- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-18
- Bylos Nr.
- e2YT-1616-1081/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00541-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Pareiškėjas
- K. B., M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- S. P., N. O.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. B. ir M. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. P. ir N. O. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai K. B. ir M. B. su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) gimęs, (duomenys neskelbtini) miręs V. M., yra pareiškėjų tėvas, o pareiškėjai yra V. M. dukra ir sūnus. Nurodė, kad pareiškėjų motina N. O. (buvusi pavardė – B.) ir V. M. gyveno kartu ir vedė bendrą šeimos ūkį iki 2014 metų. Gyvendami kartu N. O. ir V. M. susilaukė dviejų vaikų – (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. B. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. B. Nors pareiškėjų tėvai ir gyveno kartu, vedė bendrą šeimos ūkį iki 2014 metų, tačiau pareiškėjų gimimo įrašuose nėra nurodyti duomenys apie tėvą. Kaip vėliau pareiškėjams paaiškino mama (suinteresuotas asmuo N. O.) ir tėvas, tokiu būdu pareiškėjai turėjo galimybę mokykloje gauti nemokamą maitinimą, lankyti būrelius ir gauti kitokių lengvatų. Pareiškėjams gimus, jiems buvo suteikta buvusi mamos pavardė „B.“ ir „B.“, nors visa šeima faktiškai gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, abu tėvai dirbo, vedė bendrą šeimos ūkį, išlaikė nepilnamečius vaikus – pareiškėjus. Iki pradedant santykius su N. O., V. M. su L. M. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros S. P. (buvusi pavardė – M.). Dėl V. M. alkoholio vartojimo ir smurto pareiškėjų motina N. O. nutraukė su juo santykius ir pakviesta savo brolio išvyko dirbti į Norvegiją. Po kiek laiko grįžusi į Lietuvą, kartu į Norvegiją pasiėmė ir dukrą K. B., o sulaukęs 18 metų, į Norvegiją išvyko ir sūnus M. B. Pareiškėjams išvykus gyventi į Norvegiją, santykiai su tėvu atitolo. Pareiškėjas M. B. dėl nuoskaudų su tėvu bendravo rečiau, per metus telefonu bendraudavo 1 – 2 kartus, o pareiškėja K. B. palaikė ryšį su tėvu, su juo susiskambindavo, aplankydavo grįžusi į Lietuvą. Po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi mirusiojo V. M. dukra S. P., tačiau pareiškėjai, kol jų gimimo įrašuose nėra nurodytas tėvas, negali kreiptis į notarų biurą dėl mirusiojo tėvo palikimo priėmimo. Todėl pareiškėjai neturi kito pasirinkimo, kaip su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreiptis į teismą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų K. B. ir M. B. tėvas. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant pareiškėjams įgyti visas teises ir pareigas pagal giminystės ryšį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. O. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame patvirtino, kad pareiškėjų pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos ir prašo teismo patenkinti jų prašymus. Patvirtino, kad su V. M., mirusiu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą šeimos ūkį iki 2014 m. Gyvendami kartu susilaukė dviejų vaikų, t. y. - pareiškėjų K. B. ir M. B., kurių biologinis tėvas yra V. M.. Kadangi tuo laikotarpiu, kai susilaukė vaikų, didelių pajamų neturėjo, kartu su V. M. priėmė sprendimą vaikų gimimo liudijimuose nenurodyti tėvo. Tokiu būdu vaikai paprasčiau galėjo gauti vietas darželiuose, nemokamą maitinimą ugdymo įstaigose, būrelius ir panašiai. Kaip ir nurodyta pareiškime, visa šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau V. M. šioje gyvenamojoje vietoje nebuvo registruotas. Nepaisant to, kad vaikų gimimo liudijimuose nebuvo nurodytas vaikų tėvas, V. M. niekada nevengė pareigos prisidėti prie vaikų išlaikymo. Jos santykiai su V. M. nutrūko po to, kai jis pradėjo be saiko vartoti alkoholį, šeimoje pradėjo naudoti tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Todėl ji išvyko dirbti į Norvegiją, o vėliau kartu pasiėmė ir vaikus. Nors su V. M. santykiai buvo nutraukti, tačiau iki pat jo mirties kartas nuo karto susiskambindavo telefonu. Jai žinoma, kad pareiškėjas M. B. su tėvu bendraudavo retai, o tuo tarpu pareiškėja K. B. palaikė ryšį su tėvu nuolat, grįžusi į Lietuvą aplankydavo jį. Nepaisant to, jai bendraujant su V. M. telefonu, buvo akivaizdu, kad jam yra svarbūs abu vaikai, nuolat apie juos klausinėdavo.
Suinteresuotas asmuo S. P., kuriai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo į pareiškėjų prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. B. gimė (duomenys neskelbtini), jos gimimas įregistruotas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), gimimo įrašu Nr. 724. M. B. gimė (duomenys neskelbtini), jo gimimas įregistruotas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), gimimo įrašu Nr. 440. Tiek K. B., tiek M. B. gimimo įrašuose nurodyta, jog jų motina yra N. B., duomenų apie tėvą nėra.
Nors pareiškėjai pareiškime nurodė, jog prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas yra V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), patikrinus Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad asmens, gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardas yra ne V., o V. Pažymėtina, jog toks asmens vardas nurodytas ir kituose teismui pateiktuose dokumentuose, todėl laikytina, kad procesiniuose dokumentuose padaryta rašymo apsirikimo klaida ir teismas toliau vadovausis oficialiais registro duomenimis.
CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo, mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs.
Šioje byloje yra aktualus teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nustatymą, taikymo klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 56 dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje, 14.4. punkte numatyta, kad nagrinėdami šios kategorijos bylas teismai turi vadovautis vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais. Pareiškėjų gimimo metu galiojo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas, kurio 55 straipsnis numatė, kad jeigu vaikas gimė iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, ir nėra bendro tėvų pareiškimo, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo), taip pat paties vaiko, jam pasiekus pilnametystę, pareiškimu. Nustatydamas tėvystę, teismas atsižvelgia į vaiko motinos ir atsakovo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba į jų bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, arba į įrodymus, kurie patikimai patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę.
Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl įstatymų taikymo tėvystės nustatymo bylose atkreipiamas dėmesys į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato platesnius tėvystės nustatymo pagrindus, į tai, kad giminystės ir šeimos santykiai yra tęstiniai, į tai, kad teismas privalo ginti asmens teisę žinoti savo kilmę, teismas šiuo atveju taiko bylos nagrinėjimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas.
Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui dėl asmens buvimo vaiko tėvu.
Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų ir suinteresuoto asmens N. O. atsiliepime į pareiškimą nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų nustatyta, kad iki pareiškėjų motinai pradedant gyventi su V. M., šis kartu su L. M. (duomenys neskelbtini) buvo susilaukęs dukters S. M., šioje byloje suinteresuoto asmens S. P. Iš UAB „UNGE“ Teismo medicinos specialistų išvadų dėl biologinės giminystės nustatymo Nr. EAS 0007/24 ir Nr. EAS 0011/24, kuri atlikta analizuojant tiriamųjų, t. y. pareiškėjų ir suinteresuoto asmens S. P. DNR lokusus nustatyta, kad pareiškėjai K. B. ir M. B. yra pusiau brolis ir sesuo su suinteresuotu asmeniu S. P., atitinkamai su 99 ir 99,5 procentų tikimybe. Išvadose nurodyta, jog tikimybės santykis, kad tiriamosios K. B. ir S. P. turi bendrą biologinį tėvą yra 174 prie 1, tikimybės santykis, kad tiriamieji M. B. ir S. P. turi bendrą biologinį tėvą yra 210 prie 1. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo S. P. yra pusiau biologiniai giminaičiai (pusiau seserys, pusiau brolis ir sesuo).
Nors teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškime nurodytas aplinkybes, jog V. M. ir N. O. iki 2014 m. vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip šeima, šias aplinkybes atsiliepime į pareiškimą patvirtino suinteresuotas asmuo N. O., o suinteresuotas asmuo S. P., kuriai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, prieštaravimų dėl pareiškime nurodytų aplinkybių taip pat nereiškė.
Taip pat teismui buvo pateikti kiti, netiesioginiai, įrodymai, t. y. šeimos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti mirusysis V. M., suinteresuotas asmuo N. O., pareiškėjai K. B. ir M. B., mirusiojo V. M. anūkai (pareiškėjų vaikai). Iš šių fotonuotraukų matyti, kad tiek pareiškėjai, tiek suinteresuotas asmuo N. O. su mirusiuoju bendravo, leido laiką kaip su šeimos nariu.
Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys nepateikė teismui jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurie galėtų sukelti teismui abejonę DNR išvadų patikimumu ar kita bylos medžiagos dalimi.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra K. B. ir M. B. tėvas, o K. B. ir M. B. – yra jo dukra ir sūnus.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas giminystės santykių nustatymo ir paveldėjimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o ji – V. M. duktė.
Nustatyti, kad V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o jis – V. M. sūnus.
Juridinis faktas nustatytas giminystės santykių nustatymo ir paveldėjimo tikslu.
Per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.