- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- 1-1333-668/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17731-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- G. V.
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Advokatai
- Gintaras Putvinskis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veika, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
G. V. 2021 m. birželio 1 d., apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam M. P. į galvą, dėl ko šis nuo smūgio griuvo aukštielninkas ir galvos pakaušio kairiąja sritimi trenkėsi į betoninį grindinį ir taip patyrė galvos traumą – lengvą galvos smegenų sukrėtimą, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju ir voratinkliniu galvos smegenų dangalais kairiame pusrutulyje, pakaušio kairės pusės lūžį, kairio smilkinkaulio lūžį per mastoidines celes iki vidurinės ausies, tuo tyčia sunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą.
Kaltinamasis G. V. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad tuo metu jis dirbo naktinį darbą, įvykio dieną buvo po trijų sunkių darbo naktų. Bendraujant su M. P., nusprendė susitikti, atsipalaiduoti, išgerti viskio. Iki tol alkoholio nevartojo apie pora metų. Išgėrus butelį, M. ėmė negražiai elgtis, tyčia jį išprovokavo, t. y. čiupo jį už striukės, vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, draskėsi. Dėl tokio elgesio nukentėjusysis buvo ne vieną kartą įspėtas. Rimtos priežasties tokiam nukentėjusiojo elgesiui nebuvo. Konfliktas kilo dėl to, jog jis nukentėjusįjį ragino paskubėti, nes buvo susitaręs su bendradarbiu žaisti krepšinio. Jį paveikė minėtos M. provokacijos, nuovargis nuo darbo, ir nors nėra agresyvaus būdo, tuo metu nesusivaldė ir smogė nukentėjusiajam į galvą. Nuo smūgio nukentėjusysis nukrito ir susižeidė. Sudavęs smūgį ir paėjęs dešimt žingsnių, pamatė, jog nukentėjusysis neatsikelia. Grįžęs prie jo, darė dirbtinį kvėpavimą pūsdamas orą iš burnos į burną, bandė jį rankomis gaivinti. Gaivino taip, kaip buvo mokytas pirmosios pagalbos kursuose, tai užtruko iki 8 min. Girdėjo, kad nukentėjusysis knarkia, tačiau jis nereagavo. Pasikvietė pašalinius žmones, iš kurių viena moteris buvo medikė. Tuomet nukentėjusįjį apipylė vandeniu. Minėta medikė jam sakė, kad pulsas yra, viskas bus gerai, nukentėjusįjį atgaivins, reikia kviesti greitąją pagalbą. Jis paprašė praeivio iškviesti greitąją pagalbą, nes jo telefonas buvo pas nukentėjusįjį kišenėje, į kurią tuo metu jis nenorėjo lįsti. Buvo labai išsigandęs, jo balsas buvo drebantis, nemokėjo paaiškinti situacijos, su bendrosios pagalbos centru kalbėjo praeivis. Atvažiavus medikams, nukentėjusysis buvo įsodintas į automobilį. Jis jiems nurodė, jog nukentėjusysis susitrenkė galvą, tačiau tai, jog jis nukentėjusiajam sudavė nesakė. Norėjo pasiimti pas nukentėjusįjį buvusį jo telefoną. Tai, jog tai jam priklausantis telefonas patvirtino piršto anspaudu jį atrakindamas. Paėjus kelis žingsnius, jo paklausė ar jie tikrai tik alkoholį vartojo, nes atrodė, kad M. būtų vartojęs ne tik alkoholio. Tačiau jis nurodė, kad jiems būnant kartu, M. vartojo tik alkoholį. Tuomet greitoji medicinos pagalba išsivežė nukentėjusįjį, o jis pasuko savais keliais. Anksti ryte atsikėlęs labai nerimavo, nuvažiavo iki M. nuomojamo buto, kur beldė į langus ir duris, niekam neatidarius, pamanė, kad jis miega. Pasidomėjęs pas kaimynus, sužinojo, kad jo namuose nebuvo. Paskambinęs kitam draugui, sužinojo, kad M. jam ilgą laiką nekelia telefono ragelio. Ilgą laiką galvojo kas čia nutiko ir kur dingo M. Po kurio laiko paskambino M. tėvai, kurie pasakė, kad jis neatsirado. Vėliau susisiekę informavo, kad jis yra klinikose. Grįžęs iš ligoninės M. atvyko pas jį. Tuo metu jis dar nebuvo įtariamuoju. M. jam paaiškino, jog jau jaučiasi gerai, kaip viskas nutiko nelabai atsimena. Jis jam paaiškino, kad visa tai nebuvo jo kaltė, jie tarpusavyje išsiaiškino. Taip sužeisti nukentėjusiojo nenorėjo, dėl tokio savo poelgio gailisi iki šiol. Blaivas taip niekada nebūtų pasielgęs. Šiuo metu nevartoja alkoholio. Alkoholis turėjo didelę įtaką tokiam jo poelgiui, taip pat prisidėjo ir naktinis darbas. Jau anksčiau jis norėjo keisti darbą, nes po darbo pamainos, trukusios tris naktis, būdavo išsiblaškęs ir lengvai pažeidžiamas. Savo poelgį vertina neigiamai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis M. P., pirmą kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. birželio 1 d. įvykių, dėl kurių jis pateko į gydymo įstaigą, nuosekliai neatsimena, nes tą dieną su keliais pažįstamais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus. Apie galvos traumą sužinojo tik būdamas gydymo įstaigoje. Kur buvo tą dieną ir ką veikė negalėjo nurodyti, nes to neatsiminė. Iš pažįstamų ir tėvų pasakojimų žinojo, kad tą dieną buvo susitikęs su keliais pažįstamais, vienas jų – G. V., tačiau ką veikė susitikęs su minėtu asmeniu nežinojo. Apie tai, kad buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone neatsiminė ir kokioje vietoje jis patyrė galvos traumą taip pat nežinojo. Jokių tyrimui reikšmingų aplinkybių apie minėtą dieną papasakoti negalėjo, nes nieko neatsiminė. Dėl patirtos galvos traumos jis niekam jokių pretenzijų neturėjo ir nurodė, kad jų nežada reikšti tyrimo eigoje, dėl įvykio ikiteisminio tyrimo pradėti nepageidavo. Iš gydymo įstaigos jokių dokumentų ar išrašų neturėjo ir jų pateikti negalėjo (1 t., b. l. 81-87).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 3 d. apklaustas nukentėjusysis M. P. parodė, kad anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neprisimena, atsiminė tik tiek, kad buvo apklaustas, bet ką papasakojo tyrėjai neprisiminė. Kiek jam žinoma iš gydytojų, po įvykio buvo dingusi jo atmintis, tačiau nurodė, jog ji po truputį gerėja. Apklausos metu jis neprisiminė maždaug mėnesio laiko iki šio įvykio, visiškai neatsiminė įvykio dienos ir nelabai gerai prisiminė įvykius, įvykusius jam dar gulint ligoninėje. 2021 m. rugsėjo 3 d. dėl patirtų sužalojimų jis buvo gydytojų apžiūrai. Nors jam atrodė, kad jo atminties problemos išsisprendė, gydytojai nurodė, kad jo atmintis dar nėra tokia, kokia buvo. Nepaisant to, laikui einant ši problema išsispręs, jis prisimins vis daugiau dalykų. Dėl sužalojimo nurodė, kad prisiminė tik tiek, kad tai buvo 2021 m. vasaros pradžioje, galėjo būti birželio mėnuo. Ką jis veikė ir kur sužalojimo dieną buvo paaiškinti negalėjo, nes nieko neprisiminė. (duomenys neskelbtini) gyvena apie 7 m., tačiau daug draugų ar pažįstamų neturi. Prisiminė, kad pirmosios apklausos metu sužinojo, kad buvo sužalotas (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tačiau neprisiminė, kurioje gatvėje. Taip pat iš medikų ligoninėje sužinojo, kad jis tą dieną buvo neblaivus. Nurodė, kad pažįsta tik vieną asmenį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir pas kurį galėjo lankytis įvykio dieną – G. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių asmenų (duomenys neskelbtini) mikrorajone nepažįsta ir dėl jokių kitų priežasčių ten lankytis negalėjo, nes niekada nesilanko, nebent važiuoja pas G. Su G. bendraudavo tik tada, kai pats būdavo išgėręs alkoholinių gėrimų ir norėdavo su kuo nors išgerti daugiau. Su kuo įvykio dieną bendravo paaiškinti negalėjo, nes neprisiminė. Jo manymu, tą dieną jis savo mobiliojo ryšio telefono neturėjo, nes kai jį išleido iš ligoninės, jis nuvyko į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), išsipirkti savo nešiojamojo kompiuterio, kurį ten buvo užstatęs. Lombarde sužinojo, kad yra užstatytas ne tik jo nešiojamasis kompiuteris, bet ir jo mobiliojo ryšio telefonas, kuriuos jis išsipirko. Iki tol manė, kad savo mobiliojo ryšio telefoną sudaužė arba kažkur pametė įvykio metu. Po to, kai buvo išleistas iš ligoninės, kelis kartus buvo susitikęs su G. V., kuris jam pasakojo, kad įvykio dieną jis buvo atvykęs pas G. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). G. jam sakė, kad jis pas jį atvyko jau būdamas girtas. Taip pat sakė, kad jam atvykus pas šį į namus, jie išgėrė degtinės ar brendžio ir jis išėjo, o po kurio laiko G. išėjo jo ieškoti ir rado jį gulintį ant asfalto. G. jam neminėjo kurioje vietoje rado jį gulintį, neminėjo, ar jis buvo toli nuėjęs nuo G. namų, tik pasakė, kad jį rado ir iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą. Taip pat G. jam minėjo, kad po to, kai jį į ligoninę išvežė greitosios medicinos pagalbos medikai, jis kurį laiką buvo dingęs. Daugiau jis G. apie tą dieną nieko neklausinėjo, o G. pats jam daugiau nieko ir nepasakojo. Kai po šio įvykio buvo susitikęs su G. V., pastarasis jam atrodė malonesnis nei anksčiau, taip pat labai daug klausinėjo, kaip jis jaučiasi, ar jam viskas gerai, ką jis prisimena apie tuos įvykius. Jis pasakė G., kad jam iš atminties dingo labai didelis laikotarpis – apie 2 mėn. Su G. niekada nebuvo susipykę, niekada nebuvo susimušę. Neprisiminė atvejų, kuomet išgėręs G. būtų agresyvus ar imtų prie ko nors kabinėtis (1 t., b. l. 91-92).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 7 d. apklaustas nukentėjusysis M. P. parodė, kad išleistas iš ligoninės, jis nuvyko į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), atsiimti savo užstatyto nešiojamojo kompiuterio. Atvykęs lombardo darbuotojui pasakė, jog nori išsipirkti savo nešiojamąjį kompiuterį. Tuomet lombardo darbuotojas paklausė ar nori išsipirkti tik nešiojamąjį kompiuterį ar taip pat ir savo užstatytą mobiliojo ryšio telefoną. Jis buvo pamiršęs, kad buvo užstatęs ir savo mobiliojo ryšio telefoną ir pametęs lombardo kvito kopiją dėl užstatyto mobiliojo ryšio telefono. Lombardo darbuotojas jam parodė kvitą dėl užstatyto mobiliojo ryšio telefono ir jis atpažino, kad ant kvito yra jo ranka parašytas vardas, pavardė ir parašas, todėl suprato, kad jis pats užstatė savo mobiliojo ryšio telefoną, tik buvo apie tai pamiršęs. Taip yra buvę ir anksčiau, kad suvartojęs daugiau alkoholinių gėrimų, neprisimindavo kokių nors dalykų. Iki tol savo telefoną šiame lombarde dažnai užstatydavo, nes nors ir buvo dirbantis, bet iš jo išieškojimą vykdo antstoliai, todėl jam nuolat trūkdavo pinigų. Net ir apklausos metu buvo užstatęs vieną iš savo mobiliojo ryšio telefonų kitame lombarde, nes prieš kelias savaites išėjo iš darbo ir tuo metu dirbo tik viešuosius darbus, kuriuos jam paskyrė dėl šio įvykio metu rastų narkotinių medžiagų – kanapių, kurias jis turėjo su savimi. Dėl įvykio metu patirto sužalojimo nieko paaiškinti negalėjo, nes įvykio dienos visiškai neatsiminė. Ar jis galėjo įvykio metu pulti G. labai abejojo, nes jie su G. niekada nesipykdavo, niekada nesimušė. Yra buvę keli atvejai, kai jis dėl kokių nors priežasčių sunervindavo G., bet, kai pamatydavo, kad G. pradeda nervintis, tuomet jis nusiramindavo, nenorėdamas daugiau G. erzinti. Todėl mano, kad įvykio metu G. pulti negalėjo. Maždaug 2 mėn. iki apklausos kalbėjo su G. per „Messenger“ programėlę ir G. jam sakė, dėl jo jis turės Klinikoms sumokė 2 000 Eur. Jis suprato, kad G. kalbėjo apie tą įvykį, kurio metu buvo sužalotas. Daugiau su G. apie šį įvykį nieko nekalbėjo. G. jo dėl šio įvykio neatsiprašė, bet jis ant G. ir nepyksta, civilinio ieškinio byloje nereikš. Kai buvo apklausoje kitoje policijos įstaigoje, matė vaizdo įrašą, kuriame jis su G. vaikščioja kažkokioje gatvėje, kažkuris iš jų kalba telefonu, bet neprisiminė ar tame vaizdo įraše matėsi, kaip jis buvo sužalotas, todėl iki šiol tiksliai ir nežino, kaip jis buvo sužalotas. Pagal tai, ką jam G. sakė, jog turės Klinikoms mokėti pinigus, nes jis ten buvo gydytas, be to pagal tai, kad vaizdo įraše matė save ir G. dviese vaikštančius kažkokioje gatvėje, todėl jo įsitikinimu, tikėtina, kad jį ir sužalojo G., bet pats nieko neatsiminė, su G. apie tai nekalbėjo, jis G. nieko neklausinėjo, o G. pats jam nepasakojo (1 t., b. l. 93-94).
Liudytojas A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. birželio 1 d. apie 18.50 val. jis pilkos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g., važiuojamoje kelio dalyje pamatė ant kelio gulintį vyrą, kuris atrodė lyg gulėtų be sąmonės. Tą dieną jis dėvėjo akinius, nes vairuojant jam reikalingi regėjimui gerinti. Pamatęs minėtą asmenį, šalia jo taip pat pamatė kitą vyrą, kuris buvo šalia gulinčiojo ir, kaip jam atrodė, laikydamas ranką bandė jį pakelti. Jis sustojo šalia minėtų dviejų asmenų ir paklausė sąmoningo asmens ar draugui viskas yra gerai. Minėtas asmuo jam atsakė, kad viskas yra gerai ir jokios pagalbos pas jį neprašė, tačiau jam kilo įtarimas dėl gulinčio ant kelio be sąmonės vyro, dėl to sustojo ir išlipo iš automobilio. Jam bestovint šalia gulinčiojo, šis rodė gyvybės ženklus, lyg bandė stotis, tačiau jo veiksmai buvo nesąmoningi. Minėti asmenys buvo šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, jam sustojus prie jų taip pat dar iš minėto namo išėjo galimai namo gyventojai, iš kurių viena moteris teigė, kad yra medikė ir, kad nereikia kelti ar judinti gulinčio ant žemės vyro. Pamatęs, kad minėtas asmuo gulintis ant žemės yra be sąmonės, jis nusprendė skambinti skubios pagalbos Nr. 112 ir iškviesti medikus. Skambino iš savo mobilaus ryšio telefono. Kol stovėjo šalia ant žemės gulinčio vyro, kitas su juo buvęs asmuo prašė jo prisidegti cigaretę. Taip pat minėtas vyras teigė, kad gulintysis ant žemės griuvo ir galimai atsitrenkė su galva, teigė, kad šis neva šiandien paleistas iš gydymo įstaigos. Iš pasakojimų suprato, kad asmenys gali būti pažįstami. Jam šiek tiek pabendravus su gulinčiojo draugu, jis suprato, kad šis yra galimai vartojęs alkoholinių gėrimų, nes mintis dėstė nerišliai ir nenuosekliai, sunkiai stovėjo ant kojų. Bekalbant su minėtu asmeniu, atkreipė dėmesį, kad jo lūpos buvo galimai kruvinos, paklausus jo kas nutiko, jis teigė, kad draugui darė dirbtinį kvėpavimą. Abu minėtus vyrus tą dieną jis matė pirmą kartą, jų asmeniškai nepažįsta. Šalia gulinčiojo vyro buvęs galimai šio draugas buvo liekno kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, iš pažiūros atrodė tvarkingai apsirengęs, daugiau išskirtinių detalių jis neatsimena ir negalėtų nurodyti. Iškvietus greitąją pagalbą, iki kol atvyks medikai nelaukė, minėti asmenys išėję iš priešais buvusio namo teigė, kad sulauks medikų, su gulinčiuoju buvęs vyras jam išvykus taip pat liko stovėti įvykio vietoje. Išvykus iš minėtos įvykio vietos daugiau apie įvykį nieko negirdėjo (1 t., b. l. 118-121).
Liudytojas A. A., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. vasarą, tikslaus mėnesio ir dienos neprisimena, bet juos nurodė praeitos apklausos metu, įvykio dieną jis po darbo važiavo (duomenys neskelbtini) g. ir pamatė važiuojamojoje kelio dalyje prie borto gulintį vaikiną, šalia kurio stovėjo kitas vaikinas. Jis sustojo ir išlipęs paklausė ar viskas gerai, ar reikia kokios nors pagalbos. Tas stovintis vaikinas pasakė, kad viskas gerai, jis padės kitam vaikinui atsistoti ir jie eis toliau. Jis matė, kad gulintis ant žemės vaikinas gulėjo ant nugaros prie borto, todėl jis pagalvojo, kad tas vaikinas galimai nukrito ir trenkėsi galva į bortą. Jokio kraujo aplink nepastebėjo. Taip pat pastebėjo, kad stovintis vaikinas buvo galimai išgėręs, nes stovėdamas svirduliavo, pastarojo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tuo metu jis pagalvojo, kad šie du vaikinai galimai buvo neblaivūs abu ir vienas jų galimai nukrito ir susižalojo galvą. Jis matė, kad gulintis ant žemės vaikinas buvo atsimerkęs, kvėpavo, pats bandė stotis, bet nieko rišliai pasakyti ar atsakyti negalėjo. Tuomet jis nusprendė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Tuomet laukė atvykstančių medikų. Buvo priėję šalia gyvenantis vyras ir moteris. Moteris buvo medikė ir pasakė, kad gulinčio vaikino negalima judinti. Kol laukė atvykstančių medikų, galimai išgėręs vaikinas, kuris stovėjo šalia gulinčio vaikino, pastarąjį ragino stotis ir eiti, kreipėsi į gulintį vaikiną vardu, tačiau dabar jis to vardo neprisimena. Iš to jis suprato, kad galimai šie du vaikinai yra pažįstami. Kadangi prie gulinčio vaikino buvo atėję šalia gyvenantys vyras ir moteris, o jis tuo metu skubėjo, todėl nusprendė nelaukti, kol atvyks medikai ir išvažiavo. Kai jis išvažiavo, šalia gulinčio vaikino buvo ne tik minėti asmenys, bet gulinčio vaikino pažįstamas, kuris atrodė (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, buvo neaukštas – apie 170 cm ūgio, liekno arba vidutinio sudėjimo, trumpų plaukų. Jokių išskirtinių to vaikino požymių neįsidėmėjo (1 t., b. l. 123-125).
Liudytojas Lukas J. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. birželio 1 d. apie 20 val. buvo savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme. Atsidaręs savo kiemo vartus, jis pamatė ant važiuojamosios kelio dalies gulintį vaikiną, kuris iš pažiūros buvo galimai nesąmoningas. Šalia minėto vaikino buvo kitas vyras, kuris vaikščiojo šalia. Išėjus iš gyvenamojo namo teritorijos, pas sąmoningą ir vaikštantį vyrą paklausė kas nutiko, šis teigė, kad draugas eidamas nukrito ir dabar nebegali pasikelti. Priėjęs arčiau gulinčiojo, pastebėjo, kad šio lūpa buvo praskelta, jis buvo apipiltas vandeniu, į jo klausimus gulintysis negalėjo atsakyti, klausiant šio vardo, jis taip pat negalėjo atsakyti. Prie gulinčiojo buvęs draugas aiškino, kad apipylė šį vandeniu, taip pat bandė gaivinti, tačiau gulintysis nereagavo ir neatsikėlė, taip pat šis pasakojo, kad gulintysis neva tą pačia dieną buvo paleistas iš gydymo įstaigos, iš to jis galėjo suprasti, kad jie galimai pažįsta vienas kitą. Minėtas šalia gulinčiojo buvęs galimai draugas iš pažiūros atrodė stipriai neblaivus. Tą dieną minėtus abu asmenis jis matė pirmą kartą, išskirtinių minėto vyro bruožų neįsidėmėjo, tačiau nurodė, kad atpažinti galėtų. Minėtas vyras iki išvykstant greitajai pagalbai visada, kiek jis matė, buvo šalia. Greitąją pagalbą iškvietė kitas prie įvykio vietos su automobiliu sustojęs vyras. Jis kartu su gulinčiuoju buvo iki tol, kol greitosios pagalbos medikai šį išgabeno. Kartu su juo buvo ir jo žmona. Taip pat ant gyvenamojo namo, kuriame jis gyvena yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau jos yra įrengtos prevencijos tikslais, tai yra nefiksuojančios ir nefilmuojančios vaizdo kameros, jos yra butaforinės (1 t., b. l. 131-134).
Liudytoja M. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos sutuoktinis G. V. yra įtariamasis ikiteisminiame tyrime dėl savo draugo M. P. sužalojimo. 2021 m. birželio 1 d. apie 17.00 val. ji grįžo iš darbo, o namuose jau buvo M. su G. Jai pasirodė, kad M. yra neblaivus, nes nuo šio sklido alkoholio kvapas. Ji paklausė M. su G. ar jie vartojo alkoholį ir jai G. pasakė, kad M. vartojo, o jis pats nevartojo. Tuomet jie abu kažkur išėjo iš namų, bet jai nesakė kur eina, o ji jų ir neklausė. Kada į namus grįžo G. negalėjo nurodyti, nes nežinojo kuri tuo metu buvo valanda, prisiminė tik, kad jau buvo vakaras, lauke jau buvo prietema. Kai į namus grįžo G., ji nuo jo pajuto alkoholio kvapą, todėl suprato, kad G. yra neblaivus, tačiau nebuvo girtas. Prieš grįždamas į namus jai G. paskambino ir pasak, kad trenkė M. per veidą. Ji paklausė kaip tai nutiko ir G. paaiškino, kad M. jį išvedė iš kantrybės, todėl jis vieną kartą delnu sudavė M. į veidą ir M. nuo smūgio nukrito. Taip pat G. jai sakė, kad tuomet jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir medikai išvežė M. į ligoninę. Ji paklausė G. kur visa tai įvyko ir G. jai pasakė, kad netoli (duomenys neskelbtini) seniūnijos, esančio apie 2-3 km nuo jos namų. Ji klausė ką jie ten veikė ir G. pasakė, kad jis nežino, nes tai yra M. reikalai. Taip pat jai G. pasakė, kad kai jis buvo kartu su M., dar prieš suduodant M., prie M. privažiavo kažkoks automobilis, į kurį M. trumpam buvo įsėdęs, o kai iš automobilio išlipo, pasidarė agresyvus ir išvedė G. iš kantrybės. Kai G. vakare grįžo į namus, jis jai papasakojo tą patį, ką ir prieš tai pasakojo telefonu. Iki šio įvykio jos sutuoktinis G. buvo jau ilgą laiką nevartojęs jokių alkoholinių gėrimų, jos nuomone, tai buvo M. įtaka, kad tą vakarą G. išgėrė alkoholinių gėrimų, kas galimai turėjo įtakos tokiam jo poelgiui. G. yra karštakošis ir greitai susinervina, tačiau per 7 m., kiek jie yra su G. kartu, nei karto nėra patyrusi smurto ir nėra girdėjusi, kad G. prieš ką nors smurtautų. Po šio įvykio M. su jos sutuoktiniu G. ir toliau bendravo, M. netgi atsiprašė jos sutuoktinio, kad pats jį išprovokavo. Tačiau nuo tada, kai G. buvo uždrausta bendrauti su M., jie nebendravo, nors M. ir bando G. skambinti, bet G. neatsiliepė. 2021 m. vasaros pabaigoje arba rudenį G. buvo susitikęs su M., tačiau ką jie veikė jai nėra žinoma, neklausinėjo apie tai G., o jis pats jai ir nepasakojo (1 t., b. l. 139-140).
Liudytoja K. B., apklausta ikiteiminio tyrimo metu, parodė, kad yra G. V. sutuoktinės M. V. draugė, kartais taip pat bendrauja su G. Dažniausiai su G. bendrauja telefonu, nes ji gyvena ir dirba ne Kaune. Su G. ir M. dažniausiai susitinka tik per gimtadienius ar kitas šventes. G. jai yra pasakojęs, kad jis yra įtariamas sunkiai sužalojęs savo draugą M., kurį vadina „M.“. M. ji pati nepažįsta, yra jį kelis kartus mačiusi, bet su juo nebendrauja. Tikslaus laiko nurodyti negali, tačiau tai galėjo būti 2021 m. ruduo, kai jie su G. V. kalbėjo telefonu ir šis jai telefonu pasakė, kad jį policijos pareigūnai buvo iškvietę apklausai. G. sakė, kad jis byloje yra įtariamasis. G. taip pat pasakė BK straipsnį dėl nusikaltimo, kurio padarymu jis yra įtariamas, bet straipsnio ji apklausos metu ji neprisiminė, tik suprato, kad tas straipsnis yra dėl sunkaus kūno sužalojimo. Jiems su G. kalbant telefonu, G. piktinosi, kad jis M. „davė tik vieną pliūchą“ – vieną kartą delnu trenkė savo draugui M. į veidą, o yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą. G. taip pat minėjo, kad po to, kai trenkė M. į veidą, M. nukrito, o G. tuomet iškvietė greitąją medicinos pagalbą ar pats nuvežė M. į ligoninę. G. jai nepasakojo nei kur visa tai įvyko, nei kada tai įvyko. G. sakė, jog šio įvykio metu M. buvo girtas. Po kurio laiko su G. vėl kalbėjo telefonu ir G. sakė, kad dabar dėl to, kad trenkė M., Ligonių kasa iš jo reikalauja sumokėti pinigus už M. gydymą – 2 000 Eur, todėl ji G. pasiūlė pabandyti su Ligonių kasa susitarti, kad leistų jam sumokėti tuos pinigus dalimis. Prieš atvykdama į apklausą pas tyrėją taip pat kalbėjo su G. telefonu, sakė jam, kad yra kviečiama apklausai, tačiau G. neprašė jos apklausos metu meluoti ar ką nors nuslėpti. Jis jai tik pasakė, kad susitarė su Ligonių kasa dėl pinigų sumokėjimo dalimis, kaip jam ir pasiūlė bei, kad pradės dalimis atlyginti ligonių kasai patirtą žalą (1 t., b. l. 142-143).
Liudytojas E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tiek M., tiek G. yra jo draugai. Su M. jis susipažino prieš kelis metus per bendrus pažįstamus. Vėliau M. jį supažindino su savo draugu G. Nuo tada su G. pradėjo bendrauti ir jis. Tikslaus laiko nurodyti negalėjo, maždaug prieš pusę metų, jam susitikus su G., šis pasakė, kad prieš savaitę laiko „nuplojo“ M., t. y. pastarąjį primušė. Jis paklausė G. už ką ir G. jam papasakojo, kad pas jį atėjo M. ir jie nuėjo nusipirkti iš parduotuvės stipriųjų alkoholinių gėrimų, kuriuos abu vartojo. G. sakė, kad išgėrę jie važiavo sutvarkyt kažkokių M. reikalų ir jiems nuvažiavus į vietą M. elgesys pasikeitė. G. sakė, kad jiems su M. išgėrus alkoholinių gėrimų ir atvažiavus su taksi į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, kažkur netoli pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, M. trumpam įsėdo į kažkokį automobilį, o iš jo išlipęs pradėjo G. keikti necenzūriniais žodžiais ir savo veidą kišti labai arti prie G. veido, todėl G. nesusivaldė ir vieną kartą delnu trenkė M. per skruostą. G. sakė, kad nuo smūgio M. nukrito ant žemės ir neatsikėlė, todėl G. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o atvykę medikai išvežė M. į ligoninę. Tik tiek jam ir papasakojo G. M. kurį laiką buvo dingęs, net M. tėvas jam skambino, nes nežinojo kur jo sūnus. Vėliau sužinojo, kad po šio įvykio, kai G. sudavė M., pastarasis kelias savaites buvo gydomas ligoninėje. Po šio įvykio yra kalbėjęs ir su M., kuris jam sakė, kad apie šį įvykį nieko neatsimena. M. būdamas blaivus yra geras draugas, tačiau būdamas išgėręs tikrai būna įkyrus, kaip jau minėjo, mėgsta kišti savo veidą prie pat kitų žmonių veido. Taip pat, būdamas išgėręs M. nuolat įkeitinėja savo mobiliojo ryšio telefonus, kompiuterius, televizorių ir neretai net pats neprisimena, kad įkeitė. G. yra ramaus būdo, pats niekada pirmas nepradeda konfliktuoti. Niekada iki šio įvykio ir po jo nebuvo matęs, kad G. su M. dėl ko nors būtų susipykę, taip pat ir iš jų nebuvo girdėjęs, kad jie dėl ko nors pyktųsi ar konfliktuotų (1 t., b. l. 145-146).
Liudytojas R. L., apklaustas ikiteiminio tyrimo metu, parodė, kad yra G. V. draugas. Su G. jie dažnai bendrauja, bent kartą į savaitę susiskambina pasikalbėti. G. kai kurie draugai vadina „G.“. Tikslaus laiko nurodyti negalėjo, nes neprisiminė, bet 2021 m., galbūt rudenį, jie telefonu kalbėjo su G. ir jis jam pasakė, kad prisidirbo. G. jam papasakojo, kad „iškirto“ – smurtavo prieš savo draugą, kurio vardo jis neprisimena, gali būti arba M., arba M. Jis paklausė G. kaip viskas nutiko ir G. sakė, kad su draugu vaikščiojo kažkur (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir dėl kažko susipyko. Priežasties, dėl kurios G. susipyko su draugu jis neprisiminė, nežinojo ar G. jam minėjo dėl ko jie susipyko. G. jam sakė, kad draugas jį išprovokavo ir G. vieną kartą trenkė draugui ranka. G. minėjo, kad „davė vieną žuvį“, kaip jis suprato, G. vieną kartą delnu sudavė draugui per skruostą. G. sakė, kad po smūgio draugas nukrito ant žemės. G. minėjo, kad vėliau atvyko greitoji medicinos pagalba ir draugą išvežė į ligoninę. To G. draugo, kurį G. sužalojo jis pats nepažįsta, jo niekada nebuvo matęs, apie jį žinojo tik iš G. pasakojimų. G. jam ir anksčiau yra minėjęs, kad tas draugas nuolat vartoja alkoholinius gėrimus bei kažkokias narkotines medžiagas. G. minėjo, kad policijos pareigūnai pas jo draugą rado narkotinių medžiagų. Taip pat G. minėjo, kad tas draugas yra karštakošis ir greitai supyksta dėl smulkmenų, yra konfliktiškas. Taip pat jam G. pasakojo, kad tas draugas po šio įvykio buvo gydomas ligoninėje, bet buvo iš ligoninės pabėgęs. Kai G. buvo iškviestas apklausai ir buvo apklaustas įtariamuoju, G. jam taip pat skambino ir papasakojo, kad buvo apklausoje, kad apklausos metu prisipažino padaręs nusikaltimą, kad su policijos pareigūnais važinėjo po miestą, kad parodytų, kaip viskas įvyko įvykio dieną. G. charakterizavo kaip labai gerą, šeimos žmogų, nekonfliktišką vyrą. Jo nuomone, G. tiesiog nepasisekė. Kai G. jam papasakojo apie šį įvykį, jis labai nustebo, nes niekada nesitikėjo, kad G. galėtų taip pasielgti. Jo nuomone, tokius G. veiksmus galėjo tik išprovokuoti G. draugas (1 t., b. l. 148-149).
Liudytoja R. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena su M. V., sugyventinių statusu. M. turi brolį G. V., kuris gyvena Kaune. Jos telefono numeriu M. kartais pasinaudodavo, norėdamas pasikalbėti su savo broliu G., nes M. mobiliojo ryšio telefono baterija dažnai išsikrauna, tačiau tai buvo jau senai, 2021 m. vasaros pabaigoje. Ilgą laiką M. su savo broliu G. net nebendravo, nes M. buvo sunkios skyrybos, o brolis G. nuo jo buvo atsiribojęs ir su juo nebendravo. Nurodė, kad, jai yra žinoma, kad G. V. yra įtariamas byloje. Tą jai yra sakęs M. Žinojo, jei tai tiesa, kad G. sumušė lyg savo draugą, kuris buvo šiam skolingas pinigų. Kada tai įvyko net nežinojo, suprato kad 2021 m. Kur tai įvyko, ji taip pat nežinojo. Jai pats G. apie tai nieko nėra pasakojęs. Tą ką pasakė apklausoje žinanti, tai jai minėjo M. G. vieną kartą su šeima 2021 m. vasarą buvo atvykęs pas juos į svečius (duomenys neskelbtini), tačiau ta tema jie nekalbėjo. Su G. yra kalbėjusi telefonu savo numeriu tik 2022 vasario 14 d., nes jis skambino ją pasveikinti su Valentino diena, o kovo 8 d., jis jai parašė žinutę pasveikindamas su Moters diena. Jei buvo skambučių 2021 m. iš jos numerio su G., tai su juo iš jos telefono bendraudavo sugyventinis M., o apie ką jie kalbėdavosi jai nežinoma, ji jų pokalbių neklausydavo. Nurodė, kad asmens vardu M. P. ji nepažįsta ir nieko apie jį jai nėra žinoma, taip pat net nežinojo ar tai tas asmuo, su kuriuo įvyko G. V. konfliktas (1 t., b. l. 152-155).
Iš 2021 m. birželio 1 d. greitosios medicinos pagalbos kortelės Nr. 2115118246-1-1 matyti, kad 2021 m. birželio 1 d. 19.27 val. bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, nurodant, kad nukentėjusysis nukrito, susitrenkė galvą. 20.23 val. jis pristatytas į ligoninę. Diagnozė – nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas (2 t., b. l. 21-22).
2021 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą, tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta. Sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 39-45).
Iš 2021 m. birželio 14 d. – 2021 m. birželio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo kamerų, esančių (duomenys neskelbtini), užfiksuoti vaizdo įrašai. Pirmajame vaizdo įraše pavadinimu „20210601194208.mp4“ 2021 m. birželio 1 d. 19.40 val. užfiksuotas kiemo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vaizdas. 00 min. 06 sek. matoma kaip tamsiais drabužiais apsirengęs vyras užsimoja ir galimai ranka trenkia nuketėjusiajam M. P., dėl ko jis nugara nukrenta ant asfaltuoto grindinio, o jį sužalojęs vyras nueina (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Sužalotas asmuo lieka gulėti ant kelio važiuojamosios dalies. 00 min. 56 sek. matoma kaip prie gulinčiojo prieina galimai pašaliniai asmenys, galimai dvi moterys, viena apsirengusi žalios spalvos megztiniu, kita rudos spalvos viršutinių drabužiu. 00 min. 59 sek., kol minėtos moterys stovi šalia gulinčio asmens, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės atbėga tas pat M. P. sužalojęs vyras. Matoma, kad šalia gulinčiojo, arčiau namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stovi galimai dar vienas asmuo. 01 min. 02 sek., minėti asmenys stoviniuoja šalia nukritusio asmens, pravažiuoja pilkos spalvos automobilis, tačiau prie įvykio vietos nesustoja, 01 min., 06 sek., minėtos dvi moterys pasišalina iš įvykio vietos, pravažiuoja dar vienas automobilis, tačiau jis taip pat prie įvykio vietos nesustoja. 01 min. 27 sek., prie gulinčiojo asmens važiuojamoje kelio dalys sustoja pilkos spalvos automobilis, kaip jau vėliau nustatyta „(duomenys neskelbtini)“ markės, kuriuo važiavo A. A., prie automobilio priekinių keleivio durelių prieina šalia gulinčiojo buvęs vyras. 01 min. 28 min., automobilis pavažiuoja kiek toliau į kelkraštį ir sustoja, iš jo išlipa vairuotojas. Minėtas vairuotojas nueina prie gulinčiojo ir grįžta prie automobilio, paskui jį eina asmuo, buvęs šalia gulinčiojo. 01 min., 29 sek., A. A. iš automobilio pasiima galimai mobilaus ryšio telefoną, nes po kelių sekundžių daiktą prideda prie ausies, nuo 01 min., 30 sek. iki 02 min. 21 sek., A. A. bei kitas šalia gulinčiojo buvęs vyras vaikšto aplink gulintį asmenį ir aplink įvykio vietą, eina link automobilio ir grįžta. 02 min. 29 sek., A. A. būnant šalia automobilio, šalia gulinčiojo buvęs vyras, prieina prie A. A. ir 02 min. 41 sek. nueina toliau nuo automobilio, prisidega cigaretę ir atsitūpęs šalikelėje rūko, tuo metu A. A. automobiliu pavažiuoja kiek toliau nuo įvykio vietos ir pastato šalikelėje, taip pavažiuoja, kad galėtų pravažiuoti kitas su įvykiu nesusijęs baltos spalvos automobilis. 02 min. 43 sek., prasilenkus automobiliams, A. A. negrįžta prie įvykio vietos, automobilio vaizdo medžiagoje nesimato, asmuo išvyksta iš įvykio vietos. 03 min. 00 sek., minėtas vyras baigia rūkyti ir nueina šalia gulinčiojo, matomas judesys šalia įvykio vietos. Antrajame vaizdo įraše pavadinimu „20210601200052.mp4“ užfiksuotas minėto kiemo vaizdas, buvęs 20.00 val. Matoma, kaip prie įvykio vietos atvyksta greitosios pagalbos automobilis, iš jo išlipa greitosios pagalbos medikai, kurie eina link vietos, kurioje guli vyras, tačiau dėl augančių medžių įvykio vietos per vaizdo stebėjimo kamerą nesimato. 02 min. 01 sek., nuo įvykio vietos prie greitosios pagalbos automobilio prieina ir atsistoja vyras, kuris trenkė M. P., vaikšto šalia medikų ir automobilio. 02 min. 03 sek., matoma, kaip greitosios pagalbos darbuotojas iš automobilio ištraukia neštuvus ir veža šalia gulinčiojo, toliau veiksmas vyksta įvykio vietoje, tačiau dėl augančių medžių kas vyksta nesimato. 02 min. 04 sek., gulintis asmuo su neštuvais įgabenamas į greitosios pagalbos automobilį, medikas atidaro šonines greitosios automobilio duris, toliau veiksmas vyksta greitosios automobilyje. 02 min. 05 sek., prie greitosios pagalbos automobilio prieina su gulinčiuoju buvęs vyras, kuris jam trenkė ir po kiek laiko nueina nuo greitosios automobilio link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtos link, toliau minėto vyro nuėjimo kryptis nežinoma. Greitosios automobilis stovi šalia įvykio vietos iki vaizdo įrašo pabaigos ir išvažiuoja. Sudaryta foto lentelė (2 t., b. l. 117-123).
Iš 2021 m. birželio 23 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų rašto Nr. S-(1.22)-6190 „Dėl paciento M. P. gydymo stacionare ligos istorijos pateikimo“ matyti, kad M. P. gydėsi Galvos smegenų traumų skyriuje nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 16 d. (2 t., b. l. 16).
Iš 2021 m. liepos 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1265/2021 (02) matyti, kad nukentėjusiajam konstatuotas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir voratinkliniu galvos smegenų dangalais kairiame pusrutulyje, galvos smegenų sumušimas, pakauškaulio kairės pusės lūžis, kairio smilkinkaulio lūžis per mastoidines celes iki vidurinės ausies, padaryti galimai griuvimo aukštielninku metu, pakaušio kaire puse kontaktuojant su kietu buku, ribotu ar neribotu paviršiumi, tikėtina 2021 m. birželio 1 d. Dėl kairio smilkinkaulio lūžio per mastoidines celes iki vidurinės ausies (kaukolės pamato struktūrose) nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 138-141).
Iš 2021 m. lapkričio 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos 2-ojo skyriaus kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas VšĮ Kauno miesto greitosios pagalbos stoties pateiktas garso įrašas. Atidarius garso įrašą pavadinimu „20210601195455_10337“ girdimas greitosios medicinos pagalbos darbuotojos ir vyro pokalbis. Pranešėjas pokalbio metu nurodo, jog įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), guli žmogus. Paaiškina, kad įvykio aplinkybių tiksliai nežino. Pranešėjo nuomone, jis būdamas girtas ėjo ir nukrito atsitrenkdamas galva į asfaltą. Nurodė, jog minėtas asmuo – vyras, maždaug (duomenys neskelbtini) m., jis yra sąmoningas, kvėpuoja, tačiau kalbėti negali. Pranešėjas nurodė, jog minėtas asmuo susižalojo galvą (2 t., b. l. 27- 30).
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo parodymai, taip pat įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti specialisto išvadoje, objektų apžiūros protokoluose atvirtina, kad kaltinamasis G. V. tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju M. P., tyčia nukentėjusiajam kumščiu sudavė vieną smūgį į galvą, dėl ko jis griuvo aukštielninkas ir galvos pakaušio kairiąja sritimi trenkėsi į betoninį grindinį ir taip patyrė galvos traumą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog nukentėjusysis iš karto po įvykio buvo išgabentas į gydymo įstaigą greitosios medicinos pagalbos, vėliau gydytas Klinikose. Byloje esanti teismo medicinos išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas atsižvelgiant į faktiškai sukeltus padarinius nukentėjusiojo sveikatai.
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis G. V. 2021 m. birželio 1 d., apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam M. P. į galvą, dėl ko šis nuo smūgio griuvo aukštielninkas ir galvos pakaušio kairiąja sritimi trenkėsi į betoninį grindinį ir taip patyrė galvos traumą – lengvą galvos smegenų sukrėtimą, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju ir voratinkliniu galvos smegenų dangalais kairiame pusrutulyje, pakaušio kairės pusės lūžį, kairio smilkinkaulio lūžį per mastoidines celes iki vidurinės ausies, tuo tyčia sunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).
Teismų praktikoje pažymima, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).
G. V. padarė vieną tyčinę sunkią nusikaltimą veiką, už kurią numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė. G. V. yra neteistas (3 t., b. l. 8-10), galiojančių administracinių nuobaudų įvykio metu neturėjo (3 t., b. l. 6-7), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įstaigose neregistruotas (3 t., b. l. 31, 33). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus grupės vadovo L. V. charakteristikoje nurodoma, kad kaltinamasis greitai įsiliejo į komandą, yra darbštus ir atlieka jam pavestas užduotis. Jis yra draugiškas bei komunikabilus. Nepalieka netvarkingos darbo vietos, su kolektyvu sutaria gerai, nėra konfliktuojantis ar neigiamai veikiantis darbuotojus (3 t., b. l. 167). Į byla pateiktas UAB „Togilas“ sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas Nr. ETK 3693 patvirtina, jog G. V. atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomąją mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (A1) (3 t., b. l. 168). Byloje esanti santuokos sudarymo įrašo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jis su M. K. (dabar – V.) sudarė santuoką (3 t., b. l. 169). Jo sutuoktinė nurodo, jog G. V. prisideda prie šeimos gerbūvio, yra rūpestingas, nesmurtaujantis ir neagresyvus žmogus, rūpinasi dukra ir prisideda finansiškai prie mokesčių ir būsto paskolos apmokėjimo (3 t., b. l. 170). Tai, jog kaltinamasis turi dukrą, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) gimusios T. V. gimimo įrašo kopija pateikta teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 171). Kaip nurodoma 2022 m. gegužės 24 d. Kauno lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. 1.18-55, kaltinamojo dukra nuo (duomenys neskelbtini) lanko darželį. Grupės mokytoja V. D. ugdytinės tėtį apibūdina kaip ramų, mandagų, korektišką asmenį. Mergaitė darželį lanko pagal šeimos aplinkybes ir atsižvelgiant į tėčio darbo grafiką. T. V. tėčio akivaizdoje jaučiasi ramiai, visada jo laukia ateinančio jos pasiimti (3 t., b. l. 172). Matyti, jog kaltinamojo motina D. V. nuo (duomenys neskelbtini) yra išduotas pensijos gavėjo pažymėjimas (3 t. b. l. 173), jo tėvas J. V. mirė (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 174).
Nukentėjusysis M. P. 2022 m. gegužės 10 d. raštu patvirtino, kad priima G. V. atsiprašymą, pretenzijų jam neturi ir prašo jo neteisti (3 t., b. l. 175). Taip pat byloje gautas Kauno teritorinės ligonių kasos prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Minėtame prašyme nurodoma, kad byloje civiliniu ieškovu pripažinta Kauno teritorinė ligonių kasa ir kaltinamasis G. V. 2022 m. vasario 23 d. sudarė žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią kaltinamasis įsipareigojo ieškovui padarytą žalą atlyginti per 42 mėn. Iki prašymo pateikimo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 12 d., atlyginta – 161,84 Eur suma. Kartu su prašymu pateikta minėtos sutarties kopija (3 t., b. l. 148-151). Iš kaltinamojo pateiktų mokėjimo bankinių operacijų duomenų išrašų matyti, jog jis Valstybiniai ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. kovo 25 d. atskirais pavedimai pervedė 55,84 Eur ir 53,00 Eur, 2022 m. gegužės 10 d. – 53,00 Eur ir 2022 m. gegužės 12 d. – 53 Eur. Iš viso 214,84 Eur.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis prisipažino nusikaltęs ir gailisi, iš dalies atlygino žalą ir susitarė su civiliniu ieškovu dėl tolimesnio jos atlyginimo, išlaiko mažametį vaiką, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas, šiuo atveju būtų per griežta, neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų, todėl G. V. skirtina švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta straipsnio sankcijoje (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmės už šį nusikaltimą tikslai, teismo nuomone, gali būti pasiekti G. V. skiriant laisvės apribojimą dvejiems metams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant G. V. nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu nėra būtina išvykti ryšium darbu ar gydymusi bei uždrausti G. V. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamojo 2228,94 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 108-112), kuris yra pagrįstas, nes žala Valstybinei ligonių kasai buvo padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo G. V. veiksmais, įrodytas kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Tačiau, kaip minėta, 2022 m. gegužės 12 d. Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo baudžiamojoje byloje, kuriame nurodoma, kad iki šio prašymo pateikimo dienos jau yra atlyginta 161,84 Eur suma ir prašoma patvirtinti pridedamą kaltinamojo G. V. su Kauno teritorine ligonių kasos 2022 m. vasario 23 d. pasirašytą sutartį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (3 t., b. l. 147-151). Iš pateiktos minėtos sutarties kopijos matyti, kad G. V. įsipareigojo 2228,84 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginti per 42 mėn. kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą po 53 Eur (3 t., b. l. 150-151). Iki 2022 m. birželio 13 d. G. V. atlygino 214,84 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, sudaryta sutartis yra tvirtintina, kaip atitinkanti abiejų šalių interesus.
Kaltinamajam G. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 95-96), dokumentų paėmimas (3 t., b. l. 97-98), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 100-101) – paliktinos galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo G. V. priklausančios 1/2 buto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kurio terminas pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, kad laikinai apribojant nuosavybės teisę buvo siekiama užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį bei galimo nukentėjusiojo civilinį ieškinį, tai, kad nukentėjusysis civilio ieškinio nereiškia, o dėl byloje pareikšto Kauno teritorine ligonių kasos ieškinio šalys sudarė susitarimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas neskirtinas.
Kompaktiniai diskai paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą dvejiems metams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant G. V. nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu nėra būtina išvykti ryšium darbu ar gydymusi bei uždrausti G. V. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. V. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant G. V. nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu nėra būtina išvykti ryšium darbu ar gydymusi bei uždrausti G. V. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Patvirtinti 2022 m. vasario 23 d. Kauno teritorinės ligonių kasos ir G. V. sudarytą sutartį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – 2 228,84 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų ir 84 ct) atlyginimo, pagal kurią G. V. įsipareigoja per 42 (keturiasdešimt du) mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, t. y. 2022 m. vasario 23 d., kiekvieną mėnesį mokėti po 53 Eur (penkiasdešimt tris eurus) į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Kompaktinius diskus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.