- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-23
- Bylos Nr.
- T-245-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10054-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Nuteistasis
- T. K.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovui Ruslanui Slavinskiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajai T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2 veikos), 140 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 145 straipsnio 1 dalį ir jai skirta subendrinta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. K. skirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, skiriant jai baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalą – 676,21 eurų ir per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – ir Vilniaus probacijos skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajai T. K., nes priežiūros laikotarpiu T. K. atžvilgiu buvo pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už smurtą prieš vyrą, taip pat nuteistoji tinkamai nevykdo kito jai teismo skirto įpareigojimo - visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kadangi jai 2017 m. spalio 12 d. buvo nustatytas 1,89 promilės girtumas ir ji pati pripažįsta, kad tiek konfliktų metu, tiek apskritai laisvadieniais būna apsvaigusi, alkoholį vartoja kartu su vyru. Toks besitęsiantis girtavimas iššaukia pakartotinį smurtą vyro atžvilgiu ir rodo neatidėliotiną būtinybę imtis veiksmų izoliuojant probuojamąją nuo visuomenės, kadangi ji kelia grėsmę savo sutuoktiniui. Pati nuteistoji alkoholio vartojimo problemą neigia.
Vilniaus probacijos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti.
Nuteistoji prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad ji pirma smurtauti nepradeda, ją vyras pirmiausiai įskaudina, išveda iš pusiausvyros žodžiais, grasinimais, tada ji atsiduria afekto būsenoje ir smurtauja. Teigia, kad pradėjus lankytis probacijos tarnyboje, ji nustojo vartoti alkoholį, bet turi vartoti vaistus, nes serga epilepsija. Tą dieną, kai jai buvo nustatytas girtumas, ji šventė Tatjanos vardo dieną. Stiprių alkoholinių gėrimų ji nevartoja, geria tik alų nuo studentavimo dienų. Dabar apskritai nebegeria, anksčiau alų gerdavo su vyru. Kai įsidarbino, labai mažai geria, paskutinį kartą alkoholį vartojo gal prieš keturias savaites. Ji lanko paskaitas apie alkoholio daromą žalą, susitinka su psichologe du kartus per savaitę, jos ten niekaip negydo, tik paaiškina problemą. Jos vyras vartoja alkoholį, o kai išgeria, pradeda ją provokuoti. Vyras turi trečią neįgalumo grupę, gali dirbti, bet nenori. Kai ji iki nuosprendžio paskelbimo buvo suimta, vyras visus daiktus, buvusius bute, pardavė. Žino, kad jos atžvilgiu yra pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai dėl smurto prieš vyrą. Vienu atveju ji prieš vyrą nesmurtavo, jis tiesiog bėgo, nugriuvo, užsigavo galvą ir iškvietė policiją. Kitu atveju ji trenkė vyrui su kėde, nes jis ją išvedė iš pusiausvyros. Vyras labai bijo, kad ją gali pasiųsti atlikti bausmę į pataisos namus, nes jis vienas negalės išgyventi. Ji pati dirba po 12 valandų per dieną ir kai ji būna darbe, vyras namuose geria. Ji jau galvojo, kad reikia parduoti butą ir gyventi su vyru atskirai, nes jau nenori su juo bendrauti. Ji planuoja dirbti toliau, išsinuomoti butą ir gyventi viena. Šiuo metu vyrui yra uždrausta gyventi su ja, bet ji jo iš buto nevaro. T. K. neigia turinti priklausomybę alkoholiui. Mano, kad kalėjimas tokiame amžiuje, kaip jos, jai tikrai nepadės, ji sąžiningai dirbo 40 metų ir būdama paleista iš suėmimo iš karto įsidarbino, nes turėjo išlaikyti vyrą ir šią atsakomybę suprato.
Prokuroras siūlė teikimą tenkinti, nes problema yra akivaizdi, nuteistoji vartoja alkoholį, dėl ko toliau vyksta konfliktai su vyru. Šiuo atveju rizikuoti negalima, nes konfliktai gali baigtis sunkesnėmis pasekmėmis. Nors nuteistoji įsidarbino, tačiau ji ir toliau vartoja alkoholį.
Nuteistosios gynėjas prašė teikimo netenkinti, nurodydamas, kad realus laisvės atėmimas teigiamos įtakos nuteistosios elgesiui nepadarys, nes išėjusi į laisvę ji turės tą pačią problemą. Mano, kad probacijos tarnybai reikėtų labiau kontroliuoti nuteistosios veiksmus ir būnant laisvėje yra didesnė tikimybė T. K. išsigydyti. Nors šiuo metu yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai, tačiau dar neaišku, kuo jie pasibaigs.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 str., reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 d. 3 p. nurodyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuomet, kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo turi būti vertinama aplinkybių visuma, t. y. turi būti vertinama ne tik kaip nuteistasis vykdo visus jam paskirtus teismo įpareigojimus, bet ir atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių šie įpareigojimai kartais yra vykdomi netinkamai.
Susipažinus su teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad Vilniaus probacijos skyrius nuteistosios elgesį kontroliuoja nuo 2017 m. liepos 3 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. birželio 16 d. Nuteistoji bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu administracine tvarka nebuvo bausta (b.l. 36), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 79), įvykdė teismo skirtą įpareigojimą - per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (iki 2018 m. vasario 16 d.) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, t.y. išklausė motyvacinio interviu programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ (b.l. 48). Taip pat, nors ir pažeisdama teismo nustatytą terminą (už laiku nesumokėtą turtinę žalą ji buvo įspėta (b.l. 61)), įvykdė teismo skirtą įpareigojimą - per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (iki 2017 m. gruodžio 16 d.) atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalą - 676,21 Eur, t.y. žalą pilnai atlygino (b.l. 44, 47, 50, 60, 62). Tačiau priežiūros laikotarpiu T. K. atžvilgiu 2017 m. spalio 12 d. (įtariamąja pripažinta 2018 m. sausio 10 d.) bei 2018 m. sausio 26 d. pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už smurtą prieš vyrą. Pažymėtina, kad pagal turimą informaciją, vieno įvykio metu T. K. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, t.y., 2017 m. spalio 12 d. jai nustatytas 1,89 promilių girtumas (asmens byla, b.l. 68), apie 2018 m. sausio 26 d. apsvaigimo laipsnį duomenų nėra, tačiau probuojamoji pati prisipažįsta, kad tiek konfliktų metu, tiek apskritai laisvadieniais būna apsvaigusi ir kartu su vyru vartoja alkoholį (asmens byla, b.l. 75). Nurodytos aplinkybės ji neneigė ir teismo posėdžio metu. Taigi nurodytais savo veiksmais probuojamoji nevykdo teismo skirto įpareigojimo - visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad pagal asmens bylos medžiagą probacijos skyrius stengėsi suteikti prieinamą pagalbą tiek T. K., tiek jos šeimai, kad santykiai stabilizuotųsi, tačiau pagalba arba nepasinaudota, arba problemos būdavo neigiamos, pvz., psichologo konsultacijų T. K. nepageidavo, buvo nukreipta dalyvauti psichoedukacinėje programoje, tačiau nesudalyvavo (asmens byla, b. l. 31, 31A, 34), mediacijos procese nedalyvavo jos vyras (asmens byla, b. l. 57), o alkoholio problemą T. K. visada neigė. Pažymėtina, kad pagal bylos medžiagą, paaiškėjus pastariesiems pažeidimams T. K. sutiko ir buvo nukreipta pas Vilniaus probacįjos skyriaus priklausomybių specialistę D. S. ir įsipareigojo 2018 m. vasario 19 d. dalyvauti susitikime su Anoniminių alkoholikų atstovais, minėtame susitikime, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, ji dalyvavo. Be to, ji paaiškino, kad šiuo metu su probacijos tarnybos priklausomybių specialiste bendrauja po kelis kartus per savaitę.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad probacijos pradžioje, t.y. 2017 m. liepos 10 d. probuojamajai pagal OASys vertinimo metodiką buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, t.y. 39 balai ir 168 galimų. Tačiau probacijos eigoje nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika padidėjo net 19 balų iki vidutinės ir jai 2018 m. vasario 13 d. buvo nustatyti jau 58 balai (padidėjimas nustatytas dalyse „Informacija apie teisės pažeidimus“, „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ ir „Nuostatos“), taip pat nustatyta aukšta didelės žalos rizika pažįstamiems suaugusiems (vyrui). Taigi nors atidedant bausmės vykdymą ir vykdant nuteistosios priežiūrą šiuo laikotarpiu iš esmės siekiama jos elgesio pasikeitimo teigiama linkme, šiuo atveju, kaip matyti, atidėjimo laikotarpiu nusikalstamo elgesio rizika bei žalos rizika priešingai – pakankamai reikšmingai padidėjo.
Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, susijusius su tuo, jog T. K. nevykdo jai paskirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tarp jų – ir alkoholio), nuteistosios vidutinę (58 balai) ir linkusią didėti nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys vertinimo metodiką, teismas sprendžia, kad nuteistoji T. K. nepateisino teismo jai suteikto pasitikėjimo ir sudarytos galimybės įrodyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pažymėtina tai, kad pati nuteistoji iš esmės neigia turinti problemų su alkoholiu, o, kaip teismas turi pagrindo spręsti iš jos paaiškinimų teismo posėdžio metu, pavyzdžiui, alaus vartojimo iš esmės nevertina kaip jai skirto įpareigojimo nevykdymo ir linkusi tai pateisinti. Be to, nors aplinkybės, dėl kurių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nagrinėjant teikimą nevertintinos (be jau minėtos aplinkybės, jog vieno įvykio metu buvo nustatytas T. K. neblaivumas), vis dėlto iš teismo posėdžio metu pateiktų nuteistosios paaiškinimų dėl šių įvykių pastebėtina, kad smurto protrūkius ji aiškina ta aplinkybe, jog vyras pirmas pradeda ją provokuoti, o ji, būdama išvesta iš pusiausvyros, atsiduria afekto būsenoje ir pradeda smurtauti prieš vyrą, pavyzdžiui, suduodama jam taburete į kaktos sritį (asmens byla, b.l. 68). Taigi nors nuteistoji iš esmės pati prisipažįsta negalinti susivaldyti nuo smurto panaudojimo prieš vyrą, juolab pastebint tai, jog analogiškai savo veiksmus ji aiškino ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau po nuosprendžio priėmimo jokių konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti nesiėmė, t.y. neieškojo būdų gyventi atskirai nuo vyro ir pan., motyvuodama tuo, kad privalo jį išlaikyti, juo rūpintis ir pan. Taip pat pažymėtina, jog nors po teikimo surašymo ir išsiuntimo teismui, T. K. ėmėsi tam tikrų veiksmų, susijusių su minėtos pareigos vykdymu (konsultavosi su specialiste ir kt.), vis dėlto, teismo vertinimu, šiuo atveju tai nėra pakankama aplinkybė suteikti probuojamajai dar vieną galimybę, įvertinus jau ne kartą akcentuotas aplinkybes, kad iš esmės ji nepripažįsta turinti problemų dėl alkoholio vartojimo, nepaisant to, kad alkoholio vartojimas, kaip matyti iš jos atžvilgiu priimto nuosprendžio, buvo viena iš reikšmingą įtaką nusikalstamų veikų padarymui turėjusių aplinkybių, pabrėžiant, kad ji buvo nuteista už 7 smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje (taip pat vieną nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d.).
Pagal Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu atidėdamas bausmės vykdymą T. K., pažymėjo, jog toks sprendimas priimtas atsižvelgus į, be kita ko, aplinkybę dėl kaltinamosios paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, kad ji suvokia, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos jos nusikalstamam elgesiui, kad ji dės pastangas jo nevartoti ir pan. Taigi atidedant bausmės vykdymą bei nustatant nuteistosios pareigą visu atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio), teismas akcentavo šios pareigos svarbą, siekiant bausmės tikslų, o būtent, kiek tai aktualiausia sprendžiant nagrinėjamą klausimą – siekį, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Atitinkamai tai lemia, jog T. K. nevykdant šio, pabrėžtina, itin reikšmingo įpareigojimo, teismas nebeturi pagrindo manyti, kad bausmės paskirtį dar būtų galima pasiekti taikant jos atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sutinka su teikimo motyvais ir prokuroro nuomone, kad šiuo atveju yra būtina imtis neatidėliotinų veiksmų ir izoliuoti probuojamąją nuo visuomenės, siekiant išvengti skaudesnių padarinių, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistoji kelią realią grėsmę kitiems asmenims (savo sutuoktiniui).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikintino nuteistajai T. K. ir jos pasiuntimo atlikti nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę tenkinamas, nes šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimo tikslas – pataisyti asmenį, užtikrinti, kad jis daugiau nenusikalstų bei pasiekti kitus bausmės tikslus be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teismo nuomone, nebuvo pasiektas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus apygardos probacijos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą tenkinti.
Panaikinti T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti ją atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. K. sulaikymo, vykdant šią nutartį, dienos.
Į atliktos bausmės laiką T. K. įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu įskaitytą laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.