- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- 1S-798-168/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Advokatai
- Linas Cirtautas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, pareiškėjui V. Š., gynėjui advokatui Linui Cirtautui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-08-16 nutarties, kuria atmestas V. Š. skundas dėl Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-07-08 nutarimo, kuriuo paliktas galioti Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-05-20 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 53-2-025-08, panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-07-20 Anykščių rajono apylinkės teisme gautas V. Š. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-07-08 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 53-2-025-08.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-08-16 nutartimi atmestas V. Š. skundas dėl Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-07-08 nutarimo, kuriuo paliktas galioti Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-05-20 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 53-2-025-08, panaikinimo. Teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 53-2-00025-08 atliktas pilnai ir visapusiškai, jo metu nebuvo surinkta duomenų, jog A. G. turėjo tikslą melagingai įskųsti V. Š. prokuratūrai. Kaip tik visos byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad tarp minėtų asmenų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.
Šalies argumentai
Skundu V. Š. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės prokuratūros 2011-05-20 nutarimą, Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-07-08 nutarimą ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-08-16 nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą tolimesniam ikiteisminio tyrimo atlikimui. Nurodo, kad Anykščių rajono apylinkės prokuratūra 2011-01-25 pripažindama, kad ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas, nurodė Utenos apskrities VPK Anykščių PK viršininkui atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau prokuroro nurodymai nebuvo atlikti ir apie tokių veiksmų neatlikimą nieko nėra pasisakyta 2011-05-20 nutarime, iš ko seka, kad prokuroras pakeitė poziciją, tačiau nėra nurodyti ir tokios pozicijos pakeitimo motyvai. Teigia, kad savo skunduose akcentavo, jog prokuroras, priimdamas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, visiškai neužsiminė apie kitus A. G. nusikalstamos veikos epizodus, dėl kurių jis pats davė nurodymus tyrėjams ir dėl kurių ištyrimo beveik jokių veiksmų ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo imtasi. Nurodytus prokuroro argumentus ignoravo tiek vyriausiasis prokuroras, tiek ir apylinkės teismas atmesdami jo skundus. Tai rodo, kad veiksmai, kurie buvo būtini atlikti pagal 2011-01-25 prokuroro nurodymą ir suskirstyti į atskirus nusikalstamos veikos epizodus, po kelių mėnesių tapo nebereikšmingi. Sprendimai atmesti jo skundus buvo grindžiami iš esmės dviem argumentais, t. y. tarp jo ir A. G. susiklosčiusiais civiliniais teisiniais santykiais ir nesurinkus įrodymų, kad A. G. turėjo tikslą jį melagingai įskųsti. Su tokiais prokurorų ir teismo argumentais nesutina ir laiko juos nepagrįstus. Prašydamas jam iškelti baudžiamąją bylą A. G. nurodė, kad yra suklastoti 1995-04-10, 1995-04-20 ir 1996-01-11 TŪB (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo protokolai. Tuo tarpu pareikštu ieškiniu civilinėje byloje A. G. prašo panaikinti tik 1995-04-20 ir 1996-01-11 protokolus, neginčydamas 1995-04-10 protokolo. Iš to seka, kad melagingas įskundimas dėl 1995-04-10 protokolo nėra susijęs civiliniais teisiniais santykiais. Taip pat civilinis ginčas tarp jo ir A. G. vyksta dėl TŪB (duomenys neskelbtini) kapitalo dalies nustatymo. Tačiau minėtas ginčas nieko bendro neturi su kitomis netirtomis aplinkybėmis, t. y. dėl UAB (duomenys neskelbtini) protokolų klastojimo, jos sąmoningo žlugdymo, TŪB (duomenys neskelbtini) nelegalių darbuotojų įdarbinimo ir jų atlyginimo pasisavinimo bei kitų aplinkybių. Taigi nutraukti ikiteisminį tyrimą teigiant, kad tarp jo ir A. G. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nebuvo pagrindo, nes didžioji dalis aplinkybių, dėl kurių jis buvo įskųstas, nieko bendro neturi su nagrinėjamais civiliniais ginčais. Nurodo, kad skųsdamas prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą akcentavo, kad 1995-04-20 protokole pasirašė A. G., šią aplinkybę nustatė teismo ekspertai, taip pat tai, kad TŪB (duomenys neskelbtini) 1995-04-20 neturėjo nuosavų piniginių lėšų įsigyti 217 627 Lt vertės turto, nes bendrija realiai veiklą pradėjo 1995-04-10, pirmąsias pajamas pradėjo gauti tik 1995 m. gegužės mėnesį. Taigi A. G., įskųsdamas jį suklastojus 1995-04-20 bendrijos protokolą, žinojo, kad 1995-04-20 bendrija neturėjo lėšų tokiam turtui įsigyti, tačiau nei prokuratūra, nei teismas šios aplinkybės netyrė. Šias ir kitas aplinkybes, dėl kurių, A. G. tyčia jį melagingai įskundė suklastojus 1995-04-20 ir 1996-01-11 bendrijos protokolus nurodė savo skunde prašydamas atnaujinti ikiteisminį tyrimą, tačiau į tai nei prokuroras, nei teismas nesigilino, apsiribodami išvada, kad nėra A. G. tyčios jį melagingai įskųsti ir kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Nurodo, kad kalbant apie A. G. tyčią jį įskųsti, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-353-278/2006 buvo konstatuota, kad subsidijų sutartis nutraukiama dėl interesų konflikto, kurį sukėlė A. G. veiksmai. Taigi A. G. žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavo dėl jo paties neteisėtų veiksmų, pateikė skundą nurodydamas, kad jis sužlugdė UAB (duomenys neskelbtini). Tokie A. G. veiksmai vertintini kaip jo paties pasirinkta sąmoninga ir tikslinga gynybos taktika, norint apsaugoti savo interesus ir turint tikslą apkaltinti jį tam nesant jokio pagrindo. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų mano, jog nebuvo pagrindo daryti išvados, kad A. G. neturėjo tyčios įskųsti jį dėl UAB (duomenys neskelbtini) sužlugdymo. Taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad A. G. neturėjo tikslo jį įskųsti klastojant UAB (duomenys neskelbtini) 2007-03-17 akcininkų susirinkimo protokolą, nes A. G. žinojo apie tokį susirinkimą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad jis būtų atlikęs kitus A. G. nurodytus veiksmus – 1995-2000 m savavališkai būtų mažinęs TŪB (duomenys neskelbtini) pelną, fiktyviai įdarbinęs darbuotojus, remontavęs svetimas patalpas ir taip darydamas nuostolius bendrijai ir pan. Mano, kad tokie A. G. teiginiai yra tik jo prasimanymas, nes jis neturėjo pagrindo manyti tokius faktus kada nors egzistavus. Asmens nuomonei ar vertinimui susidaryti turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti ar yra pagrindas tokiai nuomonei susidaryti, ar asmuo suklydo vertindamas, tačiau jokių aplinkybių panašiems vertinimams susidaryti ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta. Taigi nebuvo pagrindo konstatuoti, kad A. G. neturėjo tikslo melagingai jį įskųsti. Mano, kad jį įskųsdamas prasimanytais nusikaltimais A. G. siekė, kad jam būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, pritaikytos procesinės prievartos priemonės, jam pakenkta, o tai reiškia, kad jis veikė tyčia. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių mano, kad jo skundai buvo išnagrinėti paviršutiniškai ir formaliai, todėl turėtų būti panaikinti, o byla perduota tolimesniam ikiteisminiam tyrimui, realiai įvykdant 2011-05-25 duotus prokuroro nurodymus suskirstyti A. G. nusikalstamos veikos epizodus, kiekvieną jų ištiriant ir teisiškai įvertinant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, V. Š. ir gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, prokurorų nutarimus, teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-08-16 nutartis, Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-05-20 bei Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-07-08 nutarimai yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normų reikalavimų.
Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarką reglamentuojančio BPK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl skundo gali būti skundžiamas BPK X dalyje nustatyta tvarka. Iš šių nuostatų darytina išvada, kad prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumą bei pagrįstumą vertina ir dėl to sprendimą priima aukštesnysis prokuroras, o ikiteisminio tyrimo teisėjas vertina jau aukštesniojo prokuroro priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir priima sprendimą būtent dėl jo. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas nutrauktas Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-05-20 nutarimu, kurį V. Š. apskundus, pastarojo sprendimo teistumas bei pagrįstumas buvo įvertintas Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-07-08 nutarimu. V. Š. apskundus vyriausiojo prokuroro nutarimą, jo teisėtumas bei pagrįstumas buvo įvertintas skundžiama teismo nutartimi.
LR BPK 212 str. numatyti pagrindai, kuriems esant ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Vienas iš pagrindų – kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę nusikalstamos veikos padarymu. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą, prokuroras surašo motyvuotą nutarimą. Įstatymas įpareigoją prokurorą nutarime išdėstyti motyvuotus savo sprendimo argumentus.
Nagrinėjamu atveju prokurorų skundžiamais 2011-05-20 ir 2011-07-08 nutarimais ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 53-2-025-08 nutrauktas vadovaujantis BPK 212 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nepavykus surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. G. kaltę dėl LR BK 236 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Skundžiami Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-05-20 ir Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-07-08 nutarimų sprendimai yra priimti baudžiamojo proceso įstatymo numatytose prokurorų kompetencijos ribose, turiniu ir forma atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, nutarimų išvados yra motyvuotos, o nutarimuose išdėstyta prokurorų nuomonė dėl priimamų sprendimų ir patys sprendimai yra pagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Teismas, vykdydamas jam ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatytas funkcijas, pats negali vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir negali įpareigoti prokurorą atlikti kokius nors konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat ir nurodyti, kaip prokurorui įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai prokuroras priima tik jo kompetencijoje esančius sprendimus, taip pat negali įpareigoti prokurorą priimti konkretų sprendimą, kuris ikiteisminio tyrimo stadijoje pagal baudžiamojo proceso įstatymą yra ne teismo, bet prokuroro kompetencija. Vadovaujantis LR BPK 64 str. 2 d., nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, teismas patikrina prokuroro sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o nustatęs pažeidimus, juos nurodo bei pasiūlo juos pašalinti.
Priešingai nei savo skunde nurodo pareiškėjas, skundžiamuose prokurorų nutarimuose ir teismo nutartyje įvertintos visos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam pareiškėjo nurodytų faktų dėl A. G. melagingo įskundimo įvertinimui, išsamiai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus, o padarytos išvados paremtos ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Pareiškėjas, nesutikdamas su nutarties sprendimu atmesti jo prašymą panaikinti prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą, skunde iš esmės pakartoja tuos pačius motyvus ir dėsto iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios jau yra išsamiai įvertintos ankstesniuose sprendimuose. Ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų priemonių ištirti pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes, tačiau duomenų dėl pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su tuo, kad A. G. tyčia įskundė V. Š. padarius nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta. Skundžiamoje teismo nutartyje ir prokurorų priimtuose nutarimuose ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas bei motyvai išdėstyti išsamiai, su jais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.
Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad V. Š. su A. G. 1995-01-05 įkūrė TŪB (duomenys neskelbtini). Įkūrus bendriją jos pagrindinių gamybos priemonių turtas sudarė 28 000 Lt, kuris tarp vienintelių bendrijos narių V. Š. ir A. G. buvo paskirstytas po 5 proc., t. y. po 14 000 Lt. Iš 1995-04-10 bendrijos susirinkimo protokolo Nr. 2, 1995-04-20 bendrijos susirinkimo protokolo Nr. 3, 1996-01-11 bendrijos susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad į TŪB (duomenys neskelbtini) įnešant pagrindines priemones, buvo padidintas įmonės kapitalas. 1999-10-08 A. G. į bendrijos kasą įnešė pajų 17 153,93 Lt sumoje, o 1999-12-30 – 32 000 Lt sumoje. 2000 m. į TŪB (duomenys neskelbtini) buvo priimtas trečiasis narys – A. S.. Nariai paskaičiavo jiems tuo metu priklausančių akcijų procentus ir nustatė, kad V. Š. priklausė 65,27 proc., A. G. – 21,76 proc., A. S. – 12,98 proc. akcijų. 2000 m. buvo įkurta UAB (duomenys neskelbtini) ir A. G. vadovavo tai bendrovei, buvo jos direktoriumi. TŪB (duomenys neskelbtini) priklausė apie 54 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. 2000 m. V. Š. įkūrė UAB (duomenys neskelbtini) ir buvo vienintelis jos akcininkas. 2004 m. TŪB (duomenys neskelbtini) veikla buvo sustabdyta, o 2005-01-03 A. G. savo noru išstojo iš bendrijos. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2007-08-20 pareiškimu A. G. kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją nurodydamas, kad jis buvo TŪB (duomenys neskelbtini) narys, tačiau negalėjo visiškai pasinaudoti savo įstatyminėmis teisėmis, susipažinti su dokumentais, pelno dalies iš įmonės veiklos negavo. V. Š. be jo žinios atliko daugelį ūkinių bendrijos operacijų, nepilnai arba klaidinančiai jį informuodavo, todėl jis išstojo iš bendrijos ir paprašė grąžinti pajinį įnašą. Kiek uždelsęs V. Š. jam grąžino 74 015 Lt pajų. Jo manymu, ši suma neatspindi per 10 metų bendrijos veiklos gauto pelno, sukurto turto ir jam priklausančios dalies. Manydamas, kad galimai sukčiaujant buvo pasisavinta ir iššvaistyta dalis bendrijos turto, paprašė susipažinti su bendrijos dokumentais. Susipažinęs su maža bendrijos dokumentų dalimi pastebėjo V. Š. veiksmuose galimai esant nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str., 183 str., 184 str. ir 300 str. požymių, todėl prašė pradėti ikiteisminį tyrimą patraukiant V. Š. įtariamuoju. Anykščių rajono apylinkės teismui persiuntus A. G. pareiškimą Anykščių rajono apylinkės prokuratūrai, Anykščių rajono apylinkės prokuratūra 2007-08-29 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. A. G. apskundus tokį sprendimą, pagal jo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorų 2008-09-03 ir 2008-09-29 nutarimais buvo nutrauktas, o apskundus prokurorų sprendimus, Utenos rajono apylinkės teismas 2008-11-14 nutartimi atmetė A. G. skundą ir paliko galioti prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismas galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje dėl bendrijos susirinkimų protokolų suklastojimo nurodė, kad suėjo kalto asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Dėl bendrijos turto iššvaistymo nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad V. Š. padarė tuos veiksmus, o kiti byloje esantys duomenys rodo, kad eilė ginčytinų klausimų turėtų būti sprendžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Po to, kai pagal A. G. pareiškimą ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jau V. Š. 2008-09-19 pareiškimu ir 2008-10-16 pareiškimo papildymu kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės prokuratūrą su prašymu patraukti A. G. atsakomybėn už tai, kad jis jį melagingai įskundė ikiteisminio tyrimo įstaigoms apie nebūtus nusikaltimus teigdamas, kad V. Š. suklastojo dokumentus, juos panaudojo, iššvaistė turtą ir jį pasisavino bei privedė UAB (duomenys neskelbtini) prie bankroto. Dėl V. Š. pareiškime ir jo papildyme nurodytų faktų Anykščių rajono apylinkės prokuratūroje 2008-10-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 236 str. 1 d., o aukščiau paminėtais skundžiamais prokurorų nutarimais ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Skundą nagrinėjantis teismas laiko teisingomis pagrindines skundžiamų sprendimų išvadas, kad A. G. pranešdamas apie V. Š. galimai padarytas nusikalstamas veikas neturėjo tikslo jį melagingai įskųsti, o tik išdėstė savo versiją dėl, jo nuomone, galimai nusikalstamos pareiškėjo (V. Š.) veiklos bei to manymo pasėkoje, siekdamas apginti galimai pažeistas savo teises, pateikė pareiškimą, kuriuo remiantis ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2009-03-05 A. G. pateikus įtarimą apie tai, kad jis 2007-08-20 Anykščių rajono apylinkės prokuratūrai melagingai pranešė apie V. Š. padarytus žinomai nebūtus nusikaltimus (LR BK 236 str. 1 d.) bei 2007-12-11 ir 2008-02-26 apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 53-1-527-07 dėl dokumentų klastojimo ir turto išvaistymo, davė melagingus parodymus Anykščių rajono policijos komisariato vyresniajai tyrėjai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Utenos apskrities skyriaus tyrėjui (LR BK 235 str. 1 d.), pastarasis savo kaltės nepripažino ir parodė, kad rašydamas prokuratūrai pranešimus apie V. Š. bei duodamas parodymus, kuomet buvo apklausiamas liudytoju, jis sakė tiesą, jog V. Š. padarė nusikaltimus, kuriuos išdėstė savo pareiškime. Sakydamas, kad 1995-04-10 ir 1995-04-20 protokolai yra suklastoti rėmėsi tuo, kad bendrijos susirinkimuose jis nedalyvavo, protokolai yra taisyti, be to, juos surašiusi buhalterė V. M. bendrijoje tuo metu dar nedirbo. Sakydamas, kad niekur nebuvo įvertinta 2002 m. gauta PHARE 165 000 Lt parama jis rėmėsi tuo, kad ji nebuvo paminėta atlikus bendrijoje auditą už 1995-2006 metus. Sakydamas, kad V. Š. tyčia sumažino bendrovės turtą sumoje - 300 800 Lt jis turėjo omenyje tai, kad sumažinus turtą, sumažėjo ir jo dalis. Sakydamas, kad V. Š. 1995-2000 m. laikotarpiu sumažino bendrijos pelną nuo 629 550 Lt iki 415 197 Lt jis rėmėsi dokumentais, kuriuos Anykščių rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-629-639 pateikė pats V. Š.. 1995-04-20 V. Š. be jo žinios į bendriją įnešė turto už 217 627 Lt, taip pasididindamas savo akcijų dalį, todėl jam 2005-01-03 padavus pareiškimą išeiti iš bendrijos, jis gavo žymiai mažesnę jam priklausančio turto dalį. Nuo 2005 m. V. Š. bendrovėje (duomenys neskelbtini) sumažino medienos pjovimo kainą, pašaliniams medienos nepjaudavo, todėl jo (A. G.) manymu, taip bendrovę žlugdė. Teigdamas, kad V. Š., skirdamas bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriais M. ir K. nesukvietė akcininkų susirinkimo, jis rėmėsi tuo, kad raštu negavo pranešimo apie tokius susirinkimus. A. G. įsitikinimu, jo teiginiai teisingi. Iš A. G. pareiškimo matyti, kad V. Š. galimai padarius šiuos bei kitus bendrijos veiklos pažeidimus jis įtarė neišgalvotais motyvais (duomenimis), o juos gana logiškai pagrįsdamas savo turimais duomenimis, manydamas, kad yra teisus ir jo įtarimai pasitvirtins, jeigu jie reikiamai bus patikrinti. Atlikus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad dėl kai kurių įtarimų A. G. kreipėsi į teismą ir civilinio proceso tvarka, kiti A. G. įtarimai buvo atmesti suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. 1995 m. dalis bendrijos dokumentų, pasibaigus jų saugojimo terminams, buvo sunaikinta ir jų patikrinti bei įvertinti, taip pat nustatyti, ar A. G. įtarimai dėl V. Š. galimai padarytų nusikalstamų veikų yra teisėti, ar ne, nebuvo galimybės. Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad dalis A. G. įtarimų pasitvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, t. y. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto 2009-11-05 išvada Nr. 140-(5976)-IS1-8488, liudytojos V. M. parodymais bei kitais rašytiniais bylos duomenimis grindžiama išvada, kad 1995-04-10, 1995-04-20 ir 1996-01-11 TŪB (duomenys neskelbtini) susirinkimų protokolai vis tik galimai buvo suklastoti.
V. Š. savo skunde nepagrįstai teigia, kad prokurorų priimtuose nutarimuose nebuvo įvertinti 2011-01-25 prokuroro duoti nurodymai Utenos apskrities VPK Anykščių PK viršininkui išsiaiškinti daugiapjūklių staklių WP-140 ir automobilio Mercedes Benz įsigijimo aplinkybes. Iš skundžiamų prokurorų nutarimų matyti, kad juose išsamiai aptartos minėtų daiktų įsigijimo aplinkybės ir padarytos išvados apie tai, kad daugiapjūklės staklės WP-140 ir automobilis Mercedes Benz, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 1995-04-20 bendrijos susirinkimo protokole Nr. 3 negalėjo būti įrašyti kaip V. Š. asmeninė pagrindinė priemonė, kaip jo į bendriją įnešamas pajus, yra paremtos ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Nors iš 1995-04-20 protokolo Nr. 3 turinio ir matyti, kad likvidavus įmonę (duomenys neskelbtini) ir pasidalijus turtą į TŪB (duomenys neskelbtini) tikrasis narys V. Š. įneša šias pagrindines priemones: daugiapjūkles stakles WP-140 - 57 627 Lt vertės, automobilį „Mercedes Benz“ - 100 000 Lt vertės ir miškovežį „Ural 4320“ – 60 000 Lt vertės, bendra įnašo suma 217 627 Lt, tačiau 1995-04-10 TŪB (duomenys neskelbtini) išrašytoje sąskaitoje faktūrjes Nr. 044 nurodyta, kad daugiapjūklės medžio apdirbimo staklės WP – 140 su komplektu (10 vnt) pjūklų buvo parduotos UAB (duomenys neskelbtini), kuri, bylos duomenimis, buvo įkurta 2000 m., o VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo duomenimis, automobilis Mercedes Benz buvo nupirktas žymiai vėliau – 1996-01-19, nei kad buvo surašytas protokolas – 1995-04-20, ir jį nupirko ne asmeniškai V. Š., o jo ir A. G. įkurta TŪB (duomenys neskelbtini). Liudytoja apklausta V. M. (buhalterė) parodė, kad 1995-04-10, 1995-04-20 ir 1996-01-11 bendrovės susirinkimo protokolus surašė ji, tačiau žymiai vėliau, nei juose nurodyta data. 1996-01-11 TŪB (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolas Nr. 1 surašytas nurodant, kad jame dalyvavo pirmininkaujantis A. Š. ir sekretoriaujanti V. M., kurie ir pasirašė protokolą. Nėra duomenų, kad susirinkime dalyvavo bendrijos akcininkas, narys A. G.. Taigi aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad A. G. pareiškime nurodytos aplinkybės nėra jo tyčia išgalvotos tikslu apkaltinti V. Š.. Įvertinę aukščiau paminėtas aplinkybes prokurorai skundžiamuose nutarimuose pagrįstai nurodė, kad esant minėtiems galimai suklastotiems protokolams, nėra pagrindo teigti, jog A. G. neteisėtai įtaria V. Š. piktnaudžiavus ir klastojus dokumentus bei tokiais veiksmais padarius atitinkamus nusikaltimus. Vien dviejų tikrų A. G. parašų buvimas 1995-04-10 ir 1995-04-20 protokoluose, aukščiau aptartų duomenų kontekste, nepaneigia jų galimo klastojimo fakto.
Nepagrįstai V. Š. savo skunde teigia, kad nebuvo įvykdyti ir kiti 2011-01-25 prokuroro duoti nurodymai ir kad apie tokių veiksmų neatlikimą nieko nėra pasisakyta skundžiamuose sprendimuose. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jau kitą dieną po prokuroro duotų nurodymų buvo kreiptasi į Panevėžio apygardos teismą siekiant gauti duomenis iš nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-465-544/2009. Įvertinę iš Panevėžio apygardos teismo gautus, taip pat kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis bei šiuos duomenis išsamiai aptarę, prokurorai nutarimuose nurodė, kad A. G. analogiškus klausimus (ginčus) dėl susirinkimų protokolų pripažinimo negaliojančiais, dėl jo pajaus įnašo dydžio TŪB (duomenys neskelbtini), dėl jam priklausančio išmokėti pelno dalies bei kitus klausimus sprendė ir dabar tebesprendžia ir civiline tvarka.
Taigi aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad A. G. ir V. Š. pakankamai ilgą laiką – 10 metų buvo verslo partneriai, tačiau 2005-01-03 A. G. išstojus iš bendrijos jis įtarė, kad dėl V. Š. galimai nesąžiningo elgesio jis buvo apgautas jam išmokant žymiai mažesnę priklausančio turto dalį. A. G. neigia turėjęs tikslą melagingai įskųsti V. Š., priešingai, jis tvirtino esantis įsitikinęs, kad jo teiginiai yra teisingi ir pasitvirtins, jeigu reikiamai bus patikrinti. Taigi A. G. pranešdamas apie V. Š. galimai padarytas nusikalstamas veikas turėjo siekį išsiaiškint, ar tikrai V. Š. jo neapgavo kai jie kartu dirbo bendrijoje ir ar tikrai su juo teisingai ir iki galo atsiskaitė jam bendrijoje nutraukus veiklą. Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad A. G., įskųsdamas V. Š. neva padarius nusikaltimus, rėmėsi melaginga informacija. Savo pareiškimą A. G. gana logiškai pagrindė duomenimis, kuriuos jam pavyko gauti susipažįstant su dalimi bendrijos buhalterine bei kita dokumentacija. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad dalis A. G. pareiškime nurodytų faktų, t. y. faktas dėl bendrijos susirinkimų protokolų klastojimo, galimai pasitvirtino. Dalis A. G. analogiškų klausimų dar iki šiol tebesprendžiami civiline tvarka, o kai kurių pareiškime nurodytų aplinkybių nebuvo galima patikrinti dėl sunaikintų bendrijos dokumentų. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su prokuroro 2011-05-20 nutarime padaryta išvada, kad A. G. galėjo ir sąžiningai klysti, nes jis neturėjo galimybės susipažinti su visais bendrijos dokumentais. A. G. pareiškimu į Anykščių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją kreipėsi 2007-08-20. Dauguma tarp A. G. ir V. Š. kilusių įvairaus pobūdžio turtinių ginčų civilinio proceso tvarka buvo sprendžiami vėliau. Vadovaujantis LR CPK 300 str., jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Kaip teisingai skundžiamame nutarime nurodė vyriausiasis prokuroras, pareiškėjas V. Š. pateikė įsiteisėjusius Panevėžio apygardos teismo 2011-01-17 (civilinė byla pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. G. ir kt. dėl žalos atlyginimo) ir 2011-06-02 (civilinė byla pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui V. Š. ir A. S. TŪB (duomenys neskelbtini), V. Š., trečiajam asmeniui A. S., dėl 1995-04-20 atsakovo susirinkimo protokolo Nr. 3 ir 1996-01-11 susirinkimo protokolo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiais) sprendimus dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, tačiau nagrinėdamas abi civilines bylas teismas A. G. veiksmuose nusikaltimo požymių neįžvelgė ir apie tai prokurorui nepranešė. Esant tokiom nustatytoms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas laiko teisingas skundžiamus nutarimus priėmusių prokurorų, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje esančias išvadas, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surinkti duomenų, kad A. G. tyčia įskundė V. Š. padarius nusikaltimus. Kaip tik ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų apie tai, kad A. G. tikslo melagingai įskųsti V. Š. neturėjo, o tik išdėstė savo versiją dėl jo nuomone galimai nusikalstamos pareiškėjo veiklos, dėl ko ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t. y. bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina daryti to, ko šioje byloje reikalauja pareiškėjas, t y. perduoti baudžiamąją bylą tolimesniam ikiteisminiam tyrimui vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės ir prokuroras įsitikina, jog yra pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Pareiškėjas V. Š. savo skunde iš esmės naujų duomenų, turinčių reikšmės teisiniam jo nurodytų faktų dėl A. G. melagingo įskundimo įvertinimui nepateikė, todėl teismas pripažįsta, jog prokurorų sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 53-2-025-08, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę nusikalstamos veikos padarymu, bei šių sprendimų teisėtumą patvirtinusio ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, yra pagrįsti ir teisėti. Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant išaiškinti ir teisiškai įvertinti A. G. veikoje galimai esančio nusikaltimo, numatyto LR BK 236 str. 1 d. požymius, o sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę nusikalstamos veikos padarymu priimti, kai galimybės ištirti visas reikšmingas bylai aplinkybes išnaudotos. Tiek prokurorų nutarimuose, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje yra išsamiai išanalizuoti ir įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, šių duomenų vertinimas atitinka LR BPK 20 str. 5 d. ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o išvados nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę nusikalstamos veikos padarymu yra paremtos ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl prokurorų nutarimus ir teismo nutartį pripažinti neteisėtais ir juos naikinti V. Š. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-08-16 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.