Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui G. K., trečiasis asmuo R. K., dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Priteisė iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaune, sūnui S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, periodinį išlaikymą (paramą) po 300 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnis nei 24 metų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei 531,29 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2012-11-06) iki sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.Priteisė iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaune, valstybės naudai – 124 Lt žyminį mokestį ir 14,74 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660.Priteisė iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaune, valstybės naudai – 911,20 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovui ir trečiajam asmeniui). Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai:

Teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, nesivadovavo Konstitucinio Teismo išaiškinimais bei teismų praktika ir buvo šališkas. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, turėjo reaguoti į visų šalių argumentus ir juos aptarti. Vertindamas įrodymus teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo elgesys stokoja asmeninių pastangų ir rūpestingumo. Priimdamas sprendimą teismas buvo šališkas, teisėja pažeidė lygiateisiškumo principą, nepagrįstai pažymėjo, kad ieškovas turi specialiųjų poreikių, kai S. neįgalumas nėra nustatytas. Priešingai, sūnus K. turi sveikatos problemų, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė.Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad tėvas prie išlaikymo neprisidėjo, kadangi ieškovui įstojus į kolegiją atsakovas gera valia 2012 m. rugsėjo - 2013 sausio mėnesiais pervesdavo po 150 Lt ieškovui (pinigai buvo skirti nepilnamečio vaiko sveikatos poreikių tenkinimui iš jo išlaikymui skirtų lėšų). Ieškovas išlaikymą gaudavo periodiškai kas mėnesį, tačiau rodė nepagarbą ir panieką tėvui. Sulaukęs pilnametystės pasikeitė pavardę iš K. į K., kas rodo atsakovo – kaip tėvo – atsisakymą. Ieškovas yra nesąžiningas, nes 2012 m. rugsėjo mėnesį sudaręs paskolos sutartį ir gaudamas iš atsakovo po 150 Lt, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti po 450 Lt išlaikymą. Teismas, nustatydamas atsakovo vidutinį darbo užmokestį, nenurodė, kad pajamos yra nepastovios, neargumentavo materialinės padėties ir galimybės teikti paramą. Priteisdamas išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt S. K., iš esmės pablogino atsakovo nepilnamečio sūnaus K. K. padėtį, žmonos ir mamos materialinę padėtį bei daro esminę žalą kreditoriaus teisėms. Teismų praktikoje paminėti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan., į kuriuos teismas turėjo atsižvelgti. Išlaikymą iš tėvų priteisti paramos reikalingam pilnamečiam aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam asmeniui galima tik tada, kai šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje ir kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Ieškovas neišnaudojo visų galimybių pasirūpinti bent dalimi jam reikalingų mokymosi lėšų gaunant paskolą iš valstybės remiamų fondų stipendiją, pašalpą ar užsidirbant vasaros atostogų metu. Ieškovas už studijas nemoka. Dieninio skyriaus studentui Mokslo ir studijų įstatymo 74 str. numatyta galimybė teikti prašymą, sudaryti paskolos sutartį bei gauti lėšų gyvenimo išlaidoms. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas I semestrą tokia galimybe nepasinaudojo, o antrą semestrą teiktas prašymas netenkintas dėl to, kad ieškovas turėjo 1 akademinę skolą. Ieškovas nepasirūpino gauti paskolą iš Valstybės remiamų fondų, vasarą nedirbo, nepasirūpino gerais įvertinimais, kad gautų socialinę pašalpą ir to pakaktų pragyvenimui. Teismas, vertindamas ieškovo pažangumą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi Nr. 3K-7-204/2009, kadangi šioje nutartyje kalbama apie pilnamečius vidurinėje besimokančius vaikus, o ne apie aukštojoje. Teismas atmestinai ir netinkamai vertino įrodymus dėl fizinio asmens suteiktos atsakovui paskolos ir jos grąžinimo termino, kuris yra ne 2014-02-02, o 2015-08-11 ir tolesnis skolos atidėjimas yra neįmanomas. 2010-10-01 tarp atsakovo ir L. Š. sudaryta paskolos sutartis 24 000 Lt, skolos grąžinimo terminas jau atidėtas, teismui 2011-09-27 sprendimu priteisus iš atsakovo po 300 Lt ieškovui paramos iki baigs vidurinę mokyklą. Teismas nepagrįstai nurodo, kad nepateikta įrodymų apie giminystės ryšį su R. C. (mama) ir pareigą atsakovui išlaikyti ir remti mamą R. C.. Byloje pateikti įrodymai patvirtina giminystės ryšį. Teismas šeimos bylose turėtų būti aktyvus ir, jeigu jam kilo abejonių dėl atsakovo mamos tapatybės, galėjo nurodyti pateikti ir kitą reikalingą įrodymą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, galėjo savarankiškai ir be advokato pagalbos įgyvendinti ir apginti savo teises, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimas jai turėjo būti nutrauktas ir atsakovas už suteiktas advokato paslaugas neprivalo mokėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje kilo ginčas – ar pagrįstai iš apelianto (ieškovo tėvo) priteistas ieškovui (pilnamečiam vaikui) išlaikymas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Teismas, naudodamasis diskrecijos teise, apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Kartu tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).

Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. studijuoja Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje pagal nuolatinių (dieninių) studijų formą pirmai kvalifikacijai įgyti valstybės finansuojamoje vietoje (b. l. 7, 21, 118, 165). 2011 m. rugsėjo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovui, kaip pilnamečiui vaikui, buvo priteista iš apelianto po 300 Lt išlaikymo iki jis mokysis vidurinėje mokykloje (b. l. 13-16). Baigus vidurinę mokyklą ir įstojus studijuoti, apeliantas gera valia išlaikymo neteikia. Ieškovo turtinė ir socialinė padėtis: nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, nedirbantis, neturintis pajamų, studentas, poreikiai vienam mėnesiui, kaip nurodo ieškovas, yra 945 Lt (b. l. 24), paėmęs 10 000 Lt paskolą (b. l. 84). Jis turi sveikatos problemų: jam diagnozuotas kraujo krešėjimas, iškrypęs stuburas, trumparegystė, plokščiapėdystė (b. l. 14, 102). Jo tėvų turtinė ir socialinė padėtis: 1) motina - nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, nedirbanti, neįgali (darbingumas 30 proc., neįgalumas iki 2038-11-25) (b. l. 160), gaunamos pajamos - apie 30-45 Lt ir 665,81 Lt netekto darbingumo pensija (b. l. 12, 17-18), 2) tėvas (apeliantas) - nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, dirbantis, jo gaunamas darbo užmokestis apie 2 145 Lt (b. l. 97), gyvena susituokęs su D. K., išlaiko nepilnametį sūnų K. (pagal 2006 m. sausio 31 d. teismo įsakymą priteista po 500 Lt išlaikymas), moka 2010 m. spalio 1 d. paimtą paskolą (į mėnesį po 500 Lt, (b. l. 60-61)). Pažymose apie dėl ieškovo studijų nurodyta, kad jis yra pažangus, akademinių įsiskolinimų neturi (b. l. 118, 165).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, nepažeidė teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovui būtina materialinė parama, nes: 1) jis jokio turto neturi, 2) nedirba, nes dirbti jo galimybės yra ribotos dėl mokymosi (paskaitų lankymo, ruošimosi joms ir pan.) ir dėl jo sveikatos būklės (iškrypęs stuburas), 3) jokių pajamų negauna (stipendijos ir pan.), 4) jam suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 5) faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriame fiksuotos ieškovo žinutės iki bylos iškėlimo, jis nurodo, kad mama skolinasi, kad jis turėtų už ką nuvažiuoti iki mokyklos ir jo maitinimuisi (b. l. 114-115). Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad ieškovas pats nesistengė pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi, t. y. gauti paskolą iš valstybės remiamų fondų, stipendiją, pašalpą, užsidirbti vasaros atostogų metu. Nustatytos aplinkybės, kad 1) ieškovas įstojo į valstybės finansuojamą vietą, kas reiškia, jog jis siekė sumažinti galimas išlaidas studijoms, 2) ieškovas buvo pateikęs paraišką socialinei stipendijai gauti, 3) paėmė 10 000 Lt paskolą iš L. V., - paneigia apelianto argumentus, kad ieškovas nesistengė gauti lėšų studijoms. Be to pažymėtina, kad paskolų gavimas (arba negavimas) studijoms, kurias reikia grąžinti, neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti savo pilnamečius vaikus, nes tokiu atveju būtų paneigta tėvų pareiga išlaikyti pilnamečius vaikus, remiantis tuo, kad visi gali gauti paskolas studijoms. Paskolų gavimas gali būti tik pagrindas priteisti mažesnį išlaikymą pilnamečiam vaikui. Taip pat būtina pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį (300 Lt), atsižvelgė į aplinkybę (nors apeliantas teigia priešingai), kad vis tik ieškovas neišnaudojo visų galimybių pasirūpinti bent dalimi jam reikalingų mokymuisi lėšų.

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas nepakankamai gerai mokosi (turėjo 1 semestre vieną skolą, semestro vidurkis - 6), todėl jam negali būti priteistas išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepagrįstai sutapatina sąžiningai ir pažangiai besimokančius su gerai besimokančiais studentais. Tai, kad ieškovo pažymių vidurkis yra tarp 6-7 balų (b. l. 117) bei, kad jis turėjo 1 semestre vieną skolą dėl to, kad laiku nelaikė egzamino (kaip nurodo ryšium su senelio mirtimi), nėra pagrindas daryti išvadai, jog ieškovas yra nesąžiningas ir nepažangus studentas. Byloje yra Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos pažymos dėl S. K. studijų (b. l. 118, 165), kuriose nurodoma, kad jis yra pažangus studentas, įsiskolinimų neturi. Teismų praktikoje konstatuota, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje 3.193 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3K-7-204/2009), todėl, nors minimoje teismo nutartyje buvo įvertintas pažangus mokymasis vidurinėje mokykloje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į šią suformuluotą taisyklę tikslinga atsižvelgti ir sprendžiant ginčą dėl pažangaus mokymosi aukštojoje mokykloje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas laikytinas pažangiu studentu.

Nepagrįstu laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino apelianto galimybes teikti ieškovui išlaikymą. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-11/2011). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto (tėvo) turtinė padėtis yra geresnė, negu neįgalumą turinčios ieškovo motinos, jis dirbantis asmuo, gaunantis apie 2 145 Lt pajamų, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad priteisus iš jo 300 Lt išlaikymą ieškovui, jo ir jo šeimos turtinė padėtis iš esmės pablogėtų. Priešingai, to nepadarius, būtų palikta nepakeliama našta ieškovo motinai vienai išlaikyti ieškovą (prisidėti prie jo išsilavinimo) bei tuo būtų pažeisti prioritetiniai vaiko, kuriam būtina parama, teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principai (CK 3.3 str. 1 d.). Tai, kad apeliantas išlaiko nepilnametį sūnų K., yra paėmęs paskolą, turi pareigą remti savo pensininkę/invalidę mamą, nėra pagrindas atleisti jį nuo pareigos išlaikyti (prisidėti prie išlaikymo) savo pilnametį sūnų S.. Pažymėtina, kad aplinkybė dėl esančių kitų išlaikytinių gali tik lemti išlaikymo dydį, bet ne atleidimą nuo išlaikymo, o paskolų ėmimas savo gyvenimo sąlygų pagerinimui, sudaro pagrindą spręsti, kad apelianto turtinė padėtis yra pakankamai gera. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis realiai prisideda savo lėšomis prie savo mamos išlaikymo (CK 3.205 str. 3 d., CPK 178 str.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, padarė teisingas išvadas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Bylinėjimosi išlaidos.

Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų R. K. nebuvo reikalinga antrinė teisinė pagalba, nes ji galėjo pati įgyvendinti ir apginti savo teises. Pažymėtina, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo, nepriklausomai nuo jo procesinės padėties (šalis ar trečiasis asmuo) turi teisę vesti savo bylas teisme per atstovus (CPK 51 str. 1 d.). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas <...> (CPK 47 str. 2 d.). Taigi, trečiasis asmuo R. K. turėjo teisę pasinaudoti advokato teisine pagalba ir turi teisę į šių išlaidų atlyginimą.

Iš Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymų matyti, kad dėl trečiajam asmeniui R. K. (240 Lt) ir ieškovui (180 Lt) suteiktos antrinės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme, valstybė patyrė 420 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl, apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 99 str.).

Apeliaciniu skundu prašoma priteisti iš ieškovo apelianto turėtas išlaidas už antstolio paslaugas – 200 Lt, tačiau nenurodomi jokie motyvai, kodėl jos turėtų būti priteistos, kai pirmosios instancijos teisme ieškinys iš esmės patenkintas, apeliacinis skundas atmestas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apelianto pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepagrindė jokių apelianto nurodomų reikšmingų bylai aplinkybių. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti šioje dalyje priimto teismo sprendimo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 420 Lt (keturis šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų (Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos į. K. 188659752, sąsk. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, b/k 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).