abiem sutuoktiniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2014).Ieškovė nurodė, kad yra prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai pagal jos su AB Luminor Banko sudarytas sutartis. AB Luminor Bank neprieštaravo, kad prievolės pagal kredito sutartis išliktų asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Todėl teismas šias prievoles bankui pripažino asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Atsakovas teigė, kad nebėra skolingas trečiajam asmeniui D. B., kadangi jo pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo atmestas. Tačiau teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-24905-816/2015 teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartimi buvo panaikintas, kadangi įstatymų nustatyta tvarka procesiniai dokumentai skolininkui nebuvo įteikti. Ši faktinė aplinkybė pati savaime nepatvirtina, kad skola D. B. nebeegzistuoja. Atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad prievolė šiam kreditoriui yra įvykdyta, teismas prievolę D. B. pripažino asmenine atsakovo prievole.Kiti kreditoriai: UAB „Gelvora“, UAB „Valaura“, UAB „Paskolų partneriai“, UAB „Omnitel“, UAB „Eurocom“, UAB „Tele 2“, Valstybinė mokesčių inspekcija, D. K., E. A., T. S., J. S., E. K., D. K. nepateikė prieštaravimų, kad šios prievolė būtų pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Nesant prieštaravimų, teismas tenkino ieškovės reikalavimą nustatyti, kad prievolė paminėtiems tretiesiems asmenims yra asmeninė atsakovo prievolė.Teismas nustatė, jog ieškovė už pateiktą ieškinį teismui sumokėjo 129,00 Eur žyminio mokesčio, nors pagal ieškinio pateikimo metu galiojančias įstatymo nuostatas turėjo sumokėti 47,25 Eur už reiškiamą turtinio pobūdžio reikalavimą, ir 41,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, iš viso ieškovė turėjo sumokėti 88,25 Eur. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Likę reikalavimai žyminiu mokesčiu neapmokestinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Todėl ieškovei iš valstybės biudžeto grąžintina jos permokėta 41,00 Eur žyminio mokesčio suma. Ieškovės reikalavimai patenkinti visa apimtimi, todėl už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, taip pat dėl turtinių reikalavimų iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 88,25 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 68,40 Eur žyminio mokesčio suma už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad bylos nagrinėjimo metu ji patyrė 760,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Byloje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo pažymą susidarė 87,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo, įvertino tai, kad tarp šalių ginčo dėl pareikštų reikalavimų, išskyrus dėl kurio kaltės santuoka nutrauktina, nekilo. Procesas vyko dėl akivaizdžiai nepagrįsto trečiojo asmens P. B. pareikšto prieštaravimo dėl prievolės pobūdžio nustatymo. Todėl teismas, įvertinęs tai, kad iš esmės procesas vyko dėl trečiojo asmens P. B. veiksmų bei kaltės, nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir pripažino, kad trečiajam asmeniui P. B. turi tekti 50 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (380,00 Eur), taip pat už teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (43,51 Eur). Iš atsakovo ieškovei priteistina 88,25 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio ir pusė, t. y. 380,00 Eur už ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei teismas priteisė iš viso 468,25 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 68,40 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir pusė sumos, t. y. 43,51 Eur, bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 112,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (tiksli suma – 111, 91 Eur, tačiau ši suma pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį apvalintina iki artimiausio sveiko skaičiaus). Iš trečiojo asmens P. B. į valstybės biudžetą priteistina 44,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiasis asmuo P. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 sausio 24 d. sprendimo dalį, kuria iš trečiojo asmens P. B. buvo priteista ieškovei J. V. 380 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės biudžetui – 44 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas sprendime citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, tačiau šia nutartimi savo sprendime nesivadovavo. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšme turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus. Teismas sprendime nustatė, kad procesas vyko dėl nepagrįsto trečiojo asmens prieštaravimo dėl prievolės pobūdžio nustatymo. Toks teismo argumentas akivaizdžiai nepagrįstas ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškinys šioje byloje buvo pareikštas ne dėl prievolės pobūdžio nustatymo, o dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Ieškinyje reikalavimas dėl prievolės pobūdžio nustatymo buvo tik vienas iš septynių pareikštų reikalavimų, o trečiasis asmuo buvo tik vienas iš kelių dešimčių atsakovo kreditorių. Teismo procesas dėl santuokos nutraukimo būtų vykęs nepriklausomai nuo to, ar trečiasis asmuo būtų reiškęs prieštaravimus dėl prievolės pobūdžio, ar ne. Išlaidos, susijusios su ieškinio parengimu (160 Eur), niekaip negali būti susijusios su trečiuoju asmeniu, nes priešingu atveju, jos turėtų būti siejamos ir su kitais trečiaisiais asmenimis, kurie yra atsakovo kreditoriai. Teismo posėdžiai buvo atidedami ir procesas šiek tiek užsitęsė ne dėl trečiojo asmens kaltės, o dėl visai kitų priežasčių, kurių teismas sprendime visiškai nevertino. 2017 m. kovo 15 d. parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas dėl ieškovės kaltės, nes ii nepateikė teismui dokumentu, iš kuriu kyla įsipareigoiimai, taip pat dėl trečiojo asmens D. K. prašymo kviesti liudytoją. 2017 m. gegužės 4 d. parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas, nes į bylą nebuvo įtraukti visi suinteresuoti asmenys. 2017 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdis buvo atidėtas, nes apie teismo posėdį nebuvo tinkamai informuotos visos šalys, be to buvo neaišku, kas yra mirusio trečiojo asmens A. K. teisių perėmėjai. 2017 m. lapkričio 9 d. teismo posėdis buvo atidėtas pagal ieškovės prašymą. Taigi nei vienas teismo posėdis nebuvo atidėtas dėl trečiojo asmens kaltės, todėl jis neprivalo atlyginti bylinėjimosi išlaidų už ieškovės atstovo dalyvavimą minėtuose teismo posėdžiuose (po 120 Eur už posėdį). Taip pat trečiasis asmuo nėra atsakingas už teismo patirtas išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo.Atsiliepimu į trečiojo asmens P. B. apeliacinį skundą ieškovė J. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas pagrįstai įvertino tai, kad tarp šalių ginčo dėl pareikštų reikalavimų, išskyrus dėl kurio kaltės santuoka nutrauktina, nekilo. Procesas vyko dėl akivaizdžiai nepagrįsto trečiojo asmens P. B. pareikšto prieštaravimo dėl prievolės pobūdžio nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 metais buvo pradėta civilinė byla Nr.2YT-l1254-726/2016 dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Minėtoje byloje ieškovė su atsakovu buvo išsprendę visus turtinius santuokos nutraukimo klausimus. Atsakovas visas savo vardu prisiimtas prievoles kreditoriams pripažino savo asmeninėmis prievolėmis, tačiau kreditorius P. B. pateikė prieštaravimą, nurodydamas, kad prievolė yra solidari. Todėl santuoka minėtoje byloje negalėjo būti nutraukta bendru sutarimu. Tikėtina, kad ši byla dėl santuokos nutraukimo būtų išspręsta per vieną posėdį. Būtent dėl P. B. pateikto prieštaravimo nepavyko santuokos nutraukti bendru sutarimu, todėl ieškovė turėjo parengti ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Ši aplinkybė nulėmė ilgą teisminį procesą bei bylinėjimosi išlaidas, susijusias ne tik su advokato teisine pagalba, bet ir su žyminio mokesčio mokėjimu bei procesiniu dokumentu įteikimu. Santuokos nutraukimo byloje be P. B. nei vienas iš atsakovo kreditorių nereiškė reikalavimo, kad atsakovo vardu prisiimtos prievolės būtų pripažintinos solidaria sutuoktinių prievole. Teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad vekselius atsakovas pasirašė asmeniškai. Pats atsakovas nurodė, kad pinigai gauti iš P. B. nebuvo panaudoti šeimos poreikiams. Teismas įvertino ir tai, kad paties trečiojo asmens P. B. iniciatyva kviestas liudytojas teismo posėdžio metu nepatvirtino, jog pinigai būtų reikalingi šeimoms poreikiams tenkinti. Teismas teisingai įvertino tai, kad trečiasis asmuo P. B. nepateikė duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų, kad sandoris sudarytas šeimos interesams, bei teisingai pripažino, kad prievolė trečiajam asmeniui P. B. pagal išduotus vykdomuosius įrašus yra atsakovo asmeninė prievolė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria iš trečiojo asmens buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą ieškovei bei teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.Ginčas apeliaciniame procese tarp trečiojo asmens ir ieškovės kilo tik dėl pirmos instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas visiškai patenkino ieškovės reikalavimus, tuo tarpu trečiojo asmens pareikštas reikalavimas pripažinti prievoles pagal trečiojo asmens suteiktas paskolas solidariosiomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis buvo pripažintas nepagrįstu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.Pirmos instancijos teismas, pusę ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisė iš trečiojo asmens, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010 pateiktu išaiškinimu, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus. Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu neginčija minėto kasacinio teismo išaiškinimo taikymo nagrinėjamoje byloje, tačiau nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog procesas vyko dėl akivaizdžiai nepagrįsto trečiojo asmens pareikšto prieštaravimo dėl prievolės pobūdžio nustatymo. Apeliantas skunde teigia, jog ieškinys buvo pareikštas ne dėl prievolės pobūdžio nustatymo, o dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, todėl jo procesinis elgesys negali būti susijęs su 160 Eur (3 t., b.l. 111) išlaidomis už ieškinio parengimą. Taip pat nurodo, jog teismo posėdžiai buvo atidėti dėl kitų aplinkybių, nesusijusiu su trečiojo asmens pareikštais prieštaravimais, todėl jis neturėtų atlyginti 600 Eur išlaidų už ieškovės atstovės dalyvavimą teismo posėdžiuose (3 t., b.l. 113; 115; 117; 119; 122). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su trečiojo asmens argumentais.Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas iš trečiojo asmens priteisė ne visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, o tik 50 proc. šių išlaidų, kitas priteisdamas iš atsakovo. Nors nagrinėjamos bylos proceso trukmę nulėmė įvairios aplinkybės, tačiau tai, kad byla buvo nagrinėjama ginčo teisena, sąlygojo būtent trečiojo asmens pareikšti prieštaravimai. Tiek CK, tiek CPK numato kelis santuokos nutraukimo būdus (santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės), nuo kurių didžiąja dalimi priklauso ir paties proceso trukmė bei galimos proceso šalių bei teismo bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktą už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Tokios bylos pagal CPK 538-541 straipsnius yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, o pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi įstatymo leidėjas tokiu teisiniu reguliavimu skatina šalis taikiai ir bendru sutikimu išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog ieškovė su atsakovu buvo pateikę Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Taigi šalys (ieškovės ir atsakovas) siekė išvengti galimų bylinėjimosi išlaidų bei ilgos proceso trukmės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. priėmė šalių prašymą ir paskyrė rašytinį teismo posėdį 2016 m. gegužės 10 d., tačiau, gavęs kreditoriaus P. B. prieštaravimą dėl šalių sutarties, pagal kurią kreditoriniai įsipareigojimai paliekami atsakovo asmeninėmis prievolėmis, atidėjo bylos nagrinėjimą, paskirdamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei pasiūlydamas kreditoriui P. B. įstoti į bylą trečiuoju asmeniu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11254-726/2016 paliko pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nenagrinėtą, kadangi suinteresuotas asmuo P. B. ir atsakovas neatvyko į teismo posėdį, o ieškovė prašė palikti prašymą nenagrinėtu.Pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, reikalavimus pareiškia sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai, santuokos nutraukimo byla sustabdoma, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. Taigi nuo sutuoktinių kreditorių pozicijos priklauso ir galima šio proceso trukmė. Pripažintina, jog nurodytame procese trečiojo asmens prieštaravimai prisidėjo prie to, jog teismui nepavyko išnagrinėti civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, todėl ieškovė turėjo parengti ieškinį ir kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo ginčo teisena.Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje tik trečiasis asmuo atsiliepimu nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl atsakovo prievolės pagal jam išduotus vekselius pripažinimo asmenine atsakovo atsakomybe, o prašė pripažinti kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole (1 t., b.l. 100). Tuo tarpu kiti tretieji asmenys: UAB „Gelvora“, UAB „Valaura“, UAB „Paskolų partneriai,; UAB „Omnitel“, UAB „Eurocom“, UAB „Tele 2“, VMI, D. K., E. A., T. S., J. S., E. K. ir D. K. nepateikė prieštaravimų, kad įsipareigojimai jiems būtų pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Be to, ir pats atsakovas sutiko su visais ieškovės ieškinio reikalavimais, išskyrus reikalavimą, kad santuoka būtų nutraukta tik dėl jo vieno kaltės.Aptartos aplinkybės patvirtina, jog pačios ginčo teisenos pasirinkimą bei atsakovo prisiimtų prievolių pobūdžio įrodinėjimo poreikį teismo posėdžiuose nulėmė būtent trečiojo asmens P. B. pareikšti prieštaravimai. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai konstatavo trečiojo asmens kaltę dėl proceso eigos bei priteisė iš jo 50 proc. ieškovės bei teismo bylinėjimosi išlaidų. Pripažintina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.